– Vašingtonas sako atvirai, kad jis Maskvą įspėjo dėl galimo teroro Rusijoje. Tai, kad ir pati rusų FSB neturi savų šaltinių Islamo Valstybės grupuotėje turbūt irgi naivu galvoti. Net patys rusų opozicionieriai viešai stebisi – sako, kad apsaugos tame centre kaip tyčia tą lemtingą vakarą kažkodėl nebuvo. Evakuacinės durys, pasak liudininkų, lyg iš anksto užrakintos, įtariamieji su tuo pačiu automobiliu, kuriuo atvyko, su tuo pačiu išvyko. Tokie keisti sutapimai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nemokšiški, bet ką jums sufleruoja? Koks iš tikrųjų čia buvo galimas scenarijus? Nes mes matome daug sunkiai paaiškinamų dalykų.

– Na, iš tiesų, yra dalykai, kuriuos čia minėjot, sunkiai paaiškinami. Tik aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad galbūt mes nežinome tiksliai, kad jie tikrai buvo. Mes turim reikalų su teroristine Rusija ir tai, ką ji skelbia, visada reiktų vertinti kaip dezinformacija arba informacija, kuri skirta tam tikriems tikslams. Ir aš su jumis sutinku, kad šis išpuolis yra naudingas Kremliui. Tuo labiau mes girdėjome, kad palaukus kažkiek laiko ir išėjus Vladimirui Putinui ir pareiškus, kad už viso šito slepiasi Kyjivo fašistinis režimas, jo žodžiais tie teroristai bėgo į Ukrainą. Tai duoda suprasti, kad organizatoriai yra Kyjive. Taip pat yra dalykų, kurie skirti galbūt ne taip treniruotai akiai, bet matyti, kaip informacija yra pateikiama. O informaciją Kremlius pateikia labai greitai, kartais per greitai, siekiant įsiūbuoti visuomenės emocijas. Ir tos emocijos reikalingos ne tik tam, kad pateisinti visuotinę mobilizaciją, nes dabar ji ne tokia reikalinga, rusai savo noru eina į karo prievolės centrus. Ir, žinoma, vienas svarbiausių dalykų Vakaruose, kur siunčiama žinutė per jų įtakos agentus – štai, kaip žiauriai elgiasi neva teroristai, kurie yra siejami su ukrainiečiais. Ir jeigu Ukraina yra tokių teroristų rėmėja, tai suprantama, kad teroristams nereikia skirti ginkluotės, nereikia jų remti. Deja, bet tie balsai vis labiau girdimi Vakaruose.

– Dar yra tyrimo greitis. Įtariamųjų net vienuolika, keturi atvesti į teismą. Mes matėm vaizdus ir kad tie žmonės tikrai buvo kankinami. Tai tie žmonės po tokių kankinimų gali pasakyti jau bet ką. Bet ką daro toks perdėtas uolumas ir perdėtas greitis, kaip galima taip greitai surasti visus ir pristatyti į teismą?

Scanpix nuotr.

– Labai tikslus klausimas. Kaip apskritai gali įvykti toks įvykis, nepastebėtas Rusijos FSB? Jaunuolis koks nors savo socialiniam tinkle parašo kažką prieš Rusijos vykdomą karą ir tuoj pat pas jį pasibeldžia žmonės. Tai, taip, tas skubotas sulaikymas, ta vaizdo medžiaga, kuri buvo įdėta ir platinama Rusijos propagandos. Vienoje iš jų demonstruojama, kaip teroristas gyvam žmogui pjauna galvą. Ir tik paskui Rusijos propagandistai susiima, kad tai yra per daug, nes toks vaizdas kelia jau nebe baimę, nebe neapykantą, bet pasišlykštėjimą, o to nereikia. Daugelis tokių kadrų, kurie kanaluose viešinami, paprastai yra uždengiami – šiuo atveju nebuvo tuo pasirūpinta. Taip, greitis, taip, žmonės yra mušami. Visa tai daroma, kad įsiūbuoti emocijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Būtent kalbant apie Vakarus, negi taip lengva juos įtikinti, kad Ukraina yra prie to prisidėjusi? Gal vis dėlto Rusijos propagandos dėmesys yra labiau skirtas vidinei auditorijai?

