ESO pranešime pažymima, kad įsibėgėjus javapjūtei ir į laukus išvažiavus kombainams ir kitai žemės ūkio technikai, vis dar pasitaiko elektros atramų kliudymo atvejų. 2018 m. užfiksuoti net 53 įvykiai, kai dėl žemės ūkio technikos kliudytų ar nugriautų atramų, nutrauktas elektros energijos tiekimas. Iš jų – 20 įvykių, kai buvo pažeistos ar visiškai nuverstos atramos. 2019 m. tokių atvejų fiksuota jau tik 6, pusėje jų prireikė keisti atramas. Šiemet ūkininkai jau ne tokie atsargūs, tad užfiksuota jau 11 atvejų, kai technika kliudė elektros oro atramas, dažniausiai – Šiaulių regione (7-is kartus pažeistos), o Klaipėdos regione – 2 kartus nulaužtos.

Ūkininkai naudoja didelių gabaritų techniką (keltuvai, traktoriai, kombainai ir kt.), todėl manevruodami greta elektros oro linijų atramų, dažniausiai neįvertina technikos gabaritų, apsisukimo spindulio ir tokiu būdu kliudo 0,4 arba 10 kilovoltų įtampos atramas.

Jei jau nutinka, kad žemės ūkio technika kliudo elektros oro linijų atramas, kaltininkai raginami apie įvykį kuo skubiau pranešti ESO nemokamu telefono numeriu 1852, sulaukti atvykstančių ESO darbuotojų, kurie vietoje įvertins pažeidimą ir imsis visų priemonių, kad elektros tinklas kuo skubiau būtų sutvarkytas.

„Pasišalinus iš įvykio vietos, visa informacija perduodama policijai. Tuomet pažeidėjo laukia atitinkami policijos veiksmai bei sprendimai dėl sukelto įvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos. Todėl patariame to nedaryti ir laiku informuoti ESO darbuotojus apie įvykį“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Bendrovės darbuotojai kartu su pažeidėju užpildo reikiamus dokumentus vietoje. Surašius eismo įvykio deklaraciją, siunčiama informacija įvykio kaltininko draudikui dėl nuostolių atlyginimo.

Tiesa, būna ir tokių atvejų kai žemės ūkio technika nebūna draudžiama privalomuoju draudimu, tokiu atveju kaltininkas arba atlygina žalą pats, arba žala išieškoma iš kaltininko. Nors vienos atramos pakeitimas ir energijos sutrikimų pašalinimas kainuoja nuo 600 iki 1500 eurų (priklausomai nuo darbų ir medžiagų kiekio), pernai vieno žemės ūkio technikos sukelto įvykio žala tinklui siekė net 8,4 tūkst. eurų, nurodo ESO.

Gyventojai piktinasi, jog prašomos nugriauti prieš dešimtmečius statytos tvoros yra legalios, teigia neturintys lėšų griovimui bei jų keitimui medinėmis ar plastikinėmis. ESO atstovai sako, kad rūpinasi gyventojų bei žada siekti kompromisų.

Tačiau dauguma sklypų savininkų pretenduoja į mažas sumas, rašo portalas 15min.lt.

„Prašymai bus tikrinami ir su kiekvienu prašymo teikėju ESO susisieks iki spalio pabaigos“, – portalas cituoja ESO atstovą spaudai Tomą Kavaliauską.

Žemės savininkus dėl kompensacijų konsultuojantis teisininkas Mantas Gerdauskis mano, kad valstybė nusprendė rinktis pigesnį variantą, nes stulpų perkėlimas iš sklypų kainuoja „dešimtimis kartų daugiau“. O šiuo atveju sumokama vienkartinė kompensacija ir savininkas daugiau negali turėti jokių pretenzijų dėl stovinčių stulpų.

„Dažniausiai tai aktualu kaimo gyventojams, kurie turi nedidelius sklypus ir gali pretenduoti į kompensaciją. Kalbama apie 50-150 eurų kompensacijas (...) Apskritai, daug sklypų savininkų norėtų atsikratyti tais stulpais, o ne gauti pinigų“, – portalui sakė M. Gerdauskis.

Pasak jo, sklypų savininkai dažnai nežino, kur ir kaip kreiptis dėl kompensacijų. ESO taip pat pastebi, kad prašantieji kompensacijų daro įvairių klaidų.

