Šias lėšas Lietuvai trečiadienį pervedė Europos Komisija (EK), pranešė Finansų ministerija.

Vyriausybė pernai gruodį prašė išmokėti 387 mln. eurų, tačiau lėšos išmokėtos atskaičius jau išmokėtą avansą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad RRF lėšos didins šalies ekonomikos augimo potencialą bei atsparumą.

„Užtikrintai judame pirmyn įgyvendindami Lietuvai reikalingus žingsnius, šį kartą – socialinės apsaugos, sveikatos sistemos, krašto gynybos ir žaliųjų finansų srityse. Dėl šių reformų gavome lėšas tolesnėms investicijoms tiek verslui, tiek žmonėms“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Pinigai bus naudojami žaliosioms, skaitmeninėms ir inovatyvioms verslo technologijomis įsigyti ar vystyti, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir būtų orientuotos į eksportą, ir į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

Lėšos išmokamos už pirmuosius penkis rodiklius: reformavus Užimtumo tarnybos ir savivaldybių bendradarbiavimą teikiant individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir konsultacijas, taip pat įsteigus Socialinių paslaugų darbuotojų tobulinimo centrą, patvirtinus Žaliųjų finansų veiksmų planą, Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gaires, priėmus Sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planą ir nuo 2023 metų pradėjus pirkimų centralizavimą.

EK pernai spalį patvirtino atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą. Jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų.

Pirmąją RRF subsidijų išmoką Lietuvai – 542,3 mln. eurų – EK išmokėjo pernai gegužę. Tuo metu 26 mln. eurų parama tada buvo laikinai sulaikyta už neįvykdytus du rodiklius, tačiau pernai gruodį EK Lietuvai leido panaudoti beveik 9 mln. eurų iš šios sumos.

„Šiuo metu esame pateikę Europos Komisijai savo poziciją ir informaciją apie pasiektus rodiklius ir pažangą, vykdant reformas. Europos Komisija šiuo metu vertina mūsų pateiktą informaciją. Tikimės, kad, matyt, pirmoje metų pusėje gausime iš jų atsakymą, tačiau šiandien pasakyti, kokia konkrečiai tai bus data, negaliu, tai nuo jų darbotvarkės priklauso. Visgi turbūt ne anksčiau nei Velykos“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Skaistė.

„Aš galiu būti krištolinio rutulio turėtoja, galiu ir nebūti. Matyt, priklauso nuo jų (EK – BNS) darbotvarkės. Manau, kad jie patys suinteresuoti tą vertinimą pateikti vienaip ar kitaip. Tai negaliu pasakyt šiandien, kada jie tą padarys. Mes iš savo pusės atsakymą esam parašę“, – pridūrė ministrė.

Daugiau nei 17 mln. eurų RRF subsidija liko įšaldyta dėl nepasiektų rodiklių, susijusių su mokesčių lengvatomis. Pasak G. Skaistės, ministerija pernai EK pateikė informaciją apie tai, kiek Seimui pasiūlytos naikinti mokesčių lengvatos galėtų duoti papildomų pajamų į biudžetą.

„Ta informacija buvo pateikta, galbūt padetalizuota šiek tiek labiau atskiriant tarp skirtingų rodiklių, nes su mokestiniu paketu yra susiję keli rodikliai. Tiesiog buvo priskirti atskiri sprendiniai konkrečioms reformos dalims. Man atrodo, informacija buvo pateikta ganėtinai aiški“, – aiškino finansų ministrė.

Paklausta, kada Vyriausybė kreipsis į EK dėl antros subsidijos, ministrė teigė, jog tai bus daroma Seimui priėmus sprendimus dėl jau pateikto dalies mokesčių reformos paketo.

„Tuomet, kada tie rodikliai bus pasiekti. Viskas yra Seimo rankose, kadangi antrame mokėjimo prašyme yra mokestiniai rodikliai. Tuomet, kada Seimas priims sprendimus dėl mokestinio paketo dalių, kurios yra pateiktos parlamentui, tuomet galėsime pateikti informaciją ir Europos Komisijai“, – sakė G. Skaistė.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, jog antruoju prašymu tikimasi gauti apie 230 mln. eurų RRF lėšų. Tačiau jos atstovas Paulius Baniūnas gruodį teigė, jog nepasiekus trijų rodiklių iš 19-kos Lietuva negali pateikti antrojo prašymo.

EK pernai gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. eurų, pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių. Tuo metu 26 mln. eurų parama tada buvo laikinai sulaikyta už neįvykdytus du rodiklius, tačiau gruodį EK Lietuvai leido panaudoti beveik 9 mln. eurų iš šios sumos.

