„Daugelį metų protingai dirbome kartu. Galbūt tai vis dar gali padėti rasti derybinį sprendimą, kito kelio nematau“, – interviu dpa sakė G. Schröderis.

Jis draugauja su V. Putinu nuo tada, kai 1998–2005 m. buvo kancleris, bei toliau dirba Rusijos „Nord Stream“ dujotiekių per Baltijos jūrą įmonėms. G. Schröderis pavadino Rusijos puolimą Ukrainoje „lemtinga klaida“, bet V. Putino nepasmerkė. Dėl to Socialdemokratų partijos vadovybė nustūmė jį į šalį, bet pastangos pašalinti jį iš partijos žlugo.

Paklaustas, kodėl palaiko draugystę su Rusijos prezidentu, nepaisant dešimčių tūkstančių žūčių ir Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, G. Schröderis atsakė: „Tiesa, tai kitokia dimensija“.

G. Schröderis  sakė, jog kadaise atrodė, kad šie asmeniški ryšiai gali būti naudingi sprendžiant itin sunkią politinę problemą. „Todėl manau, kad būtų visiškai neteisinga pamiršti visus teigiamus dalykus, praeityje tarp mūsų įvykusius politikoje. Tai ne mano stilius ir aš taip nedarau“, – sakė jis.

G. Schröderis turėjo galvoje savo tarpininkavimo misiją 2022 m. kovo mėnesį, netrukus, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Jis sakė tuomet Stambule pirmą kartą susitikęs su tuomečiu Ukrainos parlamento nariu ir dabartiniu gynybos ministru Rustemu Umerovu ir po to keliavęs į Maskvą derybų su V. Putinu. Tačiau ši iniciatyva žlugo.

1998–2005 metais Vokietijai vadovavęs G. Schroederis yra socialdemokratas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas. Jo ryšiai su Rusija dažnai yra nesutarimų šaltinis, be kita ko, ir jo paties partijoje, kuri vadovauja naujajai koalicinei vyriausybei.

Jo paskyrimas į „Gazprom“ stebėtojų tarybą turėtų būti patvirtintas per metinį visuotinį susirinkimą birželio 30 dieną.

G. Schroederis pakeis Timurą Kulibajevą, buvusio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo žentą. T. Kulibajevas buvo nušalintas iš pareigų po sausį Kazachstane kilusių kruvinų neramumų.

77 metų G. Schroederis jau užima nemažai aukštų pozicijų Rusijos versle. Jis yra valstybinės energetikos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

Jis taip pat yra „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas ir „Nord Stream 2 AG“ direktorių tarybos pirmininkas.

Abu dujotiekiai per Baltijos jūrą jungia Rusiją ir Vokietiją. Rusijos kritikai, ypač JAV, teigė, kad „Nord Stream 2“, kuris dar neveikia, gali būti panaudotas kaip svertas prieš Maskvą, jei ji surengtų karinę invaziją į Ukrainą.

Ukrainos reikalavimus tiekti ginklus iš savo šalininkų Vakaruose, tvyrant įtampai prie sienos su Rusija, G. Schroederis apibūdino kaip „žvanginimą ginklais“.

Jis taip pat kaltino NATO dėl Rusijos masinio karių telkimo prie sienos.

G. Schroederis į Turkiją nuvyko praėjus savaitei nuo rugsėjo 24 dienos rinkimų Vokietijoje pakalbėti su Turkijos prezidentu apie aktyvistą P. Steudtnerį ir kitus Turkijoje įkalintus vokiečius.

„Esu labai dėkingas Gerhardui Schroederiui už jo įsiterpimą“, – savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis).

Prieš vykdamas į Ankarą G. Schroederis susitiko su kanclere Angela Merkel, rašo „Der Spiegel“.

„Toks yra pirmasis mažėjančios įtampos ženklas, Turkijos vyriausybė laikosi savo pažadų, – sakė S. Gabrielis. – Dabar privalome dirbti toliau ir užtikrinti, kad būtų paleisti visi suimtieji.“

P. Steudtneris, žmogaus teisių aktyvistas ir kino režisierius, buvo suimtas kartu su dar keliais „Amnesty International“ nariais liepos mėnesį ir laikomas dėl, smarkiai ginčijamų kaltinimų terorizmu.

Turkijos teismas trečiadienį vakare nurodė lygtinai paleisti aštuonis žmogaus teisių aktyvistus, tarp kurių yra ir P. Steudtneris.

Dešimt Vokietijos piliečių, tarp jų ir žinomas žurnalistas Denizas Yucelis (Denizas Judželis), vis dar suimti Turkijoje, anot Berlyno, dėl politinių priežasčių.

G. Schroederis, kaip ir S. Gabrielis, priklauso Socialdemokratų partijai ir Vokietijos kancleriu buvo 1998-2005 metais.

Ilgiausiai tarnavęs Vokietijos pokario lyderis mirė savo namuose Liudvigshafene, vakarinėje Reino krašto Pfalco žemėje, nurodo laikraštis.

H.Kohlis Vokietijos kancleriu buvo nuo 1982 iki 1998 metų. Jis yra vienintelis vokiečių politikas šiame poste buvęs keturias kadencijas iš eilės.

2015-ųjų rudenį jis buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje dėl komplikacijų, išsivysčiusių po klubo sąnario keitimo operacijos, penktadienį pranešė dienraštis „Bild“.

Pastaraisiais metais jo sveikata buvo pašlijusi. 2009-aisiais H.Kohlį ištiko insultas, o 2012-aisiais jam buvo atlikta širdies operacija.

2015-ųjų gegužę jis buvo hospitalizuotas prieš klubo sąnario operaciją, bet išsivysčius komplikacijoms prireikė naujų operacijų, tarp jų žarnyno.

1,93 metro ūgio H.Kohlis savo jėgų žydėjime buvo įspūdingo stoto, bet jo svoris buvo valstybės paslaptis.

Dabartinė kanclerė Angela Merkel buvo laikoma H.Kohlio globotine: politikas ją įtraukė į savo kabinetą 1991 metais. Net vėliau ji atsigręžė prieš savo mentorių, kai jis įsivėlė į partijos finansavimo skandalą.

Manoma, kad ta sumaištis padėjo A.Merkel perimti Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), o vėliau – visos šalies vairą.

H.Kohlis pasitraukė iš aktyvios politikos 2002 metais, o pastaruoju metu buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Jam taip pat buvo sunku kalbėti, kai jo žandikaulis buvo paralyžiuotas po pargriuvus patirtos traumos.

H.Kohlis, kuris yra vienas svarbiausių suvienytos Europos projekto architektų, yra aistringas europietis, ne kartą sakęs, kad Senojo žemyno integracija yra esminė sąlyga, kuri neleistų vėl jame įsiplieksti karams.

H.Kohlis yra išleidęs knygą „Dėl susirūpinimo Europa“ (Aus Sorge um Europa), kurioje kritikavo savo įpėdinius dėl jų politikos Rusijos ir euro atžvilgiu.

2001 metais nusižudė jo žmona Hannelore (Hanelorė), su kuria H.Kohlis susilaukė dviejų sūnų ir kuri ilgai kentėjo dėl alergijos saulės šviesai.

2008-aisiais H.Kohlis vedė 35 metais už save jaunesnę Ekonomikos ministerijos padėjėją Maike Richter (Maikę Richter).

Šis politikas išgyveno per didžiulį cunamį, 2004 metais nuniokojusį Pietryčių Azijos pakrantes ir pražudžiusį daugybę žmonių – tąsyk jis turėjo būti evakuotas iš vieno pajūrio kurorto Šri Lankoje.

 H. Kohlį pavadino „pačia Europos esme“

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) penktadienį pagerbė buvusį Vokietijos kanclerį Helmutą Kohlį (Helmutą Kolį) ir pavadino „pačia Europos esme“.

„Helmuto mirtis labai sukrėtė mane. Mano mentorius, mano draugas, pati Europos esmė, mes jo labai, labai ilgėsimės“, – parašė tviteryje buvęs Liuksemburgo premjeras J.C.Junckeris.

Iškilus pokario lyderis

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas George'as H.W. Bushas (Džordžas H.V.Bušas) gedi buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio (Helmuto Kolio), kurį penktadienį pavadino „ištikimu laisvės draugu“ ir „vienu iškiliausių pokario Europos lyderių“.

„Helmutas nekentė karo, bet dar labiau šlykštėjosi totalitarizmu“, – sakė buvęs JAV prezidentas savo pareiškime.

„Glaudus darbas su mano geriausiu draugu, kad taika baigtųsi Šaltasis karas ir Vokietija būtų suvienyta per NATO, liks vienu didžiausių džiaugsmų mano gyvenime“, – pridūrė G.H.-W.Bushas.\

 „Didžiojo europiečio“ netektis

 Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Stefenas Zeibertas) penktadienį pareiškė „nuoširdžiausią užuojautą dėl didžiojo vokiečio ir didžiojo europiečio“ netekties, paskelbus žinią apie Helmuto Kohlio (Helmuto Kolio) mirtį.

A.Merkel kanceliarijos personalo vadovas Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris) pasakė taip: „mes be galo dėkingi Helmutui Kohliui: už mūsų laisvę, už mūsų vienybę, už mūsų Europą“.

E. Macronas pagerbė H. Kohlį

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) penktadienį pagerbė buvusį Vokietijos kanclerį Helmutą Kohlį (Helmutą Kolį) ir pasakė, kad velionis vokiečių lyderis buvo „didis europietis“.

E.Macronas tviteryje savo paskyroje įdėjo nuotrauką, kurioje H.Kohl stovi su Prancūzijos prezidentu Francois Mitterrand'u (Fransua Miteranu) ir parašė: „Suvienytos Vokietijos ir prancūzų-vokiečių draugystės architektas: išėjus Kohliui, netekome didžio europiečio“.

A. Merkel: jis pakeitė mano gyvenimą

Vokietijos kanclerė Angela Merkel jaudinančiai pagerbė savo pirmtaką, penktadienį mirusį Helmutą Kohlį (Helmutą Kolį), sakydama, kad šis apvertė jos gyvenimą aukštyn kojomis, pats siekdamas suvienyti Vokietiją.

„Helmutas Kohlis visiškai pakeitė mano gyvenimą“, – sakė A.Merkel, išaugusi komunistinė buvusioje Rytų Vokietijoje, ir savo politinę karjerą pradėjusi tik po Berlyno sienos nuvertimo, globojama H.Kohlio.

Jo dėka, sakė ji, „kaip milijonai kitų VDR gyventojų aš galėjau pasitraukti iš VDR diktatūros ir įžengti į laisvę“.

„Visa tai, kas įvyko per pastaruosius 27 metus nuo tada iki dabar, neįsivaizduojama be Helmuto Kohlio“, – sakė ji.

„Reikia laiko, kad mes sugebėtume tikrai įvertinti, ko netekome jam išėjus“, – tarė A.Merkel ir pridūrė esanti „asmeniškai dėkinga už tai, kad jis buvo ten“.

„Lenkiuosi prieš jo atminimą“, – sakė A.Merkel, pavadindama H.Kohlį „didžiuoju vokiečiu ir didžiuoju europiečiu“.

Lietuvos vadovai pareiškė užuojautą

Lietuvos vadovai penktadienį pareiškė užuojautą mirus buvusiam ilgamečiam Vokietijos kancleriui Helmutui Kohliui (Helmutui Koliui).

„Pasaulis neteko vieno reikšmingiausių 20 amžiaus pabaigos politikų. Lietuva prisimins H.Kohlį kaip tvirtą ir ištikimą draugą, kovotoją už demokratines vertybes ir laisvę. H.Kholis į istoriją įėjo kaip Vokietijos suvienytojas ir prisidėjo prie Europą ištisus dešimtmečius paralyžiavusio Šaltojo karo pabaigos“, – sakome Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pasaulį paliko aukščiausio rango vadovas, politikos lyderis, savo šalies ir visos Europos vedlys.

„Ši netekties valanda atnešė liūdesį tarptautinei bendruomenei, tačiau veliono ryžtingi ir prasmingi darbai neš ryškų ir šviesų jo atminimą pasaulinės politikos istorijoje“, – sako premjeras S.Skvernelis.

Prezidentė ir premjeras pareiškė nuoširdžią užuojautą Vokietijos prezidentui, H.Kohlio artimiesiems ir Vokietijos žmonėms.