Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori „subombarduoti Charkivą iki pamatų“, perspėjo A. Baerbock: „Jis nori jį sugriauti, jis sąmoningai nori jį sunaikinti“.

„Jei Rusija ten pradės didelį puolimą, tai sukels neišmatuojamas kančias. Deja, atsargos, ypač mūsų pačių „Patriot“ sistemų, dabar jau gerokai išsekintos“, – sakė ji antradienį Berlyne susitikusi su Moldovos užsienio reikalų ministru Mihai‘umi Popsoi‘umi.

A. Baerbock sakė, kad Europoje ir visame pasaulyje turimos oro gynybos sistemos „Patriot“ turi būti dislokuotos Ukrainos naudai.

Pasak jos, kartu su Ukraina ir Europos partneriais kuriamas fondas, kuris padėtų įsigyti oro gynybos sistemų iš kitų pasaulio šalių ir greitai jas pristatyti.

Ji išreiškė viltį, kad daugiau informacijos bus galima sužinoti kitą savaitę Italijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto valstybių (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Visad manėme, kad savo Europos žemyne visi galime gyventi taikoje, – kalbėjo politikė. – Tačiau dabar, kai Rusijos prezidentas nutraukė šį taikų sambūvį, kai užpuolė Ukrainą, o kartu ir Europos taikos tvarką, žinoma, kad mūsų didžiausia atsakomybė yra kuo geriau saugoti savo Europą, savo šalį, žmones mūsų žemyne. Ir čia NATO yra mūsų pagrindinis saugumo inkaras“.

A. Baerbock pabrėžė, kad Aljansui priklausančios Europos šalys turi daugiau daryti dėl savo pačių saugumo – užtikrindamos patikimas išlaidas gynybai ir ilguoju laikotarpiu bendrai investuodamos į ginklų pramonę. „Būdami europiečiai, turime daugiau prisidėti prie mūsų pačių gynybos ir tai darysime“, – teigė A. Baerbock.

NATO 1949 m. balandžio 4 d. buvo įkurta reaguojant į komunistinės Sovietų Sąjungos grėsmę. Organizacija ketvirtadienį mini savo gyvavimo jubiliejų.

Ketvirtadienį A. Baerbock nurodė, kad jos būsimo vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama deryboms dėl galimybės kuo greičiau sudaryti humanitarines paliaubas.

Apie vizitą buvo paskelbta tuo metu, kai penkių arabų šalių vyriausybių ministrai Kaire surengė pokalbius su palestiniečių pareigūnu, kad aptartų karą Gazos Ruože prieš prasidedant deryboms su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

Kiek anksčiau šią savaitę JAV pirmą kartą nuo karo palestiniečių anklave pradžios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateikė rezoliucijos projektą, kuriame raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir susieti tai su įkaitų išlaisvinimu Gazos Ruože.

Per karą išprovokavusį beprecedentį „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 31 988 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

„Tikrai įdomu, ką jis sau galvojo, – sekmadienį vakare kalbėdama su vokiečiu transliuotoju ARD sakė A. Baerbock. – Tikrai to nesuprantu.“

A. Baerbock prisiminė savo pačios akimis mačiusi rusų invazijos sukeltą niokojimą, įskaitant tai, kas liko iš vieno vaikų darželio po to, kai į jį pataikė rusų paleista raketa, taip pat atkreipė dėmesį į pagrobtus ir Rusijon išvežtus ukrainiečių vaikus.

„Klausiu savęs: kur gi tas popiežius? Popiežius turi apie tai žinoti“, – kalbėjo ministrė.

A. Baerbock teigimu, pasaulis turi turėti pakankamai drąsos palaikyti Ukrainos gyventojus ir daryti viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai apsiginti.

Kalbėdamas apie karą, Šveicarijos valstybinei televizijai pasakytuose ir gausios kritikos sulaukusiuose komentaruose popiežius sakė, kad „kai matai, kad pralaimi, kad reikalai nesiklosto, reikia turėti drąsos derėtis“.

Jis pridūrė, kad stipriausi yra tie, kurie „galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis“.

V. Putinas savo hibridiniu karu taip pat siekia „destabilizuoti kitas Europos šalis“, įspėjo A. Baerbock. „Todėl labai svarbu, kad nenuvertintume visų hibridinio karo aspektų“, – pridūrė ji. Kiekviena šalis, pasak ministrės, turi daryti viską dėl savo vidaus saugumo ir kibernetinio saugumo. Tas pats esą pasakytina ir apie išorės saugumą.

Penktadienį Rusija paskelbė Vokietijos gynybos pareigūnų pokalbio garso įrašą, kuriame aukšto rango karinių oro pajėgų karininkai aptarinėjo jautrią temą: teorines vokiečių sparnuotųjų raketų „Taurus“ dislokavimo Ukrainoje galimybes.

Rusijos hibridinio karo, kuriuo siekiama destabilizacijos, sudedamosios dalys, be kita ko, yra tikslinga dezinformacija, kibernetinės atakos ir politinės įtakos darymas.

„Priimti šešias narystės ES siekiančias regiono valstybes po savo sparnu tapo geopolitine būtinybe, atsižvelgiant į žiaurų Rusijos imperializmą“, – pareiškime teigė A. Baerbock.

„Negalime leisti, kad Europoje atsirastų „pilkųjų zonų“, ir kartu turime padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume flangus, kuriuos Rusija gali panaudoti destabilizacijai, dezinformacijai ir infiltracijai“, – sakė ji prieš vizitą į Vakarų Balkanus.

