Didžiausias Lietuvoje klasikinės muzikos festivalis žiūrovus pirmuoju pasirodymu pasveikins jau rytoj Pažaislio vienuolyne.

Pirmą kartą šalyje nuskambės Giacomo Puciini operos „Vilisės“ koncertinis atlikimas su naujuoju festivalio meno vadovu, pasaulinį pripažinimą pelniusiu tenoru Edgaru Montvidu.

Taip pat pasirodys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Giedriaus Rinkevičiaus ir Kauno valstybinis choras, dirigentas Robertas Šervenikas.

Įvairūs koncertai, kai kurie iš jų nemokami, vyks visą vasarą. Pokalbis apie jau 26 kartą rengiamą Pažaislio muzikos festivalį su jo direktore G. Mikaitiene „Kauno dienos“ studijoje.

Praėjusį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalio organizatoriai visus norinčius pakvietė į muzikinę kelionę dviračiais, kuri pradėjo nemokamų edukacinių koncertų ciklą „Pažink“. Šis įžanginis festivalio renginių ciklas klausytojus nudžiugins ne tik muzikinėmis programomis, bet ir pažintinėmis ekskursijomis.

„Su edukacinių koncertų ciklu „Pažink“ planuojame aplankyti įvairiausius Lietuvos kampelius. Pirmasis renginys mūsų ratuotus klausytojus pakvietė į Pažaislio vienuolyną, kuriame koncertą po atviru dangumi surengė tenoras Mindaugas Jankauskas ir akordeonininkas Laimonas Salijus, po muzikinės programos dalyviai leidosi į ekskursiją. Artėjantį savaitgalį visus norinčius kviečiame į edukacinį koncertą Kulautuvoje, liepos 4 d. susitiksime Akmenėlių dvare, Pakruojo rajone, liepos 11 d. „Pažink“ renginys atvyks į Zapyškį, o rugpjūčio mėnesį kviesime pažinti Vilkaviškį “ – pasakojo festivalio programų kuratorė Lina Krėpštaitė.

Festivalio direktorė G. Mikaitienė užsiminė, kad sudėlioti šių metų programą buvo nelengva užduotis, tačiau galutinis variantas nuteikia labai optimistiškai. „Didžioji festivalio koncertų dalis vyks publikos pamėgtose atvirose erdvėse – šiais metais festivalis klausytojus į Pažaislio vienuolyno kiemą pakvies net penkis kartus, trys koncertai bus surengti VDU Botanikos sode, užsuksime į Raudondvario dvaro menų inkubatoriaus kiemą, pirmą kartą koncertą surengsime Kauno filharmonijos kiemelyje. 25-asis Pažaislio muzikos festivalis bus ypač lietuviškas, turėsime vos kelis užsienio atlikėjus, bet labai džiaugiamės, kad publikai galėsime pristatyti visą būrį žinomiausių Lietuvos scenos vardų“, – pasakojo festivalio direktorė.

Šiais metais festivalį lydės kaip niekad daug gražių sukakčių: Pažaislio muzikos festivalis vyks 25-ąjį kartą, Šv. Kazimierio seserys, kurios gyvena Pažaislio vienuolyne, mini Kongregacijos įsikūrimo Lietuvoje 100 metų sukaktį, švęsime kompozitorių Ludwigo van Beethoveno 250-ąsias, Frederico Chopino 210-ąsias bei Leopoldo Godowskio 150-ąsias gimimo metines.

Pradedamajame jubiliejinio festivalio koncerte bendrai muzikos fiestai susiburs žinomiausi atlikėjai: pasaulinį populiarumą pelnęs tenoras Edgaras Montvidas, visuose žemynuose Lietuvą garsinantis pianistas Lukas Geniušas, skambusis Kauno valstybinis choras ir iššūkių nebijantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-ies metų sukaktis bus paminėta baigiamajame Pažaislio muzikos festivalio koncerte – skambės Almicare Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinis atlikimas, kuriame pagrindines partijas dainuos Jūratė Švedaitė (sopranas), Kristian Benedikt (tenoras) bei kiti solistai, dalyvaus Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, diriguos maestro Modestas Pitrėnas.

