Paralelę su 1941 metų netikėta japonų ataka, kai daugiau kaip 2,4 tūkst. JAV karių žūtis paskatino Jungtines Valstijas įsitraukti į kovos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu, ministras antradienį išvedė diskusijoje užsienio politikos forume Berlyne.

„Mes vis dar neleidžiame sau galvoti, kad šis karas yra apie mus – bet ne vertybine prasme, jog kovojame, nes tai teisinga, nes tai teisingas karas – tačiau strategiškai, kad tai liečia mus, kad Rusija mėgina sumenkinti Vakarus. Tai reiškia, kad jeigu Ukraina neatsilaikys, netektis bus mūsų“, – diskusijoje kalbėjo ministras.

Jis teigė, jog Vakarai nėra pakankamai atviri ir nuoširdūs dėl to, ką iš tiesų reiškia Rusijos ir Ukrainos karas, bei svarstė, jog tai gali lemti eskalacijos baimė.

Kaip žmogus, kuris domisi istorija, bijau, kad mes laukiame, kol įvyks Perl Harboras. 

„Daugeliu atvejų mėginame tai pavaizduoti kaip regioninę, vis dar tolimą problemą, kuri mūsų visiškai neliečia. Tai didelė politinė problema, kuri turėtų būti diskusijų centre, – kalbėjo G. Landsbergis. – Kaip žmogus, kuris domisi istorija, bijau, kad mes laukiame, kol įvyks Perl Harboras. Jau perėjome visas stadijas, tačiau manome, kad kadangi neįvyko Perl Harboras, viskas gerai. Viskas nėra gerai.“

Pasak jo, tik laiko klausimas, kada „reikės priimti išties labai sunkius sprendimus“ ir ar būsime jiems pasiruošę.

„Jei būtumėte tikri ir jūsų rinkėjai būtų tikri, kad tai jau Perl Harboras, siųstumėte viską, ką ką turite, kad tik tai neįvyktų, kad apgintumėte save, kad apgintumėte Berlyną, kad apgintumėte Vilnių, kad apgintumėte sienas ir drauge – Kyjivą, taip pat, kaip gintumėte savo šalį“, – pridūrė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Berbok) antradienį atidarė Berlyno užsienio politikos forumą.

Savo kalboje G. Landsbergis teigė, jog skirtingose pasaulio vietose kylančios krizės yra susijusios, nes „yra palankios tiems, kuriems naudingas chaosas ir taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos išardymas“.

Jis įspėjo, kad situaciją Ukrainoje ir Vakarų reakciją stebi ir kiti nedemokratiniai lyderiai, vertindami, kaip būtų reaguojama į jų veiksmus nusprendus „pataisyti vieną ar kitą valstybių sieną“ ar išspręsti mažumų klausimą.

„Jeigu mums pavyks padėti Ukrainai laimėti, atkurti tvarką, pasiųsime labai stiprų signalą, kad taip nedaroma. Kad net Rusija, nuolatinė Saugumo Tarybos narė, buvo sustabdyta Ukrainoje koordinuotomis pastangomis, tad neturėtumei bandyti to kitur. Jeigu mes to nepadarysime, bijau, kad atversime vartus ilgalaikiam nestabilumui“, – įspėjo G. Landsbergis.

Lietuvos ir Vokietijos ministrai diskusijoje kalbėjo ir gynybos, įskaitant Vokietijos brigados Lietuvoje, klausimus, paramą Ukrainai, ES plėtrą ir kitas temas.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.

Kalbėdamas apie brigados dislokavimą, G. Landsbergis teigė, kad Lietuvoje tai matoma kaip „strateginis sprendimas, strateginis pokytis“, lygindamas jį su garsiąja tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Georgo Walkerio Busho (Džordžoi Volkerio Bušo) kalba 2002-aisiais ir jos metu pasakytu pažadu, kad „tie, kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps JAV priešu“.

Paminėdamas, jog minėtas pažadas buvo įamžintas ant Vilniaus rotušės sienos, G. Landsbergis sakė manantis, jog „Vokietijos sprendimas siųsti brigadą taip pat turėtų atsirasti ant rotušės sienos, nes yra toks svarbus“.