– Na, Kremlius tikrai dirba keliais frontais, keliomis kryptimis. Ir net jei sakytume, kad prie šio teroristinio išpuolio niekaip neprisidėjo Kremlius, tai jis bus išnaudotas visais būdais. Taip, jis skirtas, visų pirma, išnaudoti padėtį viduje, bet taip pat ir išorėje. Žvalgybos tarnybos užsienyje puikiai supranta. Bet mes kalbam apie demokratines visuomenes. Ką dar įvardijo būdamas gyvas Vladimiras Žirinovskis, demokratinių valstybių silpnybė yra viešoji nuomonė, mums reikia ją suformuoti. Rusija tą ir daro.

– Na, ukrainiečiai nuogąstauja. Dar prieš savaitgalį buvo pasirodę pranešimų, kad ukrainiečiai mato, jog rusai komplektuoja 100 tūkst., kuriuos mestų į Ukrainą galimam puolimui vasarą. 100 tūkst. – jūsų nuomone, rusai gali tai greitai padaryti? Nes čia yra ne tik žmonės, juos reikia ir apginkluoti.

– Deja, mano turimomis žiniomis, yra netgi šiek tiek daugiau karių sutelkta. Ir jie gali būti panaudojami puolimui ne tik vasarą, bet ir visiškai netrukus. Visgi, aš galvočiau, kad šiuo metu, ką jūs ir pastebite dėl technikos trūkumo, greičiausiai šie šturmo desanto daliniai bus naudojami kaip rezervas arba kaip papildomos pajėgos.

– Patiems ukrainiečiams pastaruoju metu, atrodo, kad sekasi naikinti itin svarbius taikinius – tai ir naftos perdirbimo gamyklos, ir du dideli desantiniai laivai. Kur čia ukrainiečių sėkmė ir ką jie naudoja? Dėl to, kad vakariečiai sakė, mūsų ginkluotės Rusijos teritorijoje naudot negalima.

Mes turim reikalų su teroristine Rusija ir tai, ką ji skelbia, visada reiktų vertinti kaip dezinformacija arba informacija, kuri skirta tam tikriems tikslams.

– Turiu pasakyti, kad per tuos daugiau negu du karo metus ukrainiečių gynybos pramonė pažengė į priekį. Tam tikra informacija, kuri yra viešojoje erdvėje, rodo tai, kad ukrainiečiams pavyko pasigaminti ir balistines raketas, ir didelį atstumą galinčius įveikti bepiločius lėktuvus, ir jūrų dronus. Dar tos papildomos žinios apie Ukrainos laivyną, kurį padeda statyti Turkija. Visa tai yra nukreipta į tai, kad Rusija Juodojoje jūroje neturėtų laisvės veikti ir galvojant apie Krymo išlaisvinimą.

– Bet kol kas turbūt ukrainiečių dėmesys nukreiptas į vasarą ir tą galimą puolimą. Kokios galimybės ukrainiečiams patiems atsilaikyti prieš tokį puolimą, jeigu, kaip jūs sakote, yra net daugiau negu 100 tūkst. karių?

– Manau, kad viskas priklauso ne tik nuo JAV, bet apskritai visos Vakarų paramos. Du dalykai čia yra labai svarbūs. Vienas dalykas – mes turime visi kartu surasti priešnuodį prieš Rusijos naudojamas aviacines bombas ir kuo skubiau perduoti naikintuvus. Nes aviacinės bombos sukelia dideles bėdas fronte. Antras dalykas – aprūpinti ukrainiečius artilerija. Jeigu mes susiimsim ir greitai duosim aviaciją, toliašaudę artileriją, ukrainiečiai tikrai sugebės atstovėti ir apsiginti.

Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovu Aurimu Naviu.

– Ar tie vaizdai, kuriuos tebematome kiekvieną dieną, vis dar sukrečia?

– Be jokios abejonės, mes niekur iš karo nedingome. Emociškai jame tebegyvename. Žmonės, nors nėra apkasuose, nėra po kulkų lietumi, artilerijos apšaudyme, bet emociškai informacine prasme jie ten yra. Mūsų psichika nėra guminė. Labai apmaudu, kad kai kurie žmonės tiesiog nepalieka karo. Tie vaizdai yra karo realybė ir labai gaila, kad ji yra, bet tai nėra kažkoks nuostabus, vienintelis, vienetinis atvejis. Jų yra labai daug. Mes, Vakarai, Ukraina kariauja už mus.

