Po pateikimo už Užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymų pataisas ketvirtadienį balsavo 95 Seimo nariai, 14 parlamentarų susilaikė, prieš nebalsavo nė vienas Seimo narys.

Teisės aktų pataisas Seimui teikė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Siūloma sugriežtinti užsieniečių atvykimo dirbti į Lietuvą sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kurios kviečia tuos asmenis dirbti Lietuvoje“, – iš Seimo tribūnos pristatydama projektą kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, į Lietuvą atvykstančių gyventi užsieniečių skaičius auga, o tai pradeda kelti papildomus iššūkius, pirmiausiai, susijusius su nacionaliniu saugumu.

„Taip pat matome, kad liberalizuotos nuostatos sudarė galimybę piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema. Mūsų pareiga, sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus darbdaviams, kurie kviečia užsieniečius dirbti Lietuvoje.

„Įmonės privalės turėti reikiamas licencijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis ar melagingų duomenų pateikimą ir privalės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

 Mūsų pareiga, sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.

 

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis.

Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Be to, siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.

Anot A. Bilotaitės, kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 dieną Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

Taip pat siūloma pakoreguoti ir Užimtumo įstatymą, kuriame būtų numatytos pasekmės darbdaviams, kurie nesilaiko Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nustatyto įpareigojimo dėl atitinkamo darbo užmokesčio. Siūloma nustatyti, kad tai būtų laikoma užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.

Jei Seimas galutinai pritars šiam pataisų paketui, dalis jo pataisų įsigalios nuo šių metų liepos 1-osios, o pilna apimtimi paketas įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios.

Taip pat Seimas pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui naikinti užsieniečių įdarbinimo kvotas. Už pasisakė 42 Seimo nariai, prieš – 3, 29 parlamentarai susilaikė.

Šiomis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis siūloma panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.

Seimo pirmininkė pažymi, kad trūkstamos profesijos todėl ir įtrauktos į tą sąrašą, kad vietos rinkoje šių darbuotojų trūksta, tačiau jų savaime neatsiranda išnaudojus užsieniečių kvotą darbo rinkoje.

Anot įstatymo iniciatorių, siūlymais siekiama mažinti šešėlį keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugų sektoriuje.

Už šias Susisiekimo ministerijos teikiamas Kelių transporto kodekso įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 101 parlamentaras, susilaikė 11 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo.

Anot Susisiekimo ministerijos, dabartinė tvarka leidžia keleivius Lietuvoje vežti taksi įmonėms, kurios nėra registruotos ES arba EEE valstybėse. Pasak ministerijos, šiuo metu reikalavimas gauti leidimą taikomas tik vairuotojams, dirbantiems pagal individualią veiklą.

Naujasis reglamentavimas šią tvarką pakeistų ir įpareigotų juridinius asmenis, norinčius gauti leidimą Lietuvoje teikti taksi paslaugas, būti registruotiems ES ir EEE šalyse. Tokia tvarka, pasak ministerijos, padėtų užtikrinti teisingą informacijos pateikimą bei mokesčių sumokėjimą.

Kaip teigiama, gavusi informacijos apie pažeidimus Transporto saugos administracija (TSA) būtų įpareigota sustabdyti taksi įmonių leidimų galiojimą.

Pasak įstatymo iniciatorių, siūlymais siekiama mažinti šešėlį keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugų sektoriuje.

Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, šie pakeitimai įneš daugiau aiškumo į taksi ir pavėžėjų rinką.

„Manau, labai svarbus reikalavimas, kad pavėžėjai turėtų ES ar NATO šalyje, taip pat Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Su (...) iš trečiųjų šalių gautais vairuotojo pažymėjimais negalės vykdyti veiklos. Atsiranda nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, taip pat draudimas tą patį automobilį naudoti ir taksi, ir pavėžėjų veiklai, taip pat sugriežtinimai dėl mokesčių mokėjimo“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje antradienį akcentavo J. Razma.

Susitikime su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovais penktadienį dalyvavę ūkininkų atstovai pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymams, sutarta dėl bendro tikslo, taip pat, kad Žemės ūkio ministerija parengs atitinkamus įstatymų pakeitimus ir teiks svarstyti Vyriausybei, atsižvelgus į ūkininkų organizacijų pastabas dėl gyvulininkystės ūkių apskaitymo., pranešė Aplinkos ministerija.

