Teismas apkaltino leitenantą generolą Sergejų Kobylašą ir karinio jūrų laivyno admirolą Viktorą Sokolovą nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. kovo vykdžius išpuolius prieš Ukrainos elektros energijos infrastruktūrą.

„Mes šito nepripažįstame“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Rusija nėra pasirašiusi Romos statuto, kuriuo steigiamas TBT, pareiškė jis.

„Tai nėra pirmas sprendimas, mums yra žinoma apie įvairius uždarus ten vykstančius procesus, kurie laikomi paslaptyje“, – tęsė jis.

Teismas praėjusių metų kovą išdavė ir prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, tačiau Maskva šį sprendimą pavadino „niekiniu“. Atsakydama į jį Rusija pati išdavė orderį suimti TBT pirmininką.

Hagoje įsikūręs TBT neturi nuosavų policijos pajėgų, kurios galėtų vykdyti jo arešto orderius, todėl šiuo atžvilgiu pasikliauja 124 savo narių teisingumo sistema.

Jis įvardijo šiuos du asmenis – armijos generolą leitenantą ir laivyno admirolą Sergejų Kobylašą ir Viktorą Sokolovą – ir nurodė, kad įtariami jų nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų kovo.

Tai tik antras kartas, kai tarptautinis teismas viešai paskelbė apie arešto orderius, susijusius su Rusijos karu Ukrainoje. 2023 metų kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.

Pastaruosius orderius Kremlius pavadino niekiniais.

S. Kobylašas ir V. Sokolovas ieškomi dėl karo nusikaltimo: atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės atsitiktinės žalos civiliams gyventojams arba žalos civiliniams objektams, ir nusikaltimo žmoniškumui: nežmoniškų veiksmų.

Šiuo laikotarpiu buvo vykdoma įtariama smūgių kampanija prieš daugybę elektros jėgainių ir pastočių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdyta daugelyje Ukrainos vietų.

Teismas nurodė, kad prokurorų pateiktus įrodymus išnagrinėję teisėjai teigė, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad šie du vyrai yra atsakingi už raketų smūgius, kuriuos jų vadovaujamos pajėgos nuo 2022 metų spalio 10-osios iki bent 2023 metų kovo 9-osios vykdė prieš Ukrainos elektros infrastruktūrą.

„Šiuo laikotarpiu buvo vykdoma įtariama smūgių kampanija prieš daugybę elektros jėgainių ir pastočių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdyta daugelyje Ukrainos vietų“, – sakė TBT.

Nuo invazijos pradžios prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos pajėgos ne kartą taikėsi į Ukrainos infrastruktūrą.

TBT teigė, kad ši kampanija „kvalifikuotina kaip elgesys, apimantis daugkartinius veiksmus prieš civilius gyventojus, vykdant valstybės politiką“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino TBT sprendimą išduoti arešto orderius šiems rusams.

„Kiekvienas Rusijos vadas, įsakęs smogti Ukrainos civiliams gyventojams ir svarbiausiai infrastruktūrai, turi žinoti, kad teisingumas bus įvykdytas. Kiekvienas tokių nusikaltimų vykdytojas turi žinoti, kad bus patrauktas atsakomybėn“, – sakoma V. Zelenskio pranešime socialiniuose tinkluose.

Mažai tikėtina, kad kuris nors iš įtariamųjų bus perduotas Hagos teismui. Rusija nėra tarptautinio teismo narė, nepripažįsta jo jurisdikcijos ir atsisako išduoti teismo apkaltintus įtariamuosius.

Teismas neatskleidė išsamios informacijos apie orderius, „siekdamas apsaugoti liudytojus ir tyrimą“.

Tačiau jis teigė, kad paskelbė apie orderius „atsižvelgdamas į tai, kad, įtariama, tebevyksta elgesys, panašus į nagrinėjamą šioje situacijoje, kuris prilygsta tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams“. TBT teigimu, jų paskelbimas „gali padėti užkirsti kelią tolesniam nusikaltimų darymui“.

Hagoje įsikūręs teismas 2016 metais pradėjo tyrimą dėl karo, per kurį žuvo šimtai žmonių ir tūkstančiai civilių gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių kartvelų kaimus.

Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai.