RRF plane iš viso yra 191 rodiklis, jų pažanga stebima kartu su Komisijos ekspertais.

EK pernai spalį patvirtino atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą.

Pasak ministerijos Investicijų departamento patarėjo Pauliaus Baniūno, prašymą planuota teikti iki šių metų pabaigos – po to, kai EK patvirtino atnaujintą Lietuvos RRF lėšų panaudojimo planą.

„Jeigu kalbėti apie patį artimiausią antrąjį mokėjimo prašymą, kuris po atnaujinto plano preliminariai turėjo būti teikiamas šiais metais, iki šių metų pabaigos, tai šiuo metu turime nepasiektus tris rodiklius iš devyniolikos“, – Seimo Audito komitete trečiadienį kalbėjo P. Baniūnas.

„Kol nesame galutinai pasiekę rodiklių, be abejo, mokėjimo prašymo negalime teikti“, – teigė Finansų ministerijos atstovas.

Kol nesame galutinai pasiekę rodiklių, be abejo, mokėjimo prašymo negalime teikti.

 

Pasak jo, didžiausią riziką keliantys nepasiekti rodikliai – nauja paskatų verslui investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sistema bei šiuo metu Seime svarstomi socialinio draudimo įmokų pakeitimai.

„Didelės rizikos rodikliai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėl paskatų verslui investuoti į MTEP atnaujinimą. Čia iš tikrųjų veiksmai buvo atlikti ir neformaliai buvo atsiskaityta Europos Komisijai, tačiau su ja kyla diskusijų dėl tų veiksmų pakankamumo“, – aiškino P. Baniūnas.

„Kitas rodiklis susijęs su visu mokesčių pertvarkos paketu. (...) Rodiklyje taip pat yra numatyti socialinio draudimo įmokų pakeitimai. Jie yra pateikti Seimui, šiuo metu yra svarstomi, tai tiesiog tikimės, kad dėl jų taip pat pavyks sutarti“, – kalbėjo Finansų ministerijos atstovas.

Anot jo, trečias nepasiektas rodiklis, už kurį atsakinga Žemės ūkio ministerija, – patikslintas projektų finansavimo sąlygų aprašas – artimiausiu metu turėtų būti pasiektas.

Kitas rodiklis susijęs su visu mokesčių pertvarkos paketu.

 

„Žemės ūkio ministerija tiesiog turi patikslinti projektų finansavimo sąlygų aprašą ir tai jau tikrai yra baigiamoji stadija, todėl mes jo tikrai netraktuojame kaip didelės rizikos“, – sakė P. Baniūnas.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, jog antruoju prašymu tikimasi gauti apie 230 mln. eurų RRF lėšų. 

Europos Komisija gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. eurų, šie pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių.

Tuo metu 26 mln. eurų parama tada buvo laikinai sulaikyta už neįvykdytus du rodiklius, tačiau antradienį EK Lietuvai leido panaudoti beveik 9 mln. eurų iš šios sumos.

RRF plane iš viso yra 191 rodiklis, jų pažanga stebima kartu su Komisijos ekspertais.

EK spalį patvirtino atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą.

Anot jos, tokį sprendimą EK priėmė įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją – Komisija laiko visiškai pasiekus rodiklį dėl aplinkosaugos mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo.

Už šį rodiklį bus išmokėta 8,7 mln. eurų, lėšos Lietuvą pasieks 2024 metų vasarį–kovą, nes EK įvertinimą dar svarstys Europos Sąjungos Taryba.

Lietuva laikoma įgyvendinusi minimą rodiklį, nes šiemet pavasarį priėmė akcizų, aplinkos taršos mokesčių pakeitimus, Vyriausybė pateikė Seimui nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisymus.

Finansų ministerija teigia, kad dėl likusios subsidijos dalies dar du mėnesius bus tęsiamas dialogas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas.

EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad RRF plane esantis rodiklis dėl mokesčių lengvatų ar specialių apmokestinimo režimų atsisakymo nebuvo tinkamai pasiektas.

NT mokesčio pakeitimų priėmimas Seime šiuo metu yra atidėtas, kaip ir visa likusi mokesčių pertvarka, dėl kurios nesutariama ir valdančiosios koalicijos viduje.

Galutinai atmetė prašymą atidėti mokestinius tikslus

Be to, EK antradienį nusprendė galutinai atmesti Lietuvos prašymą iš dalies pakeisti keturis su apmokestinimu susijusius rodiklius peržiūrint Lietuvos RRF planą.