Lietuvos ūkininkų sąjunga pasiūlė, kad 500 ha žemės ploto valdymas neturi būti susietas nei su viena žemės ūkio šaka. Šiuo metu taikomos išimtys gyvulininkystės ūkiams, leidžiant jiems įsigyti daugiau nei 500 ha. žemės. Tačiau, sąjungos teigimu, nėra aiškaus mechanizmo, kaip atsisakius gyvulininkystės iš ūkio bus išperkami plotai, viršijantys 500 ha ribą. Taip, jų vertinimu, sukuriama prielaida per susijusių asmenų ūkius mėtyti gyvulių bandas ir vėl gauti leidimus pirkti žemę virš 500 ha.

Išgirdome, kad teisinis reguliavimas dėl gyvūlininkystės ūkių apskaitymo nėra aiškus, todėl jį peržiūrėsime.

 

„Išgirdome, kad teisinis reguliavimas dėl gyvūlininkystės ūkių apskaitymo nėra aiškus, todėl jį peržiūrėsime“, – pranešime sakė aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teigė, kad siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siekiama užkardyti galiojančių šio įstatymo nuostatų galimą apėjimą ir perteklinį ūkių stambėjimą, stiprinti šeimos ūkius.

Siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Siūloma keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles nustatant, kad nuomos teisė į sklypą ar jo dalį galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik tais atvejais, kai sklypas išnuomotas atvirajame aukcione arba perleidžiami išnuomotame sklype esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Ūkininkų sąjungos, Šeimos ūkininkų sąjungos, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Daržovių augintojų asociacijos, Miško ir žemės savininkų asociacijos nariai.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Tokius pirminius siūlymus keisti Civilinį Kodeksą ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą penktadienį susitikime su Aplinkos ministerijos bei žemdirbių atstovais pristatė viceministras Donatas Dudutis, pranešė ministerija.

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė sako, kad taip siekiama užkirsti kelią pertekliniam ūkių stambėjimui ir išsaugoti šeimos ūkius, kad jie turėtų galimybę įsigyti žemės. Ji sako, kad ministerija palaikys Žemės ūkio ministerijos siūlomą kryptį.

„Politiką šioje srityje formuoja Žemės ūkio ministerija ir mes palaikysime kryptį, kurią ministerija nubrėš, nes jie už tai atsakingi, kokie tie ūkiai Lietuvoje turi būti, ir mes palaikysime tai, ką Žemės ūkio ministerija siūlys. (...) Pavasarį teiktas pasiūlymas dėl naikinimo 500 ha ribojimo, tai buvo kvietimas pradėti diskusiją“, – BNS sakė M. Juodvalkė.

Sutarėm, kad problema Lietuvoje yra didelė, ji užkerta ne tik galimybes vidutiniams ūkiams žemes įsigyti, bet kuria precedentus dėl nacionalinio saugumo (...)

Kovą viceministrė teigė, kad ribojimui neveikiant ministerija siūlo apskritai jo atsisakyti. Tačiau vėliau ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, kad ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės išliks, tačiau stiprės kontrolė.

M. Juodvalkės teigimu, skirtingose Europos Sąjungos šalyse žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas reguliuojamas skirtingai, priklausomai nuo to, kieno interesus – nuomininkų, savininkų, ūkininkų – labiau siekiama ginti.

„Analizė rodo, kad Lietuva viena iš tų šalių, kuri apima įvairias priemones, tiek ūkininkų, tiek nuomininkų apsaugai skirtas priemones, yra labai mišrus priemonių rinkinys“, – sakė viceministrė.

Anot jos, Valstybės saugumo departamento (VSD) ministerijos prašymu konkrečių grėsmių nacionalinio saugumo požiūriu, susijusių su ūkių stambėjimu, nenurodė. 

Susitikime sutarta, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos lauks ūkininkų organizacijų pastabų, o tada bus ieškoma galutinio sprendimo. Pasiūlymus žadama dar kartą aptarti gruodžio pradžioje.

Ūkininkų atstovas viliasi, kad ribojimai bus griežtesni

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigiamai vertina tai, kad ministerijos pripažįsta problemą ir sieks griežčiau kontroliuoti įsigijimus.