BNS primena, kad Vyriausybė liepos pabaigoje pritarė Energetikos ministerijos siūlymui apibrėžti vienkartinių kompensacijų mokėjimo tvarką už servitutus, suteiktus elektros skirstymo ir perdavimo bendrovėms ESO ir „Litgrid“.

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius teigė, kad vienkartinė kompensacija žemės savininkui už jau turimus servitutus bus sumokama 10 proc. nuo servitutu apibrėžto sklypo rinkos vertės. Naujai sudaromiems servitutams, jei sklype bus dalinis veiklos apribojimas, bus sumokama 50 proc. sklypo vertės, o jei bus visiškai draudžiama užsiimti veikla, jam bus sumokama 100 proc. rinkos vertės.

Iki šiol nebuvo aiškaus nurodymo atlyginti žemės savininkams už servituto nustatymą sklypui, kai tiesiami elektros tinklai. Dėl to būdavo sprendžiama individualiai tarp elektros tinklų operatoriaus ir žemės savininko.

Pagal įstatymą kompensacija turi būti išmokėta per dvejus metus.

Energetikos ministerijos skaičiavimais, kompensacijoms reikės iki 42,8 mln. eurų, o elektros tarifas dvejus metus, kai bus mokamos kompensacijos, didės iki 2-3 procentų.

Įsibėgėjus javapjūtei ir į laukus išvažiavus kombainams ir kitai žemės ūkio technikai, elektros atramų kliudymo ar nuvertimo atvejų padažnėja. Tokių įvykių, per liepą-rugpjūtį fiksuota 9 kartus, iš jų 3 įvykiai, kai kombainai „nupjovė“ atramas. Daugiausia pažeidžiamos 0,4 kilovoltų (kV) arba 10 kV įtampos atramos. Nepatogumus dažniausiai pajunta nedidelis kiekis vartotojų, tačiau rugpjūčio 4 d. 6 val. ryte, traktorius nuvertė 35 kV oro linijos atramą Prienai – Bagrėnai, be elektros energijos liko daugiau nei 2000 vartotojų.

Žemės ūkio technikai pažeidus atramą, ESO specialistai informuoja policiją. Surašius eismo įvykio deklaraciją, siunčiama informacija įvykio kaltininko draudikui dėl nuostolių atlyginimo. Tiesa, būna ir tokių atvejų kai žemės ūkio technika nebūna draudžiamas privalomuoju draudimu, tokiu atveju kaltininkas arba atlygina žalą pats arba žala išieškoma iš kaltininko.

Atramos atstatymas vidutiniškai kainuoja apie 1500 Eur, tačiau jau minėtu Prienų – Bagrėnų atramos nuvertimo atveju, jos atstatymas kainavo apie 7000 Eur. Jei kaltininkas prisipažįsta ir pildo eismo įvykio deklaraciją, tokiu atveju baudos iš policijos negauna. Jei kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos ir neinformuoja policijos, gauna dar ir baudą už sukeltą eismo įvykį. Žemės ūkio technikos vairuotojai raginami vairuoti ne tik atsakingai, bet ir saugiai – rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.

„Aktyvumą prognozuoti iš anksto buvo sunku, todėl nevertiname, ar jis didesnis, ar mažesnis. Termino paraiškų teikimui nėra, tad tuos, kam tai aktualu, kviečiame teikti paraiškas savitarnos svetainėje „ManoGile“, ir visos paraiškos bus išnagrinėtos“ atsakymuose Eltai sako ESO atstovas Valentas Neviera.

Pasak jo, gautuose prašymuose didesnių klaidų kol kas nepastebima.

„Tik tiek, kad pildant prašymus reikėtų atidumo ir nurodyti duomenis taip, kaip prašoma formoje. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad nurodydami sąskaitos numerį ne visi laikosi lietuviško 20 skaitmenų IBAN formato.

Bet kuriuo atveju ESO, kaip skelbta, iki spalio 31 d. visiems pateikusiems paraiškas praneš apie suskaičiuotą kompensacijos sumą arba prašymo nagrinėjimo statusą“, - sako V. Neviera.

ELTA primena, kad nuo liepos 31 d. galima teikti prašymus dėl kompensacijų už žemės sklypuose įrengtus elektros stulpus - tą dieną įsigaliojo atitinkamas Vyriausybės nutarimas.