– Užsiminėte, kad Rusija nesilaiko karo konvencijų. Kaip manote, kodėl?

– Nuo pat invazijos pradžios buvo aišku, kad Rusija – teroristinė valstybė ir niekados nesiruošė bei nesiruošia laikytis jokių konvencijų. Tai yra šio karo realybė. Rusija Ukrainoje kariauja norėdama šią valstybę sunaikinti, kariauja prieš mūsų, Vakarų vertybes, kultūrą, civilizaciją. Vienintelis barbariškas būdas, kurį Kremlius suvokia kaip realų, galimą, yra visi karo žiaurumai.

– Ko yra vertos tarptautinės konvencijos ir karo tribunolai, kai tokia yra realybė?

– Labai teisėtas klausimas. Atsakymas labai paprastas – nieko nėra vertos, nes konvencija galiojanti yra toms valstybėms, kurios jos laikosi. Valstybės, kurios jų nesilaiko, yra teroristai, ir nieko nepadarysi. Deja, aš užjaučiu visus žmones, kurie buvo šio vaizdo sukrėsti. Bet mes asmeniškai, kurie gyvename karu, tokius vaizdus matome kiekvieną dieną.

– Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad šių žmonių laukia pragaras, kad šie nusikaltėliai bus surasti. Kaip manote, ar realu, kad jie sulauks tikrų bausmių?

– Tai yra labiau psichologinis nuraminimas žmonėms, kurie šiuos vaizdus matė. Taip pat tiems, kurie yra artimieji, draugai, tai patyrė iš arčiau. Tačiau niekados negalima atmesti, kad tie nusikaltėliai bus fiziškai surasti. Mes matėme, kad, pavyzdžiui, Bučos skerdynių nusikaltėliai yra identifikuoti, daugelis jų jau yra žuvę. Tad, manau, kad tai yra visiškai realu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Finale tas teisingumas vis dėlto ateis?

– Kaip tą teisingumą įvertinsime? Apskritai, tai, kas vyksta, nėra teisinga. Tai, kas vyksta su Ukraina, jos žemėje, nėra teisinga. Tai, kad žūva žmonės, kad šaudomi karo belaisviai – nėra teisinga.

– Kokių dar netinkamų elgesio apraiškų Rusija jau parodė karo fone?

– Gal paminėsiu keletą tikrai žinomų. Tai mano minėtos skerdynės Bučoje. Mano ne kartą aprašytos ir labiausiai laukiančios teisingumo skerdynės, kurias vykdė Rusijos kariuomenė. Mes žinome, kad buvo mėtomos aviacinės bombos į žmonių slėptuvę. Jau nekalbu apie tai, kad sąmoningai taikomasi į civilius gyventojus, į namus, daugiabučius. Tai yra nusikaltimas žmoniškumui. Galiu taip pat paminėti Bachmutą, nesakysiu, kas ten tiksliai yra daroma, bet Rusijos marodieriai elgiasi taip, kaip elgėsi Orda Viduramžiais.

Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys LRT RADIJUI sakė, kad ši žinia Lietuvai iš už Atlanto yra svarbiausia po tokių istorinių mūsų šalies įvykių, kaip įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą (ES) bei euro įsivedimas. 

Su ja, turint atitinkamus užtaisus, galima pataikyti į taikinius visoje Kaliningrado srityje.

„Po šitų visų įvykių tai yra svarbiausia mūsų šaliai žinia, – neabejoja jis. – Man tenka girdėti, kad ši sistema iš tiesų yra labai galinga. Tam, kad mūsų klausytojai galėtų įsivaizduoti, tai su ja, turint atitinkamus užtaisus, galima pataikyti į taikinius visoje Kaliningrado srityje.“

A. Navio teigimu, jei priešas į Lietuvos teritoriją keliautų kolonomis, tai su amerikietiška HIMARS sistema mūsų kariuomenė jį „galėtų pasitikti dar toli nuo savo sienų“.

Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies pasiaiškinti, ar į kampą užspeistas Putinas iš tiesų galėtų tam ryžtis.

Apie tai šį vakarą laidoje pastebėjimais dalinsis ilgametis krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras bei ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir atsargos karininkas Aurimas Navys.