„Sutarėm, kad problema Lietuvoje yra didelė, ji užkerta ne tik galimybes vidutiniams ūkiams žemes įsigyti, bet kuria precedentus dėl nacionalinio saugumo, kai žemės koncentracija pagal dabartinius galiojančius įstatymus gali būti kelių juridinių asmenų rankose. Matome signalų iš atskirtų regionų, kur įmonės, įmonių grupės, atskiri investuotojai apeidami įsigijimo įstatymą tas žemes įsigyja“, – BNS sakė V. Buivydas.

„Džiaugiamės, kad pasiūlymai buvo pripažinti, kad tai yra problema. Matome ją ir vietoje to, kad seniau girdėdavom ir iš aplinkos ministro ne šimtaprocentinį norą keisti, ieškoti galimybių apriboti, o labiau gal liberalizuoti įsigijimą ir kad visiškai ribojimo nebūtų, tai dabar išgirdom bendrą siekį, kad reikia tą dalyką sutvarkyti“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Buivydo, jei  500 ha leidžiama įsigyti fiziniams asmenims, tai turi galioti ir juridiniams, ir su fiziniais asmenimis susijusiems, nepaisant to, kiek jie valdo akcijų.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos nariai.

Populiariausiais silpnais, vadinamaisiais F2 kategorijos fejerverkais siūloma prekiauti tik gruodį, jų įsigyti nebegalėtų jaunesni nei 18 metų žmonės. Taip pat žadama apriboti nuotolinę prekybą.

Tai numatyta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtame galutiniame Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo projekte. Komitetui jį apsvarsčius vėliau balsuos Seimas ir turės pasirašyti prezidentas. 

Komiteto narys Andrius Vyšniauskas BNS teigė, kad pakeitimai sumažintų fejerverkų prieinamumą.

„Visiško fejerverkų draudimo, deja, negalime įvesti, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos teisei. Tokią išvadą esame gavę iš ne vienos institucijos ir negalime jos ignoruoti“, – tvirtino jis. 

Pakeitimais siūloma uždrausti mažą triukšmą keliančių ir skirtų naudoti aptvertose teritorijose lauke fejerverkų prekybą nuo sausio pradžios iki lapkričio pabaigos. Išimtis būtų taikoma tik tiems prekybininkams, kurie turės leidimą gaminti ir laikyti visų kategorijų pirotechnikos priemones, bet tik savose patalpose.  

Visiško fejerverkų draudimo, deja, negalime įvesti, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

 

Pasak A. Vyšniausko, visus metus, išskyrus gruodį, fejerverkų bus galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse, pavyzdžiui, ginklų.

Prekybininkus taip pat norima įpareigoti per policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS) iki lapkričio pabaigos pranešti, kuriose platinimo vietose būtų prekiaujama F2 kategorijos fejerverkais. To nepadarius prekiauti nebūtų galima. 

F2 kategorijos fejerverkų nebegalėtų įsigyti ir naudoti 16-17 metų jaunimas  – tai daryti būtų galima tik nuo 18 metų. 

Civilinės pirotechnikos priemonės (išskyrus skirtas naudoti būste) galėtų būti platinamos nuotoliu tik jeigu jas pristatytų licencijų turėtojai.

„Internetu nusipirkti bus galima, tačiau juos pristatyti turės ne kurjeris, o pats pirotechnikas ir prieš įteikdamas pirkėjui patikrinti jo amžių, supažindinti pirkėją su fejerverkų naudojimo taisyklėmis“, – BNS teigė A. Vyšniauskas. 

Be to, siūloma drausti prekybą fejerverkais (išskyrus skirtus naudoti būste) degalinėse ir arčiau kaip 30 metrų nuo jų. Prekyba ir toliau būtų draudžiama arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų.

Savivaldybių taryboms ketinama leisti nustatyti jų naudojimo tvarką ir vietas.

„Dėl profesionalių fejerverkų, sukuriamos teisinės galimybės savivaldybėms savo teritorijoje uždrausti arba riboti fejerverkų naudojimą. Bus galima šį draudimą taikyti arba visoje savivaldybės teritorijoje, arba konkrečiose zonose tam tikrais pasirinktais laiko tarpais“, – teigė A. Vyšniauskas.