Unikalius opusus – Wolfgango Amadeuso Mozarto ir Johanno Sebastiano Bacho koncertus, skirtus dviem fortepijonams ir orkestrui, klausytojams dovanos jauna pianistų Annos ir Luko Geniušių šeima kartu su Lietuvos kameriniu orkestru ir dirigente Adrija Čepaite. Laisvo ir veržlaus muzikavimo pasiilgusius klausytojus kviesime pasimėgauti akordeonininko Martyno Levickio ir jo suburto kamerinio ansamblio „Mikroorkéstra“ programa „Music for a while“. Išskirtine programa, parengta su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir dirigentu Vytautu Lukočiumi, žiūrovus džiugins neprilygstamasis Eskamiljo – Kostas Smoriginas jaunesnysis, šiemet švenčiantis savo 40-ies metų jubiliejų, ir gausybę įsimintinų vaidmenų sukūręs aktorius Kostas Smoriginas vyresnysis.

Premjerą, skirtą šviesios atminties kompozitoriui Vidmantui Bartuliui (1954–2020) prisiminti, ruošia Kauno valstybinis choras, jo meno vadovas bei dirigentas Petras Bingelis ir aktorius Dainius Svobonas. Šis renginys planuojamas naujai atrastoje festivalio erdvėje – Kauno filharmonijos kiemelyje.

Iki šiol Kauno marių vilnimis skriejusi nemari valsų karaliaus Johanno Strausso muzika šiemet persikelia į jaukų Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą – čia jausmingą popietę XXV Pažaislio muzikos festivalio publikai dovanos Vytauto Lukočiaus diriguojamas Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, šmaikštusis muzikologas Viktoras Gerulaitis ir keturi puikūs solistai: Ieva Goleckytė (sopranas), Monika Pleškytė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras) bei Andrius Apšega (baritonas).

Į savo rečitalius puikios akustikos Kauno valstybinės filharmonijos Didžiojoje salėje kvies pianistė Mūza Rubackytė, Justina Gringytė ir Petras Geniušas, taip pat svečiai iš Austrijos – fortepijoninis trio „TrioVanBeethoven“, styginių kvintetas „Wiener Kammersymphonie“ kartu su pianistu Domenico Codispoti (Italija).

25-asis Pažaislio muzikos festivalis truks nuo liepos 18 d. iki rugsėjo 3 d. ir klausytojus pakvies į 26 koncertus visoje Lietuvoje.

Jo organizatoriai kartu su Senamiesčio, Žaliakalnio ir Šančių bendruomenėmis surengė muzikinę kelionę dviračiais.

Ji prasidėjo Kauno senamiestyje - atkuriamoje Švč. Sakramento bažnyčioje. Po trumpos ekskursijos joje festivalio rengėjų sukviesti 40 dviračių entuziastų, papuošę  savo transporto priemones balionais su festivalio simbolika, o patys pasipuošę tokiais pačiais marškinėliais, pakviesti į nemokamą akordeonų dueto koncertą bažnyčios kiemelyje.

Antroji šios muzikinės kelionės, kurioje dalyvavo ir Pažaislio festivalio sumanytojas ir vienas iš organizatorių Justinas Krėpšta bei festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė, stotelė  buvo Žaliakalnis, kur surengta gido vesta ekskursija prie Pelėdų kalne caro laikais pastatytų Kauno tvirtovės įtvirtinimų.

Antrasis muzikinis atokvėpis kelionės dalyvių laukė Kauno muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namų salėje, kur jie klausėsi dažno Pažaislio festivalio dalyvio – gitaristo Sergejaus Krinicino koncerto.  

Iš čia muzikinė kelionė tęsėsi Panemunės link. Ten esančiame Kauno tvirtovės Panemunės II sandėlyje surengta dar viena gido vesta ekskursija.