Kai aneksavęs dar neužgrobtas Ukrainos sritis Putinas prabilo apie branduolinio ginklo panaudojimą, Vakarai tokį jo grasinimą įvertino rimtai, o amerikiečių strategai dar kartą ėmė modeliuoti branduolinio karo scenarijus. Tad kokie jie būtų, ir koks branduolinis karas galėtų laukti?

Anot L. Linkevičiaus, Rusija visais laikais ruošėsi kovai su Vakarais ir NATO, todėl tuo, kad jų branduoliniai ginklai nukreipti būtent į Vakarus, stebėtis nereikėtų. Tačiau nepaisant to, kad Rusijoje beprotybės pakanka, anot L. Linkevičiaus, branduolinio ginklo ši šalis panaudoti neturėtų net dėl kelių priežasčių.

„Galbūt kariškiai tai pakomentuoti galėtų daugiau, bet kiek tai suprantu aš, vargu ar iš to būtų kokia nauda mūšio lauke. Aišku, priklausomai nuo to, kur ginklas būtų panaudotas, politinės pasekmės būtų labai skausmingos. Vargu, ar Rusijai šioje situacijoje reikėtų į tai žiūrėti labai lengvai – ne tik sąjungininkų, bet ir Rusiją tiesiog suprantančių šalių ratas tirpsta tiesiog akyse. Vis dažniau net ir viešojoje erdvėje pasirodo priekaištai ar klausimai, kurie atspindi vertinimus iš tokių šalių, kaip Indija, Kinija. To ignoruoti negalima – kitaip tai būtų visiškas užsiblokavimas“, – sakys laidoje L. Linkevičius.

Su tuo laidoje sutiks ir A. Navys, norintis tikėti, jog Kremliaus režimas dar nėra tokios desperatiškos būklės, jog norėtų nusižudyti. Tiesa, klausimų Putino grasinimų realumu kelia ir tai, kad Rusijoje veikia tikrai ne visi branduoliniai užtaisai.

„Šiuo metu yra duomenų, kad apie 1500 branduolinių užtaisų, o ypač didesnio galingumo strateginiai užtaisai, paskutinį kartą buvo tikrinti 2010 metais. Ar tai yra tiesa, sunku pasakyti, bet tokia yra informacija – greičiausiai jie neveikia“, – sakys jis.

Taip pat, anot A. Navio, visuomenė turi ne visai teisingą įsivaizdavimą apie tai, kaip branduolinis ginklas apskritai galėtų būti panaudotas.

„Nėra taip, kad tiesiog pasiimi jį ir iššauni. Reikia suprasti, kad mes apskritai nežinome – išskyrus labai galingų valstybių žvalgybų darbuotojus – kaip ta sistema veikia. Antras svarbus dalykas – turime suprasti, kad norint tokį ginklą panaudoti, pirmiausiai reikia tokį užtaisą paimti iš saugojimo vietos. Visi šie dalykai yra stebimi žvalgybos, o tiek JAV, tiek Jungtinė Karalystė, tiek ir NATO leidžia suprasti, kad jei kažkas pajudės, niekas netylės ir imsis veiksmų. Tai – pirmas žingsnis, kaip būtų galima stabdyti bandymą panaudoti branduolinį ginklą“, – sakys A. Navys.

L. Linkevičiaus teigimu, branduolinio ginklo panaudojimo klausimu Rusija, kaip jai įprasta, tiesiog siekia visus bauginti. O Vakarų šalys savo ruožtu ne tik pateikia viešus pasisakymus, bet tą daro ir privačiais kanalais.

„Kietas atsakymas iš amerikiečių yra tiesiog būtinas. NATO gynybinėje doktrinoje ir visuose dokumentuose parašyta, kad branduolinius ginklus turėsime tol, kol jie egzistuos pasaulyje. Visa tai turi būti aiškiai iškomunikuota tiems, kurie dar šiek tiek mąsto – tikėkime, kad toje šalyje dar ne visi išprotėję. Turėkime tokios vilties“, – sakys L. Linkevičius jis.

Anot jo, pagrindinė rusų derybinė taktika visuomet susidėjo iš blefavimo ir gąsdinimų, tad šis atvejis – ne išimtis: „Ir taip buvo visuomet. Jei tai nesuveikia, jie sugalvoja kažką kitą, ir eina tol, kol kiti bijo. Šiuo atveju, tai yra ta pati situacija ir prie to negalima prisidėti. Tai – dalis apskaičiavimo. Dabar, artėjant žiemai, vienas frontas yra Europos užšaldymas, o kitas – gąsdinimai branduoliniu ginklu.“

Viskas, ką reikėtų žinoti apie branduolinio karo galimybę – jau šį vakarą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!