A. Baerbock teigė, jog būdama viena stipriausių šalių Europos Sąjungoje, Vokietija jaučia turinti prisiimti atsakomybę už kitų saugumą, kaip kadaise buvo rūpinamasi jos pačios saugumu.

„Tai reiškia ir brigados dislokavimą Lietuvoje. Tai reiškia aktyvų įsitraukimą į pagalbą Ukrainai, tai taip pat reiškia, kad mes nesakome, jog negalime nieko padaryti Viduriniuose Rytuose, nes kyla dideli neramumai mūsų pačių visuomenėje, bet darome tai, kas, kaip tikime, gali padėti atnešti taiką ir į Vidurinius Rytus“, – kalbėjo Vokietijos ministrė.

Ji pabrėžė, kad nepaisant Vokietijos Aukščiausiojo Teismo pareiškimo, kad vyriausybė pažeidė šalies konstitucijoje įtvirtintą skolinimosi stabdžių taisyklę ir valstybės skola negali viršyti 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalis laikysis savo įsipareigojimų dėl brigados bei paramos Ukrainai.

„Aš ir gynybos ministras aiškiai pasakėme, jog nemažinsime paramos Ukrainai“, – teigė ministrė, pabrėždama, jog tai investicija į pačios Vokietijos saugumą bei taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos ateitį.

Lietuva tarptautiniuose formatuose nuolat reiškia paramą Ukrainos narystei ES. Europos Komisija lapkričio viduryje rekomendavo ES pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova, o Sakartvelui – suteikti kandidatės statusą, tam dar turės pritarti Bendrijos šalių vadovai. 

Šių metų spalio ir lapkričio mėnesių sandūroje vykusi apklausa parodė, kad 7 procentiniais punktais išaugo palankus visuomenininko Andriaus Tapino vertinimas. Taip pat 4 procentiniais punktais išaugo pasitikėjimas Seimo mandato netekti galinčiu Petru Gražuliu. 3 procentiniais punktais pagerėjo per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso vertinimas.

Lyginant su rugsėjį atliktu tyrimu, 3 procentiniais punktais pablogėjo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio teigiamas vertinimas. Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai – nepakito.

Rekordiškai mažas pasitikėjimas premjere ir G. Landsbergiu

Naujausios apklausos duomenys rodo, kad spalio mėnesį konservatorių lyderių I. Šimonytės ir G. Landsbergio teigiamas vertinimas nukrito į rekordiškas žemumas.

I. Šimonytė „Baltijos tyrimų“ apklausose yra analizuojama nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. Palankiausiai dabartinę premjerę gyventojai vertino 2018 metų lapkritį (56 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai), o nepalankiausiai – šių metų rugsėjį ir spalį. Vyriausybės vadovę spalį teigiamai įvertino 20 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 74 proc.

Tuo metu G. Landsbergis apklausose yra vertinamas nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Palankiausiai gyventojai jį įvertino 2018 metų sausį (39 proc. palankiai ir 51 proc. nepalankiai), o nepalankiausiai šalies gyventojai šį politiką įvertino šių metų spalį – septintadalis (14 proc.) jį įvertino teigiamai, o aštuoni iš dešimties (79 proc.) nepalankiai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai – tarp nepalankiausiai vertinamų politikų

Tarp nepalankiausiai gyventojų spalio mėnesį įvertintų politikų – išsirikiavo ir kiti pagrindiniai valdančiosios koalicijos lyderiai. Nepalankiausiai spalį Lietuvos gyventojai įvertino G. Landsbergį (79 proc. nepalankiai ir 14 proc. palankiai), Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (77 proc. nepalankiai ir 15 proc. palankiai), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (74 proc. nepalankiai ir 17 proc. palankiai), premjerę I. Šimonytę (74 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai), Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (63 proc. nepalankiai ir 30 proc. palankiai).

Į neigiamai vertinamą politikų sąrašą taip pat pateko kontroversiškai vertinamas parlamentaras P. Gražulis (62 proc. nepalankiai ir 29 proc. palankiai) bei europarlamentaras Viktoras Uspaskichas (61 proc. nepalankiai ir 24 proc. palankiai).  

Tuo metu palankiausiai suaugę Lietuvos gyventojai įvertino kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 80 proc., nepalankiai 12 proc.) ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 72 proc., nepalankiai 21 proc.).