Žemės savininkai, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, galės gauti vienkartines kompensacijas.

Vienkartinėmis kompensacijomis bus atlyginti nuostoliai, kuriuos žemės savininkai patyrė praradę galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal paskirtį dėl to, kad juose buvo įrengti elektros stulpai ir/ar kiti energetikos objektai.

Kaip ESO specialistai teigė atsakymuose Eltai, vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypų savininkai, kurių bet kurios paskirties žemės sklype yra nustatyti žemės servitutai tinklų operatorių - ESO, LITGRID ir kitų - naudai (elektros energetikos objektų ir įrenginių naudojimui).

Vadinasi, kompensacijos mokamos ne tik dėl sklypuose įrengtų oro linijų („stulpų“), bet ir dėl požeminių elektros linijų, transformatorinių ir kito.

Kompensacija už praeitį bus mokama tik už tuos apribojimus, kurie atsirado dėl iki 2004 m. liepos 9 d. įrengtų elektros tinklų.

ESO teigimu, tinklų operatorius kompensacijos dydį apskaičiuos remdamasis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre esančiais duomenimis, tiksliau - žemės sklypui taikomos elektros linijų apsaugos zonos plotu.

Tais atvejais, kai Registrų centre esantys duomenys nebus pakankami, bus naudojamasi kvalifikuotų matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, pagalba. Jie nustatys žemės sklypui taikytinos elektros linijų apsaugos zonos plotą, būtiną kompensacijos apskaičiavimui.

Kompensacija bus mokama už tą dalį, kuri priklauso operatoriui. Kompensacija nemokama už vartotojui priklausančių elektros įrenginių (lokalieji elektros tinklai) naudojamą žemę.

Įskaičiavus visas reikiamas atlikti procedūras, vienkartinė kompensacija už servitutą bus išmokama per dvejus metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos.

Metodikoje taip pat numatyta, kad nuo šiol vykdant tinklo plėtros projektus žemės savininkams bus kompensuojama ne tik už prarastą galimybę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudoti žemės sklypą ar jo dalį, bet ir už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ar sodinių.

ESO infrastruktūra, naudojama energijos skirstymui, yra įrengta daugiau nei 1 mln. žemės sklypų visoje Lietuvoje.

Žemės savininkai, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, galės gauti vienkartines kompensacijas.

Vienkartinėmis kompensacijomis bus atlyginti nuostoliai, kuriuos žemės savininkai patyrė praradę galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal paskirtį dėl to, kad juose buvo įrengti elektros stulpai ir/ar kiti energetikos objektai.

Vyriausybė nutarimą, kuriuo patvirtino kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo metodiką, priėmė liepos 26 d.

Įsigaliojus nutarimui, prašymus kompensacijoms gauti tokią teisę turintys asmenys gali per savitarnos sistemą Manogile.lt.

Kaip ESO specialistai teigia atsakymuose Eltai, vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypų savininkai, kurių bet kurios paskirties žemės sklype yra nustatyti žemės servitutai tinklų operatorių - ESO, LITGRID ir kitų - naudai (elektros energetikos objektų ir įrenginių naudojimui).

Tai reiškia, kad kompensacijos mokamos ne tik dėl sklypuose įrengtų oro linijų („stulpų“), bet taip pat ir dėl požeminių elektros linijų, transformatorinių ir kito.

„Atkreipiame dėmesį, kad kompensacija už praeitį bus mokama tik už tuos apribojimus, kurie atsirado dėl iki 2004 m. liepos 9 d. įrengtų elektros tinklų, kaip tai numatyta Elektros energetikos įstatyme, tai yra bus kompensuojama tik už pagal įstatymą nustatytus servitutus“, - aiškina ESO.

ESO teigimu, tinklų operatorius kompensacijos dydį apskaičiuos remdamasis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre esančiais duomenimis, tiksliau - žemės sklypui taikomos elektros linijų apsaugos zonos plotu.

Tais atvejais, kai Registrų centre esantys duomenys nebus pakankami, bus naudojamasi kvalifikuotų matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, pagalba. Jie nustatys žemės sklypui taikytinos elektros linijų apsaugos zonos plotą, būtiną kompensacijos apskaičiavimui.

Kompensacija bus mokama už tą dalį, kuri priklauso operatoriui. Kompensacija nemokama už vartotojui priklausančių elektros įrenginių (lokalieji elektros tinklai) naudojamą žemę.

ESO specialistų teigimu, prašymo pateikimas nėra sudėtingas, tačiau reikia pasiruošti ir su savimi turėti nuosavybės dokumentus, nes bus reikalinga užpildyti tam tikrą prašomą informaciją.

Elektroninį prašymą pildantis žemės sklypo savininkas (fizinis asmuo, bendraturtis) turi nurodyti vardą, pavardę, gimimo datą, kontaktinius duomenis (adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, banko pavadinimą ir atsiskaitomosios banko sąskaitos numerį); žemės sklypo adresą; žemės sklypo unikalų numerį ir kadastro numerį.

Elektroninį prašymą pildantis žemės sklypo savininkas (juridinis asmuo, bendraturtis) turi nurodyti teisinę formą, pavadinimą, juridinio asmens kodą, kontaktinius duomenis (adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, banko pavadinimą, atsiskaitomosios banko sąskaitos numerį), juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens pareigas, vardą, pavardę; žemės sklypo adresą; žemės sklypo unikalų numerį ir kadastro numerį.

Jeigu prašymas teikiamas pagal atstovavimą ar savininkas yra bendraturtis (kai patvirtinta žemės naudojimo tvarka), kartu su prašymu pridedamas įgaliojimas, teismo sprendimas ar pan.; žemės naudojimo tvarka ir (ar) planas.

Prašymus pateikusiems asmenims ESO žada iki 2018 m. spalio 31 d. pranešti apie suskaičiuotą kompensacijos sumą arba prašymo nagrinėjimo statusą.

Įskaičiavus visas reikiamas atlikti procedūras, vienkartinė kompensacija už servitutą, kaip numatyta metodikoje, bus išmokama per 2 metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos.

Metodikoje taip pat numatyta, kad nuo šiol vykdant tinklo plėtros projektus žemės savininkams bus kompensuojama ne tik už prarastą galimybę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudoti žemės sklypą ar jo dalį, bet ir už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ar sodinių.

ESO infrastruktūra, naudojama energijos skirstymui, yra įrengta daugiau nei 1 mln. žemės sklypų visoje Lietuvoje.

Įsigaliojus nutarimui, prašymus kompensacijoms gauti tokią teisę turintys asmenys galės teikti bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per savitarnos sistemą www.manogile.lt.

Vienkartinėmis kompensacijomis bus atlyginti nuostoliai, kuriuos žemės savininkai patyrė praradę galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal paskirtį dėl to, kad juose buvo įrengti elektros stulpai ir/ar kiti energetikos objektai. ESO atkreipia dėmesį, kad kompensacija už praeitį bus mokama tik už tuos apribojimus, kurie atsirado dėl iki 2004 m. liepos 9 d. įrengtų elektros tinklų, kaip tai numatyta LR Elektros energetikos įstatyme (t. y. bus kompensuojama tik už pagal įstatymą nustatytus servitutus).

Kompensacijos nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti maksimalus dydis bus apskaičiuojamas pagal Vyriausybės šiandien patvirtintą metodiką. Pabrėžtina, kad kompensacijos bus mokamos tik jei Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre bus įrašytos sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

„Esame pasiruošę priimti norinčiųjų gauti kompensacijas prašymus ir užtikrinsime, kad iš ESO pusės jų tvirtinimas bei išmokų apskaičiavimas vyktų kaip galima greičiau. Tuo pačiu kviečiame pareiškėjus iš anksto pasirūpinti reikalingais dokumentais“, – sako ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.

Pavyzdžiui, metodikoje numatyta būtinąją žyma apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir jų plotą žemės sklypo registro įraše (apsaugos zonos įregistravimu) gali pasirūpinti ir ESO, tačiau tokiu atveju šio proceso metu prašymo dėl kompensacijos nagrinėjimas būtų stabdomas. Dėl to galimybę pasirūpinti įrašu registruose turi ir patys žemės sklypų savininkai.

Anot D. Andrulionienės, prašymus pateikusiems asmenims ESO bet kuriuo atveju iki 2018 m. spalio 31 d. praneš apie suskaičiuotą kompensacijos sumą arba prašymo nagrinėjimo statusą. Įskaičiavus visas reikiamas atlikti procedūras, vienkartinė kompensacija už servitutą, kaip ir numatyta minėtoje metodikoje, bus išmokama per 2 metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos.

Metodikoje taip pat numatyta, kad nuo šiol vykdant tinklo plėtros projektus žemės savininkams bus kompensuojama ne tik už prarastą galimybę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudoti žemės sklypą ar jo dalį, bet ir už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ar sodinių.

Sklypų, kuriuose įrengta ESO įranga, savininkai patogiai pateikti prašymą dėl vienkartinės kompensacijos galės per www.manogile.lt.

ESO infrastruktūra, naudojama energijos skirstymui, yra įrengta daugiau nei 1 mln. žemės sklypų visoje Lietuvoje.

Nuotraukoje, kuri netruko sulaukti daugybės kitų užliediškių susidomėjimo, matoma, kad prieiti prie elektros skydinės maišo trukdo prie pat jos iškasta didžiulė duobė. Negana to, ji sklidina vandens, o šalia galima pamatyti ir padrikus elektros kabelius.

„Labai fainai, kad planuojama apšviesti vaikų žaidimų aikštelę. Tačiau išlenda įprastas darbo stilius, kai pradedama rausti ir paliekama. Duobė prie 8 numeriu pažymėto namo – įspūdinga. Klausimas: kaip nusirašyti skaitliukus ir sumokėti už sunaudotą elektrą?“, – duobės atsiradimo priežastį įvardija moteris ir priduria, kad ši padėtis gyventojus vargina jau tris savaites.

Ketvirtadienį „Kauno dienai“ susisiekus su bendrove ESO, atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Adomaitytė patikino, kad kol kas apie šią situaciją nebuvo žinoma.

„Dėkojame, kad informavote, būtinai išsiaiškinsime, kaip galima šią problemą išspręsti“, – tikino ESO atstovė.

Neilgai trukus A. Adomaitytė portalą kauno.diena.lt informavo, kad šiuo metu Užliedžiuose vyksta apšvietimo stulpų montavimo darbai, todėl už šią problemą atsakinga Kauno rajono savivaldybė, kuri ir kuruoja minėtus darbus.

„Jau susisiekėme su rajono savivaldybe ir pranešėme, kad žmonės negali pasiekti elektros skydinės, tikimės, kad jie sureaguos operatyviai“, – vylėsi ESO atstovė.

Nors Kauno rajono savivaldybės atstovai buvo nepasiekiami iki pat ketvirtadienio vidurdienio, tačiau Užliedžių gyventojus kamavusi problema išspręsta greitai. Tą patvirtino ir šios gyvenvietės seniūnas Irmantas Šumskas, pasak kurio, jei apie bendrovės „Gistata“ atliekamus darbus ir sukeltus nepatogumus būtų žinota anksčiau, nepasitenkinimų buvo galima išvengti.

„Gyvenvietėje šiuo metu montuojami 27 nauji apšvietimo stulpai, tikrai nespėjame apeiti ir sutikrinti visų vietų. Kai tik gyventoja pranešė apie šią problemą, pasistengėme, kad ji būtų išspręsta“, – kalbėjo seniūnas.

Susisiekus su bendrovės „Gistata“ direktoriumi Giedriumi Stulpinu, pavyko sužinoti, kad duobė šiuo metu tikrai užtaisyta.

„Šiandien sulaukėme Užliedžių seniūno skambučio ir problemą išsprendėme. Apgailestaujame, kad tai sukėlė nepatogumų gyventojams, tačiau nuogąstauti tikrai nebuvo dėl ko – pavojaus žmonėms šioje vietoje nebuvo, o ir teritoriją ne veltui aptvėrėme „stop“ juosta “, – kalbėjo direktorius.

Pasak jo, jei gyventojams kyla nepatogumų dėl tokių ar panašių atvejų, visuomet reikėtų informuoti seniūną ar susisiekti su pačios įmonės atstovais. Paklausus, ar gyventojų nereikėtų iš anksto informuoti apie planuojamus darbus ir galimus nesklandumus, G. Stulpinas patikino, kad šią funkciją turi atlikti seniūnija.