Parama regiono šalims galėtų apimti „demokratinių institucijų stiprinimą, jų atsparumo didinimą ir ekonominių perspektyvų suteikimą jų gyventojams“, nurodė ji.

Pirmadienį A. Baerbock išvyko į Juodkalniją, paskui lankysis Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Karas Ukrainoje vėl paskatino ES siekį plėstis į Vidurio ir Rytų Europą.

2022 metų gruodį Bosnija tapo penktąja Balkanų šalimi, kuriai po Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Albanijos suteiktas kandidatės statusas.

Kosovas taip pat pateikė paraišką 2022 metais, tačiau jam dar nesuteiktas kandidato statusas.

Tačiau Balkanuose didėja nusivylimas dėl lėtai vykstančių derybų su ES dėl galimos narystės.

Blokas pažadėjo per ateinančius 10 metų padėti padvigubinti Vakarų Balkanų ekonomiką ir atverti šiam regionui dalį Europos bendrosios rinkos.

A. Baerbock sakė, kad Juodkalnija pateikė „plataus užmojo darbotvarkę“, kuria siekiama narystės ES.

Svarbiausiomis sritimis išlieka teisinės valstybės ir kovos su korupcija gerinimas, pabrėžė A. Baerbock.

Tuo metu Bosnija, kuriai ES suteikė kandidatės statusą, atsidūrė kryžkelėje ir, pasak jos, taip pat turės vykdyti reformas.

Vokietija nepritaria „tiems, kurie savo fantazijomis apie susiskaldymą stato kliūtis Bosnijai ir Hercegovinai kelyje į ES“, sakė A. Baerbock.

Rusija palaiko glaudžius santykius su Bosnijos serbų lyderiu Miloradu Dodiku.

M. Dodikas, kuriam praėjusį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas įteikė vieną aukščiausių Rusijos apdovanojimų, pastaraisiais mėnesiais metė iššūkį Bosnijos pokario valdymo struktūrai.

Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir jo kolega iš Azerbaidžano Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) Berlyne dvi dienas vedė derybas, kurias suorganizavo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Ji sveikino „drąsius žingsnius“ siekiant taikos susitarimo.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė penktadienį pareiškė, kad abi šalys „labai suinteresuotos toliau kartu aiškintis neišspręstus klausimus ir šiuo tikslu vėl susitikti“.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime taip pat teigė norinčios tęsti derybas dėl neišspręstų klausimų.

Vokietijos atstovė spaudai pasveikino susitarimą tęsti derybas kaip labai gerą ženklą ir sakė, kad abi šalys nori žingsnis po žingsnio siekti taikos susitarimo.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą Kalnų Karabache pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

Įtampa išlieka didelė nuo tada, kai Baku atkovojus Kalnų Karabacho kontrolę beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją.

Dialogas Berlyne buvo pradėtas po netikėto tiesioginio abiejų šalių vadovų susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose anksčiau šį mėnesį.

Tarpininkaujant Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) Miunchene susitarė tęsti taikos derybas.

Jau prieš daug metų patyrėme, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos rytuose pasinaudojo mažumomis kaip instrumentu, kad vėliau pasirengtų karui, sakė ji lankydamasi buvusios koncentracijos stovyklos vietoje Ravensbriuke Brandenburgo žemėje.

Prorusiški Moldovos Uždniestrės regiono separatistai trečiadienį priėmė specialiojo kongreso rezoliuciją, kurioje prašoma Maskvos „apsaugos“. Kaip teigiama rezoliucijoje, oficialūs asmenys prašys Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybinės Dūmos „įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti Uždniestrę nuo vis didėjančio Moldovos spaudimo“. Ko tiksliai jie iš Rusijos tikisi, kol kas neaišku.

„Fiktyvūs referendumai, fiktyvūs procesai padėčiai kitoje šalyje destabilizuoti, yra tarptautinės teisės pažeidimas“, – pažymėjo A. Baerbock. Jos ministerija esą jau kurį laiką mato, kad Moldovos Respublikoje vyksta destabilizacija iš išorės. A. Baerbock patvirtino, kad rems šalies teisę į teritorinį vientisumą.

2014 m. Maskva Ukrainos Krymo pusiasalyje surengė referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Nei šios referendumo, nei Krymo aneksijos iki šiol užsienis nepripažįsta.

„Jei jums svarbios žmonių gyvybės, jei jums svarbūs jūsų pačių žmonės, rusų vaikai ir jaunuoliai, turite užbaigti šį karą“, – sakė politikė trečiadienį susitikime Rio de Žaneire, tiesiogiai kreipdamasi į S. Lavrovą, kuris sėdėjo per tris vietas nuo jos į kairę. „Jei Rusija dabar užbaigtų šį karą, kelias į taiką ir teisingumą rytoj būtų atviras“, – pridūrė ji.

Kreipdamasi į kitas G20 valstybes, A. Baerbock teigė: „Jei norime sukurti „teisingą pasaulį“, turime kartu spręsti karų ir krizių problemą. Ryžtingai, pagarbiai ir būdami pasirengę savirefleksijai“.

A. Baerbock teigė gerbianti skirtingus požiūrius į karą Ukrainoje. Šalis, kuri nutolusi nuo Kyjivo per 10 000 km, kitaip suvokia grėsmę saugumui nei šalis Europoje. Tačiau „Rusijos agresija yra daugiau nei regioninis konfliktas“, pažymėjo ministrė. „Rusijos karas ragina mus visus ryžtingai ginti pagrindinius mus saugančius principus: Jungtinių Tautų chartiją, tarptautinę teisę ir žmogaus teises. Šie principai saugo visas tautas, nesvarbu, didelės jos ar mažos“, – kalbėjo A. Baerbock.