Pastarąją vainikavo neseniai A.Juozapavičiaus pr. 31-ajam name įsikūrusioje naujoje kultūros erdvėje - galerijoje „No Name Studio“ surengtas „Kauno fortepijoninio trio“ koncertas bei arbata, skirta ištvermingiausiems.  

Jauniausia kelionės dalyvė buvo tėčio dviračio kėdutėje įsitaisiusi vos vienerių  mažylė, ištvėrusi visus išbandymus kur kas lengviau, negu kai kurie jos bendrakeleiviai, sunkokai užkopę į Pelėdų kalną. „Mes nuolat stebime Pažaislio festivalio renginius ir stengiamės juose dalyvauti. O dabar pasitaikė dar ir tokia puiki kelionė, o dviračiais mes važinėti mėgstame!“, - pasakojo mergaitės mama Lolita Padegimienė, išsirengusi į muzikinę ekskursiją dviračiais po Kauną su visa šeima. Be mažylės joje dar auga du – devynerių bei dvylikos metų sūnūs.

„Pažaislio festivalis ieško naujų formų ir idėjų kiekvienais metais. Šiemet labai norėjome įtraukti į jį ir bendruomenes. Nors pernai jau rengėme kai kuriose iš jų koncertus. O šiemet nusprendėme pačias aktyviausias Kauno bendruomenes aplankyti su dviračiais ir muzika. Tuo pačiu prisijungti ir prie Kauno miesto savivaldybės „Like Bike 300 000 km iššūkio“. Maršrutą rinkomės, atsižvelgdami ir į kelionės saugumą, ir į pakeliui esančius istorinius objektus – kad būtų galima truputį atsipūsti. Smagu, kad  muzikinėse stotelėse pasirodė ir vietinių bendruomenių žmonės. Jeigu jie neateina į mūsų koncertus, patys pas juos atvažiavome! Turime idėjų ir ateičiai, bet kol kas jų neatskleisiu“, - dalijosi įspūdžiais bei pasakojo, kaip gimė ši unikali idėja, Pažaislio muzikos festivalio direktorė G.Mikaitienė.

Pažaislio festivalis-2019 prasidės gegužės 31-ąją Pažaislio vienuolyne ir baigsis ten pat rugsėjo 1-ąją.

Nesulaužoma tradicija

"Leidausi parašiutu, sklandžiau sklandytuvu, plaukiau irklente, – vardija įvairias sportines patirtis Giedrė. – O tarptautinė kalnų slidinėjimo instruktoriaus licencija – dovana sau gimtadienio proga. Nuo pavasario iki rudens – intensyvus darbymetis Pažaislio muzikos festivalyje, o žiemą – ramiau, todėl nusprendžiau turiningai išnaudoti šį metų sezoną ir sujungti ilgametį pomėgį su nauda žmonėms."

Jau daugiau kaip 30 metų vasario–kovo mėnesiais Giedrė su šeima ir draugais vyksta slidinėti į kalnus. Anksčiau traukė Slovakija, Čekija, vėliau išbandė Prancūzijos kalnus, įspūdingą 50 km ilgio pakilimų ir nusileidimų žiedinę Italijos Dolomitinių Alpių trasą Sela Rondą, lankėsi 4 478 m virš jūros lygio iškilusiame garsiame Šveicarijos Materhorno slėnyje, tačiau labiausiai patiko Austrijoje.

"Unikalus Hintertukso ledynas: nuostabūs vaizdai, ledas, kaip dangus, – mėlynas, sniego čia yra beveik visus metus ir slidinėti labai įdomu – ledu slidės slysta kitaip", – pasakoja G.Mikaitienė, pastaruosius penkerius metus slidinėti vykstanti į netoli Insbruko esantį Zilertalio slėnį.

Čia daug skirtingo ilgio susisiekiančių trasų, todėl vieno nusileidimo brūžinti nereikia. Visiems smagu ne tik aktyviai leisti laisvalaikį, bet ir kažką naujo pamatyti.