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai įvertino ir krašto apsaugos ministrą A. Anušauską (palankiai 63 proc., nepalankiai 26 proc.), buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (palankiai 57 proc., nepalankiai 36 proc.) bei socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę (palankiai 54 proc., nepalankiai 36 proc.).

Tarp palankiausiai vertinamų politikų pateko ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, visuomenininkas A. Tapinas, apie kandidatavimą prezidento rinkimuose garsiai svarstantis advokatas Ignas Vėgėlė, antisemitizmu kaltinamas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai. 

Apklausa vyko 2023 m. spalio 23 – lapkričio 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

„Bent jau iš ištraukų, kurias mačiau, esu gana optimistiškai nusiteikęs“, – pirmadienį prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą sakė ministras.

G. Landsbergis sakė manantis, kad prasidėjus politinėms diskusijoms dėl naujausių sankcijų, galutinis variantas „greičiausiai bus silpnesnis“.

„Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo pastarojo paketo praėjo nemažai laiko, tai gana geras paketas“, – teigė ministras.

Anot G. Landsbergio, 12-asis sankcijų Rusijai paketas apima nemažai sričių.

„Jame yra tiek individualių sankcijų, tiek ir sektorių, tiek ir atskirų įmonių“, – kalbėjo ministras.

ES birželį priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą, juo siekiama sumažinti sankcijų apėjimą.

Bendrija tuomet į juodąjį sąrašą įtraukė dar 87 subjektus, kurie tiesiogiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą ir kuriems turės būti taikomi griežtesni dvejopo naudojimo prekių ir pažangiųjų technologijų eksporto apribojimai.

Spalio viduryje Lenkija EK pateikė siūlymą dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo. Šiuo pasiūlymu numatytos sankcijos rusiškiems deimantams ir ribojamosios priemonės platesniam asmenų ir subjektų ratui.

Lenkijos pasiūlyme, be deimantų, taip pat raginama uždrausti iš Rusijos importuoti suskystintas naftos dujas ir naudotis rusiškomis informacinių ir ryšių technologijų paslaugomis.

„Vokietijos brigados Lietuvoje idėja, kuri prieš savaitę atrodė kaip svajonė, nors ir lėtai, bet pradeda materializuotis“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) vyksiančioje regiono lyderių diskusijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad jo šalis nuolat dislokuos brigadą Lietuvoje, jeigu čia bus įrengta reikiama infrastruktūra ir tai nesikirs su NATO planais.

Tai užbaigė beveik metus trukusias diskusijas dėl to, kokie tiksliai buvo Vokietijos įsipareigojimai, kai G. Nausėda ir šalies kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) komunikatu sutarė dėl Bundesvero brigados priskyrimo Lietuvai.

Vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos interpretuojant komunikatą kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo G. Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė, kad G. Landsbergio retorika nepadėjo kalbantis su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, pabrėždamas, kad kalbantis su partneriais „reikia kitokios retorikos“ ir  „aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais“.

Šiuo metu Lietuvoje yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas, birželį Lietuvoje vyko karinės pratybos, kurioms buvo dislokuotas maždaug tūkst. šio vieneto karių.

Iš viso brigadą sudaro apie 4 tūkst. karių.

VU vykstanti tarptautinė konferencija „Europos atsakas. Karas Ukrainoje ir nauji iššūkiai“, organizuojama kaip įvadas į sostinėje kitą savaitę organizuojamą NATO viršūnių susitikimą.

G. Landsbergis savo kalboje tvirtino, jog nors vis dar yra iššūkių, kurie gali atrodyti neįveikiami, pavyzdžiui, Ukrainos narystė NATO ar demokratinės Rusijos sukūrimas, „istorija bando mus pamokyti, kad turime neprarasti tikėjimo ir niekada nenustoti stengtis“.

„Nuo pat karo pradžios 2014-aisiais Lietuva ištikimai palaiko Ukrainą ir ragina visas Europos šalis prisidėti prie šio karo. Deja, ne visi išgirdo šį raginimą ir ne visi pripažino jo pagrįstumą. Tačiau laikas, praėjęs nuo karo pradžios 2022 metų vasarį, atskleidė vieną tiesą – neįmanoma gali tapti įmanoma“, – sakė užsienio reikalų ministras.

