Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, susitikime aptarti užsienio, Europos Sąjungos ir svarbiausi vidaus politikos klausimai.

Daugiausia dėmesio skirta temoms, susijusioms su saugumo situacija kaimynystėje ir pasaulyje, parama Ukrainai, Europos Sąjungos migracijos ir energetikos politikos klausimais.

„Premjerė susitikime pabrėžė, kad didelio masto regioniniai konfliktai destabilizuoja tarptautinę tvarką, taip pat sukelia naujus masinės migracijos srautus, – teigiama pranešime. – Europos Sąjunga jau ne kartą parodė, kad gali veikti vieningai ir efektyviai – tai turi daryti ir toliau: ES vienybė, politinis solidarumas ir visų valstybių narių parama vieningiems ES sprendimams didina pasitikėjimą ir stiprina ES vaidmenį pasaulyje.“

Taip pat pabrėžta Europos Sąjungos ir Lietuvos glaudaus dialogo su Jungtinėmis Valstijomis siekiant tvarios taikos svarba.

Aptardama energetikos temą premjerė paminėjo, kad Lietuvos energijos tiekimo saugumas buvo užtikrintas dar prieš karo Ukrainoje pradžią, pradėjus augti įtampai Lietuvos pasienyje: įgyvendintos papildomos priemonės užtikrinant nepertraukiamą dujų ir elektros tiekimą bei imtasi papildomų operatyvinių ir techninių infrastruktūros saugumo priemonių.

Pasak jos, Lietuva atidžiai stebi situaciją dėl Suomijos-Estijos dujotiekio jungties „Balticconnector“ nuotėkio.

„Tačiau išliekame ramūs, Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams“, – sakė premjerė.

Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.

Spalio 10-ąją Suomija paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.

Suomijos policija antradienį paskelbė, jog, turimais duomenimis, dujotiekį apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras.

I. Šimonytė susitikime su ambasadoriais taip pat pabrėžė, kaip svarbu nepavargti ir remti Ukrainą iki pergalės: dėti visas pastangas, kad Ukraina greičiau gautų visą prašomą, reikalingą ginkluotę, galėtų stiprinti oro gynybą. Taip pat ji akcentavo, kad negalima pamiršti Rusijos atsakomybės karo Ukrainoje atžvilgiu ir toliau dirbti dėl tinkamo sankcijų taikymo tiek Europos Sąjungos viduje, tiek ir trečiosiose šalyse bei siekiant jų apėjimo prevencijos.

Pasak pranešimo, kalbėdama apie ES plėtrą premjerė pažymėjo nuopelnais pagrįstą (ang. merit-based) šalių integracijos į bendriją procesą, lygias galimybes visoms šio proceso siekiančioms šalims bei išskirtinius iššūkius patiriančios Ukrainos sudėtingą padėtį.

I. Šimonytė išreiškė lūkestį, kad Europos Komisijos rekomendacija dėl Ukrainos ir Moldovos derybų dėl narystės ES bus teigiama. 

Ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį į išorinių ES sienų apsaugą, veiksmingos kovos su nelegaliu žmonių gabenimu bei partnerysčių su trečiosiomis šalimis stiprinimą. Ji pabrėžė būtinybę aiškiai suvokti Rusijos keliamą grėsmę ir imtis užtikrinto atsako, įskaitant gynybinių pajėgumų stiprinimą ir investicijas į gynybą.

„Karinė, finansinė, humanitarinė ir kita parama Ukrainai lieka mūsų visų pagrindine užduotimi. Turime daryti viską, kad padėtume ukrainiečiams pasiekti pergalę. Tik ji garantuos taiką Europoje, taiką mums visiems“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas su ambasadoriais taip pat aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, pastangas stiprinti saugumą bei gynybą, ES ir Lietuvos konkurencingumo didinimo, kitus aktualius europinės darbotvarkės klausimus, pranešė Prezidentūra.

G. Nausėda teigė, jog ES savo rankose turi instrumentus, kurie gali padėti sutramdyti Rusiją ir užkirsti kelią jos būsimoms agresijoms, bei išreiškė viltį, kad devintasis sankcijų paketas bus patvirtintas artimiausiu metu.

Valstybės vadovas taip pat per susitikimą akcentavo būtinybę patraukti agresorių atsakomybėn už padarytus nusikaltimus. Anot jo, specialusis tribunolas Rusijos karo nusikaltimams tirti būtų tinkamas instrumentas teisingumui įgyvendinti.

„Nekantriai laukiame į rezultatus orientuoto NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kitų metų liepą. Mūsų prioritetai – Madride priimtų sprendimų dėl priešakinės gynybos ir NATO rytinio flango stiprinimo įgyvendinimas, politinė ir praktinė parama Ukrainai, jos euroatlantiniams siekiams“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasisakydamas apie Lietuvos ir ES konkurencingumą prezidentas pažymėjo, jog būtina stiprinti Bendrijos vidaus rinką, pramonės technologinę bazę, dalyvavimą pramonės tiekimo grandinėse.

„Europa turi efektyviai veikti kartu su partneriais užtikrindama žaliavų tiekimą, kurdama globalius standartus ir stiprindama ekonominius transatlantinius ryšius“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat padėkojo ES pirmininkaujančiai Čekijai už gebėjimą atskirti tai, kas svarbiausia, greitai reaguoti ir atkakliai siekti būtinų sprendimų priėmimo ES lygiu.

Tradiciniai prezidento susitikimai su ES šalių ambasadoriais vyksta dukart per metus. Per juos aptariama Bendrijos ir pirmininkaujančios šalies prioritetų įgyvendinimo pažanga.

Be kitų dalykų, sankcijomis bus uždraustas dalies baltarusiškų trąšų tranzitas per Klaipėdos uostą.

Ribojimų poveikis į tranzitą įtrauktoms Lietuvos įmonėms išlieka nežinomas, nes kol kas neaišku, kokiems konkrečiai trąšų produktams bus taikomos sankcijos.

Jos turėtų būti galutinai patvirtintos ketvirtadienį, pabaigus rašytinę procedūrą. Paramą joms turėtų pareikšti ir ketvirtadienį susitiksiantys ES šalių lyderiai.

Sankcijos trąšų sektoriui palies ir vieną didžiausių pasaulyje Baltarusijos kalio trąšų gamyklą „Belaruskalij“, tačiau nuo jų nukentės ir Klaipėdos uostas bei „Lietuvos geležinkeliai“.

Dalies krovinių neteks baltarusiškas trąšas Klaipėdos uoste kraunantis Birių krovinių terminalas.

Sektorinės sankcijos Baltarusijai įvedamos po gegužės pabaigoje įvykusio incidento, kai pareigūnai į Minską nukreipė „Ryanair“ orlaivį ir sulaikė opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių bei jo merginą Sofiją Sapegą.

„Kartu šią Solidarumo dieną – ir kiekvieną dieną, kol visi politiniai kaliniai bus paleisti ir visi kalti bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šiandien Minske ES diplomatinių atstovybių vadovai turėjo garbės susitikti su baltarusių, žuvusių dėl to, kad taikiai reikalavo gerbti jų pagrindines teises, artimaisiais“, – sakoma misijos pranešime.

Pranešime priduriama, kad susitikime dalyvavo ir kelių „Baltarusijos politinių kalinių“ artimieji.

Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Cichanouskaja vasario 7-ąją paskelbė Tarptautine solidarumo su Baltarusija diena.

Kaip pranešta, per protestus rugpjūtį, kuriems Baltarusijos institucijos neišdavė leidimų, žuvo keli žmonės, tačiau nurodomas skaičius skiriasi.

Rugpjūčio 25 dieną S. Cichanouskaja pranešė, kad žuvo mažiausiai šeši žmonės.

Rugsėjo pabaigoje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras paskelbė apie keturių žmonių mirtį per protestus Baltarusijoje.

Be to, per konfliktą pernai lapkritį viename Minsko kieme žuvo aktyvistas Romanas Bondarenka, kai mėgino neleisti nuplėšti baltos ir raudonos spalvos juostų.

„Europos Sąjungos kaimynystėje vyksta mums didelę įtaką turintys geopolitiniai procesai, reikalaujantys mūsų proaktyvumo ir įsitraukimo. Turime išlaikyti paramą savo demokratinę sistemą stiprinančioms Moldovai ir Sakartvelui. Kalnų Karabacho konflikte nepasiekti ilgalaikiai sprendimai, o į paliaubų rengimą neįsitraukusios ES vietą užėmė Rusija ir Turkija. ES teisingai reaguoja į Baltarusijos režimo represijas, tačiau vien sankcijų nepakaks. Turime siųsti aiškią politinę žinią, kad demokratiniai pokyčiai, dialogas su opozicija ir nepriklausomi tyrimai dėl stambaus masto žmogaus teisių pažeidimų yra būtini", – teigė ministras.

L. Linkevičius taip pat pažymėjo, kad svarbu tęsti dialogą su Rusijos pilietine visuomene, tikintis, kad ilgalaikėje perspektyvoje stiprės jos gebėjimai aktyviai dalyvauti socialiniame ir politiniame savo šalies gyvenime.

Europos Sąjungos kaimynystėje vyksta mums didelę įtaką turintys geopolitiniai procesai, reikalaujantys mūsų proaktyvumo ir įsitraukimo.

L. Linkevičius ambasadoriams pabrėžė, kad darbą pradėjus naujai JAV prezidento komandai, ES turi aktyviai siekti įsitraukti į dialogą ir kartu spręsti globalias klimato kaitos problemas, stiprinti tarptautinę sistemą, priimti savo atsakomybės dalį užtikrinant euroatlantinį saugumą.

„ES-JAV santykiuose raginu koncentruotis į tai, ką galime pasiekti dirbdami kartu. JAV politinė sistema pasižymi nuoseklumu, todėl ilgamečiai ryšiai yra gyvybingi. Turime ir toliau derinti veiksmus, siekti bendrų tikslų stiprinant transatlantinį saugumą, reaguojant į klimato kaitos iššūkius. Abiem pusėms svarbi gyvybinga tarptautinė sistema, bendras atsakas į hibridines grėsmes", – teigė L. Linkevičius.

Susitikimo metu ministras kvietė valstybes nares paremti Lietuvos kandidatūrą Vilniuje įsteigti Europos kibernetinio saugumo kompetencijų centrą. Šis centras turėtų tapti pagrindiniu Europos Sąjungos instrumentu Europos kibernetinio saugumo iniciatyvoms skatinti bei kibernetinio saugumo tyrimams ir technologijoms plėtoti. Europos Komisijos vertinimu, Lietuvos pateikta paraiška atitinka visus formalius kriterijus.

Susitikimą baigiantis ministro kadencijai organizavo šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos ambasada.

„Taip, po ilgų derybų ES valstybės narės rado kompromisą ir sutarė dėl naujo horizontalaus ES žmogaus teisių režimo“, – BNS sakė Lietuvos ambasadorius Briuselyje Simonas Šatūnas.

Jo teigimu, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai galutinį sprendimą turėtų priimti kitą pirmadienį.

Naujas sankcijų režimas leistų įšaldyti už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus atsakingų asmenų ir organizacijų turtą, taip pat uždraustų išduoti vizas tokiems fiziniams asmenims atvykti į ES.

Remiantis nauju ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimu, ES valstybės narės galės siūlyti taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse. Sprendimas dėl konkrečių asmenų įtraukimo į sankcijų sąrašus bus priimamas vienbalsiu sutarimu.

Taip, po ilgų derybų ES valstybės narės rado kompromisą ir sutarė dėl naujo horizontalaus ES žmogaus teisių režimo.

Ši ribojamųjų priemonių sistema neoficialiai dar vadinama Maskvos kalėjime mirusio Rusijos mokesčių apskaitininko Sergejaus Magnitskio vardu.

Jungtinės Valstijos vadinamąjį Magnitskio įstatymą priėmė Rusijos pareigūnams nubausti po to, kai šis mokesčių konsultantas, atskleidęs Rusijos pareigūnų sukurptą didžiulio masto lėšų grobstymo schemą, 2009 metais neaiškiomis aplinkybėmis mirė kalėjime.

Teisininkas mirė tardymo izoliatoriuje nesulaukęs reikalingos medicininės pagalbos. 

Amerikoje gimusio britų finansininko Billo Browderio (Bilo Brauderio) įsteigtame investicijų fonde dirbęs S. Magnitskis buvo areštuotas po to, kai atskleidė sukčiavimo schemą, kuri, anot jo, leido Rusijos pareigūnams nuslėpti 230 mln. JAV dolerių vertės mokesčių.

JAV Magnitskio įstatymą priėmė 2012 metais, Kanada – 2017 metais. Europoje panašius nacionalinius įstatymus taip pat yra priėmusios Baltijos šalys ir Jungtinė Karalystė.

Anot Prezidentūros, šalies vadovė susitikime pareiškė, kad Europos Komisijos pateiktas pirminis pasiūlymas dėl 2021-2027 metų ES biudžeto „nėra priimtinas nei Lietuvai, nei daugeliui kitų ES valstybių narių“.

„Lietuvos interesas užtikrinti, kad ES finansinės išmokos atitiktų šalių narių išsivystymo lygį ir panaikintų tarp jų egzistuojančius ekonominius bei socialinius skirtumus“, – teigiama pranešime.

Lietuva labiausiai kritikuoja planus šiame biudžete nenumatyti pinigų išmokų visiems ES žemdirbiams suvienodinimui ir mažinti šaliai skiriamas sanglaudos, kaimo plėtros lėšas.

Prezidentė su ES valstybių ambasadoriais taip pat aptarė migracijos klausimus. Bendrijoje pastaruoju metu tvyro įtampa dėl nesutarimų, kaip pažaboti nelegalių migrantų atvykimą į Europą.

D. Grybauskaitė paragino ES stiprinti išorinių sienų apsaugą, padėti nelegalios migracijos kilmės šalims už bendrijos ribų ir gerinti nelegalių migrantų grąžinimą į jų gimtąsias šalis.

„Lietuva pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama sukurti bendrus išorės sienų standartus ir panaikinti esamas spragas“, – teigia Prezidentūra.

Susitikime kalbėta ir apie ES bendradarbiavimo stiprinimą su NATO. Pasak D. Grybauskaitės, ES turi sukurti papildomą pridėtinę vertę Aljansui ten, kur įmanoma tai padaryti nedubliuojant NATO funkcijų.

Lietuvos iniciatyva šešios ES šalys šią savaitę sutarė kurti Europos greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Prezidentūra nurodė, kad Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja Nyderlandų vadovaujamame karinio mobilumo projekte ir iš naujo ES biudžeto tikisi užsitikrinti 430 mln. eurų paramą fiksuotomis kainomis karinio mobilumo projektams. Suma fiksuotomis kainomis pateikiama neatsižvelgiant į infliacijos prognozes.

Karinio mobilumo projektai apima civilinės infrastruktūros, tokios kaip geležinkeliai, keliai ar viadukai, pritaikymą ir karinėms reikmėms.

Prezidentės susitikimas su ES šalių ambasadoriais vyko prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.

„NATO yra ir bus svarbiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos sistema, užtikrinanti valstybės saugumą, todėl sieksime, kad Varšuvoje priimti sprendimai būtų visiškai įgyvendinti. Tęsime NATO įsipareigojimų užtikrinimą, 2017 metų biudžete gynybai bus skiriama 1,8 procento bendrojo vidaus produkto“, – per ambasadorių susitikimą, kurį inicijavo pirmininkavimą ES baigianti Slovakija, sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak jo, stipri, solidari, konstruktyvi ir veiksminga ES – taip pat esminis Lietuvos interesas, ir svarbiausias politinės, ekonominės ir socialinės raidos veiksnys, todėl bus siekiama aktyvesnio Lietuvos pozicijų ir valstybės interesų atstovavimo bendrijoje ir pasisakoma už valstybių vaidmens stiprinimą ES institucijose.

Tęsime NATO įsipareigojimų užtikrinimą, 2017 metų biudžete gynybai bus skiriama 1,8 procento bendrojo vidaus produkto.

„Sieksime stiprinti tarpusavio pasitikėjimu ir abipuse nauda pagrįstą politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą su visomis valstybėmis“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Jis taip pat sakė, kad Lietuva nuosekliai veiks stiprindama Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą, stiprins politinius ir ekonominius ryšius tarp Baltijos ir Skandinavijos valstybių, sieks atviro dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo su Lenkija sprendžiant esamas problemas. Tuo metu pagrindinis politikos Rusijos atžvilgiu tikslas, anot S.Skvernelio, yra skatinti šią Lietuvos kaimynę atsisakyti jėgos naudojimo, karinės agresijos ir kitų neteisėtų veiksmų tarptautinėje politikoje.

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai ketvirtadienį suderino pozicijas dėl laisvos prekybos sutarties su Ukraina atidėjimo, Lietuvos pastangomis įtraukti saugikliai, kuriais siekiama apriboti Rusijos spaudimo galimybes ateityje, pranešė Lietuvos ambasadorius.

„Šiandien pasiekėme sutarimą dėl paties teksto. Kartu bandėme įtraukti saugiklius ateičiai. Susitarimo tekstą planuojama patvirtinti formaliai pirmadienį“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis.

Diplomatas sakė apgailestaujantis, kad laisvos prekybos sutarties įsigaliojimas nukeliamas iki 2016 metų, nes taip sukuriama precedentas, kaip pasiduodama Rusijos spaudimui ir kyla pavojus Ukrainos reformų planams.

Maskvai spaudžiant Ukrainą pakeisti pačią sutartį, ES ambasadoriai dokumentuose sutarė „įtvirtinti, kad bet kokie asociacijos sutarties turinio keitimai galimi tik dvišaliu susitarimu ES arba Ukrainos iniciatyva“, teigė Lietuvos ambasadorius.

R.Karoblio teigimu, taip pat sutarta „įtraukti nuostatas apie Ukrainos reformų tęstinumą“.

„Bandėm minimalizuoti žalą, ir manome, kad nemažai yra pasiekta“, - sakė ambasadorius.

Ukrainos parlamentas rugsėjo 16 dieną ratifikavo istorinę asociacijos su ES sutartį, tačiau jos prekybinės dalies įgyvendinimas atidėtas iki 2016 metų sausio. Rusija teigia, kad susitarimas bus žalingas jos rinkoms, ir žada atsakomąsias priemones.

„Yra aišku, kad šis atidėjimas padarytas Rusijos spaudimu ir Ukrainos pusė nesugebėjo atlaikyti šio spaudimo. Tai precedentas, ir svarbu, kaip užtikrinti, kad tokie dalykai ateityje nepasikartotų. Dėl to ir siekėme įdėti saugiklius šiame procese“, - BNS sakė ambasadorius.

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriams nepavyko sutarti dėl siūlymo mažinti automobilių taršą. Labiausiai tam priešinasi Vokietija, bijanti dėl savo prabangių automobilių pramonės. Sprendimo ieškoti palikta ministrams, kurie susitiks po dešimties dienų.

Prieš mėnesį tuomet dar rinkimams besirengianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atidarydama automobilių parodą Frankfurte, sakė, kad turi būti daugiau ekologiškų automobilių, tačiau esą neįmanoma pakeisti gamtos ir fizikos dėsnių. Tai buvo susiję su ES norais, kad po septynerių metų trečdaliu sumažėtų automobilių tarša – anglies dvideginio išmetimas neviršytų 95 g/km. Tačiau Vokietija, užsitikrinusi Lenkijos, Čekijos ir dar kelių šalių paramą, spaudžia atidėti sprendimą. Jo rasti šiandien nepavyko ir ES šalių ambasadoriams.

„Buvo iškeltos problemos, su kuriomis galėtų susidurti pramonė, tai sprendimą turės priimti ministrai. Vienas pozityvus momentas iš viso šito sprendimo yra tai, kad visos šalys, kurios pasiskė ir kurios sakė, kad tai – ministrų lygio diskusija, sutiko, kad susitarimas turi būti priimtas pirmo skaitymo metu“, – teigė Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotojas Arūnas Vinčiūnas.

O tam laiko nėra daug. Aplinkos apsaugos ministrai renkasi po dešimties dienų, ir jei siekiama, kad norai mažinti taršą neliktų tik norais, turi būti rastas sprendimas. Vokietija iškėlė idėją taršą mažinti pamažu – iki 2024 m., tačiau pasak diplomatų, palaikymo toks siūlymas nesulaukė.

Skaičiuojama, kad įsigaliojus mažesniems taršos leidimams, automobiliai vidutiniškai turėtų naudoti apie keturis litrus degalų šimtui kilometrų. Tai nereiškia, kad neliktų prabangių ir sportinių automobilių, tik jų taršą gamintojai turėtų kompensuoti gamindami daugiau ekologiškų mašinų. Tačiau Berlyno teigimu ribojimai pakenks šalies automobilių gamintojams. Aplinkosaugininkai piktinasi tokiu požiūriu.

„Vokietija turi pripažinti, kad prabangių automobilių gamyba, kuria ji taip didžiuojasi, turi eiti koja kojon su ekologiškų automobilių gamyba. Jie turi inžinierių, išteklių. Jie gauna pakankamai pelno“, – aiškino organizacijos „Transportas ir aplinkosauga“ direktorius Josas Dingsas.

ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos diplomatai atmeta aplinkosaugininkų nuogąstavimus, kad Vilnius pasidavė Vokietijos spaudimui ir vilkina sprendimus.