– Kaip reaguojate į naujienas apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą?

– Visų pirma, reikia sieti Rusijos branduolinę retoriką su staiga suaktyvėjusia tiek Rusijos opozicine žiniasklaida, tiek Kremliaus ruporais. Kremlius visais įmanomais būdais stengiasi įrodyti, kad režimo vadų gąsdinimai, branduolinis teroras yra laba rimtas. Rusija rengiasi ir panaudos branduolinį ginklą, jei tik reikės. Tokios galimybės neatmetame, nes Rusija yra teroristinė valstybė, kuri ne tik grasino, bet ir įvykdė keletą teroristinių aktų. Paskutinis ne jų teritorijoje – diversija Baltijos jūroje, dujų vamzdyno pažeidimas.

Šiuo metu, matyt, ne veltui JAV kariškiai, žvalgybos vadovai yra įspėję apie tokio Rusijos veiksmo pasekmes, kurios bus katastrofiškos. Todėl manau, kad Kremlius nesiryš tiesiogiai panaudoti taktinio branduolinio ginklo, jog būtų galima akivaizdžiai suprasti, kad tai veikė Rusija. Taip pat Kremliaus režimas kokiuose nors objektuose gali panaudoti diversijas, iššaukti kokias nors technogenines avarijas, kurios turėtų rimtas pasekmes.

– Kaip sekti naujienas apie karo eigą? Ir ypač tas, kurios susijusios su branduolinio ginklo panaudojimu.

– Tiems žmonėms, kurie nesusiję nei su žiniasklaida, nei su analitiniais centrais, tokių naujienų apskritai nesekti ir ramiai miegoti, nes psichinė sveikata – ypač svarbu. Tokia informacija paprastus žmones išbalansuoja. Be abejo, žiniasklaida ar analitikai, kurie šią informaciją stebi, kreipia dėmesį į tai, kokie šaltiniai tą informaciją publikuoja. Visada labai rekomenduotina yra klausti tiesiogiai tų pareigūnų, kurie yra atsakingi už mūsų visų saugumą. Lietuvoje mes galime klausti kariuomenės arba Krašto apsaugos ministerijos atstovų, Aljanso mastu – Aljanso vadovo, žvalgybos, kurios stebėjimo rodikliais yra daromi pranešimai, taip pat oficialių JAV pranešimų.

Kol kas nėra dėl ko nerimauti, JAV ore laiko savo žvalgybinius lėktuvus, taip pat veikia NATO išankstinio žvalgybinio perspėjimo sistema. Jeigu signalai pasirodytų, mes apie tai sužinotume. Visų pirma sužinotų Rusija, nes pirmas dalykas, ką tokiu atveju daro NATO valstybių vadovai – skambina Kremliui ir praneša apie tai, kad mes matome, žinome ir kad jie to nedarytų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip manote, ar dabar pasaulis yra arti branduolinio karo slenksčio?

– Tikrai taip nemanyčiau. Karibų krizė buvo, matyt, rimčiausia branduolinė krizė per visą mūsų istoriją, kuri pasaulį buvo privedusi prie katastrofos slenksčio, tačiau protingos valstybės ruošiasi blogiausiam variantui. Mes negalime ramiai sakyti, kad tikrai to nebus, turint omenyje, kad Maskvoje režimas yra įspraustas į kampą. Visuose Ukrainos fronto ruožuose Rusijos okupacinės pajėgos gauna į kaulus. Tokiu atveju režimas turi du pasirinkimus – pabandyti paskutinę kortą arba artimiausiu metu pripažinti pralaimėjimą, pakeisti Vladimirą Putiną, išvesti likusius dalinius iš Ukrainos ir bandyti susireguliuoti savo valstybės gyvenimą ateičiai.

– Kaip manote, ką reiškia įvykis, kuomet vaikinas Rusijoje nušovė karinio komisariato vadą?