„Ukraina privalo laimėti. Europos pareiga ir interesas – prisidėti prie šios pergalės. Net ir nugalėta Rusija kels grėsmę tol, kol joje įsiviešpataus demokratija“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kyjivas tikisi aiškaus Ukrainos kvietimo į NATO po to, kai baigsis šalies karas su Rusija. Ši šalis į Ukrainą įsiveržė pernai vasarį.

Didžiosios Vakarų šalys NATO viršūnių susitikime daugiau dėmesio norėtų skirti praktiniam Aljanso ir Ukrainos bendradarbiavimo stiprinimui.

G. Nausėda BNS yra sakęs, kad diskusija dėl Ukrainos narystės perspektyvų Aljanse šiuo metu yra sudėtingiausia iš visų klausimų, tačiau, anot jo, „negalime palikti Ukrainos pilkojoje zonoje, teikiant pažadus, bet nenurodant labai aiškaus algoritmo, kaip tą narystę NATO realizuoti po karo“.

Tuo metu Amerikos prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praėjusią savaitę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, nepaisant Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO. Anot JAV vadovo, ukrainiečiai „turi atitikti tuos pačius standartus“.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

„Tą susitarimą pavyko pasiekti ir girdėjote plojimus susitikimo pabaigoje, jie buvo skirti pasidžiaugti tuo sutarimu“, – po Seime vykusio susitikimo žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Į susitikimą Seime buvo pakviestas kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, TS-LKD pirmininkas, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, parlamentiniams Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetams priklausantys konservatoriai.

Šį pokalbį partija inicijavo išsiskyrus dalies politikų ir krašto apsaugos ministro bei kariuomenės vado požiūriai dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

Spalį Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pareiškė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų. Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs A. Anušauskas pritarė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.

Ministras tąkart sulaukė dalies partiečių ir kitų politikų kritikos, kad taip kalbėdamas neatstovauja savo šalies interesams, nes vokiečių kariai rotacijos principu Lietuvoje turėtų būti dislokuojami nuolat, kai bus sukurta priimančiosios šalies infrastruktūra.

Po pokalbio ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad visi išsiskirstė su viena nuomone ir Vokietijos atstovai visose Lietuvos institucijoje girdės tokią pačią poziciją.

„Tikrai taip, esu tuo įsitikinęs“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

„Iš tiesų šiandien kalbėjome, kad priešakinės gynybos idėja, kuri dabar labai gyva visuose NATO gynybos planuose, strategijose, ypač svarbi mums. Dėl to, kad reakcijos laikas būtų labai trumpas, natūralu, kad mums reikia kuo daugiau sąjungininkų čia, kad turėtume pakankamus atgrasymo instrumentus, kad turėtume stiprią atgrasymo architektūrą. Toks mūsų tikslas ir man atrodo, kad šiandien mes visi buvome viename puslapyje“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Ir jis, ir G. Landsbergis taip pat sakė, jog sutarta, kad 2026 metais Lietuva bus pasirengusi priimti Vokietijos karinę brigadą pilna apimtimi, tai yra iki 5 tūkst. karių.

„Turime padaryti savo namų darbus ir kartu diplomatinėmis priemonėmis, visais kanalais – nuo Prezidentūros iki parlamentinės diplomatijos – turime siekti, kad vokiečiai, matydami mūsų namų darbus, darydami savo namų darbus, turėtų aiškų tikslą dislokuoti čia, Lietuvoje, brigadą“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Tikrai matome vienodai kryptį, kad 2026 metais būsime pasirengę priimti čia mūsų sąjungininkų karius. Svarbu, kad mes tą vienodą žinią formuluotume įvairiuose formatuose“, – pabrėžė ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

G. Landsbergis atmetė kaltinimus, kad kviesdami į tokius pokalbius konservatoriai kariuomenės vadą įvelia į politikavimą.

„Sprendimus priima politikai, jie balsuoja dėl biudžeto, patvirtina, kam tas biudžetas skiriamas ir lygiai taip pat priima sprendimą dėl kariuomenės vado, esame už jį balsavę“, – sakė jis.

Pasak konservatorių lyderio, tokio masto investicijų, kokios daromos dabar į krašto apsaugą, nebuvo, todėl labai svarbu dėl visko susitarti.

Lietuvai ir Vokietijai sutarus, kas pastaroji stiprins savo karinį buvimą Lietuvoje, Vilnius siekia, jog rotacinė Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Berlynas iki šiol dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.

Vokietija taip pat vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimo šiuo klausimu, bet paskelbti poziciją, kad neigiamai vertina A. Skardžiaus elgesį.

„Visi istorijos dalyviai pateikė savo atsiprašymus, tačiau vis dėlto aš manau kad Seimo pirmininkas kreipdamasis į komisiją tikisi kolegialaus neigiamo įvertinimo šiuo kausimu“, – sakė komisijos vadovė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

„Į šią istoriją sureagavo visi, išskyrus mūsų komisiją, išplatinti mūsų vertinimą šio elgesio būtų tikslinga, nes tai ypatingai užribinis elgesys“, – pažymėjo liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Konservatorius Antanas Matulas siūlė, kad A. Skardžius už savo elgesį atsiprašytų Seimo salėje, tačiau tam nepritarta.

„Nėr ką čia daug šnekėti, jei žmogus specialiai nešasi iš namų sušaudytą su vardu taikinį, tai pademonstruoja žmogaus lygį“, – sakė A.Matulas.

Konservatorius Antanas Matulas siūlė, kad A. Skardžius už savo elgesį atsiprašytų Seimo salėje, tačiau tam nepritarta. Už viešą atsiprašymą balsavo trys komisijos nariai, penki buvo prieš, vienas susilaikė.

„Prieš“ balsavę komisijos nariai argumentavo, kad yra gauti visų trijų istorijoje figūravusių Seimo narių raštiški atsiprašymai, todėl pakartotinio nebereikia.

Į komisiją su prašymu įvertinti A. Skardžiaus elgesį kreipėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Anot V. Pranckiečio, toks A. Skardžiaus elgesys sukėlė neigiamą visuomenės reakciją ir metė šešėlį visam Seimui.

Sausio 11 dieną socialdarbietis į Seimo salę atsinešė šaudyklose naudojamą kulkų suvarpytą taikinį su užrašu „Gabrielius“ ir įteikė kaip dovaną Seimo narei Agnei Širinskienei. Minėtą „dovaną“ jis parodė ir kitiems Seimo nariams, tarp jų – ir Seimo narei Rimai Baškienei.

R. Baškienė jau kitą dieną atsiprašė dėl tokio kolegų elgesio ir išplatino pranešimą, kad gailisi apžiūrinėjusi plakatą bei linkėjo kolegoms „pagyti nuo pykčio“.

A. Skardžiaus atsiprašymą išplatino Lietuvos socialdemokratų darbo partija savo feisbuko paskyroje.

„Apgailestauju, jeigu mano atsineštas į Seimą plakatas – taikinys, kuriame nebuvo konkretaus asmens nuotraukos, kaip bandoma viešojoje erdvėje įteigti, ką nors įžeidė. Su kolege pasijuokėme, kad tai galėtų būti kažkam politinė reklama. Tai tebuvo tikras šaudyklose naudojamas taikinys, kuriame pavaizduota figūra, į jus nukreiptu ginklu“, – rašoma įraše.

„Bet turbūt viešojoje erdvėje nebūtų tokio pasipiktinimo iš opozicijos, jei vietoje užrašo „Gabrielius“ ten būtų užrašas „Artūras“, – įraše pridūrė A. Skardžius.

Iš kiekvieno konteksto galima padaryti bet kokį šou

A. Skardžius mano, kad nepradėti tyrimo dėl jo elgesio nutarusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija teisingai pasielgė.

„Manau, kad etikos komisija labai teisingai pasielgė, nes valstybėje tikrai yra svarbių reikalų. Primenu, kad tai tikrai buvo nevieša, buvo mano viešas atsiprašymas dėl melagingai paskleistos žinios, kad tai neva yra Landsbergis ir jo esą sušaudytas kažkoks taikinys. Manau, kad nereikėtų iš eilinio neviešo pajuokavimo daryti kažko, išpūsti tą burbulą, kaip pas mus dažnai būna“, - trečiadienį žurnalistams sakė A. Skardžius.

Jo teigimu, melaginga žinia buvo paskleista vienoje iš žiniasklaidos priemonių, kad tai neva yra Landsbergis. „Iš kiekvieno konteksto galima padaryti bet kokį šou, tas yra įprasta“, - pastebėjo A. Skardžius.

Atsinešęs du plakatus A. Skardžius žurnalistams tvirtino, kad jokio panašumo su Landsbergiu ten nėra, „o tiesiog buvo sukurtas mitas, pavaizduota, kad neva tai yra Landsbergio Gabrieliaus sušaudytas taikinys.„

„Štai čia tas taikinys, štai Landsbergis, panašumo jokio“, - plakatus lygino A. Skardžius. Į pastebėjimą, kad ten yra parašyta Gabrielius, jis atsakė, kad „mes rastume Gabrielių, kurie tiktų prie tokio užrašo.“

Skandalą sukėlusį plakatą politikas teigė yra gavęs kaip dovaną.

Į klausimą, ar sutinka, kad pasielgė neetiškai, A. Skardžius atsakė: jeigu aš atsiprašiau, tai reiškia, kad aš pripažįstu, ir tai buvo padaryta paskleidus vienam portalui tą melagingą žinią. Atsiprašymas buvo viešas per žiniasklaidos priemones ir internetiniame portale.„

G. Landsbergis: netikiu, kad tai paskola

„Manęs tai visiškai neįtikina ir, iš tikrųjų, net nesmagu klausyti tų visų paaiškinimų. Mes gyvename XXI amžiuje ir visi žinome, kad pinigai skolinami per notarą, registruojant sutartis, pasirašant dokumentus“, - BNS antradienio vakarą sakė G.Landsbergis.

„Aš sunkiai galėčiau būti įtikintas, kad tai yra paskola“, - pridūrė jis.

G.Landsbergis teigė pasitikintis dabartine Liberalų sąjūdžio vadovybe.

Visgi jis teigė, kad liberalai neturėtų eskaluoti E.Masiulio pareiškimų kaip teisingų, nes tai dar labiau pakenks partijos pozicijoms prieš artėjančius Seimo rinkimus.

„Visgi aš nesiimsiu jų mokyti, žmonės išmintingi ir patys priims tuos sprendimus“, - sakė konservatorius.

E. Gentvilui E.Masiulio versija skamba įtikinamai

 Liberalų Seimo rinkimų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas sako, jog buvusio partijos vadovo Eligijaus Masiulio versija apie paskolą iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio jam skamba įtikinamai.

Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime vadovaujantis politikas svarstė, kad E.Masiulis nemeluotų, nes teisėsauga turi būti surinkusi duomenų klausydamasi jo pokalbių.

„Štai dėl ko mes nieko nežinojome, kadangi tai su partija nesusiję (...), tuo požiūriu, sakyčiau, įtikinama. Kitas dalykas, aš galvoju - ar galėtų E.Masiulis meluoti ir sukurti visiškai kažkokią versiją, jeigu pavyzdžiui, įrašyti pokalbiai ir panašiai bylotų kokią nors kitą versiją. Tai jis ir jo advokatai turėtų kalbėti taip, kaip buvo pokalbiai su R.Kurlianskiu. Iš principo nežinau, ką jis ten parašęs, bet negali sakyti kitaip nei buvo, nes būtų labai lengva sugriauti tą jo versiją.“, - BNS antradienio vakarą sakė E.Gentvilas.

Jis teigė išsamiai su E.Masiulio viešai pasklebta pozicija dar nesąs susipažinęs.

Klausiamas, ar jam nekeista, kad aukštas pareigas užimantis politikas skolinosi neoficialiai iš verslininko, o ne iš banko, E.Gentvias teigė, jog jam tai sunku komentuoti.

„Sunku komentuoti, nes bankai, aišku, skolina už palūkanas, ką susitarė su R.Kurlianskiu nežinau, gal lengvatiškai... Neturiu teisės komentuoti, nes šitos versijos neskaičiau. Bent man atrodo, kad tai yra įtikinama“, - kalbėjo E.Gentvilas.

Jis taip pat sakė negalįs komentuoti, kodėl E.Masiulis, kaip pats skelbia, skolinosi pinigus grynaisiais pinigais.

„Aš senais laikais esu paskolinęs grynais, bet ar tai įprasta - nežinau, nekomentuosiu“, - sakė E.Gentvilas.

