Apie planuojamą Boriso Nemcovo nužudymą turėjo žinoti Kremlius, o gal ir valdžios struktūros, mano apžvalgininkas Viktoras Deniseno. Tą patį tvirtina ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis.
„Versijų daug, bet viena akivaizdu – Rusijos valdžia, Kremlius, apie tai privalėjo žinoti, o, jeigu žinojo, matyt, leido tam įvykti. Viena – tos pačios [neveikusios – LRT.lt] kameros. Kita – B. Namcovas buvo nuolat sekamas. Kad apie planuojamą žmogžudystę Kremliuje turėjo būti žinoma – faktas. Matyt, nebuvo nieko padaryta, kad tai būtų sukliudyta“, – tvirtina V. Jurkonis.
Stebina, kad iki šiol nieko nesužinota
B. Nemcovo bendražygis Vladimiras Ryžkovas tikina atmetantis bet kokį Ukrainos pėdsaką, apie kurį, jo tvirtinimu, kalba propagandistai. Pasak jo, yra tik du galimi variantai: arba B. Nemcovą nužudė Rusijos specialiosios tarnybos, arba ekstremistų grupuotė.
„Mane stebina tai, kad nieko nežinome. Nėra jokio progreso tyrime. Nėra rastas automobilis. Ar yra įtariamieji? Nežinome, ar apskritai yra kokia nors pažanga. Mes nesuprantame, kodėl ant tilto, kur buvo nužudytas B. Nemcovas, buvo išjungtos kameros, neva remontui. Iš kur atsirado sniego valymo mašina? Sniego nebuvo, lijo. Sniego jau seniai nėra. Kaip žudikas galėjo iššokti iš po tilto, sušaudyti Borisą ir ramiai nuvažiuoti? Tai – labiausiai saugoma vieta šalyje“, – svarsto V. Ryžkovas.
V. Jurkonis pripažįsta, kad nužudymo versijų yra daug. Tačiau, jo teigimu, akivaizdu, kad Kremlius apie tai žinojo. „Versijų daug, bet viena akivaizdu – Rusijos valdžia, Kremlius, apie tai privalėjo žinoti, o, jeigu žinojo, matyt, leido tam įvykti. Viena – tos pačios [neveikusios – LRT.lt] kameros. Kita – B. Namcovas buvo nuolat sekamas. Kad apie planuojamą žmogžudystę Kremliuje turėjo būti žinoma – faktas. Matyt, nebuvo nieko padaryta, kad tai būtų sukliudyta“, – tvirtina V. Jurkonis.
Jam pritaria ir apžvalgininkas Viktoras Denisenko. Jis patikslina, kad apie tai galėjo nežinoti pačius aukščiausius postus užimantys valdžios atstovai, bet turėjo prisidėti tam tikri žemesni valdžios, o gal net ir jėgų struktūrų atstovai.
„Kaip ir buvo girdėta iš V. Ryžkovo pasisakymo, yra labai daug įtartinų dalykų. Pradedant nuo to, kad pats nusikaltimas buvo įvykdytas netoli Kremliaus, kur yra ypatinga saugumo zona. Manau, kad tikrai kažkas iš valdžios, o gal ir jėgos struktūrų, su tuo yra susiję. Kitas klausimas, ar tai apsiriboja vien tik valdžios struktūromis, ar iš tikrųjų tai sąveika su kokiais nors nacionalistais“, – svarsto V. Denisenko.
V. Jurkonis: šiuo metu kuriami scenarijai
V. Denisenko atkreipia dėmesį, kad po nužudymo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai tvirtino, jog tai negerina prezidento įvaizdžio ir V. Putinui nebuvo naudinga. Tačiau primena, kad tokius pat pareiškimus girdėjome ir po žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo, kuris nebuvo ištirtas.
„Nužudytas nesisteminis opozicijos atstovas, kuris galbūt ir neturėjo didelės įtakos sisteminei politikai, bet iš tikrųjų B. Nemcovas buvo žinomas politikas, žinomas žmogus, labai ryški asmenybė. Tai gali būti tik signalas visai opozicijai – „arba nutilkite, arba išvažiuokite“, – tvirtina V. Denisenko.
Jis taip pat daro prielaidą, kad tiek daug galimų scenarijų dėl B. Nemcovo mirties kuriama, siekiant suklaidinti žmones, kad šie negalėtų suprasti, kuris variantas yra tikrasis. Apžvalgininkas prideda, kad daug absurdiškų ir negražių versijų apie politiko mirtį skelbia oficialūs propagandiniai Rusijos kanalai. „Tai daroma pirmiausia dėl to, kad iš tikrųjų nėra žinoma, kas nutiko. Šiuo atveju esu pesimistas ir manau, kad B. Nemcovo nužudymas greičiausiai nebus ištirtas“, – prognozuoja V. Denisenko.
V. Jurkonis prideda, kad galimas ir kitas scenarijus – bus rasti kaltininkai, surengtas parodomasis šou ir tęsiama „skaldyk ir valdyk“ tipo politika. Jo teigimu, įvairūs scenarijų variantai galimi kaip tik todėl, kad jie šiuo metu kuriami.
„Tai akivaizdu, nes jokios informacijos apie tai, kas įvyko penktadienio naktį ant minėto tilto, nėra, nors aplink pilna kamerų. Tikrai buvo žmonių, sekančių B. Nemcovą. Kol kas viskas priklauso tik nuo Kremliaus“, – sako V. Jurkonis.
Žmonių į laidotuves galėjo neįleisti dėl dviejų priežasčių
Anot Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, antradienį dalyvavusio laidotuvėse, opozicijos atstovų B. Nemcovo mirtis neįbaugino. Jie, L. Linkevičiaus teigimu, planuoja toliau tęsti veiklą.
„Mes kalbėjomės, kas toliau laukia Rusijos, jų pačių, ką jie galvoja. Tikrai nepajutau jokios baimės. Nepajutau, kad tai būtų kažkas tokio, kas priverstų elgtis arba galvoti kitaip.[...] Dabar, žinoma, laukiama, kokia bus valdžios reakcija, ar bus toliau kaitinama neapykantos atmosfera, taikomi kiti taktiniai dalykai. Dabar sunku pasakyti, nes, matyt, visi svarsto, kaip elgtis“, – sako ministras.
V. Jurkonio nuomone, B. Nemcovo mirtis opozicijos narius paveiks nevienodai. Vienus tai gali įbauginti ir skatinti išvykti iš šalies, kitus – motyvuos tęsti B. Nemcovo darbus. Jis taip pat akcentuoja, kad šiuo atveju labai svarbu atsakyti į klausimus, kokios pozicijos laikysis Lietuvą, kaip ji planuoja toliau elgtis. VU TSPMI dėstytojas primena, kad prieš porą metų į Lietuvą buvo atvykęs opozicijos atstovas Ilja Jašinas, su kuriuo kai kurie Lietuvos politikai ir valdininkai nenorėjo susitikti.
Kodėl į laidotuves buvo neįleisti Latvijos europarlamentarė ir Lenkijos senato pirmininkas, V. Denisenko pastebėjimu, galima vertinti skirtingai. Anot jo, galima spėti, kad tokiu būdu buvo bandoma sumažinti tarptautinį rezonansą.
„Kita vertus, tai gali būti techninis dalykas. Rusija yra įvedusi atsakomąsias sankcijas Europai. Galiu numanyti, kad šie asmenys, politiniai veikėjai, buvo šiame ar kokiame kitame juodajame sąraše“, – atkreipia dėmesį V. Danisenko.
V. Jurkonis tokį Rusijos žingsnį vertina kaip tolimesnę šalies valdžios saviizoliaciją ir bandymą izoliuoti Rusiją nuo Europos ir tarptautinės bendruomenės.