– Tai atrodo, kaip nelabai pavykusios režisūros medžiaga. Iš kitos pusės – Rusijoje taip būna, taip nutinka, todėl tikrai taip galėjo būti. Klausimas – ar tai tikrai įvyko spontaniškai, ar tai yra iš dalies arba pilnai suplanuota specialiųjų tarnybų. Tikrai labai daug klausimų, į juos atsakymų nėra. Kodėl tas žmogus ėjo ir šaudė? Kodėl gubernatorius yra pasiruošęs kalbą? Tame vaizdo įraše, kuomet parklupdytas ant žemės vaikinas sako savo vardą ir pavardę, ką jis padarė, jo kalba ir elgsena neatrodo kaip žmogaus, kuris ką tik pasielgė blogai. Tai žmogus, kuris visiškai be jokio pasimetimo, šaltai kalba, linksmai pasakoja, kas jis toks. Tad greičiausiai mes matome surežisuotą cirką, skirtą ir vidaus, ir užsienio visuomenėms. Matyt, bandoma parodyti, kad Rusijoje yra visiškas chaosas, kad rusų vaikinai bėga nuo mobilizacijos. Dalis, be abejo, kad iš tikrųjų bėga.

Tikrai nereikia panikuoti, kelti bereikalingos baimės visuomenėje, tačiau reikia labai aiškiai įvardinti ir suprasti, kad du mūsų kaimynai yra kare – Baltarusija ir Rusija.

Iš kitos pusės, tikriausiai sąmoningai bandoma paslėpti kitus veiksmus, kurie gali būti labai pavojingi. Nereikia užmiršti, kad Rusijoje yra daugybė vyrų, kurie su džiaugsmu mobilizuojasi, eina į karo prievolės centrus. Taip pat šį įvykį siečiau ir su mokyklos šaudynėmis. Tai vyksta tose pačiose vietovėse, kaip ir neramumai iš žuvusių karių žmonų ir moterų. Buvo teigiama, kad tas mokyklos šaudynes vykdęs asmuo dėvėjo aprangą su nacistiniais simboliais. Tai yra standartinė saugumo struktūrų Rusijoje operacija, taip įvardinčiau – gąsdinti savus, kad bijotų ir paklustų. Tokių įvykių ateityje bus gal ir dar daugiau. Visus šiuos įvykius siečiau su noru sukelti didesnį norą eiti į Ukrainą ir ten grobti, prievartauti, žudyti ir deginti.

– Kaip atrodo, ar neatsiranda papildomas pavojus sulaukti visokių asmenų, kai Rusijos piliečių patekimas į Lietuvą oro transportu nėra ribojamas?

– Tas pavojus buvo ir anksčiau. Tie visokie asmenys atvykdavo. Tas bėgimas yra labai naudingas Kremliui. Ateina žiema. Tuoj prie mūsų sienos stovės ir pabėgėliai, kurių skaičiai jau dabar didėja. Kuo daugiau chaoso prie mūsų sienos, kuo daugiau chaoso mūsų valstybės viduje, tuo lengviau čia esantiems Rusijos agentams situaciją išnaudoti. Situaciją vertinčiau kaip vidutiniškai grėsmingą ir ji turbūt blogės, nes tam tikrų politikų pareiškimai apie tai, kad reikia įsileisti visus nuo mobilizacijos bėgančius Rusijos piliečius, neskamba labai racionaliai.

– Kaip jums atrodo, ar esame pakankamai toli tos ribos, kuomet reikėtų reaguoti stipriau tarnybų atžvilgiu?

– Manau, kad mūsų saugumo struktūros reaguoja taip, kaip turi reaguoti. Sakyčiau, kad šiuo metu ramus tonas yra labai reikalingas. Tikrai nereikia panikuoti, kelti nereikalingos baimės visuomenėje, tačiau reikia labai aiškiai įvardinti ir suprasti, kad du mūsų kaimynai yra kare – Baltarusija ir Rusija. Baltarusija vykdo, sakyčiau, tarp visuotinės ir dalinės mobilizacijos chaotišką mobilizaciją, tikrai nekalbame apie 300 tūkst. žmonių. Tikriausiai galime kalbėti apie 1–2 mln. žmonių. Tai kelia grėsmę visam regionui, ne tik Ukrainai. Reikia padėkoti ukrainiečiams, kad kol jas jie juos sulaiko. Nereikia pamiršti, kad visada yra galimybė panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galime nueiti iki šios beprotybės?

