„Turint minty, kad mes esame atsiskaitymų laikotarpyje ir tuoj pat įvažiuosime į brandos egzaminų sesiją, tai žmonių keitimas dar kartą galbūt nebūtų optimalus. Bet vasarą, kada Vyriausybė turėtų gauti įgaliojimus, turbūt bus jau kita situacija. Visgi, manau, kad ministerija turėtų turėti naują vadovą“, – interviu Eltai teigė I. Šimonytė.

Anot jos, ministrą G. Jakštą iš posto išvertusius klausimus dėl tarpinių patikrinimų dabar perėmė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Manau, kad jai reikia leisti pabaigti šį darbą, o pasiruošti rudeniui, atnaujintoms programoms bei naujam sezonui galėtų ir kitas žmogus“, – pridūrė premjerė.

Ir nors koalicijos partneriai bei opozicija pageidauja išvysti naują švietimo ministrą kuo greičiau, premjerės įsitikinimu, nėra prasmės skubėti.

„Dabar yra intensyvios paieškos sprendžiant problemas, kurias reikia išspręsti artimiausiu metu. Nesakau, kad paieškos nevyksta, bet dabar nematau labai didelio tikslo skubėti“, – sakė premjerė.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog neskubės prezidentui teikti naujo švietimo ministro kandidatūros. Savo ruožtu G. Nausėda pažymėjo, kad naujos kandidatūros neskubėtų tvirtinti naujo ŠMSM vadovo.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Jau skiriant poną Jakštą buvo labai aišku, kad horizontas yra siauras, kad uždaviniai yra labai konkretūs ir nereikia galvoti apie dešimtmečius į priekį. Net ir tokius tikslus įgyvendinant matome, kad ministras prisidarė bėdos“, – naujienų portalui tv3.lt sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad tiek į šią, tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją kandidatus surasti paprastai būna sudėtinga.

„Tu gali kiek nori tą kandidatą girti ar kritikuoti, bet jei tu neturi alternatyvos, tai dažniausiai ir lieka tas vienintelis sprendimas. Šiuo atveju ministro Jakšto problema buvo ta, kad jis kaip ekspertas darė neblogą įspūdį. Tačiau, matyt, pritrūko vadybinių žinių. O gal ir tam tikro politinio stuburo, kada buvo visokiausių patarėjų, pateikiančių patarimus iš šono. Jis pats sau turėjo atsakyti į klausimus, ko jis siekia ir kaip jis siekia“, – sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu ieškant jau trečiojo ministro dešiniųjų Vyriausybei, prezidentas tikino, kad kandidatams bus keliami labai konkretūs reikalavimai.

„Turėsime kelti labai konkrečius tikslus bei reikalavimus būsimajam kandidatui. Suprantu, kad pasirinkimas yra labai nedidelis. Tad galvoju, kad tiek ministrei pirmininkei, tiek man reikės laiko kol mes pasirinksime tą variantą, kuriuo, tikiuosi, daugiau nebenusivilsime“, – teigė prezidentas.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, praėjusią savaitę atsistatydino G. Jakštas. Apie pasitraukimą pranešė ir už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.

G. Jakštas atsistatydinimo raštą I. Šimonytei jau buvo įteikęs ir kovo viduryje. Visgi tada Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Paties ministro pasitraukimą vertinu blogai, nepriimtini man yra ir pareiškimai, ir apskritai pozicija. Premjerė buvo aiškiai suformulavusi laikyseną, kokios ji tikėjosi iš ministro. Pirmiausia – spręsti problemas, pasiūlyti sprendimus. Toks buvo orus ir teisingas kelias į priekį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, ne visos švietimo problemos sietinos su šiuo ministru ar su šia Vyriausybe, tai yra „ilgalaikių problemų katilas, kurį, ko gero, vienam žmogui išsrėbti yra sudėtinga“.

„Tačiau toks ganėtinai sudėtingoje situacijoje esančios sistemos metimas per petį ir dar su nepagrįstais kaltinimais, mano vertinimu, yra neatsakingas ir žalingas elgesys valstybei ir pačiai švietimo sistemai“, – teigė G. Landsbergis.

Jis pridūrė su premjere Ingrida Šimonyte dar neturėjęs galimybės aptarti galimų kandidatūrų į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą.

„Manau, kad tikrai atsiras (kandidatų – BNS). Yra ir Seime žmonių, kurie yra dirbantys komitete, ir neabejoju, kad premjerei pavyks tą klausimą išspręsti. Manau, kad (...) šiame etape ji pati imsis tai daryti, todėl, kad klausimas reikalauja dėmesio“, – teigė G. Landsbergis.

Tačiau toks ganėtinai sudėtingoje situacijoje esančios sistemos metimas per petį ir dar su nepagrįstais kaltinimais, mano vertinimu, yra neatsakingas ir žalingas elgesys valstybei ir pačiai švietimo sistemai.

Tuo metu Seimo pirmininkė ir valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį sakė, kad esant reikalui liberalai „suieškotų žmonių“, nors pagal kvotų pasiskirstymą partijai švietimo ministro postas nepriklauso.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė trečiadienį žurnalistams tvirtino, kad partija atsitraukia nuo ambicijų siūlyti švietimo ministrą, kadangi permainoms iki Vyriausybės darbo pabaigos liko per mažai laiko, tačiau taip pat neatmetė, kad partija esant reikalui rastų kandidatų.

G. Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė pats. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Premjerė kritiką atmetė, sakydama, kad buvo atvira diskusijoms ir ministrui nedalino pavedimų. Anot jos, G. Jakšto buvo paprašyta pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, iš šių pareigų gegužę pasitraukus Jurgitai Šiugždinienei. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

Premjerė po susitikimo su prezidentu trečiadienį nurodė, kad laikinai švietimo ministrės pareigas eis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, iš posto nusprendęs pasitraukti G. Jakštas nežinomybėje paliko pažadais ilgą laiką maitintą švietimo bendruomenę.

„Mes juk dar pernai pasirašėme kolektyvinės sutarties atnaujinimą. Esame susitarę, kad šiemet iki gegužės 1 dienos turime nuspręsti, kaip 2028 metais atrodys mokytojų atlyginimai (...). Dabar, kai liko sutarti finansinius išteklius, viskas stoja“, – Eltai sakė LŠMPS pirmininkas, pažymėdamas, kad liko ir daugiau neatsakytų klausimų.

E. Milešinas neabejojo, kad esamų problemų neišspręstų ir naujasis švietimo ministras. Apskritai, svarsto jis, vargu ar reikėtų tikėtis, kad kažkas ryšis perimti G. Jakšto postą ir paliktus darbus. Todėl, neatmeta tikimybės LŠMPS pirmininkas, tikėtina, kad iki šios Vyriausybės pabaigos ministerijai laikinai vadovaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  

„Praktiškai prezidento rinkimų finišo tiesioji. Kitą savaitę premjerė išeina atostogų dėl rinkimų, prezidentas pasakė, kad neskubės. Tai toks vaizdas susidaro, kad kol nesibaigs prezidento rinkimai, tai apie tai nelabai kas ir diskutuos. O po to vasarą startuoja kita rinkiminė kova dėl EP rinkimų. Tai labai abejoju“, – teigė E. Milešinas.

E. Milešinui antrino ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, teigiantis, kad švietimo bendruomenė neturi lūkesčių dėl naujo ministerijos vadovo.

„Kiek čia žmogus gali ateiti ir nuveikti per tuos likusius mėnesius – turbūt nieko“, – Eltai sakė A. Navickas, pažymėdamas, kad ministro sprendimas trauktis iš pareigų yra negarbingas bėgimas nuo problemų.

„Aš manau, tai pabėgimas nuo problemų. Manau, kad ministras turėjo pabaigti kadenciją, nes neįsivaizduoju, kokiam įpėdiniui viską palikti ir ar kas ką darys. Ir visgi, jei prisiimi atsakomybę, tai negali tokiu momentu pasitraukti ir palikti visų problemų“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.

ELTA primena, kad trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto prašymą atsistatydinti.

Tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, antradienį ministras G. Jakštas dar kartą premjerei pateikė atsistatydinimo prašymą. Kaip antradienio vakarą teigė ministras, pasitraukti iš pareigų jį paskatino prieš pat spaudos konferenciją iš Vyriausybės vadovės komandos be diskusijų gautas pavedimas, susijęs su vienuoliktokų tarpinių patikrinimų vertinimo skale.

Apie pasitraukimą antradienį pranešė ir už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.

G. Jakštas atsistatydinimo raštą I. Šimonytei jau buvo įteikęs ir kovo viduryje. Visgi tada Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Aš tikrai neskubėsiu tvirtinti naujo ministro, kol neįsitikinsiu, kad tikrai šis ministras galės dirbti iki kadencijos pabaigos. Nors atrodytų, kas čia per tikslas, jeigu liko vos keletas mėnesių. Bet aš suprantu, kad švietimo sektoriuje esame sukėlę tiek netvarkos, kad naujajam ministrui bus nelengva tą netvarką sutvarkyti, net nekalbant apie strategijas“, – sakė G. Nausėda.

Apie jau atleisto ministro sprendimus dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų bei apie palikimą moksleiviams ir mokytojams, LNK reportaže pasakojo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

– Ką mokytojams ir mokiniams palieka išeinantis ministras?

– Sumaištį, netikrumą, absurdiškumo ir beprasmybės jausmą. Realiai tarpiniai patikrinimai sujaukė ugdymo procesą, parodė užduočių nekokybės kontekstą, gal tik vienas sveikintinas dalykas nutiko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mokinių ir tėvų iniciatyva, visas šitas absurdas, kuris buvo nuleistas buldozeriniu principu ant mokyklų, pritariant įvairioms liokajiškoms organizacijoms, kurios rado neva argumentų kaip tai svarbu, buvo sustabdytas.

Vien iš licėjaus mokiniai teikė raštišką kreipimąsi į institucijas dėl fizikos egzamino, neseniai išsiuntė kreipimąsi dėl lietuvių kalbos tarpinio patikrinimo, o tėvai sukėlė didžiulį ažiotažą dėl komisijų, kurios perskaičiavo įvertinimus.

Iš esmės kiekvienas žingsnis buvo lydimas kažkokio nesusipratimo, beprasmybės ir išjungė, galima sakyti, mokyklas iš normalaus ritmo mėnesiui.

– Pasak ministerijos, nueinančio ministro įsakymu įvykę tarpiniai patikrinimai dabar bus laikomi bandomaisiais ir esą bus įskaityti, jeigu pats vienuoliktokas to norės. Ar yra kokia išeitis iš šitos keblios situacijos?

– Manau, kad situacija yra daugiau negu kebli. Sugriauti lūkesčiai, sugriauta visa sistema, bandyta eksperimentuoti su mokyklomis, mokiniais, jų tėvais ir visuomene. Čia yra supintas Gordijaus mazgas ir jį išpinti beveik yra neįmanoma be kažkokių rimtų, kaip Aleksandro Makedoniečio, smūgių.

Manau, kad sistema bandys užglaistyti, bandys įrodyti šitų keitimų prasmę, nes įklimpome keisdami programas, tam tikras disciplinas, neparuošę mokymo priemonių įvedėme tokius dalykus kaip „gyvenimo įgūdžiai“. Sukūrėme nerealią situaciją, iš kurios norisi išeiti kaip iš tam tikro košmaro.

Kiekvienas žingsnis buvo lydimas keisto pojūčio, visa bendruomenė yra sutrikusi, pasimetusi ir, galima sakyti, dalis žmonių net nesuvokia, kas čia vyksta.

Įsivaizduokite, mokiniai atėjo į patikrinimus kai kurių temų nesimokę.

– Tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai galutinai išklibino ministro kėdę. Jūsų nuomone, kodėl būtent šie tarpiniai patikrinimai tapo visišku fiasko, kaip jie atrodė mokytojų, ne tik moksleivių, akimis? Moksleiviai buvo pakraupę, tą girdėjome ne kartą, bet šalia buvo ir mokytojai.

– Taip, buvo mokytojai, kurie kentėjo, sukandę dantimis, visą tą sistemą, matė kai kurių dalykų beprasmiškumą. Buvo parodytas visos sistemos diletantizmas, neprofesionalumas.

Kai kalbame apie vizijas ir idėjas, atrodome labai gražiai, bet kai reikia pagaminti produktą, mes to nesugebame. Tarpiniai egzaminai parodė, kad kokybiškai paruošti užduočių nesugebame, nesugebame laiku pateikti mokymo priemonių.

Visoje švietimo sistemoje esame atsidūrę tam tikrame įsivaizdavime, kaip turėtų būti, iš tiesų nesuprasdami ar tikrai taip reikia. Tarpiniai egzaminai ir atvėrė tą knygą, parodė, kokie esame, net elementarių užduotėlių, kurios yra tik 40 taškų, nesugebame kokybiškai parengti.

– Pats ministras aiškino, kad norą atsistatydinti lėmė ir tai, jog jis gaudavo nurodymus iš premjerės komandos, kuriems jis nepritardavo, o vėliau turėdavo prisiimti atsakomybę. Galbūt ir mokyklos jautė tai, kad tarsi ministerija buvo be galvos?

– Turbūt sunku pasakyti, kokie vidiniai santykiai ką lėmė, bet daugelis mokytojų buvo ypatingai nepatenkinti tuo, kas vyksta. Buvo sukeltas stresas programų apimtimis, ne visos tikrinamos temos buvo išeitos. Įsivaizduokite, mokiniai atėjo į patikrinimus kai kurių temų nesimokę. Mokytojai jautė didžiulį nerimą ir visa ta sistema buvo taip įnervinta, kad visas pūlinio trūkis, kartu su juo ateina palengvėjimas, tikintis, kad galbūt bus priimtas sprendimas.

– Premjerė sakė, kad neskubės siūlyti naujo kandidato, o prezidentas pasakė, kad neskubės tvirtinti. Lieka pusmetis. Ką gali naujas žmogus per pusmetį padaryti? Visa švietimo sistema liko be šeimininko.

– Vienokiu ar kitokiu būdu bus viskas užbaigta, jau keli tarpiniai yra išimti, liko istorijos ir chemijos tarpinis patikrinimas. Šis bandomasis dar kartą parodys mūsų kokybinį pasirengimą, brandos egzaminai vienokiu ar kitokiu būdu vėl gali sukelti kažkokių niuansų, vėl gali iškilti politiniai dalykai. Ateis ruduo, politinė jėga ateis į valdžią ir turės rimtai susimąstyti, ką toliau daryti.

– Nueinantis ministras G. Jakštas žadėjo, kad nuo rugsėjo bus planuojama dar viena priemonė – įtraukusis ugdymas. Jo principas – į valstybines mokyklas turi būti priimti ir raidos sutrikimų turintys vaikai. Kaip galvojate, ar dar yra šansų šiai idėjai būti įgyvendintai rudenį?

– Manau, kad idėja yra kontraversiška ir jau dabar kelia didžiules problemas mokykloms ir tikrai reikėtų gerai pagalvoti, kaip spręsti šį klausimą. Manau, kad mes palietėme daug taškų švietime ir tie taškai nebuvo nei įgyvendinti, nei jiems pasiruošta. Iš šalies žiūrint, jau ir taip trapi švietimo sistema, su kuria turėjo būti labai atsargiai elgiamasi, galutinai krečiama, tarsi būtų norima ją pribaigti.

„Esmė yra ne pačios premjerės I. Šimonytės darbo kultūra, o jos komandos, kuri paskutinę minutę pasiūlo sprendimų, kurie yra ne kaip siūlymai, o pavedimai. Ten jau diskusijų nėra. Viskas būtų gerai, jeigu būtų diskusijų. Aš galiu prisiimti atsakomybę už save, galiu prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie buvo priimti iki manęs, bet aš nenoriu, kad tektų prisiimti atsakomybę už sprendimus, kuriais pats netikiu“, – teigė G. Jakštas.

– Jau ne kartą taip pasisakėte. Ar už tai buvote kaip nors baudžiamas, kritikuojamas? 

– Nebuvau. Nesakau, kad bloga kultūra. Galbūt ji taip ir turi veikti, bet man nepriimtina, kad patarėjai ateina su pavedimais viską įgyvendinti, o galimybės diskutuoti nėra.

– Ar naujų pokyčių įvedimas reiškia, kad šis eksperimentas su bandomaisiais tarpiniais egzaminais nepavyko?

– Tai nėra toks didelis skirtumas nuo to, ką siūlėme pačioje pradžioje. Liepos mėnesį pirmas sprendimas buvo, kad tie, kurie laikys tarpinį egzaminą vienuoliktoje klasėje, dvyliktoje klasėje turės antrą galimybę ir bus automatiškai parinktas geresnis rezultatas. Viena iš esminių tarpinių patikrinimų problemų, kad tai vyksta ugdymo metu, kad sunkiai suderinama su tvarkaraščiu, todėl mokykloms kilo daug iššūkių. Tai siūlymas ir yra, kad gali vienuoliktoje klasėje išsilaikyti dalį, o jeigu rezultatas netenkina, tada dvyliktoje klasėje viską. Tas buvo siūloma ir anksčiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Premjerė pareiškė, kad jeigu jau padarėte viską, ką galėjote, tai galite išeiti. Ko, anot premjerės, jūs nepadarėte? Ir kaip vertinate tokią I. Šimonytės reakciją?

– Korektiška reakcija. Visko padaryti neįmanoma. Tokioje pozicijoje turbūt niekada nesibaigs darbai. Anksčiau ar vėliau turi įvykti ta pabaiga. Jeigu būčiau matęs, kad galiu sėkmingai dirbti, tai būtų galima spręsti problemą, bet kaip ir minėjau, man būtų sudėtinga dėl premjerės komandos. Kai tokios rizikos, kitos išeities nematau.

– Nemanote, kad dabar tiek pačią Vyriausybę, tiek ministeriją paliekate tokioje sudėtingoje situacijoje? 

– Yra pasiūlyti visi sprendimai. Dėl likusių tarpinių, tai praktika yra suformuota, yra padaryta papildoma užduočių peržiūra. Visa tai – sudėliota, paruošti visi reikalingi sprendimai. Nematau didelės problemos, kad kažkas kitas eitų šias pareigas. Visi girdėjom, kai bus išrištas mazgas dėl tarpinių egzaminų, mano atsakomybė bus reikalinga, aš manau, kad visi mazgai jau išrišti. 

Planų ateičiai neturiu.

– O ar teisinga visą atsakomybę prisiimti tik jums ir viceministrui? Dirbo ir ekspertai, ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), ir Vyriausybės vadovės komanda davė nurodymus. Jūsų išėjimas kaip ir nieko neišsprendžia.

– Iš viešosios erdvės matėme, kad išsprendžia. Ministerija ir NŠA yra atsakingos dėl įgyvendinimo nacionaliniu mastu. Atsakingi institucijų vadovai, tai aš ir prisiėmiau tą atsakomybę. Dėl NŠA, suprantame, kad ten nėra politikų, kurie galėtų prisiimti atsakomybę. Vyksta auditas ir tarnybinis patikrinimas, kuris įvertins, ar su procesais buvo padaryta klaidų, ar kažkurie darbuotojai nesilaikė nustatyto proceso. Aš jaučiuosi visiškai ramus, nesu priėmęs nė vieno sprendimo, kuriuo netikėjau. Yra sprendimų, kuriuos paveldėjau, aš tą suprantu, bet atsakomybės iš premjerės komandos nematau. Jeigu buvo kažkokie patarimai ir juos priėmiau, tai priėmiau tikėdamas jais. Tačiau gaudamas spaudimą, kad reikia priimti sprendimus, kuriais netikiu, atsistatydinau tą pačią dieną.

– Kokie jūsų planai ateičiai? Ką veiksite toliau?

– Planų ateičiai neturiu. Pagrindinis tikslas buvo sudėlioti planą švietimo sistemai. Išėjęs iš darbo galėsiu galvoti apie save.

Pareigas paliekantį ministrą laikinai pavaduos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Pristačiau prezidentui dekreto projektą dėl švietimo ministro atleidimo ir laikinai einančio pareigas ministro paskyrimo, – trečiadienį po susitikimo su G. Nausėda kalbėjo ministrė pirmininkė. – Laikinai pareigas eis Monika Navickienė.“

I. Šimonytė su šalies vadovu taip pat sakė aptarusi lūkesčius, kas galėtų vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tačiau patikino susitikime nesvarsčiusi konkrečių pavardžių.

„Kandidatų tikrai turiu, bet šiandien jokių pavardžių tikrai neįvardysiu“, – sakė ministrė pirmininkė.

Prezidentui kiek anksčiau trečiadienį pareiškus, kad jis neskubės tvirtinti naujojo švietimo ministro, I. Šimonytė teigė neskubėsianti teikti kandidatūros.

Kandidatų tikrai turiu, bet šiandien jokių pavardžių tikrai neįvardysiu.

„Pagalvosiu apie tuos lūkesčius (būsimam ministrui – BNS) ir tada pasiderinsime dėl kandidatūros papildomai“, – sakė ji.

Visgi potencialius kandidatus į ministerijos vadovo postą premjerė sakė šalies vadovui ketinanti pristatyti kitos savaitės pradžioje.

Paklausta, ar naujasis švietimo ministras galėtų būti deleguotas ne valdančiųjų konservatorių, o koalicijos partnerių, premjerė sakė, kad pozicijų perskirstymas likus pusei metų iki kadencijos pabaigos būtų „keistas sprendimo būdas“, tačiau pridūrė, kad toks variantas galėtų būti svarstomas, jei koalicijos partneriai parodytų ambiciją.

Atmeta ministro kritiką

G. Jakštas apie atsistatydinimą pranešė antradienį per spaudos konferenciją. Ministras teigė, kad jo pasitraukimą lėmė premjerės aplinkos asmenų duodami nurodymai.

Jo teigimu, paskutinis pavedimas buvo susijęs su tarpinių patikrinimų vertinimo skale, kad tie, kas yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių. Anot jo, toks pavedimas duotas „be galimybės diskutuoti“.

Tuo metu premjerė sakė G. Jakšto paprašiusi pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“.

„Nebuvo tokių pavedimų, tik tiek galiu pasakyti. Visi ministrai puikiai žino, kad visada buvo galima su manimi diskutuoti, – kalbėjo premjerė. – Mano patarėja mano prašymu, mano pavedimu tiesiog pasiūlė ministerijai pagalvoti, ar yra koks sprendimo būdas, kad spręsdami vieną problemą nesukurtume kitos.“

Pasak jos Vyriausybėje „visada galima diskutuoti“.

„Mane galbūt šiek tiek nustebino ministro reakcija“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė teigė iš būsimo ministro besitikinti, kad jis maksimaliai įgyvendins Vyriausybės programą.

Pasak jos, nauji lūkesčiai naujam ministrui – maksimaliai įgyvendinta Vyriausybės programa.

„Procesai yra keli: tarpinių atsiskaitymų užbaigimas ir pasirengimas ateinančių metų procesui, kad jis būtų jau kitoks nei šįmet, (...) pasiruošimas brandos egzaminams. (...). Reikia pasiruošti rudeniui, atnaujintų programų startui jau tose klasėse, kuriose jos startuos nuo šio rudens“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Ir taip pat – Nacionalinės švietimo agentūros vadovo paieška“, – sakė ji.

Šiemet pirmą kartą pradėjus taikyti privalomą vienuoliktokų žinių patikrinimą, kurio vertinimai numatyti kaip sudėtinė brandos egzaminų rezultatų dalis, viešumoje kilo pasipiktinimas dėl per klampių ir sudėtingų fizikos bei matematikos B lygio užduočių.

Vėliau skųstasi ir kitais patikrinimais, pedagogai teigė, kad nespėjo pasiruošti pačiam procesui.