Po karo Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą separatistinį Sakartvelo regioną – nepriklausomomis valstybėmis ir įkūrė šiose teritorijose nuolatines karines bazes.

2021 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) padarė išvadą, kad Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje vyko „sunkūs žmogaus teisių pažeidimai“.

Teisėjai patvirtino orderius tuometiniam prorusiško separatistinio regiono vidaus reikalų ministrui Michailui Mindzajevui, ministerijos kardomojo kalinimo įstaigos vadovui Gamletui Gučmazovui ir tuometiniam regiono ombudsmenui Davidui Sanakojevui, sakoma TBT pranešime.

Birželio 24 dienos nutartyje, kuri buvo paskelbta ketvirtadienį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra „pagrįstų priežasčių manyti, jog kiekvienas iš šių trijų įtariamųjų yra atsakingas už karo nusikaltimus“.

„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad civiliai asmenys, kurie, kaip manoma, buvo etniniai kartvelai, buvo areštuoti Pietų Osetijos dalyje Sakartvele, o vėliau suimti, su jais buvo netinkamai elgiamasi ir jie buvo laikomi sunkiomis sąlygomis Cchinvalio sulaikymo centre“, – sakoma TBT pareiškime.

Vėliau Rusija ir Pietų Osetijos de facto valdžia šiuos kalinius „panaudojo kaip derybų įrankį ir apsikeitė belaisviais bei suimtaisiais. Dėl šių mainų sulaikytieji buvo priversti palikti Pietų Osetiją“, teigiama pareiškime.

TBT yra aukščiausios instancijos teismas, kuris imasi nagrinėti bylas, kai nacionalinės valdžios institucijos nenori arba negali pradėti baudžiamojo persekiojimo. Šiuo metu TBT prokurorai tiria įtariamus nusikaltimus keliose šalyse, įskaitant vykstantį Ukrainą, kuri kovoja su Rusijos invazija.

Atgabenti iš užsienio į Lietuvą du nuteistuosius laisvės atėmimo bausmėmis atsisakyta, nes teismo vertinimu, neatitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų. Vienas į užsienį išvykęs Lietuvos gyventojas yra nuteistas keturių mėnesių, kitas – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Sukčiavimo byloje nuteistas Edgaras S. yra neatlikęs keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Šis terminas yra minimalus ir numatytas kaip sąlyga išduoti Europos arešto orderį.

Bausmę jaunuoliui 2017 metų spalį skyrė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šiuo nuosprendžiu Edgarui S. skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šiemet liepos 17 dienos nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikino, Edgaras. S. pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Atliekant nuteistojo paiešką nustatyta, kad nuteistasis išvykęs į Vokietiją.

Atsisakydamas išduoti Europos orderį teismas pažymėjo, kad jis pirmą kartą buvo teisiamas, padėjo įvykdyti sukčiavimą, t. y. jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo pagrindinis.

Šioje byloje buvo pareikštas 1820 eurų civilinis ieškinys, tačiau, pasak teismo, jis priteistas ne tik iš Edgaro S., bet iš dar trijų nuteistųjų.

Teismas taip pat nusprendė neišduoti Europos arešto orderio ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme Švenčionių teismo nuteistam Jonui S. Šis vyras, pasinaudodamas svetima banko kortele, iš bankomato paėmė 450 eurų.

Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė, kad atlyginta dalis žalos nukentėjusiajam – iš 450 eurų liko neatlyginta 200 eurų.

Atliekant nuteistojo paiešką nustatyta, jog Jonas S. gali būti išvykęs į užsienį.

Teismo duomenimis, Jonas S. kartais grįžta į Lietuvą, čia auga jo vaikas, jo namuose gyvena draugė.

„Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę“, – rašoma teismo nutartyje.

Jonas S. anksčiau teistas, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos ir žala padaryta vienam nukentėjusiajam, didesnė žalos dalis atlyginta (liko neišieškoti 200 eurų), nusikaltimai nėra sunkūs, taip pat atsižvelgta į prašomo asmens perėmimo iš užsienio valstybės procedūrų išlaidas.

Teismas padarė išvadą, kad Jono S. perdavimas Lietuvai pagal Europos arešto orderį neatitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų.

Trečiadienį paskelbtas sprendimas suteikia teisinį pagrindą šalims nevykdyti Lenkijos arešto orderių ir ekstradicijos prašymų. Jis nėra privalomas. 