– Sakyčiau, kad tai net ne beprotybė, o labai aiškiai ir kryptingai judama ta kryptimi, tas scenarijus Rusijoje dėliojamas. Mūsų supratimu atrodo, kad režimas elgiasi nelogiškai, yra išprotėjęs. Tačiau, jų supratimu, jie elgiasi labai tvarkingai, tikslingai, eina ten, kur yra užsibrėžę. Mes negalime atmesti galimybės, kad jie tai gali padaryti. Todėl tam reikia būti pasiruošusiems, nepanikuoti.

Dar kyla klausimas, ar generolai ir vadai, jeigu jie gautų tokį įsakymą, jį vykdys. Man atrodo, kad jeigu Vladimiras Putinas ir jo karo nusikaltėliai Kremliuje tikrai žinotų, kad vadai įvykdys tokį įsakymą, jis neabejotinai tam ryžtųsi. Tačiau čia yra kita medalio pusė. V. Putinas labai bijo pralaimėti, jis bijo, kad jo vadai nevykdys įsakymo. Ir yra didelė tikimybė, kad jie iš tikrųjų nevykdytų.

– Kokią problemą Ukrainai gali sukelti rezervistai?

– Nors tie žmonės yra neapmokyti, bet jie yra plėšikai, barbarų orda, kuri bus pasiųsta. Bet Rusija taip visada kariavo – kariavo mase, skaičiumi. Masė visuomet yra pavojinga.

„Pasakysiu, prasklaidydamas ne visai teisingą požiūrį: kariuomenė, ypač specialių operacijų pajėgos, Afganistane nenuvyko įvesti demokratijos ar atstatyti kažkokių socialinių-kultūrinių ar ekonominių ryšių. Mes turėjome labai aiškią užduotį – sulaikyti arba neutralizuoti teroristus“, – sakė A. Navys.

„Sakyčiau, kad mes padarėme labai gerą darbą, ne tik Lietuvai tai buvo labai naudinga, mes tapome NATO nariais, prisidėjome prie įstojimo, bet taip pat prisidėjome prie tų procesų, kurie iš tiesų ir dabar svarbūs Afganistano žmonėms. Labai liūdna, kad ginkluotas talibų režimas įvykdė karinį perversmą ir, matyt, taikys tam tikras represijas, bet aš tikiu, kad tie žmonės, kurie matė tuos 20 metų, kaip gali būti, net jeigu ir pabėgs iš savo šalies, ilgainiui atstatys tai, kas buvo“, – vylėsi buvęs karininkas.

Kaip sakė A. Navys, jis, būdamas Afganistane, galvojo apie tai, kas bus, jei talibai laimės: „Meluočiau, jeigu pasakyčiau, kad aš negalvojau apie tai. Tiesą pasakius, daug požymių rodė, kad labai tikėtina, kad vienokiu ar kitokiu būdu įvyks tai, kas dabar įvyko. Vis dėlto mes turime suprasti, kad Afganistanas yra labai sudėtinga valstybė. Valstybė, kuri iš esmės per daug metų taip ir nesugebėjo sukurti valstybingumo branduolio. Ten yra skirtingos tautybės, skirtingos kultūros, skirtingos tradicijos. Vienijanti, pagrindinė jėga, kuri dabar yra – religija, islamas. Labai gaila, kad Talibanas, kuris reprezentuoja arba kuris yra tokios labai kraštutinės islamo pakraipos išpildytojas, ginkluotu būdu vėl atėjo ir nuvertė valdžią. Aš girdžiu ir iš esmės suprantu, kad humaniškumo prasme tai, kas dabar vyksta, yra labai negerai ir nuvilia. Iš kitos pusės, aš tikiu, kad tie 20 metų nepraėjo veltui“.

Scanpix nuotr.

Ką Talibanas išmoko, tai apgaudinėti tą dalį savo šventojo rašto Korano, kuri sako, kad negalima meluoti.

„Šiek tiek neramina ir kai kurių demokratinių valstybių požiūris į teroristus. Mes turime suprasti, kad Talibanas neatėjo demokratiniu būdu. Talibanas atėjo įvykdęs kruviną perversmą. Tai yra teroristinis režimas. Pagrindinė taisyklė sako, kad negalima pasitikėti niekuo, ką sako Talibanas, ką sako teroristai. Ką Talibanas išmoko, tai apgaudinėti tą dalį savo šventojo rašto Korano, kuri sako, kad negalima meluoti. Labai tikiuosi, kad jie laikysis savo šventojo rašto priesakų, bet, kaip rodo visi pavyzdžiai, dažnai tai yra tik kalbos. Veiksmai rodo ką kita“, – teigė jis.

