„Mes turim daug iššūkių, tiek su realizacija, tiek su žaliavų pirkimu, turėjome labai greit persiorientuoti, vis dar ieškome pirkėjų ir kuriam savo naują istoriją su tiesioginiais pardavimais ir žaliavų tiekėjai taip pat. Nėra vienos dienos klausimas, kada atstatomas tiekimas, taip kad iššūkių dar laukia daug“, – LRT radijui pirmadienį sakė bendrovės vadovė.

„Lifosos“ profsąjungos pirmininkas Kęstas Šlama teigė, kad įmonė labai svarbi Kėdainių rajonui, todėl tikimasi, kad didelei daliai darbuotojų grįžus į darbą, galės grįžti ir likusieji, esantys prastovose.

„Viliamės, kad šitas procesas bus tvarus ir ilgalaikis, kad neteks stoti po kelių mėnesių darbo. Kėdainiams tai yra labai reikšmingas įvykis, puikiai visi suprantame, kaip šitas rajonas priklausomas nuo šios įmonės“, – sakė K. Šlama.

Anot jo, pastarasis laikotarpis darbuotojams buvo nelengvas, ypač tiems, kur abu šeimos nariai dirbo įmonėje arba šeimoje buvo vienas dirbantis asmuo. Prastovų išmokas, pasak pirmininko, gavo visi, o nuo liepos 1 dienos jos buvo padidintos.

Anot įmonės vadovės, šiuo metu prastovose liko 93 darbuotojai, tačiau atleisti jų neplanuojama.

„Iki mėnesio pabaigos 58 ketiname susigrąžinti, 35 darbuotojams ieškosime galimybės persikvalifikuoti, perskirstyti į kitus cechus, kalbų apie atleidimus nėra“, – sakė R. Ivanovienė.

Anot jos, įmonė, kaip ir kitos, patiria iššūkių ir dėl didelių dujų kainų.

„Ne paslaptis, kad Europa ir Amerika įsileido rusiškas trąšas, kurios pigesnės, bet šitie iššūkiai būna metai iš metų. Trąšų verslas nėra toks paprastas, mes šiame versle pakankamai seniai. Valstybės pagalba turėdami administratorių su jo priežiūra vykdysime ekonominę veiklą nepažeisdami sankcijų“, – teigė vadovė.

Laikinojo administratoriaus prižiūrimoje įmonėje rugpjūčio 7-ąją pradėjo veikti sieros rūgšties cechas, o nuo pirmadienio atnaujinama diamonio fosfato trąšų gamyba.

Veiklai taip pat paruošti amofoso cechas ir pašarinių fosfatų, monoamonio fosfato bei karbamido fosfato cechai. Tikimasi, kad rugpjūtį gamykla veiks 60-70 proc. pajėgumu, joje dirbs 80 proc. darbuotojų, o ilgainiui grįš ir likusieji.

Europos Sąjungai kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Gegužės 24-ąją darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 947 darbuotojai, iki sankcijų taikymo jų buvo 1030.

Sprendimas priimtas įvertinus reikšmingai išaugusį verslo klientų iš Ukrainos poreikį gabenti grūdus ir kitus krovinius iš šalies, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

„Atnaujindami veiklą galime prisidėti prie dar efektyvesnių logistikos sprendimų ir toliau padėti Ukrainos klientams iš šalies išgabenti krovinius – pirmiausia grūdus, aliejų ir kukurūzus. Šiame procese ir toliau bendradarbiausime su „Ukrainos geležinkeliais“ ir kartu sieksime kuo sklandesnių Ukrainos ir Lenkijos sienos kirtimo bei krovinių perkrovimo Ukrainos pasienio stotyse procesų“, – pranešime sakė „LTG Cargo Ukraine“ vadovas Saulius Stasiūnas.

Veiklą atnaujinusi bendrovė teiks ekspedijavimo paslaugas Ukrainoje bei padės klientams organizuoti krovinių gabenimą geležinkeliais per Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos teritorijas. Nurodoma, kad dėl saugumo darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu.

Įmonė Ukrainoje buvo įsteigta pernai sausį. Dėl Rusijos karo Ukrainoje ji nuo kovo buvo laikinai sustabdžiusi veiklą. Sutrūkinėjus logistikos grandinėms „LTG Cargo“ ir „LTG Cargo Polska“ siekė užtikrinti alternatyvius krovininių iš Ukrainos gabenimo maršrutus per Lenkiją.

„Esame pasiruošę pasitikti pirkėjus, vadovaudamiesi aukščiausiais saugumo reikalavimais. Kaip tik dabar prasideda namų remonto, būsto bei kiemo atnaujinimo, sodininkystės darbai. Todėl aktualioms sezono prekėms esame paruošę specialias pavasarines kainas“, – teigia „Senukų“ tinklo atstovė Elona Uckutė.

Pasak jos, lygiavertės prekybininkų konkurencijos atstatymas leidžia visapusiškai apsaugoti visuomenės interesus.

„Visų pirma, sumažėja užsikrėtimo rizikos, nes išsiskaidys pirkėjų, priverstų maisto prekybos centruose pirkti ne maisto prekes, srautai. Ne mažiau svarbu, kad tik esant sėkmingam verslui valstybė galės laiku mokėti padorius atlyginimus medikams, mokytojams, statyti ligonines, užtikrinti orų žmonių gyvenimą“, – sako E. Uckutė.

„Senukai“ yra vieni didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje. Viso per 2010-2020 metus bendrovė yra sumokėjusi beveik 700 mln. eurų įvairių mokesčių valstybei ir 270 mln. eurų darbo užmokesčio darbuotojams. „Senukų“ tinklo parduotuvėse Lietuvoje dirba 4,5 tūkst. darbuotojų.

„Nepaisant tris mėnesius trukusių drastiškų veiklos ribojimų ir kasdien patiriamų nuostolių, siekiame išsaugoti darbo vietas ir toliau būti naudingais partneriais“, – sako E. Uckutė.

Pilnai atvėrus „Senukus“, taip pat išlieka galimybė reikiamas prekes užsisakyti elektroninėje parduotuvėje. Pirkiniai pristatomi nurodytu adresu arba į arčiausiai namų esantį paštomatą. Norintys užsakymą atsiimti patys, gali tai saugiai padaryti prekių atsiėmimo punktuose. O meistrai, naujakuriai bei statybų profesionalai prekes gali įsigyti didmeninės prekybos skyriuose „Proficentras“.

„Senukų“ įmonių tinklą Lietuvoje sudaro 69 nuosavos ir franšizės pagrindu veikiančios parduotuvės ir viena didžiausių regione elektroninės prekybos platformų www.senukai.lt.

Registrų centras taip pat ragina žmones naudotis elektroninėmis paslaugomis, o vizitą į padalinį rinktis tik neatidėliotinais atvejais, sakoma pranešime.

„Daliai darbuotojų sugrįžus iš priverstinės izoliacijos vėl galima fiziškai aptarnauti panevėžiečius, tačiau ir toliau

juos raginame vengti nebūtino kontakto, išnaudoti mūsų teikiamų nuotolinių paslaugų privalumus, o vizitą rinktis tik esant būtinybei“, – sako Registrų centro Klientų aptarnavimo direktorė Daiva Karaliūnienė.

Anot pranešimo, prieš atnaujinant fizinį klientų aptarnavimą Panevėžio klientų aptarnavimo padalinio patalpos buvo

papildomai išvalytos, atlikta pilna vidaus dezinfekcija.

Keliems Registrų centro Panevėžio padalinio darbuotojams nustačius COVID-19, šis padalinys nuo lapkričio vidurio buvo laikinai uždarytas.

„Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas sako, kad veiklą atnaujinęs kino teatras kol kas rodys prieš karantiną pasirodžiusius filmus, repertuare – ir devyni geriausi šių metų „Kino pavasario“ filmai.

„Pandemija sustabdė daugybę pasaulinio kino premjerų, todėl kurį laiką į kino teatrus kviesime žiūrėti filmus, kuriuos jau įvertino kino bendruomenė, o žiūrovai mielai renkasi ir antrą kartą“, – pranešime sakė R. Bilinskas.

Kino seanso metu prašoma dėvėti apsaugines veido kaukes, taip pat žiūrovai bus sodinami kas du metrus, o vietas šalia galės įsigyti tik šeimos nariai – iki keturių žmonių.

Žadama į seansus įleisti po 30–40 žiūrovų, o į didžiausią salę turėtų tilpti iki 100, per dieną planuojama surengti 20–25 seansus.

„Forum Cinemas“, „Pasaka“ atsidaryti žada mėnesio pabaigoje

„Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas sako, kad kino sales atsidaryti planuojama birželio pabaigoje, o tiksli data bus pranešta kitą savaitę.

„Kitą savaitę tikslią datą pranešime, bet preliminariai galvojame apie birželio pabaigą“, – BNS teigė G. Plytnikas.

Jo teigimu, šiuo metu renginiams uždarose patalpose taikomi tokie apribojimai, kad jeigu kino teatrai atsidarytų, tik pagilintų finansinius nuostolius. Be to, įtakos neatidaryti kino teatrų turi ir kino produkcijos nebuvimas.

„Yra apribojimai, kurie taikomi renginiams, tai mums tik gilintų nuostolius. Negalime užkurti fabrikų į dar didesnį minusą. Kitas dalykas – nėra filmų, nėra produkcijos, nėra kino“, – kalbėjo „Forum Cinemas“ vadovas Lietuvoje.

Jis teigė, kad birželio pabaigoje kino teatrai galėtų pasiūlyti platesnį repertuarą.

Sostinės senamiestyje esantis kino teatras „Pasaka“ pakviesti žiūrovus į sales ketina birželio 26 dieną, sako jo vadovė Andrė Balžekienė, tačiau ji priduria, kad tiksli atidarymo data priklausys nuo kino produkcijos.

„Ji nėra 100 proc. tvirta, tačiau tvirtesnė nei bet kuri ankstesnė diena. Mes šiuo metu laukiame tam tikrų sprendimų bendroje kino rinkoje dėl naujų filmų pasirodymo, tai nuo to viskas priklausys“, – BNS sakė kino teatro vadovė.

Jos teigimu, per kelias sales, laikantis reikalavimų, bus galima priimti apie 40 žmonių.

„Tai yra net ne trečdalis pajėgumo. Tai yra liūdnos naujienos ir tikimės, kad tai ilgai netruks. Kiek žinau, jeigu situacija gerės, tai tos ribos, kiek galima priimti žmonių, didės“, – teigė A. Balžekienė.

Ji taip pat pridūrė, kad kol kas branginti bilietų dėl ribojamo žiūrovų skaičiaus neketinama.

„Skalvija“ startuos birželio viduryje, atsidaro kiti teatrai

Tuo metu sostinės centre esantis kino teatras „Skalvija“ pranešė vėl laukiantis žiūrovų nuo birželio 16 dienos.

„Kylam iš karantininio snūdo ir laukiam gero kino ištroškusių bičiulių, visų išsiilgusių kino žiūrėjimo tamsoje per didelį ekraną, norinčių nerti į naujus pasaulius, erdves, būti paveiktiems kino magijos“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad ketinama rodyti nematytus „Kino pavasario“ filmus, rengti kino klasikos vakarus.

Žiūrovams primenama, kad jie turėtų dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo eilėse prie bilietų, taip pat žiūrovai skatinami bilietus įsigyti internetu.

Kai kurie kino teatrai jau atvėrė duris žiūrovams, vienas tokių – Panevėžyje esantis kino centras „Garsas“. Penktadienį duris atvers „Atlantis Cinemas“ Šiauliuose. Tikslių atsidarymo datų dar nėra paskelbę kino teatrai „Cinamon“, „Apollo“ ir mažesni teatrai.

Kai kurie kino teatrai karantino metu rengė kino seansus lauke ir kvietė filmus stebėti būnant automobiliuose.

Vyriausybei nuo birželio 1 dienos sušvelninus karantino sąlygas, leista organizuoti renginius ir uždarose patalpose, tačiau ribojant žiūrovų skaičių iki 100, taip pat laikantis kitų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, dviejų metrų atstumo.

Nuo birželio 16 dienos leista į tokius renginius kviesti ne daugiau 150 žiūrovų, taip pat laikantis tų pačių apsaugos reikalavimų.

Nuo gegužės 12 d. duris atvers Seimo lankytojų centras, kurį darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. aplankyti bus kviečiami pavieniai asmenys. Lankytojų centre veiks pirmojo aukšto erdvės, kuriose bus galima susipažinti su Lietuvos Respublikos ir Steigiamojo Seimo 100-mečiui skirtomis parodomis. Bus eksponuojama šiai progai sukurtų atvirukų paroda, buvusių Seimo pirmininkų palinkėjimai ir paroda „Teisė ir pareiga: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1920–1940 m.“

Lankytojų grupės kol kas dar nebus priimamos, o pirmajame aukšte neveiks vaikų kambarys.

Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas, nuo gegužės 18 d. bus atnaujinamas tiesioginis gyventojų aptarnavimas Seime, o gyventojų susitikimai su Seimo nariais bus organizuojami tik tais atvejais, jei nebus galimybės jų atidėti.

Seimo kanceliarija karantino metu personalo darbą pagal galimybes organizuoja nuotoliniu būdu.

Iki gegužės 30 d. į Seimo rūmus lankytojai įleidžiami, kai tai būtina Seimo darbui užtikrinti.

Valdybos pirmininkė Milda Ališauskienė sako, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki 2008-ųjų gyvavęs fondas veiklą atnaujina fondo garbės pirmininkės Irenos Veisaitės kvietimu, kad būtų permąstytos pagrindinės šiuo metu kylančios grėsmės visuomenei - socialinė nelygybė, nepasitikėjimas valstybės institucijomis, korupcija, nepotizmas, medijų neraštingumas.

