Bazinei mokyklai paprastai pavedama priimti ir įregistruoti eksternų prašymus laikyti brandos egzaminus, juos organizuoti, surengti brandos egzaminų pakartotinę sesiją, nagrinėti apeliacijas, išduoti brandos atestatus.

2023–2034 mokslo metams šie įpareigojimai tenka Vytauto Didžiojo gimnazijai, iki šiol bazinės mokyklos įpareigojimus vykdė Vydūno gimnazija.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Ilona Milkontė teigė, kad kasmet bazine mokykla paskiriama vis kita miesto mokykla.

„Bazinė mokykla, tai yra tas centras, kuriame egzaminus laiko eksternai ar užsienio šalies baigiamosios klasės mokiniai, arba likviduotos mokyklos mokiniai. Į bazinę mokyklą egzaminų laikyti atvyksta žmonės iš visos apskrities. Be to, bazinėje mokykloje vienintelėje vyksta pakartotinė egzaminų sesija“, – teigė I. Milkontė.

Šiais metais pagrindinėje ir pakartotinėje sesijoje Klaipėdoje anglų ir lietuvių kalbų egzaminus laikė po 13 eksternų, rusų kalbos egzaminą – 1 kandidatas, istoriją – 8, biologijos – 13, fizikos – 3, chemijos – 2, informatikos – 2, geografijos – 6, o matematikos egzaminą laikė net 38 eksternai.

Ir nekeista, nes pernai matematikos egzamino rezultatai Klaipėdoje buvo ypač prasti, jo neišlaikė net 39,4 proc. kandidatų (Lietuvoje neišlaikiusiųjų vidurkis pernai siekė 35 proc.).

Tačiau eksternai kartais nustebina ir labai puikiais rezultatais. Pavyzdžiui, 2021 m. Klaipėdoje buvo atvejis, kai eksternas, laikęs valstybinį matematikos egzaminą, gavo patį aukščiausią įvertinimą – 100 balų.

„Norint gauti brandos atestatą ir įgyti vidurinį išsilavinimą, reikia būti išlaikius du brandos egzaminus. Vienas iš jų – lietuvių kalbos ir literatūros – yra privalomas. Šio egzamino tipą, valstybinį ar mokyklinį, mokiniai pasirinko savo nuožiūra. Norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas universitete reikia išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą“, – aiškino Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Jankauskienė.

Kauno rajono savivaldybėje paskirtuose brandos egzaminų centruose šįmet vyks devyni egzaminai. Dėl nedidelio mokinių, pasirinkusių laikyti rusų ir vokiečių kalbų egzaminus, skaičiaus abiturientai juos laikys Kauno mieste.

Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 d. lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu. „Šį egzaminą laikė 415 abiturientų: iš jų 350 – valstybinį egzaminą, o 65 – mokyklinį“, – skaičius vardijo vedėjo pavaduotoja.

Pakaunėje daugiausia kandidatų, kaip ir visoje šalyje, – 361 (t. y. 85 proc.) rinkosi laikyti anglų kalbos egzaminą, matematikos brandos egzaminą pasirinko laikyti 345 kandidatai, istorijos – 154, biologijos – 153, o geografijos – 101. Mažiausiai kandidatų pasirinko laikyti fizikos (33) ir chemijos (35) egzaminus.

Tarp mokyklinių brandos egzaminų šiais metais populiariausias technologijų egzaminas. Jį laikė 47 abiturientai, o menų mokyklinį egzaminą – 11. Vienas abiturientas iš VDU Ugnės Karvelis gimnazijos parengė biologijos brandos darbą.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 27 d. Rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra planuoja skelbti ne vėliau kaip iki liepos 13 d.

Šiemet egzaminus laiko 1707 eksternai – žmonės, kurie jau turi mokyklos baigimo atestatą ir laiko brandos egzaminus, kad pagerintų jau turimus rezultatus arba siektų išlaikyti papildomus egzaminus. Pernai tokių buvo 1567, užpernai – 1427.

Pasak Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovės Astos Ranonytės, dažniausiai šiemet eksternai rinkosi laikyti biologijos ir matematikos egzaminus, o didėjančio eksternų skaičiaus priežastys – įvairios.

„Jie galbūt studijavo ir nepabaigė arba studijavo ir suprato, kad tai ne jų kryptis, arba buvo pasirinkę kitą veiklą – savanoriavimą, laisvus metus ir jie tiesiog laiko tuos egzaminus, kurių rezultatai netenkina arba renkasi laikyti egzaminus, kurių rezultatų neturi“, – BNS sakė A. Ranonytė.

Anot jos, yra ir tokių abiturientų, kurie užsispyrusiai kelerius metus iš eilės laiko tą patį egzaminą, kad gautų maksimalų šimto balų įvertinimą.

„Vienas eksternas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė trejus metus iš eilės. Jis visų kitų egzaminų gavo šimtukus, o lietuvių – ne, todėl jau studijuodamas, vis ateidavo į tą egzaminą, kol gavo šimtą balų“, – teigė NEC vadovė.

„Eksternų motyvai yra skirtingi“, – pridūrė ji.

Pasak A. Ranonytės, yra sudarytos galimybės pasigerinti turimus rezultatus arba pasirinkti papildomus egzaminus, kad atsivertų didesnės galimybės rinktis studijų kryptį.

Vienas eksternas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė trejus metus iš eilės. Jis visų kitų egzaminų gavo šimtukus, o lietuvių – ne

Švietimo ministerijos duomenimis, 2017-2019 metais egzaminus laikė ir du eksternai, gimę 1971 metais bei vienas, gimęs 1972 metais – vyriausi per šiuos trejus metus egzaminus laikę žmonės.

Taip pat šiemet egzaminus laiko daugiau buvusių mokinių, kurie brandos atestatų dar neturi, nes nėra išlaikę dviejų būtinų egzaminų atestatui gauti.

Šiemet egzaminus laiko 707 buvę mokiniai, pernai tokių buvo 586. Tačiau 2017 metais jų buvo daugiau nei pernai – 673.

„Realiai čia yra tie mokiniai, kuriems būtina išlaikyti du egzaminus, kad gautų rezultatus“, – sakė A. Ranonytė.

Vienas egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros – abiturientams yra privalomas.

Ne visi patenkinti vertinimu

Asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje, arba užsienio šalies mokyklos vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, norintis laikyti brandos egzaminą, vadinamas eksternu.

Pageidaujančiųjų laikyti ar perlaikyti brandos egzaminus atsiranda kiekvienais metais. Šiemet "Aukuro" gimnazija buvo bazinė mokykla, kurioje eksternai iš viso Klaipėdos regiono laikė egzaminus.

"Aukuro" gimnazijos direktorės Lygijos Virkšienės teigimu, šiais metais brandos egzaminus laikė ar perlaikė 55 eksternai. Du jų – net po keturis (maksimalus leidžiamas skaičius – septyni egzaminai), septyni eksternai laikė po tris egzaminus, kiti – po vieną, du.

Eksternai daugiausia rinkosi matematikos (17), lietuvių kalbos (15), biologijos (10), anglų kalbos ir istorijos egzaminus. IT, rusų ar vokiečių kalbų egzaminus rinkosi tik pavieniai eksternai.

"Buvo ir tokių pretendentų, kurie registravosi laikyti egzaminą eksternu, bet neatvyko. Kai kurie po egzamino teikė apeliacijas, bet nė vienam vertinimas nebuvo pakeistas. Nepatenkintųjų pasitaikė lietuvių, matematikos, biologijos egzaminų rezultatais", – teigė L.Virkšienė.

Amžius mokslams – ne riba

Artėjančiais metais brandos egzaminų sesijos bazine mokykla Klaipėdoje bus "Ąžuolyno" gimnazija.

Egzaminus laikyti ar perlaikyti galės tik tie, kurie jau turi brandos atestatus, bet nori pagerinti egzamino rezultatą arba laikyti tą egzaminą, kurio iki tol nelaikė.

Eksternams amžiaus cenzas netaikomas. Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Andrašūnienė teigė, kad buvo atvejis, kai egzaminą laikė ir brandaus amžiaus moteris.

"Dirbdama egzaminų centre mačiau moterį, kuriai buvo apie 40 metų. Ji laikė vokiečių kalbos egzaminą. Pasirodo, ji senokai gyvena Vokietijoje ir sugalvojo studijuoti aukštojoje mokykloje. Tam jai reikėjo išsilaikyti vokiečių kalbos valstybinį egzaminą. Ji grįžo į Lietuvą, kad tai padarytų", – pasakojo A.Andrašūnienė.

Registracijai – kelios savaitės

Eksternai, planuojantys brandos egzaminus laikyti 2018–2019 mokslo metais, teikti prašymus bazinės mokyklos ("Ąžuolyno" gimnazijos) vadovui gali nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 24 d.

Pasirinktus brandos egzaminus eksternai turės laikyti per pagrindinę sesiją, kuri vyks balandžio 24 – birželio 20 d.

Eksternai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pasibaigus prašymų teikimo laikui, bet ne vėliau kaip prieš septynias darbo dienas iki pakartotinės sesijos pradžios (birželio 21 d.), eksternai, nepateikę prašymo iki spalio 24 d., dar galės prašymus pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtos bazinės mokyklos vadovui ir laikyti pasirinktus brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje. Pakartotinė sesija baigsis liepos 11 d.

Teikdamas prašymą, eksternas turi sumokėti 14,48 euro už kiekvieną pasirinktą dalyko brandos egzaminą.

Kaip patvirtino "Ąžuolyno" gimnazijos administracija, kol kas nė vienas eksternas, ketinantis laikyti egzaminus kitais metais, dar nepateikė prašymų.