"Kalnuose susipažinome su miela bobulyte – pas ją nuolat ir apsistojame. Ji turi savo ūkį: vasarą renka žoleles, paskui iš jų ruošia trauktines, antpilus, laiko karves, kurias melžia... skambant V.A.Mocarto muzikai. Galvojome, kad tai tik legenda turistams – pasirodo, realybė", – juokiasi prisiminusi, koks šokas juos ištiko užsukus į karvidę.

Užbūrė kalnai

Kalnai ir slidės – sena Giedrės aistra, užgimusi dar paauglystėje. Didžiausias kaltininkas – jos orientacinio sporto treneris Romualdas Šileika.

"Abi mano sesės baigė konservatoriją, yra muzikės, o man ši sritis nelipo – nors ir baigiau aštuonmetę muzikos mokyklą, didžiausia mano aistra buvo orientacinis sportas. Jau būdama 14–15 metų, priklausiau Lietuvos ir Sovietų Sąjungos rinktinėms, – pasakoja Giedrė, negailinti gražių žodžių savo treneriui. – Mūsų merginų komandai jis buvo kaip tėvas."

Šiame sporte privalu ne tik mokėti gerai orientuotis aplinkoje, greitai bėgti, bet ir slidinėti, – žiemą daugelio trasų be slidžių neįveiksi. Merginos mokėjo slidinėti, tačiau treneris užsibrėžė auklėtines išmokyti dar ir kalnų slidinėjimo technikos.

"Treniruotės vyko ne Lietuvoje, važiavome į Kaukazą. Treneris metodiškai aiškino, kaip su slidėmis lipti į kalną, kaip saugiai griūti, kaip valdyti slides, daug treniravomės, – pasakoja G.Mikaitienė. – Su komanda į Kaukazo kalnus vykau kelerius metus iš eilės, o paskui – su draugėmis. Sako, jei nors kartą pakilsi į kalnus, be jų gyventi negalėsi. Jie įtraukia, užburia, o lekiant su vėju slidėmis žemyn apima sunkiai apsakomas jausmas – lyg sparnai išauga. Panašias vibracijas patiriu tik gerame džiazo koncerte. Taigi, turiu dvi dideles aistras – orientacinį sportą ir kalnų slidinėjimą."

Sėkmingas sumanymas

Mintis tapti kalnų slidinėjimo instruktore G.Mikaitienei gimė vienų atostogų Šveicarijos kalnuose metu, kai susipažino su tarptautinę kalnų slidinėjimo instruktoriaus licenciją turinčiais latve bei lietuviu. Pagalvojo, koks tai puikus sumanymas – suderinti pomėgį ir veiklą, perspektyvią ir užsienyje, ir Lietuvoje.

Vis daugiau pradedančiųjų slidinėtojų pasiruošia kalnams dar namuose. Užsienyje instruktorių paslaugos nepigios, be to, ar verta tris dienas iš septynių skirtų atostogoms aukoti pradžiamoksliui varlinyke, kai galima pigiau ir iš anksto pasimokyti, susipažinti su kalnuose galiojančiomis taisyklėmis. Juose, kaip ir kelyje, žmogus yra eismo dalyvis, todėl kiekvienas slidininkas turi elgtis saugiai.

Licencijai gauti slidinėjimo aistruolė užsirašė į specialius Druskininkuose esančios mokyklos "DruSkySchool" profesionalių kalnų slidinėjimo ir snieglenčių instruktorių kursus pagal ISIA (Tarptautinė instruktorių asociacija) standartus. Grupėje buvo ne tik lietuvių, bet ir latvių, baltarusių, britų. Giedrė – bene vyriausia iš jų.

"Įsivaizdavau, kad esu tikra profesionalė, bet kursus vedęs bulgaras buvo kitos nuomonės ir taktiškai pastebėjo: "Slidinėjate elegantiškai, – juokiasi G.Mikaitienė ir aiškina: – Mano slidinėjimo technika – senamadiška. 1997 m. pagal naują technologiją buvo pagamintos kalnų slidinėjimo slidės "Carver", su jomis pasikeitė ir technika. Šios slidės ne tiesios – išgaubtos, todėl, teisingai paskirstant svorį ir spaudžiant slides, jos pačios, be didelių žmogaus pastangų, daro posūkį, lekia žymiai didesniu greičiu."

