Pasak K. Starkevičiaus, pakeitimai siūlomi siekiant, kad šie produktai nepatektų į Lietuvą. 

„Tada negalės krovininiai grūdai keliauti per Klaipėdos uostą ir visi kiti produktai, jeigu kas dar keliauja. Išskyrus, aišku, tuos, kurie gabenami pagal sutartis su Kaliningradu. Tie kiekiai, kurie buvo iki karo su Ukraina, tie skaičiai nemažėja“, – BNS teigė jis. 

Pasak jo, kol kas maisto produktai nėra sankcionuojami, todėl jie keliauja per Klaipėdos uostą.

„Todėl visi ir pro pirštus žiūrėjome. Nei vadovai (Lietuvos – BNS) kėlė šį klausimą (dėl rusiško maisto – BNS). Reikia klausti jų, kodėl“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad per Latvijos ir Estijos uostus gabenami dar didesni rusiškų žemės ūkio produktų kiekiai.

Tada negalės krovininiai grūdai keliauti per Klaipėdos uostą ir visi kiti produktai, jeigu kas dar keliauja.

 

„Ką mes, Europa, neapsirūpiname maisto produktais? Rusija eina per visus vartus, kokie tik gali būti. Išnaudoja visus kelius. Paleidžiame, nes esame visa Europa be stuburo. Patys jiems suteikiame galimybes už šituos pinigus pirktis bairaktarus ir atakuoti Ukrainą. Tarytum neišsimaitintume. Tas klausimas ir yra – kodėl Europa ginklų, amunicijos Ukrainai neduoda, rusišką produkciją perka...“, – aiškino parlamentaras.    

Praėjusią savaitę beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų pasiūlė laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus.

Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos. K. Starkevičius siūlo papildyti šias pataisas.

Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.  

BNS turimais duomenimis, 2021 metais geležinkeliu ir autotransportu iš Rusijos į Klaipėdos uostą buvo atgabenta 169,2 tūkst. tonų kviečių ir kukurūzų, 2022 metais – 154,8 tūkst. ( 8 proc. mažiau), 2023 metais – 146,9 tūkst. (5 proc. mažiau), o šiemet per sausį ir vasarį rusiškų avižų, kviečių ir kukurūzų tranzitas siekė 41,5 tūkst. tonų, iš jų kviečių – 24,4 tūkst. tonų.

Latvija praėjusią savaitę laikinai uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, tačiau ne tranzitą.

Žemės ūkio ministerija šį pirmadienį pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.  

„Tai svarbus žingsnis į priekį ir didelė pagalba Ukrainai, kuriai ypač reikia efektyviai veikiančių solidarumo koridorių (...) Klaipėdos uostas pasirengęs perimti dalį tranzito srauto, todėl džiaugiuosi, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant palengvinti sienos kirtimo procedūras buvo sėkmingas ir naudingas Ukrainai“, – pranešime sako K. Navickas, komentuodamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto tranzito spartinimo

Tikimasi, kad susitarimas leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.

„Daug dalykų yra svarbūs, tai ir infrastruktūra, ir organizaciniai dalykai, ta pati kaina turi būti normali, kad tie grūdai važiuotų, bet ir patikrinimų procedūrų sumažinimas, galimybė jas atlikti galutiniame uoste yra tam tikra priemonė, kuri palengvins grūdų važiavimą per Klaipėdos uostą. Kiek – mes pamatysime, kai tas procesas pajudės“, – sakė A. Latakas.

„Mano požiūriu, kiekvienas judesys, kiekviena priemonė – ar ji būtų didelė, ar maža – turi įtakos pagerėjimui“, – teigė jis.

A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

K. Navickas pasirašė deklaraciją, pagal kurią tranzitu per Lietuvą gabenamų bei importuojamų grūdų valstybinę kontrolę visiškai perima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnyba teigia, kad, kaip ir įprastai, bus tikrinami tranzitu pervežamų grūdų dokumentai, todėl susitarimas jos darbo iš esmės nekeis, o pokyčiai galimi tik jei srautai padidėtų.

Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia.

 

„Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia (...) Šiai dienai mes negalime spręsti, bet jeigu pasirodys, kad srautai yra labai dideli, kad situacija keičiasi, tai bus sprendžiama dėl kontrolės priemonių keitimo ar didinimo. Bet kol kol kas nėra sprendimo, kad patikrą dėl kokių nors priežasčių reikėtų keisti“, – BNS sakė VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė.

Susitarimas taip pat numato, kad nuo šiol Ukrainos–Lenkijos pasienyje nebus vykdoma valstybinė pašarų kontrolė, o nuo spalio 4 dienos nevyks ir grūdų, skirtų maistui, kontrolė.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad 2022 metais šiuo maršrutu pervežta 84 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, su dabartiniais pajėgumais bendrovė per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų planuoja gabenti apie milijoną tonų žemės ūkio produkcijos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, jog ukrainietiškus grūdus geležinkeliu sklandžiai gabenti į Lietuvą per Lenkiją trukdo krovininio transporto eilės Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o svarbiausias šio maršruto iššūkis yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – siauresnė europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.

Be to, M. Skuodis rugpjūčio pabaigoje sakė, kad Ukrainos grūdų išgabenimas per Klaipėdos uostą pirmiausia yra ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos (ES) pagalba.

Nedaug ukrainietiškų grūdų krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus anksčiau BNS sakė, kad iki Lietuvos uostų ukrainietiškų grūdų vežti neapsimoka dėl pernelyg didelių transportavimo kaštų, jo manymu, proveržio būtų galima tikėtis nebent tuo atveju, jeigu ES padėtų Ukrainai išvežti grūdus per Europą kompensuojant dalį pervežimo išlaidų.

2022 metais Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 3,2 mln. tonų įvairių grūdų.