EK įvertino lapkritį Lietuvos pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad Lietuvos pateiktos pastabos nekeičia EK vertinimo.

Finansų ministerija siekė perkelti mokestinių tikslų įgyvendinimo terminą, argumentuodama užsitęsusiu pertvarkos priėmimu ir ekonominiu neapibrėžtumu.

Europos Komisija gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. eurų, šie pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių. Tuo metu 26 mln. eurų parama tada buvo laikinai sulaikyta už neįvykdytus du rodiklius.

RRF plane iš viso yra 191 rodiklis, jų pažanga stebima kartu su Komisijos ekspertais.

EK spalį patvirtino atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą.

„Mokesčių reforma yra reikalinga ne Europos Komisijai, ne dar kažkam kitam išorėje. Mokesčių reforma yra mūsų pačių interesas, bet ji turi būti įgyvendinta protingai, racionaliai, nepažeidžiant mūsų konkurencingumo ir pirmiausia tarnauti mūsų gerovei, mūsų labui“, – po susitikimo su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų.

„Mes juk patys – nevertė kažkas iš išorės – prisėmėme tam tikrus kriterijus RRF lėšų srautams gauti ir dabar jau nebegali būti atsiprašymo, kad štai mes nepagalvojome, kad viskas taip staiga užtruks. Viskas buvo Seimo ir Vyriausybės rankose ir mokesčių reforma buvo pradėta diskutuoti jau gerokai anksčiau ir galėjo būti iki šio laikotarpio įgyvendinta – to neatsitiko“, – sakė G. Nausėda.

„Kuomet mes kalbame, kad vienas ar kitas pasiūlymas gali kainuoti mūsų biudžetui keliolika ar keliasdešimt milijonų eurų, reikia galvoje turėti kontekstą, kad jeigu neįgyvendinsime šio reikalavimo ir nesusitarsime su Europos Komisija, mes galime prarasti arba netekti galimybės šiuo metu naudotis šimtais milijonų eurų“, – pridūrė šalies vadovas.

Vis dėlto, jo teigimu, „kažkokios mokesčių reformos tikrai nereikėtų“. Pasak G. Nausėdos, ji turi būti efektyvi, socialiai teisinga ir padidinti mokestinę bazę.

Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina siekti, jog Lietuva gautų visas numatytas RRF lėšas.

EK vicepirmininko V. Dombrovskio teigimu, Lietuvos RRF plano įgyvendinimas „yra progresuojantis“, tačiau lėšas stabdo ekonominiam augimui trukdantys mokesčiai bei neefektyvios lengvatos.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Tie klausimai turi būti aptarti mokesčių reformos kontekste, kad būtų galima atrakinti lėšas, kurios dabar yra užrakintos, kad jos pradėtų plaukti į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje sakė V. Dombrovskis.

V. Dombrovskis anksčiau BNS teigė, kad mokesčių reforma yra svarbi RRF paramos Lietuvai dalis. Be to, yra konkretūs etapai ir tikslai, kuriuos reikia pasiekti, kad būtų gautas RRF finansavimas.

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčiais susijusių reikalavimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, lėšos įšaldytos iki spalio 28-osios – iki tol reikia priimti kai kurių mokesčių pataisų įstatymus.

Vieną iš jų – „žaliųjų“ akcizų paketą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti NT mokesčio pataisas. Jei šiuos įsipareigojimus Lietuva įvykdys, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.  

Valdantiesiems rugpjūčio pabaigoje nutarus neskubėti mokesčių reformos priimti šiais metais, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė BNS tuomet sakė, bus imamasi NT mokesčio svarstymo, nes nuo jo priklauso RRF lėšų skyrimas Lietuvai.

Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis). Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą.

Kartu diskutuota apie šiuo metu vykstantį ES fiskalinių taisyklių peržiūros procesą.

„Galutinai patvirtinus beveik visus pirmojo mokėjimo prašymo rodiklius, Lietuvą gegužės viduryje pasieks per 500 mln. eurų subsidija. Tai reikšmingas rezultatas per santykinai trumpą plano gyvavimo laikotarpį ir atitinkamas Europos Komisijos įvertinimas, jog judame teisinga kryptimi“, – sakė finansų ministrė.

Anot jos, taip pat siekiama „išnaudoti progą papildomai paskatinti žaliąją pertvarką ir Lietuvos pramonės transformaciją“, todėl esamą planą ketinama papildyti iki 1,9 mlrd. eurų paskoline dalimi.

„Iš jos verslui suteiksime galimybę finansuoti papildomas investicijas į aukštos pridėtinės vertės industrijas, gamybos procesų žalinimą, naujų technologijų kūrimą bei diegimą ir eksportą. Taip pat papildomas lėšas nukreipsime į atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtrą bei energetinio efektyvumo sprendimus“, – sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė komisarui pristatė „Naujos karto Lietuva“ plano pakeitimo prioritetus, atkreipdama dėmesį, jog plano pokyčiai atlieps geopolitinę realybę ir strateginius Lietuvos bei ES lygmens tikslus.

„Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu numatyta pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės galimybe ir skolintis iki 1,7 mlrd. eurų bei pasinaudoti „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis – 194 mln. eurų.

Atnaujinamame plane bus numatytas naujas iki 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui vystyti, sudarant sąlygas Lietuvos verslui sparčiau tapti aktyvesniu žaliosios transformacijos rinkos dalyviu bei sustiprinti savo konkurencinį pranašumą.

Dvigubai spartinama ir ambicija iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato projektas, užtikrinsiantis Lietuvos elektros sektoriaus energetinį savarankiškumą, taip pat beveik 700 mln. eurų bus nukreipiami į saulės ir vėjo energijos gamybą, kuri bus skirta energetinio skurdo bendrijoms, verslui bei  savivaldybėms ir centrinės valdžios pastatams aprūpinti.

Plano papildyme numatytos ir papildomos investicijos pastatų renovacijai, kibernetiniam saugumui užtikrinant naujų technologijų ir įrangos kūrimą.

Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų.

Susitikime su P. Gentiloni taip pat aptartos fiskalinės politikos perspektyvos ir vykdoma ES fiskalinių taisyklių peržiūra.

G. Skaistė akcentavo būtinybę užtikrinti, kad taisyklių peržiūros rezultatas būtų patikimas, efektyviai įgyvendinamas ir viešųjų finansų tvarumą didinantis režimas.

Ji taip pat pabrėžė, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste svarbu numatyti protingą lankstumą išlaidoms gynybai, užtikrinant, kad šalys, ypač esančios prie ES išorinės sienos, turėtų pakankamai erdvės didinti investicijas į gynybinius pajėgumus.

„Gegužės mėnesį planuojame gauti pirmą mokėjimą – 537 mln. eurų. Na, o ateinantį laikotarpį, per šešis mėnesius bus pasiekti ir rodikliai, susiję su mokestiniais pakeitimais, ir tie laikinai sulaikyti 26 mln. eurų taip pat bus išmokėti Lietuvai“, – antradienį Seimui pateikdama informaciją apie RRF lėšų skyrimą teigė G. Skaistė.

„Po tai, kai bus gautas Lietuvos atsakymas Europos Komisijai ir ji įvertins mūsų pateiktą atsakymą, – tikimės, kad tai bus balandžio mėnesį – prasideda šešių mėnesių laikotarpis, per kurį galima pasiekti tą papildomą pažangą, kuri yra reikalinga“, – pridūrė ji. 

EK anksčiau skelbė, kad pasiekti likusius du rodiklius Lietuva turi laiko iki lapkričio ir per tą laiką juos įgyvendinus Komisija likusias lėšas perves 2024-ųjų pradžioje.

G. Skaistė tikisi, kad trūkstami rodikliai, susiję su mokesčių įstatymų pataisų pateikimu Seimui, bus pasiekti per numatytą laiką.

„Ir kai jie bus pasiekti, tai yra, Vyriausybė pateiks siūlymus Seimui, 26 mln. eurų, kurie šiuo metu sulaikyti, jie bus išmokėti“, – teigė ministrė.

G. Skaistės teigimu, devynios ES šalys dar nėra Briuseliui pateikusios jokio prašymo išmokėti RRF lėšas, o pirmosios paramą gavo šalys, kurių turizmo sektorius nuo pandemijos nukentėjo labiausiai.

Lietuva kiek vėluodama gruodžio pradžioje pateikė Komisijai pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš RRF. EK vasario pabaigoje pateikė preliminarų teigiamą paraiškos vertinimą, pagal kurį šalis yra įvykdžiusi 31 iš 33 rodiklių – ji neįvykdė rekomendacijų ir neatsisakė kai kurių mokestinių lengvatų ir nepriėmė su aplinkosauga susijusių mokesčių pakeitimų.

Be aplinkosaugos tikslus numatančio ir Seimui pernai jau pateikto Akcizų įstatymo pataisų projekto, Vyriausybė Seimui pavasarį taip pat žada pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų pataisas, siūlant panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš RRF skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų.