Lapkričio 15 dienos įsaku R. Vėjuonis paskelbė negaliojančiu lapkričio 7-osios įsaką dėl vyriausybės formavimo pavedimo J. Bordanui.

Iš derybų dėl vyriausybės formavimo pasitraukus trims partijoms, J. Bordanas buvo priverstas pripažinti, kad nesugebės suformuoti naujo ministrų kabineto. Dabar prezidentas turi iškelti naują kandidatą į premjerus.

Lapkričio 7 dieną R. Vėjuonis nusprendė vyriausybės formavimą pavesti J. Bordanui. Prezidentas paragino jį iki lapkričio 21-osios pasiūlyti vyriausybės sudėtį ir užtikrinti jai parlamentinės daugumos paramą.

NKP per rinkimus gavo 16 vietų parlamente.

Ankstesnės į parlamentą patekusių partijų derybos dėl koalicijos formavimo konkrečių rezultatų nedavė. Tarp šešių derybose dalyvaujančių partijų iniciatyvos ėmėsi NKP, populistinė partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) ir liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“.

Svarstys A. Gobzemo ir A. Pabriko kandidatūras

Latvijoje tęsiantis pastangoms suformuoti naują vyriausybę, prezidentas Raimondas Vėjuonis pirmiausia ketina svarstyti Aldžio Gobzemo iš populistinės partijos „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) ir Arčio Pabriko iš liberaliojo susivienijimo „Už plėtrą/Už!“ kandidatūras į premjerus.

„Per praėjusius Saeimos rinkimus rinkėjai labiausiai parėmė neseniai įsteigtas partijas, tad pirmas mano pasirinkimas buvo kandidatą į premjerus paskirti iš šių partijų. Pirmuoju kandidatu į premjerus nusprendžiau paskirti Naujosios konservatorių partijos (NKP) lyderį Janį Bordaną”, – penktadienį interviu Latvijos televizijai sakė R. Vėjuonis.

Kadangi pirmojo kandidato bandymas suformuoti vyriausybę žlugo, prezidentas dabar turi rinktis iš A. Gobzemo ir A. Pabriko.

Prezidento žodžiais, A. Gobzemas būtų geresnis „naujosios politikos“ atstovas, o A. Pabrikas yra politikos veteranas, tačiau, kita vertus, A. Pabriko patirtis taip pat yra vertingas dalykas, kuris padėtų jo vyriausybei greičiau imtis darbo.

Visuomenė išreiškė pageidavimą, kad būtų vykdoma naujoji politika, ir dar yra iš ko rinktis kandidatą į premjerus, sakė prezidentas.

Tuo pačiu metu jis mano, kad patirties trūkumas buvo viena priežasčių, nulėmusių J. Bordano bandymo suformuoti vyriausybę nesėkmę. Naujoms politinėms partijoms trūksta derybinių įgūdžių, sakė prezidentas.

Kita pirmųjų derybų dėl vyriausybės suformavimo žlugimo priežastis buvo ta, kad visi norėjo vadovauti ir niekas nebuvo pasirengęs nusileisti, sakė R. Vėjuonis ir pridūrė, kad dabar jis turi imtis iniciatyvos.

Prezidentas taip pat pažymėjo, jog buvo kalbų, kad kai kurie politikai nori pirmalaikių rinkimų, bet pabrėžė, kad jo darbotvarkėje tokio scenarijaus nėra.

Komentuodamas spėliones, kad pirmasis bandymas suformuoti vyriausybę buvo tik šou, R. Vėjuonis išreiškė viltį, kad partijos rimtai vertina derybas ir kad nė viena jų nežaidžia su valstybe.

Valstybės vadovas nurodė, kad J. Bordanbas turi per dvi savaites, iki lapkričio 21 dienos, pasiūlyti kabineto sudėtį ir užtikrinti jam parlamento daugumos palaikymą. Jeigu jam nepavyktų šito padaryti, prezidentas įpareigos suformuoti vyriausybę kitą kandidatą.

Per spalio 6-ąją vykusius rinkimus NKP gavo 16 vietų parlamente.

Po pokalbio su prezidentu J. Bordanas sakė esąs 80 proc. įsitikinęs, kad jo pasiūlyta vyriausybė bus patvirtinta. Jis pridūrė, kad lieka galioti NKP nuostata nebendradarbiauti su kadenciją baigiančios koalicijos pagrindine partnere – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS).

R. Vėjuonis sakė, kad į Saeimą išrinktų partijų konsultacijos dėl koalicijos tęsiasi jau mėnesį, todėl jis laukia ryžtingų ir atsakingų J. Bordano veiksmų, kad būtų sudaryta koalicijos sutartis ir būtų nustatyti prioritetiniai uždaviniai.

Prezidentas taip pat tikisi, kad kandidatūros į Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų vadovų postus bus derinamos su juo. R. Vėjuonis pabrėžė, kad tikisi iš naujos vyriausybės, jog bus toliau stiprinamas nacionalinis saugumas ir finansų sistema, taip pat bus parengtas subalansuotas valstybės biudžetas.

Tuo pat metu svarbu užtikrinti, kad būtų pradėtos reformos būtų nepertraukiamai tęsiamos, kad būtų stiprinama žiniasklaidos nepriklausomybė, teisinė valstybės ir tobulinamas kovos su pinigų plovimu mechanizmai, pabrėžė R. Vėjuonis.

Nuo spalio 6-ąją įvykusių Saeimos rinkimų į parlamentą patekusių partijų derybos dėl koalicijos iki šiol nedavė konkrečių rezultatų. Derybose dalyvauja šešios politinės jėgos – NKP, populistinė partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV), liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“, Nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ - „Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas (VL-TL/JLNN), ŽVS ir susivienijimas „Naujoji vienybė“.

Prokremliška socialdemokratinė partija „Santarvė“, gavusi daugiausiai balsų, į derybas nebuvo pakviesta.

J. Bordanas darbą Saeimoje pradėjo 1993 metais kaip tuometės liberalios partijos „Latvijos kelias“ narys.

Jis taip pat yra dirbęs buvusio premjero Valdžio Dombrovskio patarėju, o 2012–2014 metais buvo teisingumo ministras.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pasipiktino, kad Latvijoje siūloma perkelti Rygoje esantį paminklą sovietų kariams, ir vertina tai kaip Latvijos valdžios polinkį laikytis Antrojo pasaulinio karo padarinių klastojimo kurso.

„Didį pasipiktinimą Maskvoje sukėlė ciniškas Latvijos respublikos teisingumo ministro Janio Bordano raginimas nuversti paminklą sovietų kariams išvaduotojams Rygoje“, – sakoma Rusijos URM oficialaus atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentaruose.

„Panašūs provokuojantys pasisakymai yra eilinis oficialiosios Rygos polinkio į kursą falsifikuoti Antrojo pasaulinio karo padarinius, remiantis Latvijos vadovybės skatinama šventvagiška iniciatyva „sutaikyti“ antihitlerinės koalicijos veteranus su buvusiais „Waffen-SS“ latvių legionieriais“, – pažymi rusų diplomatas.

Jis taip pat sako turįs vilties, kad „Latvijos valdžia atsako už tai, kad jų įkyrus siekis reabilituoti nacistus iš esmės sunkina dvišalio dialogo su Rusija plėtotę, trukdo formuoti teigiamą politinį informacinį foną mūsų santykiuose“.

Praėjusios savaitės pabaigoje, atsiliepus į trijų asmenų pasiūlytą pilietinę iniciatyvą „Tikrosios Pergalės aikštės Rygoje atkūrimas“, tinklalapyje manabalss.lv surinkta 10 tūkst. parašų.

Mažiausiai tiek reikia norint, kad ši iniciatyva, kurioje siūloma demontuoti Pergalės paminklą, būtų svarstoma Seime, tačiau trečiadienį iki pietų ji dar nebuvo pateikta svarstymui.

Iniciatoriai reikalauja, kad Seimas imtųsi atitinkamų veiksmų atkurti Pergalės aikštės Rygoje esmę ir istorinį teisingumą, būtų renkamos aukos (siekiama gauti valstybės paramą, kompensaciją iš Rusijos) SSRS armijos memorialui demontuoti ir Pergalės aikštės infrastruktūrai atkurti pagal pirmapradį projektą.

Jie pabrėžia, kad Pergalės aikštė Rygoje buvo dar iki Antrojo pasaulinio karo, taip pavadinta Latvijos armijos pergalei prieš Bermonto-Avalovo pajėgas Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu.

Ši aikštė yra Latvijos valstybės pergalės aikštė, o ne Sovietų armijos, pabrėžia iniciatoriai.

Memorialas kariams Rygos išvaduotojams buvo pastatytas Pergalės aikštėje sovietmečiu.

Ministras Janis Bordanas anksčiau yra sakęs, kad memorialas sovietų kariams Rygoje yra okupacinės valdžios simbolis; todėl tokiam paminklui ne vieta Latvijos sostinėje.

Beje, Latvijos URM pažymi, kad minimo paminklo iškėlimo idėja prieštarauja sutarčiai su Rusija.