Kiekvienas turime rūpintis ne tik grožiu, švara, bet ir stiprinti savo kūną – užsiimti aktyvia fizine veikla. Bet kurio amžiaus žmogui fizinis aktyvumas garantuoja gyvenimo kokybę: stiprina kūną, suteikia energijos.

Įvaldyti naują, modernią techniką nebuvo lengva. Bet Giedrei atkaklumo nestinga: sėkmingai išlaikiusi teorijos, mokymo metodikos ir čiuožimo technikos demonstravimo egzaminus pasidovanojo licenciją. Iš septyniolikos kursų lankytojų ją gavo tik penki.  "Dabar turiu užduotį permokyti visą savo šeimą ir draugus", – juokiasi šį etapą įveikusi G.Mikaitienė.

Kūno higiena – būtina

Pastaruoju metu kalnų slidinėjimas tapo labai populiarus, netgi madingas. Pailsėti, pasisemti jėgų į kalnus vyksta tiek jauni, tiek brandaus amžiaus žmonės, šeimos su vaikais. Giedrė mano, kad žiemos atostogos kalnuose – kur kas geresnis poilsis nei egzotiškuose kraštuose. Kalnų oras, saulė, vitaminas D, aktyvus poilsis sustiprina organizmą, o štai savaitę kitą praleidus šiltame paplūdimyje, imunitetas susilpnėja, grįžus į Lietuvą organizmas tampa labai jautrus įvairioms virusinėms ligoms.

Be sporto, aktyvaus laisvalaikio G.Mikaitienė neįsivaizduoja savo gyvenimo – ji vis dar praktikuoja orientacinį sportą, priklauso veteranų grupei ir dalyvauja varžybose, bėgioja, žiemą čiuožinėja pačiūžomis, du kartus per savaitę lanko pilateso treniruotes. Jos užsidegimas ir energija užkrečia visą šeimą.

"Judėjimas varo į priekį, suteikia gyvenimo pilnatvę, malonumą, džiaugsmą. Tikėtina, kad tokį pažiūrį paveldėjau iš savo mamos: jai jau 86-eri, bet ji aktyviai vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, namuose mankštinasi ant treniruoklio, – sako G.Mikaitienė, kurios žodyne greta sąvokos "burnos higiena" gyvuoja samprata "kūno higiena". – Kiekvienas turime rūpintis ne tik grožiu, švara, bet ir stiprinti savo kūną – užsiimti aktyvia fizine veikla. Vieniems tinka joga, treniruokliai, bėgiojimas ar plaukimas, kitiems pakanka tiesiog sparčiai vaikščioti. Bet kurio amžiaus žmogui fizinis aktyvumas garantuoja gyvenimo kokybę: stiprina kūną, suteikia energijos."

Instruktorė tikina, kad kalnų slidinėjimas – išskirtinis sportas, ypač naudingas gyvenant įtemptu šiuolaikišku ritmu. Slidinėdamas kalnuose žmogus priverstas perjungti mąstymą – galvoti tik apie tai, ką daro šiuo metu. Taip mintys apsivalo: galvoje it baltame popieriaus lape – švaru švaru.

Kalnų slidinėjimo trasų netrūksta ir Lietuvoje: jų yra Vilniuje, Ignalinoje, Anykščiuose, Druskininkuose, Birštone, Jonavoje. Ir Kaune, Kleboniškyje, dar sovietmečiu buvo puiki trasa. Deja, šiandien ji apleista, neveikia keltuvai, tačiau G.Mikaitienė tikisi, kad greitai čia vėl bus pilna žmonių. Juk ir sniegingos žiemos slidinėjimo trasoms nereikia – užtenka –3°C temperatūros, ir patrankos jau gali gaminti sniegą.