Sprendime rašoma, kad orderį gavusios valstybės teisminė valdžia turi „atidėti“ jo vykdymą, jei mano, kad esama „realios grėsmės, kad gali būti pažeistos... pagrindinės žmogaus teisės“.   

Tačiau dėl kitų ES teisinių sistemų sąžiningumo turi individualiai spręsti kiekviena valstybė narė, kai gauna Europos arešto orderį, paaiškina Liuksemburge įsikūręs teismas. 

Į Europos Teisingumo Teismą kreipėsi Airijos aukštasis teismas, kai Lenkija išdavė orderį areštuoti Airijoje gyvenantį lenką, kaltinamą prekyba narkotikais. 

Europos Teisingumo Teismo sprendimas atveria kelią Airijos vyriausybei atmesti Europos arešto orderį, jei ji turi „objektyvių, patikimų, konkrečių ir deramai atnaujintų“ įrodymų, jog esama „realios“ grėsmės, kad dėl „Lenkijos teisingumo sistemos trūkumų“ kaltinamajam nebus užtikrinta jo teisė į sąžiningą teismą.   

Šis sprendimas buvo paskelbtas po virtinės itin prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų Lenkijoje.

Aukščiausiojo Teismo teisėjams, šias pareigas einantiems iki pensijos, pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų. Šios reformos kritikai tai įvardija kaip bandymą užtikrinti vyriausybei didesnę teismų sistemos kontrolę. 

Europos Komisija negailėjo aštrios kritikos Lenkijos teismų sistemos reformoms. Anot jos, tai sudaro prielaidas atsirasti „akivaizdžiai grėsmei“, jog gali būti „rimtai“ pažeisti teisinės valstybės principai, vyriausybei perdavus teisinių klausimų kontrolę.

Teisėjo Pablo Llarenos (Pablo Ljarenos) nutartyje sakoma, kad jis šį sprendimą priėmė Vokietijos teismui sutikus išduoti C. Puigdemontą, tačiau tik už netinkamą viešųjų lėšų naudojimą, o ne dėl sunkesnių kaltinimų maištu.

Šis teisėjas C. Puigdemonto ir kitų katalonų separatistų tarptautinius arešto orderius atšaukia jau antrąsyk.

„Mes politiškai ir teisiškai kovosime“ prieš šiuos orderius, Ankaroje sakė prezidentas.

Turkijos lyderis apkaltino JAV policiją, kad ši leido teroristams dalyvauti prieš jį nukreiptuose protestuose.

Vašingtono policijos vadovas Peteris Newshamas (Peteris Njushamas) sakė, jog 12 turkų pareigūnų gegužės 16 dienų užpuolė kurdų ir amerikiečių protestuotojus netoli Turkijos ambasadoriaus rezidencijos. Šis incidentas kilo po JAV ir Turkijos prezidentų susitikimo Baltuosiuose rūmuose.

Policija teigia, jog devyni pareigūnai yra Turkijos prezidento sargybiniai, o likę trys - šios šalies policijos pareigūnai.

Įtariama, jog turkų pareigūnai sužeidė devynis asmenis.

JAV išdavė arešto orderius 12-ai turkų pareigūnų

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pranešė išdavusios arešto orderius 12-ai Turkijos pareigūnų, nes kaltina juos gegužę užpuolus protestuotojus Vašingtone.

JAV sostinės policijos vadovas Peteris Newshamas (Peteris Njushamas) sakė, jog šie pareigūnai gegužės 16 dienų užpuolė kurdų ir amerikiečių protestuotojus netoli Turkijos ambasadoriaus rezidencijos. Šis incidentas įvyko po JAV ir Turkijos prezidentų susitikimo Baltuosiuose rūmuose.

Policija teigia, jog devyni pareigūnai yra turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) sargybiniai, o likę trys - policijos pareigūnai.

„Jungtinėse Valstijose, ypač Kolumbijos apygardoje, mes saugome galimybę taikiai protestuoti, nes tai yra šventa teisė“, - sakė P.Newshamas.

„Mums nerūpi kokios jūsų pažiūros, ką jūs palaikote ir ko nepalaikote“, - pridūrė jis.

Įtariama, jog turkų pareigūnai sužeidė devynis asmenis.