„Atviros Lietuvos fondas atsikuria su nauja valdyba, su naujomis pagrindinėmis veiklos kryptimis (...). Manome, kad yra poreikis bendrai diskusinei erdvei, kur įvairios organizacijos galėtų susitikti, identifikuoti problemas ir, galbūt, ieškoti kartu sprendimų, juos kartu įgyvendinti. Atviros Lietuvos fondas norėtų pasiūlyti tą erdvę, kur galėtų susiburti žmonės, norintys ir galintys kažką pakeisti“, - spaudos konferencijoje sakė ALF valdybos pirmininkė Milda Ališauskienė.

Fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė sako, kad ALF veikla apjungs ne tik fondo įsteigtas nevyriausybines organizacijas, kurių šiuo metu veikia apie 20 (tarp jų - „Transparency international“, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir kitos), bet ir kitus sėkmingai veikiančius žmogaus teisių ar kitų sričių nevyriausybininkus.

ALF koncentruosis į tris veiklas: atsparios visuomenės skatinimą, Europos Sąjungos idėjos permąstymą ir analizavimą, viešosios politikos stebėseną ir analizę.

Pagrindinis fondo uždavinys šiemet, anot S.Adomavičiūtės, bus idėjų kalvės – Vilniaus politikos analizės instituto – steigimas ir veikla. Ji žada, kad šis centras suburs įvairių krypčių ir pažiūrų specialistus: ne tik politologus, bet ir teisininkus, žurnalistus, sociologus, kitus analitikus, kurie savo idėjomis, analizėmis, tyrimais sieks įvertinti viešosios politikos procesus: korupcijos, nepotizmo, pasyvumo, nepasitikėjimo valdžia klausimus, taip pat žiniasklaidos raštingumo, netikrų naujienų ir žiniasklaidos standartų problemas.

„Centro analitikų dėmesys bus prikaustytas ir prie Europos politikos aktualijų, todėl jie aktyviai skelbs, vertins Europos saugumo, aktyvumo peripetijas“, - sakė S.Adomavičiūtė.

Šiemet jau balandžio pabaigoje prasidės diskusijų ciklas „Europos idėjos paieškos“ su Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir JAV intelektualais. Apie 10 diskusijų skirta Europos idėjos, istorinės atminties temai.

Pasak ALF atstovų, skatinant visuomenės atsparumą didelis dėmesys bus skirtas šalies savivaldybėms su ilgamete nomenklatūrine sistema, kur, pasak S.Adomavičiūtės, „laisvė veikti įstatymų nustatyta tvarka, yra svajonė, arba kur patyčios ir gąsdinimai aukščiausiu lygiu nesulaukia jokio baudžiamumo ir pasipriešinimo“. Per šią prizmę bus analizuojama ir pietryčių Lietuvos situacija. Šiam projektui ieškoma rėmėjų - ketinama remti ne tik diskusijas, bendruomenines iniciatyvas, bet ir konkrečius aktyvistus, kurie „yra užgožti tam tikrose savivaldybėse“.

„Su atsparios visuomenės stiprinimo programa veiksime ir ten, kur kitų stiprių, mums nedraugiškų kaimyninių valstybių veiksmai silpnina mūsų valstybės ir visuomenės atsparumą“, - sakė S.Adomavičiūtė.

ALF valdybos nario teisininkas Justino Žilinsko nuomone, fondo misija yra svarbi šiuo metu, kai „yra labai daug rėkimo, labai mažai klausimo“,  sudėtingos problemos yra primityvinamos, atmetamos rimtos analizės,  o „sienų statymas ir stipri ranka“ aktyviai siūlomas kaip receptas tiek nuo tikrų, tiek nuo menamų problemų.

Fondo valdybos narys verslininkas Domas Dargis pažymi, kad šalies regionų bendruomenės yra mažiau atsparios dezinformacijai, netikroms naujienoms. Pasak jo, ALF svarsto „sukurti atsvarą dezinformacijai“ stiprindamas paramą grįžusiems užsienio lietuviams, regionams atstovaujantiems vietos šviesuoliams, kad jų žodis būtų girdimas plačiau.

Atsikūrusio ALF veiklą trims metams užtikrina JAV verslininko ir filantropo George Soroso (Džordžo Sorošo) parama, vėliau fondas turėtų veikti savarankiškai, iš NVO projektams valstybės skiriamų lėšų. Vidutiniškai metinė parama fondui trejus metu sieks 700 tūkst. JAV dolerių (apie 660 tūkst. eurų). ALF skelbia, kad 1990 – 2008 metais fondas inicijavo, įgyvendino, rėmė per 50 švietimo, mokslo, kultūros, informacinės, pilietinės visuomenės ugdymo projektų bei programų, o paramai iš viso skirta daugiau nei 70 mln. JAV dolerių.

Fondo valdybą sudaro Lietuvos kultūros, akademinės bendruomenės, verslo atstovai.