Varšuva kreipiasi į Graikiją bei kitas nuo to paties nukentėjusias Europos šalis kaip potencialias sąjungininkes.

Praėjusiais metais Lenkija oficialiai pareikalavo maždaug 1,3 trilijono eurų kompensacijos – sumos, prilygstančios jos metiniam bendrajam vidaus produktui.

Savo ruožtu Graikija už Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos okupantų padarytą žalą siekia gauti daugiau kaip 300 mlrd. eurų kompensaciją.

Nors Vokietija teigia, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo buvo patenkinti po karo, Lenkijos užsienio reikalų viceministras Arkadiuszas Mularczykas (Arkadjušas Muliarčykas) antradienį pareiškė, kad Varšuva tikslui pasiekti bendradarbiaus su kitomis nuo nacių okupacijos nukentėjusiomis šalimis.

„Šalys, kiekviena atskirai, nesugebėjo įvykdyti teisingumo aukoms... Todėl turime dirbti kartu, kad pasiektume teisingumą“, – sakė jis Atėnuose vykusioje konferencijoje dėl žalos atlyginimo. Prie jos organizavimo prisidėjo ir Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

„Žala ir nuostoliai neginčijami, – teigė jis. – Duomenys neginčijami. ... Buvo nužudyta 5,2 mln. lenkų. Po karo Lenkijos gyventojų skaičius sumažėjo 11,4 mln. žmonių, o 2,1 mln. lenkų buvo naudojami priverčiamiesiems darbams.“

Prokopis Pavlopulas (Prokopis Pavlopoulos), 2015–2020 metais ėjęs Graikijos prezidento pareigas, sakė, kad Atėnų pretenzijos buvo atgaivintos 1990 metais suvienijus Vokietiją, turint omenyje, kad pokarinis šios šalies susiskaldymas buvo nurodytas kaip priežastis kompensacijas apriboti.

„Žinoma, Vokietija atsiprašė už savo veiksmus ir elgėsi sąžiningai“, – teigė P. Pavlopulas.

„Vokietijos pareigūnai visada dalyvauja renginiuose, skirtuose (Antrojo pasaulinio karo nacių žiaurumams) paminėti. Tai pagirtina, tačiau tai nepaneigia reikalavimų dėl kompensacijos. Tie reikalavimai egzistuoja“, – pridūrė jis.

Graikijos pretenzijos buvo oficialiai atnaujintos 2019 metais, valdant ankstesnei kairiųjų vyriausybei. Vėlesnė konservatyvioji administracija, nors ir viešai nespaudė Berlyno, pareiškė mananti, kad šis klausimas tebėra neišspręstas.

Antradienį vykusiame renginyje dalyvavo Graikijos miestų, kuriuose nacių okupantai malšindami ginkluotą pasipriešinimą žudė civilius ir kuriuose kasmet rengiami atminimo renginiai, merai ir atstovai.

„Nesutinkame su Vokietijos pozicija, visiškai ją atmetame ir laikome ją nepagrįsta bei neteisinga“, – pareiškė užsienio reikalų viceministras  Arkadiuszas Mularczykas (Arkadjušas Muliarčykas).

Varšuva antradienį paskelbė, kad Berlynas oficialiai atmetė Lenkijos reikalavimą atlyginti Antrojo pasaulinio karo nuostolius, kurie, Lenkijos vyriausybės vertinimais, siekia 1,3 trln. eurų.

A. Mularczykas Vokietijos atsakymą trečiadienį pavadino „keliančiu nuostabą“ ir pareiškė, kad „Vokietija negali uždaryti temos, kuri niekada anksčiau nebuvo atverta“.

Jis pažymėjo, kad Lenkijos vyriausybė „nemato jokio ... noro kompensuoti nuostolius“.

Ministras pridūrė, kad Lenkija Vokietijai pateiks rašytinį atsakymą.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija antradienį išsiųstame pareiškime paragino Jungtines Tautas „bendradarbiauti ir paremti Lenkijos pastangas gauti kompensaciją už nuostolius, patirtus per vokiečių okupaciją 1939–1945 metais“.

Berlynas yra ne kartą atmetęs tokius reikalavimus ir aiškinęs, kad Lenkija 1953 metų susitarimu oficialiai jų atsisakė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) per savo vizitą į Varšuvą pernai spalį pripažino Vokietijos istorinę atsakomybę, bet pareiškė, kad reparacijų klausimas Berlynui yra išspręstas.

Lenkijos konservatoriai įrodinėja, kad pasirašyti 1953 metų susitarimą jų šalį privertė Sovietų Sąjunga.