Jis atikino, jog Liberalų sąjūdis niekada nėra patyręs koncerno „MG Baltic“ įtakos.

„Niekada jokios įtakos iš „MG Baltic“ nesame patyrę girdėję nebuvo jokių problemų“, - teigė E.Gentvilas.

Paklaustas, ar buvo iš paties E.Masiulio girdėjęs šias viešai paskelbtas versijas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas teigė, jog apie tai nėra kalbėjęs su E.Masiuliu.

„Ne, jis to nėra informavęs, nes tai būtų ikiteisminio tyrimo medžiagos atskleidimas“, - teigė E.Gentvilas.

V.Gailius: nesiskolinčiau pinigų iš verslininkų

Partijos pirmininkas Vilniaus meras Remigijus Šimašiaus E.Masiulio pozicijos nekomentavo. Partijos atstovas spaudai BNS perdavė partijos vicepirmininko Seimo nario Vitalijaus Gailiaus komentarą.

„Išgirdome E.Masiulio poziciją dėl pareikštų įtarimų. Nesiimsiu vertinti atskirų komentarų - tą padarys teisėsauga ir teismas. Puikiai suprantu, kad visuomenė politikui kelia aukščiausius reikalavimus. Ir padarytų klaidų dažniausiai neatleidžia. Kaip Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas, politikas, niekada ir jokia forma nesiskolinčiau pinigų iš verslininkų, nes toks elgesys meta šešėlį, nes tai prasilenkia su sąžiningos, atviros politikos principais. Nes politikai turi užsiimti politika, o ne verslu. Esminis klausimas dabar - tyrimo pabaiga ir teisėsaugos sprendimas. Kuo mums reikėtų tikėti? Kad būtent teisėsaugos institucijos išaiškins visą tiesą. To ir laukiame“, - teigė V.Gailius.

V. Mazuronis: taip elgtis nederėjo

Net ir patikėjus buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio versija, kad teisėsaugos rastus pinigus jis pasiskolino, toks elgesys aukštas pareigas einančiam politikui buvo nederamas, sako Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis.

„Eligijus ir pats šiandien kalbėdamas supranta, kad politinėje plotmėje, ar moralinėje, ar viešos erdvės plotmėje, politikų elgesio vertinimo plotmėje, net jeigu teisiškai ten tie dalykai susidėliotų vienaip ar kitaip, tai vis tiek lieka neabejotina, kad tokio lygio politikas, net ir patikėjus ta versija, kuri šiandien išdėstyta, taip neturėjo elgtis“, – BNS antradienio vakarą sakė V.Mazuronis.

Tačiau E.Masiulio versija jam neatrodo įtikinama, o ir ją išdėsčius, pasak „darbiečio“, lieka daug neatsakytų klausimų.

„Man mažai įtikinama. Tikrai nesu teisininkas, nenoriu veikti teisinių procesų, bet į užduotą klausimą, kaip galima skolintis 90 tūkstančių metams su Seimo nario alga – tikrai sunku rasti atsakymą“, – kalbėjo politikas.

G.Kirkilas: E.Masiulis bando padėti liberalams

Kyšininkavimu kaltinamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio versija apie paskolą yra būdas padėti buvusiai partijai, mano Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

„Manau, kad jis tris mėnesius ruošėsi, bando tokiais dalykais padėt buvusiai partijai, iš kurios išėjo, nes partija reikalauja kokios nors daugmaž įtikinamos versijos. Kiek tas padės, tai kitas klausimas“, – BNS antradienį sakė G.Kirkilas.

Jis teigė, kad E.Masiulio versija jo neįtikino ir, greičiausiai, neįtikins ir visuomenės.

„Čia viskas yra siekimas nukreipti dėmesį, iššaukti gailesčio, gal supratimo, sušvelninti situaciją, apsiginti kažkaip, bet ne daugiau. (...) Jeigu pasižiūrėti į europietišką tradiciją, tai tokiais atvejais pasitraukiama ir daugiau nebandoma visuomenės kvailinti“, – kalbėjo socialdemokratas.

Jis abejojo, ar E.Masiuliui ar Liberalų sąjūdžiui jo išsakyta versija galėtų būti kuo nors naudinga ir svarstė, kad buvęs lyderis savo partijai labiau pasitarnavęs būtų nieko nesakydamas.