Jos teigimu, Aplinkos ministerija antradienį gavo suderinti tai numatantį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymo pakeitimo projektą.

„Vakar gavome derinimui Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymo pakeitimo projektą, kuriuo šitą terminą (48 val. – BNS) siūloma dar prailginti iki septynių darbo dienų“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Radavičienė. 

„Siūloma tokia modifikacija, kad nustačius aplinkosaugininkams ar kitoms institucijoms transporto priemonės taršos viršijimus techninė apžiūra būtų panaikinama po septynių darbo dienų, jeigu nebūtų per techninę apžiūrą patikrinama tik tarša“, – teigė viceministrė.

Kovą LTSA direktoriaus įsakymu buvo nustatyta, kad pareigūnams dėl taršos panaikinus automobilio techninę apžiūrą, ji dar galiotų dar dvi paras. Iki tol sprendimas įsigaliodavo iškart, nustačius pažeidimą.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo priėmė opozicijos ir valdančiųjų inicijuotas dvi Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę taršių automobilių savininkams, vietoje baudos pirmą kartą leidžiant skirti įspėjimą bei ilginti tokio automobilio techninės apžiūros galiojimą.

Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai. Vis tik dėl šaltų orų patikrinimai dar nebuvo atliekami.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto pareigūno, o nepaklusus reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda. 

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė opozicijos ir valdančiųjų inicijuotas dvi Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę taršių automobilių savininkams. Pakeitimus apsvarsčius komitetuose, juos birželio 6-ąją svarstys Seimas.   

„Mūsų misija nuimti įtampas visuomenėje“, – pristatydama pataisas teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. 

„Turime atsitraukti nuo labai griežtos pozicijos“, – pridūrė ji.

Pataisomis taip pat siūloma ilgiau, pavyzdžiui, mėnesį pratęsti taršių automobilių techninę apžiūrą – dabar tam numatytos dvi paros. 

„Automobilio savininkas per protingą laiką, kurį nustatys Aplinkos ministerija, turės susitvarkyti savo transporto priemonę“, – teigė A. Gedvilienė.

Pasak jos, per porą parų neįmanoma taršaus automobilio susitvarkyti bei dar kartą nuvykti į techninę apžiūrą: „48 val. nėra patogus laikas susitvarkyti automobilį. Iki gegužės tas terminas bus peržiūrėtas.“

Automobilio savininkas per protingą laiką, kurį nustatys Aplinkos ministerija, turės susitvarkyti savo transporto priemonę.

 

A. Gedvilienės pataisomis už taršius automobilius siūlomos 100-300 eurų baudos gyventojams, o įmonėms – 300-500 eurų.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis siūlo pirmą kartą sustabdytų taršių automobilių savininkus tik įspėti, o vėliau bausti nuo 100 iki 500 eurų.

Pasak jo, 17-18 metų senumo automobiliais žmonės važinėja ne todėl, kad norėtų teršti aplinką: „Šita Lietuvos dalis, didžioji Lietuvos dalis, neįperka tų naujų automobilių“.  

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas tikino, kad finansinė sankcija veiktų geriau negu bet koks įspėjimas. 

„Kietųjų dalelių tarša yra didelė problema ir švelninant reguliavimus darome meškos paslaugą tiems patiems žmonėms, nes paliekame juos taršoje, sirgti plaučių ir kitomis ligomis, ir būtent dėl to nereikia keisti Seimo priimto reguliavimo. Reikia būti bent milimetru žalesniems“,  – tvirtino jis.

Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto pareigūno, o nepaklusus reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda. 

Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

„Pagal dabartinį turimą parką 18 proc. automobilių nemokėtų šito taršos mokesčio. Likusi dalis – kas antras automobilio savininkas – mokėtų iki 100 eurų. Benzininiams automobiliams iš esmės mokestis būtų mažesnis, lyginant su dyzeliniais automobiliais“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo Simonas Gentvilas.

Pasak jo, pakeitimais siunčiama žinia, kad mažinti taršą ir nemokėti mokesčio galima nebūtinai persėdant į elektromobilį ar ant dviračio, bet ir į benzininį automobilį, nes didžioji dauguma jų savininkų mokesčio nemokės arba mokės tik simboliškai.

S. Gentvilas nesutiko su kritika, esą tik turtingieji nemokės mokesčio.

„Tai nėra turto mokestis, kas yra bandoma dažnai pasakyti, nes turto mokestis būtų jau nuo automobilio vertės, o čia trečdalis iš esmės šiandien jau registruojamų automobilių nesikvalifikuos kaip taršos arba mokesčio objektas“, – aiškino ministras.

„Svarbiausi du dalykai yra, kalbant apie tą mokesčių naštą. Jeigu yra šeima, turi du vaikus ir jai reikia didesnio automobilio, tai, man atrodo, labai svarbu pasirūpinti, kad ji galėtų pasikeisti į tą mažiau taršų“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, svarbu pereinamasis laikotarpis, įvertinant mokesčių naštą.

„Ir aš net neabejoju, girdėdamas diskusijas Seime, kad tas bus padaryta iki galutinių sprendimų“, – sakė ministras.