Yra pranešimų, kad Talibanas perėmė dalį NATO ginkluotės, tačiau, anot A. Navio, jie greičiausiai ja dar nemoka naudotis: „Jeigu mes kalbame apie sudėtingą techniką, sraigtasparnį, sudėtingesnius artilerijos vienetus, be abejo, tam reikalingas labai specifinis, labai sudėtingas paruošimas. Vien kalbant apie pilotus, mes suprantame, kad bet kas negali valdyti sraigtasparnio. Be abejo, jie perėmė šitą visą įrangą ir bandys kažkiek prisitaikyti, bandys gauti tuos apmokymus galbūt iš savo rėmėjų. Bet iš tiesų, pažangią techniką naudoti yra pakankamai sudėtinga. Dėl to aš mažiausiai nerimaučiau. Daugiau reikėtų nerimauti, kaip jie panaudos turimas paprastas priemones, ginklus. Kaip matome, jie jau pradeda naudoti juos prieš taikius demonstrantus“.

Scanpix nuotr.

„Sunkieji ginklai, sunkioji ginkluotė, technika, be abejo, yra labai specifinė, turinti žymiai platesnį panaudojimo spektrą. Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip jie greitu laiku sugebėtų ją panaudoti be kitų pagalbos“, – pridūrė.

„JAV turi susitarimą su Talibanu, jį pasirašė praeitų metų balandžio mėnesį. Tam tikros raudonos linijos ten yra įdėtos. Viena iš jų – leisti taikiai pasitraukti civiliams gyventojams, jeigu jie nori. Taip pat sudaryti sąlygas pasitraukti amerikiečių ir koalicijos pajėgoms iki šių metų rugpjūčio 31 d. Aš optimistiškiau spėčiau, kad iki 31 d. didesnio chaoso ar didesnių kraujo praliejimų pačiame Kabulo oro uoste pats Talibanas bandys išvengti“, – kalbėjo buvęs karininkas.

Jis aptarė ir Afganistane užstrigusius su Lietuvos karininkais bendradarbiavusius vertėjus – jiems gali grėsti didelis pavojus: „Deja, čia neturiu kažkokių linksmesnių naujienų. Iš tiesų, bent praeitis rodo, kad talibai siekė ir sieks su tokiais žmonėmis susidoroti“.

Vienas Rusijos propagandos tikslų yra siekis palaužti žmonių norą priešintis, sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys.

Seime penktadienį pilietinio saugumo klausimais vykstančioje diskusijoje pranešimą skaitęs kariuomenės atstovas pažymėjo, jog Rusijos televizijos pasiekia 14 proc. arba 405 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Kariuomenės atstovas pasakojo, jog yra kelios Rusijos propagandos linijos: viena siekiama Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tapatinti su Baltarusija, kita - šmeižti Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius, partizanus, skleisti dezinformaciją apie sovietų agresiją Sausio 13-ąją, dar viena kryptis - skleisti Lietuvą menkinančią informaciją, esą šalis nesugebėtų pasipriešinti.

Kalbėdamas apie atsaką propagandai A.Navys kalbėjo ir apie paprastų piliečių vaidmenį. Pasak kariuomenės atstovo, atsakas galėtų būti valstybei pozityvūs tekstai socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, teigiamai šalį reprezentuojančiais vaizdo klipais.

„Karas jau vyksta, tik ne toks, kokį mes esame įpratę matyti filmuose“, - kalbėdamas apie informacinį karą pažymėjo kariuomenės atstovas.

Po Liberalų sąjūdžio frakcijos surengtos diskusijos pilietinės gynybos klausimais vėliau penktadienį Vilniaus Gedimino pilies bokšte priesaiką duos nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

Prasidėjus Rusijos agresijai išaugo susidomėjimas Lietuvos šaulių sąjunga - į Vilniaus šaulių kuopą pastarąjį mėnesį kreipėsi 50 kandidatų. Didžioji jų dalis penktadienį duos Lietuvos šaulio priesaiką.

Tarp naujokų, kurie prisieks Vilniaus Gedimino pilies bokšte, yra verslininkų, teisininkų, ekonomistų, fizikų, elektronikos inžinierių, valstybės tarnautojų, politikų, žurnalistų.

1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą.