Pasirinkimo kryžkelėje

Tradiciškai įpusėjus lapkričiui įmonės jau galvodavo apie šventinius vakarėlius, o darželių auklėtojos vesdavo derybas su žilabarzdžiais Kalėdų Seneliais. Vietų rezervacija neretai primindavo mūšio lauką – pirmesni pasirinkdavo geriausias dienas ir laikus. Tie, kurie susigriebdavo vėliau, tenkindavosi likučiais – Kalėdų Senelis ateidavo po didžiųjų švenčių arba dieniniu, dirbantiems darželinukų tėvams nepatogiu laiku.

"Praėjusiais metais Kalėdų Senelis į grupę atėjo 14 val. Teko prašytis iš darbo, nes kitaip būčiau sugadinusi šventę dukrai. Juk ne mažiau nei Kalėdų Senelis jai buvo svarbu, kad išgirsčiau jos deklamuojamą eilėraštį ir pamatyčiau, kaip atrodo su snaigės kostiumu", – darželinukės Ievos mama Gertrūda neslėpė apmaudo, kad šiųmetės šventės bus kitokios.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dėl didesnės rizikos užsikrėsti virusu anūkės šiemet neaplankys seneliai. Nežinia, ar lauktas visus metus, besibaigiant gruodžiui į darželį užsuks ir Kalėdų Senelis. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurią lanko jos dukra, direktorė dar neapsisprendė, rizikuoti ir kviesti žilabarzdį vidun ar rinktis kur kas saugesnį, tačiau mažiau šventišką variantą – virtualiuosius atskirų grupių susitikimus su Kalėdų Seneliu. Bet kuriuo atveju tėvai šventėje dalyvauti negalėtų.

"Tuomet geriau tikras Kalėdų Senelis. Jei geras oras, vaikus jis gali sveikinti lauke. Juk nebūtina sėdėti salėje. Virtualusis pokalbis su Kalėdų Seneliu neatstos realaus susitikimo, o dirbtinė eglė niekada nekvepės kaip atnešta iš miško", – Gertrūda neabejojo, kad nors ir per atstumą ranka mojantis Kalėdų Senelis vaikams dovanotų daugiau šventiškų akimirkų nei jo atvaizdas kompiuterio ekrane.

Susitikimai – nepigūs

Nepaisant sentimentų gyviems, virtualieji susitikimai su mažamečiais, anot kalbintų žilabarzdžių, šiemet itin populiarūs, todėl ir pasirinkimas jų nemažas.

"Žmonės gana greitai prisitaiko prie naujų sąlygų, ne išimtis ir Kalėdų Seneliai. Vaikai tikrai daug laiko praleidžia naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais. Per juos bendrauja, mokosi. Todėl Kalėdų Senelis telefonų, planšečių ar kompiuterių ekranuose neturėtų būti kažkas netikėto", – kalbėjo kaunietis Vytautas, svarbiausiu Kalėdų personažu buvęs jau bemaž penkerius metus. Galimybės rengti virtualiuosius susitikimus šiemet 55-erių vyras nesvarsto, o vaikščioti po darželius bijo dėl savo amžiaus ir lėtinės ligos, kuria serga jau ne vienus metus.

"Darysiu pertrauką, bet tikrai domiuosi tuo, kas vyksta pasaulyje. Girdėjau, kad Didžiojoje Britanijoje Kalėdų Seneliai šiemet bendraus virtualiaisiais skambučiais. Ten net įrengta mokykla, kurioje švenčių pasiuntiniai mokomi dirbti su išmaniosiomis technologijomis. Tiesa, skambučio kaina nemaža – apie 30 eurų", – Vytautas nė nenutuokė, kad Lietuvoje įkainiai ne mažesni.

Individualus 5–10 min. vaizdo pokalbis per skaipą ar mesendžerį kainuoja 30 eurų. Šeimos, ne didesnės nei penki asmenys, virtualusis susitikimas su Kalėdų Seneliu įkainotas kone trigubai didesne suma. Vaizdo skambučio "Zoom" programėle darželinukų ar moksleivių grupėms, kuriose neviršijamas 30 asmenų skaičius, kaina net 120 eurų. Susitikimo trukmė apie 30 min.

"Suprantu, reikia gyventi ir Kalėdų Seneliams, bet, mano manymu, čia lupikavimas. Juolab kad nereikia net niekur važiuoti, – Vytautas atsivertė praėjusių metų darbo kalendorių ir dirstelėjo į savo įkainius. – Jei į darželius važiuodavau vienas, tai už 45 min. programą imdavau 80 eurų. Jei važiuodavau su Snieguole, už tokios pat trukmės pasirodymą nuo grupės imdavau 130 eurų. Iškvietimas į namus – 50 eurų. Kita kaina įmonėms – ten imdavau daugiausia, maždaug 150 eurų."

Purkš dirbtinį sniegą

Kalėdų Senelis Darius Gimžauskas praėjusį savaitgalį išbandė savo vaizdo kamerą. Tiesa, ne virtualiesiems susitikimams, o trumpoms nemokamoms kalėdinėms pasakoms. Kelių savaičių laikotarpiu šventinius įrašus mažiesiems vyras žada įkelti į jutubą ir feisbuką.

Dabar suka galvą tik dėl įspūdingos barzdos, kuri, greičiausiai, sunkiai tilps po skaidriu apsauginiu skydu.

"Vaikams nemeluoju. Sakau, kad dėl epidemiologinės situacijos Kalėdų Senelis šiemet negalės atvykti, todėl surengė konkursą, o jo nugalėtojus įpareigojo vaikus lankyti skirtingose pasaulio šalyse ir miestuose", – D.Gimžauskas džiaugėsi laimėjęs vyriausiojo Kalėdų Senelio organizuotą konkursą ir gavęs neeilinę progą Kaune skleisti šventinę nuotaiką.

Todėl šiemet vyras ir vėl iš spintos trauks raudoną Kalėdų Senelio kostiumą, blizgins juodus aulinius batus, šukuos vešlią žilą barzdą ir keliaus pas vaikus. Su maišu, išmaniuoju kamuoliu, padėsiančiu bendrauti su mažaisiais, ir stebuklingu įrenginiu, kurį šventės svečias slėps už išpuoštų žaliaskarių salėse. Vasarą šis įrenginys purškė muilo putas, o dabar iš jo pabirs dirbtinis sniegas. Pirmieji Kalėdų Senelio Dariaus susitikimai su vieno Kauno darželio auklėtiniais numatyti gruodžio 18-ąją ir tęsis iki pat švenčių.

"Paskutinis, jei neklystu, gruodžio 23-iąją. Visi užsakovai jau pervedė avansus. Jei kas keisis – pinigus grąžinsiu", – D.Gimžauskas vylėsi, kad Kalėdų stebuklas bus stipresnis nei force majeure, todėl planų neteks koreguoti.

D.Gimžauskas didžiosioms šventėms pasiruošė ne tik Kalėdų Senelio kostiumą, bet ir apsauginių priemonių. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Seneliai su apsaugos priemonėmis

D.Gimžauskas juokavo, kad koronaviruso akivaizdoje prie kitokių Kalėdų prisitaikė net Laplandija. Kalėdų Senelis su lankytojais ten bendrauja atsitvėręs skaidria plastikine sienele, o jo padėjėjai elfai apsiginklavę apsauginėmis veido kaukėmis laikosi saugaus atstumo. Iš ES ir Šengeno zonos atvykstantiems turistams, jeigu jie Suomijoje neužsibus ilgiau nei 72 valandas, saviizoliacija nebus reikalinga. Tiesa, atvykę į šalį jie turės pateikti neigiamą COVID-19 testą, atliktą ne vėliau nei trys paros iki išvykimo. Norintieji Suomijoje pasilikti ilgesniam laikui turės izoliuotis ir testuotis antrą kartą. Jei reikės, šią procedūrą atliks ir D.Gimžauskas, mat jo planuose numatytos viešnagės ne tik po ikimokyklines ugdymo įstaigas ar mokyklas, bet ir į namus. Nors didesni susibūrimai šiuo metu draudžiami, aplankyti vieną kitą kelių asmenų šeimą jis gali.

"Apsauga? Kažkokių ypatingų reikalavimų iš užsakovų nesulaukiau, tačiau imsiuosi maksimalių priemonių", – pašnekovas pasakojo pasiruošęs šūsnį vienkartinių pirštinių, dezinfekcinio skysčio ir kaukę. Dabar suka galvą tik dėl įspūdingos barzdos, kuri greičiausiai, sunkiai tilps po skaidriu apsauginiu skydu. Kokios bus šiųmetės šventinės nuotraukos D.Gimžauskas negalėjo atsakyti. Jei reikės, jis esą pasiskolins Laplandijoje sėdinčio vyriausio Kalėdų Senelio idėją ir su mažaisiais fotografuosis stovėdamas arba sėdėdamas už skaidrios plastikinės sienelės.

Yra atsarginių variantų

Kalėdų Seneliai ne visuomet atvykdavo pas vaikus į darželius ar mokyklas. Neretais atvejais mažieji ir patys keliaudavo pas žilabarzdžius į muziejus, teatrus ar kitas netradicines erdves. Viena populiaresnių pramogų – "Kalėdos tarp lėktuvų", jau bemaž dešimt metų kiekvieną gruodį į Lietuvos aviacijos muziejų suburdavusios ir ikimokyklinio, ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus. Pasitikę lėktuvu atskridusį Kalėdų Senelį ir išsidaliję jo atgabentas dovanas, vaikai vaikščiodavo po ekspozicines sales, atsakinėdavo į viktorinų klausimus, bandydavo skrydžių imituoklius, patys gamindavo lėktuvėlius ir jais puošdavo eglutę. Kaip bus šiemet?

"Planuojame, dirbame ir tikimės, kad susitikimai įvyks. Kardinaliu atveju šiek tiek nuotolizuosime, transliuosime pokalbius su skraidančiu Kalėdų Seneliu", – Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas, kaip ir darbymečiui besiruošiantys šventiniai personažai, vylėsi geriausio scenarijaus.

Kol kas nežinia, kaip bus su šventiniais spektakliais Kauno valstybiniame lėlių teatre, kurių pabaigą vainikuodavo susitikimas su Kalėdų Seneliu. Nors teatralai labai norėtų matyti pilną salę, spėja, kad šiemet kėdės visgi liks tuščios.

"Viskas priklauso nuo valdžios, bet panašu, kad, pagal prognozes, karantinas bus pratęstas dar mažiausiai trims savaitėms, maždaug iki gruodžio 22 d.", – net ir toks terminas, anot Kauno valstybinio lėlių teatro vadovės pavaduotojo Egidijaus Tamošiūno, situacijos negelbėtų. Parduoti visų bilietų teatralai jau nebespėtų.

Tačiau tai nereiškia, kad mažieji liks be kalėdinio spektaklio. Pastarasis jau montuojamas, todėl jei epidemiologinė situacija jo neleis rodyti gyvai, lėlininkai kelsis į virtualiąją erdvę.

Netikėtai pakeitė

Į "Kauno dieną" kreipėsi daugiabučio namo bendrijos "A.Juozapavičiaus 2325" bendrijos pirmininkas Darius Gimžauskas ir tikino, kad neteisėtais būdais buvo išprašytas iš šio posto. Anot vyro, dabar namą valdantis Gediminas Zakšauskas tik švaisto bendrijos pinigus. Pastarasis priekaištus atmeta.

D.Gimžauskas pasakojo, kad nuo pat bendrijos "A.Juozapavičiaus 2325" įkūrimo jis buvo jos pirmininku.

"Keliems gyventojams nepatiko mano valdymas, nes aš atsisakiau už bendrijos pinigus padaryti jiems buto remontą. Jie tada mane skundė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitoms tarnyboms, vykdavo patikrinimai, aišku, viskas buvo gerai. Tada tyliai suoprganizavo susirinkimą ir išrinko kitą pirmininką.

Aš tiesiog vieną dieną nebegalėjau prisijungti prie bendrijos banko sąskaitos, nes buvo pakeisti slaptažodžiai. Nuėjus į banką, pasakiau, kad negaliu prisijungti, o jie man ir sako, kad jau nesu pirmininkas. Patyriau šoką. Man parodė dokumentus, kad bendrijos pirmininku yra G.Zakšauskas. Paklausiau, kaip jis galėjo pasirašyti sutartį, jei antspaudas yra pas mane, tai bankas pasakė, kad neva dabar antspaudas nereikalingas", – pasakojimą pradėjo D.Gimžauskas.

Kaunietis aiškino, kad pagal galiojančius bendrijos nuostatus pirmininku gali būti tik A.Juozapavičiaus pr. 23-iajame name gyvenantys žmonės, tačiau naujas pirmininkas būstą turi kitur.

Vyras tikino, kad jokių susirinkimo protokolų, kuriais buvo nurodyta, jog pasikeitė bendrijos pirmininkas, jis nematė, todėl negalėjo teisiškai šio dokumento apskųsti.

Tada jis kreipėsi į Registrų centrą prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu buvo pakeistas pirmininkas. D.Gimžauskas gavo atsakymą, kad Registrų centrą pasiekė notaro patvirtintas dokumentas, todėl jiems nebuvo jokių abejonių, kad bendrijos pirmininkas galėjo būti išrinktas neteisėtai.

Susimokėjo už pergalę

Registrų centras buvusiam bendrijos pirmininkui pasiūlė kreiptis į teismą. Taip vyras ir padarė. Kauno apylinkės teismas panaikino 2016 m. sausio 6 d. protokolą ir visus nutarimus, kurie buvo tą dieną priimti, taip pat ir pirmininko rinkimus. D.Gimžauskas teisme įrodė savo tiesą, tačiau jam reikėjo už tai susimokėti.

"Bylą laimėjome ir teismas pripažino visus pakeitimus neteisėtais. Vadinasi, pirmininkas negalėjo toliau eiti pareigų. Pralaimėjęs pirmos instancijos teismą G.Zakšauskas kreipėsi į Apeliacinį teismą, samdėsi kitą advokatę, bet šis teismas paliko galioti apylinkės teismo sprendimą", – aiškino buvęs bendrijos pirmininkas.

Jis nurodė, kad LR daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme parašyta, kad draudžiama naudoti bendrijos lėšas teisminiuose ginčuose, kurie susiję su valdymo organais ar bendrijų nariais. Kitaip tariant, įstatymas neleidžia naudoti bendrijos pinigų teisininkams, jei bylinėjamasi dėl valdymo.

Tačiau dabartinis "A.Juozapavičiaus 2325" bendrijos pirmininkas advokato išlaidas padengė būtent iš bendrijos pinigų, tad visi bendrijos nariai, įskaitant D.Gimžauską, kuris ir kreipėsi į teismą, turėjo sumokėti advokatui išrašytą sąskaitą.

"Jis nėra mūsų namo gyventojas, mokesčių nemoka, tai jam yra nusispjaut ant išlaidų. Teisme jis iš mūsų pinigų samdėsi advokatą ir bylinėjosi su mumis. Kitaip sakant, 600 eurų iš mūsų pinigų sumokėjo tam, kad dar galėtų gauti algą už pusę metų, nes sprendimas įsigaliojo vėliau. Nėra logikos, kai aš į teismą paduodu tuos žmones, o advokato išlaidas jie padalija visiems bendrijos nariams. Išeina, kad susimokėjau už advokatą, kuris ėjo prieš mane. Dabar planuoju apskaičiuoti visus pinigus, kuriuos jie iš manęs paėmė ir pateikti ieškinį, bet, ko gero, sąnaudas vėl padalys visiems ir aš susimokėsiu. Čia yra nesąmonė", – stebėjosi buvęs pirmininkas.

Teismui nurodžius, kad protokolas panaikintas, reikėjo išrinkti naują pirmininką. D.Gimžauskas pasakojo, kad jo į pirmininko postą negrąžino, nes esą buvo pasibaigęs jo kadencijos laikas. Rinkimai užsitęsė, nes nebuvo aiškios daugumos, kuri palaikytų jį arba G.Zakšauską.

"Dabar jis vėl yra išrinktas, bet man atrodo, kad taip pat neteisėtai, nes į susirinkimą atėjo advokatas, atstovaujantis dešimčiai namo gyventojų. Susirinkimas dar nebuvo prasidėjęs, o advokatas teikė išankstines nuomones. Vėl informavau Registrų centrą, nes nebuvo protokolo. Į teismą nenorėjau vėl kreiptis, nes būtų tekę dar kartą susimokėti", – apie dabartinę situaciją pasakojo D.Gimžauskas.

Nėra logikos, kai į teismą paduodu tuos žmones, o advokato išlaidas jie padalija visiems bendrijos nariams.

Dienraščiui Registrų centras aiškino, kad ši institucija tvarko juridinių asmenų registro duomenis, todėl po teismo priimtos nutarties teisėtas bendrijos pirmininkas turėjo kreiptis į Registrų centrą tam, kad būtų pakeisti pirmininko duomenys ir nurodyti teisinį pagrindą, t.y. teismo nutartį.

"Duomenys Juridinių asmenų registre gali būti keičiami ir teismo nurodymu, bet jei tai nebuvo padaryta, tuomet teismas, matyt, nepateikė Registrų centrui tokio nurodymo", – atsakė Registrų centro atstovai.

Nepatenkinti kaimynai

Naujuoju bendrijos pirmininku skundėsi ir kiti A.Juozapavičiaus pr. 23-iojo namo gyventojai. Kai kurie net pabijojo viešai išsakyti nuomonę, nes tikino, kad pirmininkas po to gali nereaguoti į jų prašymus. Kiti gyventojai atkreipė dėmesį į nelogiškus mokesčius.

"Kai buvo senasis pirmininkas, nereikėjo mokėti už žolės pjovimą, o pernai net lapkritį mokėjome, nors žolė nebeauga ir tokiu metu jos tikrai niekas nepjauna. Prieš metus buvo pakeista spyna, dabar ji vėl išimta, ko gero, vėl sulauksime sąskaitų, nors spynai buvo taikyta garantija", – sakė vienas kaimynas.

Kitas namo gyventojas Stanislovas Blizinskas "Kauno dienai" pasakojo, kad kai namą valdė senasis pirmininkas D.Gimžauskas, namas buvo prižiūrimas, o naujajam pirmininkui nelabai rūpi namo reikalai.

"Aš šiame name nuo pat pastatymo gyvenu, tačiau niekada nebuvo taip blogai kaip dabar. Šis pirmininkas kažkokio negero tikslo siekia. Jis yra kelių bendrijų pirmininkas ir tikisi, kad imsis verslo ir renovuos namus. Jis nesiskaito su žmonėmis. Kai kūrėsi bendrija, aš su žmona daviau sutikimą, kad buveinė būtų nurodyta mano adresu, tačiau kai šis žmogus atėjo, kelis kartus sakiau, kad nebesutinku, jog buveinė būtų nurodyta mano adresu, tačiau adreso nepakeitė", – apie dabartinį bendrijos pirmininką G.Zakšauską dėstė S.Blizinskas.

Bendrijos nariams kliūva ir tai, kad pirmininko niekaip negalima pagauti. Jis turėtų būti penkias valandas per savaitę, tačiau gyventojai tikino, kad neaišku, kokiomis valandomis ir kur jį galima sutikti. Telefonu, anot kaimynų, G.Zakšauskas taip pat retai atsiliepia.

"Jo nesugaudysi. Jis dirba puse etato, tad bent keturias valandas per savaitę turėtų būti kur nors prie mūsų namo, telefonu taip pat nepasiekiamas", – liudijo S.Blizinskas.

Vyras pripažino, kad už advokato išlaidas, kurios buvo reikalingos bylinėjantis su D.Gimžausku, jis mokėti neketina. "Pagal įstatymą pralaimėjusi pusė turėjo išlaidas padengti pati, o ne išskirstyti gyventojams. Aš tos sumos nemokėjau ir nemoku, tai jis liepė buhalterijai tą mokestį perkelti į kaupiamąsias lėšas ir dabar man skaičiuoja delspinigius", – sakė kalbintas A.Juozapavičiaus pr. 23-iojo namo gyventojas.

Seniau namo neprižiūrėjo?

Dabartinis bendrijos pirmininkas G.Zakšauskas tikino, kad visi gyventojai už advokato paslaugas sumokėjo dėl to, kad į teismą buvo paduotas ne jis asmeniškai, o bendrija. Jis pridūrė, kad namas buvo labai apleistas, todėl jam tenka labai daug ką tvarkyti, tad gyventojams dėl to pakilo mokesčiai.

"Taip, nesu to namo gyventojas. Mane susirado iniciatyvūs žmonės, kad kažkas keistųsi, nes buvo nepatenkinti buvusiu pirmininku", – apie tai, kaip keliai atvedė iki A.Juozapavičiaus pr. 23-iojo namo kalbėjo G.Zakšauskas.

"Teismas panaikino protokolą, nes buvo pažeista susirinkimo tvarka. Tuo protokolu ne tik aš buvau skiriamas pirmininku, bet ir keičiami nuostatai. Tai peržiūrėjo notarai, patvirtino ir Registrų centras, tačiau po to surado kažkokių neesminių kabliukų. Keista, kad teismas juos pripažino ir paskelbė protokolą negaliojančiu. Kai teismas taip nusprendė, aš nebuvau pirmininku.

Bandė vėl daryti susirinkimus, bet gyventojai labai susiskaldė ir gal po kokio trečio karto vėl mane išrinko. Šioje bendrijoje mano atlygis yra apie 150 eurų per mėnesį. ir tai yra tik dalelė mano uždirbamų mėnesio pajamų, tad teigti, kad čia yra bandymas išsilaikyti poste ar bandymas gauti dar pajamas už šešis mėnesius yra tiesiog absurdiškai juokingas ir nepagrįstas", – toliau tęsė dabartinis bendrijos pirmininkas.

Pasiteiravus, kodėl teismuose advokatams buvo naudojamos bendrijos lėšos, pirmininkas nieko blogo nematė ir tikino, kad į teismą buvo paduotas ne jis, o bendrija, todėl iš jos kišenės ir buvo padengtos teisininkų konsultacijos.

"Pirmininkai nėra teisininkai, kad galėtų patys ruošti dokumentus teismui. Į teismą padavė bendriją, kuri yra juridinis asmuo, o ne mane kaip asmenį. Kaip bendrija turėtų gintis teisme, jei nesamdytų advokatų? Mūsų advokatė išaiškino ir sakė, kad žmogus tikrai neteisus, nes jei būtų į teismą paduodamas valdymo organas, o ne bendrija, tada būtų galima sakyti, kad turi padengti teisines išlaidas iš savų, o ne iš bendrijos lėšų", – aiškino G.Zakšauskas.

Jis jokių problemų nematė ir dėl bendrijos buveinės adreso pakeitimo. Anot dabartinio pirmininko, gyventojas į jį dėl adreso keitimo niekada nesikreipė, tačiau jei nebenori, kad butų nurodytas jo adresas, užtenka tik parašyti prašymą.

"Tas pirmininkas šešerius metus namo neprižiūrėjo, nieko neorganizavo ir neplanavo, namo būklė tik blogėjo. Visai neseniai vyko valdybos posėdis ir konstatavome, kad namas yra labai nugyventas, todėl reikia pradėti mąstyti apie renovaciją. Dabar yra sukaupta pinigėlių, kurių užtektų nebent pusei stogo, o ką daryti su kitais darbais – niekas nežino. Susirinkimų metu bandome pakelti kaupiamųjų lėšų mokestį, rodome nuotraukas ir specialistų išvadas. Tiesiog šis namas buvo per ilgai neprižiūrėtas", – sakė G.Zakšauskas ir patikino, kad jo nesieja jokie ryšiai su renovacijos administravimu susijusiomis bendrovėmis.

Jis aiškino, kad visos paslaugos, už kurias sumoka gyventojai, tikrai atliekamos. Štai už žolės pjovimą lapkritį reikėjo mokėti dėl to, kad paslauga atlikta gerokai anksčiau, tačiau sąskaita išrašyta vėliau. Pirmininkas patikino, kad namas dabar labai gerai prižiūrimas, jau tvarkytas šilumos punktas ir apšvietimas laiptinėse bei rūsiuose, pasamdyta profesionali buhalterinė įmonė, nes iki tol ne visi dokumentai buvo tvarkomi bei atlikti kiti darbai. Kaip tvirtino G.Zakšauskas, bendrijos pinigų niekas neeikvoja, o kaip tik naudoja tikslingai, tai patvirtina už paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros.