17 komandų priėmė iššūkį per 72 valandas sukurti trumpametražį filmą, Lietuvoje atitikmens neturinčioje videoagentūros TURBO iniciatyvoje ODISĖJA72.

Penktadienio ryte dalyvių komandoms atsitiktine tvarka buvo paskirtos užduotys, padiktavusios tris elementus, kurie privalės atsirasti komandų darbuose: veikėjas, frazė bei filme atsirandantis rekvizitas. Užduotys nulėmė ir filmų žanrus.

Organizatoriai tvirtina, jog tokiuose renginiuose sėkmę lemia dalyvių motyvacija. „Šiame iššūkyje pagrindinį vaidmenį vaidina dalyvių komandos ir jų neįtikėtinos idėjos. Dalyvius atrinkome iš daugybės motyvuotų ir kurti užsidegusių video entuziastų bei profesionalų, tad šiandien čia susirinko ambicingi bei filmų kūrimo odisėjai tvirtai pasirengę dalyviai,“ – sakė video agentūros TURBO vadovas Airidas Janušauskas. Po trijų parų nuo užduoties gavimo komandos komisijai pristatys rezultatus – savo sukurtus trumpametražius filmus.

Renginio erdvė pasirinkta ne atsitiktinai. Pagrindinis iššūkio partneris VGTU „LinkMenų fabrikas“ – tai atviri kūrėjų namai, po vienu stogu talpinantys viską, ko reikia fizinių ir audiovizualinių produktų kūrimui: nuo prototipavimo erdvių iki video studijų ir virtualios realybės laboratorijų. „Norint studentams suteikti kuo daugiau praktinio mokymosi galimybių, daugiau nei prieš metus duris atvėrė VGTU „LinkMenų fabrikas“, kuriame studentai ir profesionalai kuria kartu. Džiaugiamės galėdami paremti iniciatyvas, skatinančias Lietuvos kūrėjų potencialo auginimą,“ – sako „LinkMenų fabriko“ direktoriaus pavaduotoja Eglė Girdzijauskaitė.

Kiekviena iššūkyje dalyvaujanti komanda turės išskirtinę galimybę konsultuotis su kino industrijos profesionalais: „AMI Inkubatorius“, „Promaksa“, „Wide Wings“, „Dansu“ atstovais. Jie dalins patarimus scenarijaus rašymo, kūrybinių sprendimų vystymo, prodiusavimo, režisavimo, filmavimo bei montažo klausimais. Keturios komandos bus apdovanotos šiose kategorijose: geriausias montažas, originaliausias užduoties įgyvendinimas, geriausia kinematografija, geriausias filmas. Renginio prizinis fondas viršija 6000 eurų. Nugalėtojai paaiškės pirmadienio vakare po filmų premjeros.

Žiemos sukaustytuose Nidos smėlynuose filmuojamas pilnametražis vaidybinis lietuviškas filmas „Tarp pilkų debesų“. Pagal to paties pavadinimo Rūtos Šepetys romaną, atspindintį lietuvių trėmimo istoriją.

Sumanę Kuršių nerijos kraštovaizdžiu pasigrožėti nuo Parnidžio kopos, Saulės laikrodžio prieigose išvys tokiam metų laikui dažniausiai nebūdingą sambrūzdį.

Artimiausias kelias dienas smėlynuose ties Parnidžio kopa bei ant ledu sukaustytų Kuršių marių bus filmuojamas filmas, kurio veiksmas vyksta 1941 -1942 lietuvių tremtinių stovykloje, Laptevuose, Sibire. Nida filmavimui pasirinkta, nes žiemiškas Parnidžio kraštovaizdžio draustinis primena kraštovaizdį Laptevuose.

Filmas yra apie į Sibirą ištremtą paauglę merginą ir jos šeimą. Dramą režisuoja lietuvių kilmės amerikiečių režisierius Marius Markevičius, žinomas kaip filmo „Kita svajonių komanda“ kūrėjas.

Su režisieriumi M. Markevičiumi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis susipažino Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiose Lietuvių dienose. Meras pakvietė filmavimo komandą atvykti į Neringą bei pažadėjo visokeriopą visos bendruomenės paramą.

Susitikimo filmavimo aikštelėje Nidoje metu, pirmaisiais merui D. Jasaičiui ištartais žodžiais režisierius patikino besijaučiantis lyg pasakoje. Ypatingą įspūdį jam sukėlė smėlynų, sniego ir ledo dermė.

Kaip pasakojo filmo prodiuseris Žilvinas Naujokas, kūrybinės grupės komandą sudaro apie 60 žmonių. Planuojama, kad ant Kuršių marių ledo bus filmuojama šunų kinkinio su rogėmis bėgimo scena.

Iš Nidos filmavimo darbai bus perkelti į Vilniaus apylinkes. Dar kartą filmavimo komanda į Nidą sugrįš pavasarį.

Filmą dalinai finansuoja Lietuvos kino centras, kaip patvirtino jo kūrėjai, gamybos eiga asmeniškai domisi tiek Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, tiek Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prie filmo kūrimo reikšmingai prisideda Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijos.

Profesorius ir režisierius iš JAV – pirmasis amerikietis, kuriantis dokumentinį filmą apie Raganų kalną Juodkrantėje. Režisieriui Frankui Barnas (Frank Barnas) ši vieta unikali, nes, pasak jo, JAV nėra nė vienos medinės skulptūros, kuri stovėtų po atviru dangumi – skulptūras nuniokotų žmonės arba gamta. Rugsėjo 10-30 dienomis prof. F. Barnas kartu su Klaipėdos universiteto (KU) žurnalistikos studentais ir dėstytojais kūrė dokumentinį filmą apie Raganų kalną Juodkrantėje.

Sudėtingos gamtinės sąlygos

Raganų kalne stovinčios skulptūros amerikietį dokumentinių filmų kūrėją stebina dėl dviejų aspektų: jos, kaip kultūrinis paveldas, pasakoja čia gyvenusių žmonių istorijas bei yra įdomios kaip objektai, kurie išlieka tokiomis gamtos sąlygomis. Prof. F. Barnas nauja buvo ir tai, kad prieš 36 metus Juodkrantės Raganų kalne išdygusios 25 medinės skulptūros iki šiol išliko. Šiandien Juodkrantės Raganų kalne – jų per 80. Paradoksalu tai, jog šioje vietoje yra pačios sudėtingiausios gamtinės sąlygos medžio dirbiniui. „Raganų kalnas yra tarp dviejų vandenų, iš kurių kyla garai, rūkas, toje vietoje – pastovi drėgmė, kuri skulptūroms yra itin kenksminga. Tai yra sunkiausios sąlygos, kokios gali būti medžio dirbiniui“, – tikina dokumentiniame filme kalbintas Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudžinskas.

Kaip per tiek laiko skulptūros išliko veikiamos sudėtingų gamtos sąlygų, dokumentiniame filme aiškinasi profesorius ir režisierius Frankas Barnas.

Stebėjosi unikalumu

Profesorius F. Barnas stebėjosi Raganų kalno skulptūrų unikalumu. Jam buvo nauja ir tai, kad visi kūriniai turi savo reikšmę ir sukūrimo istoriją. Apie jas dokumentiniame filme pasakos Juodkrantės gyventoja, buvusi mokytoja Aldona Balsevičienė; apie skulptūrų kūrimą ir jų restauraciją kalbės Lietuvos tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudžinskas. Filme bus ir šiek tiek mistikos – bioenergoterapeutas Arvydas Daškus atskleis, kuo neįprasta ir antgamtiška yra Raganų kalno vieta. Apie etnologijos reikšmę Raganų kalne kalbės KU Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius Rimantas Balsys.

Kūrybinė grupė – tarptautinė

Komandoje dirba Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentai, padedami Medijų laboratorijos darbuotojų. Kūrybinė grupė padėjo organizaciniais ir techniniais klausimais, derino ir ėmė interviu, rinko archyvinę medžiagą. Dokumentinio filmo kūrybinėje grupėje prof. F. Barnas – ne vienintelis užsienietis. Komandoje – studentas iš Rumunijos Adrianas Nicolae Laichici. Jis yra atvykęs pagal „Erasmus+“ mainų programą, taip pat prisideda prie filmo kūrimo projekto. Adrian filmą išvers į rumunų kalbą.

Projektas finansuojamas Fulbright fondo lėšomis. Dalinai projektą finansuoja Klaipėdos universitetas, pasinaudota Šernų šeimos lėšomis. Projekto įgyvendinimui sąlygas sudaro KU Socialinių mokslų fakultetas.

Būsimas tarptautinių filmų festivalių dalyvis

Filmas kuriamas tarptautiniam festivaliui „The BEA Festival of Media Arts“, kuriame režisierius Frankas Barnas tikisi aukščiausio šio filmo įvertinimo. Kad dokumentinis filmas apie Raganų kalną pasiektų daugiau tarptautinių kino festivalių, tuo JAV rūpinsis Valdosta universiteto profesorė Marie Elliot, kuri bus šio filmo montažo režisierė. Filmas bus baigtas montuoti gruodžio pradžioje, tačiau jau galima pamatyti KU Medijų laboratorijoje praktiką atlikusių studentų sukurtą dėmesį traukiantį filmą apie tai, kaip buvo filmuojamas dokumentinis filmas apie Raganų kalną.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tęsia „maisto paieškas“ ir lapkričio mėnesį pristato Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotos „Bulvinės pasakos“ tęsinį – „Makaronų operą“. Iki spektaklio premjeros likus vos trims savaitėms teatras mažuosius žiūrovus kviečia į kūrybines dirbtuves su vienu žymiausių lietuviškų animacinių filmų kūrėju Ilja Bereznicku bei „Makaronų operos“ statytojais.

Iš operos – į ekraną

Spalio 18-19 dienomis trys dešimtys į nemokamus užsiėmimus iš anksto užsiregistravusių vaikų pieš, spalvins, lipdys, klijuos, iš kuo tikriausių ir pačių pagamintų makaronų kurs „Makaronų operos“ personažus. Animatorius Ilga Bereznickas juos visus perkels į elektroninių vaizdų pasaulį, o vaikai taps pirmojo lietuviško animacinio filmo apie makaronus autoriais.

„Kviesdami vaikus į animacijos dirbtuves norime paprasta, žaisminga, jų mėgstama kalba pristatyti operos žanrą ir kartu spektaklio kūrimo procesą. Tikimės, jog teatrą ir animaciją sujungiantis projektas padės interaktyviai atskleisti jaunosios kartos kūrybinius gebėjimus“, - sakė Klaipėdos muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui Edita Lubickaitė.

Pasak jos, užsienio šalių meno organizacijų edukacinių veiklų geroji praktika rodo, jog būtent skirtingų menų sintezė pagimdo novatoriškas menines išraiškas, atitinkančias šių dienų kultūros vartotojų poreikius.
Teatro atstovė pasidžiaugė, jog jau šiandien projektas sulaukė didelio susidomėjimo – ne tik įvairaus amžiaus vaikų, bet lietuviškų makaronų gamintojų.

Animacijos dirbtuves Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ves lietuvių animacijos klasikas, režisierius, šaržų ir karikatūrų kūrėjas, Lietuvos dailės akademijos docentas Ilja Bereznickas bei jo jaunieji asistentai. Daugelis iki šiol prisimena jo geriausiu lietuvišku animaciniu filmu neoficialiai tituluojamą „Baubą“.

Meilė makaronų tėvynėje

Į kompozitoriaus A. Kučinsko ir libreto autorės D. Čepauskaitės “Makaronų operos” premjerą uostamiesčio Muzikinis teatras lankytojus pakvies jau lapkričio 9 d. Pasak kompozitoriaus – tai pasaka visai šeimai arba vaikams nuo 3 iki 99 metų. Šįkart išbadėjusios pelės atvyks į Italiją, operos ir skaniausio pasaulyje maisto tėvynę, norėdamos sočiai krimstelėti makaronų.

„Makaronų karalystėje“ keistai susipins melas ir tiesa, meilė ir išdavystė, karas ir taika. Iš „Bulvinės pasakos“ atklydusios pelės pagrobs princesę Lazaniją, vyks „padažų...“, atsiprašome, „pažadų konkursas“, plėšikaus baisi Vermičelonių mafija. Jaunasis makaronėlis Roberto, nors ir žiauriai bijodamas pelių, imsis vaduoti mylimosios. Kuo visa tai baigsis? Žiūrovai pamatys spektaklyje, kupiname smagios muzikos, dainų, šokių ir, be abejo, makaronų.

Naują šiuolaikišką teatro produktą vaikams kuria režisierius Ramūnas Kaubrys, dirigentas Dainius Pavilionis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkai A. Šimonis ir Vilija Šuklytė.

Švedai Vilniuje pradėjo filmuoti  žymaus švedų Klaso  Ostergreno knygos motyvais paremtą filmą  „Džentelmenai ir gangsteriai“, kuriame filmuojasi daugiau nei 600 žmonių. Beveik du mėnesius UAB „Dansu“ ir Švedijos kino gamybos kompanija „B-reel Feature Films“ Vilniuje filmuos Vilniaus sporto rūmų pastate, taip pat kitose vietose – Vidaus reikalų ministerijos rūmų, Vrublevskių bibliotekos, Verkių rūmų patalpose, senamiesčio gatvėse. Čia bus atkurtos Berlyno, Stokholmo gatvės.

„Džiaugiamės, kad per visą filmo kūrimo laiką mieste yra sukurta per 100 papildomų darbo vietų, taip pat daugiau nei 600 žmonių filmuojasi filmo scenose. Tai kad tokia žinoma kino kompanija savo filmui kurti pasirinko būtent Vilnių, dar kartą parodo, kad Vilnius yra puiki filmavimo aikštelė geriausiems pasaulio filmams.“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Švedai teigia, kad Vilnius patraukė tinkama aplinka, profesionalia komanda.

„Filmavimai vyks visame mieste nuo Senamiesčio iki tolimiausiu jo kampelių, kaip antai Trakų Vokėje. Reikėjo nemažai pastangų, kad viskas vyktų sklandžiai, tačiau viskas sekasi puikiai. Tokio masto filmavimas – iššūkis mums, tačiau mes jam pasirengę“, - sakė švedams padedančio „Vilniaus kino biuro“ direktorė Jūratė Pazikaitė.

Filmo istorija prasideda 1967 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Du draugai Henris ir Klasas kartu su bičiuliais Leo ir Maud patiria įvairių nuotykių bei išgyvenimų: boksuojasi, ieško paslėptų lobių, gilinasi į senas pamirštas istorijas ir bando pasipriešinti režimui, kurį diktuoja slapti agentai, turtuoliai ir politikai. Istoriją vainikuoja meilė ir tikėjimas, kad viltis yra stipresnė už tamsius praeities šešėlius. Žiūrovai filmą galės išvysti kitų metų pabaigoje.

Primename, kad 2011 metais įkurto Vilniaus kino biuro misija populiarinti Vilniaus miestą kaip draugišką filmo kūrėjams ir skatinti kino kūrimo sektoriaus plėtrą mieste. Vilniuje jau buvo filmuoti tokie užsienio filmai kaip „Ana Karenina“, „Sibirietiškas auklėjimas“ ir kiti.