Kelionėje po Europą jis daugiausia dėmesio skiria veiksmams prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

Vašingtonas niekada neratifikavo Romos sutarties, kuri yra Hagoje įsikūrusio teismo steigimo dokumentas.

Ankstesnė JAV administracija net buvo paskelbusi teismui sankcijas dėl jo vykdytų tyrimų Afganistane.

M. Garlandas atvyko į Europą „susitikti su tarptautiniais kolegomis, kad aptartų Rusijos patraukimą atsakomybėn ir kitus bendrus teisėsaugos prioritetus“, teigė JAV teisingumo departamentas, vizitą į TBT pavadinęs istoriniu.

2002 metais įsteigtas TBT, kurio paskirtis – teisti už didžiausius žiaurumus pasaulyje atsakingus asmenis, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas M. Garlando susitikimas su prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu) ir pirmininku Piotru Hofmanskiu.

Kovo mėnesį teismas išdavė V. Putino arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.

Maskva, kuri taip pat nėra TBT šalis narė, atmetė orderį kaip niekinį.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) pasveikino M. Garlandą Hagoje, kurioje taip pat įsikūrusi Nyderlandų vyriausybė.

„Aptarėme JAV paramą Tarptautiniam agresijos nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo centrui, kuris bus atidarytas liepos 3 dieną Eurojuste“, – „Twitter“ rašė W. Hoekstra.

Centras, taip pat įsikūręs Hagoje, daugiausia dėmesio skirs Rusijos Ukrainoje įvykdytiems nusikaltimams.

„Taip pat kalbėjome apie mūsų bendras pastangas dėl kompensacijų Rusijos karo nusikaltimų aukoms per žalos registrą, – pridūrė W. Hoekstra. –Nyderlandai ir JAV tebėra įsipareigoję siekti atskaitomybės Ukrainoje.“

Antradienį M. Garlandas vyks į Švediją, kur susitiks su šios šalies ministrais ir Europos Sąjungos vadovais, pranešė jo departamentas.

„Žmonės, kurie pasirašo sutartis, kad galėtų gauti slaptus dokumentus, pripažįsta, kad tų dokumentų neatskleidimas yra svarbus nacionaliniam saugumui, ir mes ketiname pasiųsti tą žinią, kaip tai yra svarbu mūsų nacionaliniam saugumui“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį paragino užtikrinti geresnę JAV žvalgybos informacijos apsaugą.

„Mūsų karinei ir žvalgybos bendruomenei nurodžiau imtis veiksmų dar geriau apsaugoti slaptą informaciją ir dar labiau apriboti jos platinimą, ir mūsų nacionalinio saugumo komanda glaudžiai bendradarbiauja su mūsų partneriais ir sąjungininkais“, – pareiškė prezidentas, cituojamas Baltųjų Rūmų pranešime.

JAV valstybės vadovo ir generalinio prokuroro pareiškimai pasirodė po to, kai vienas amerikiečių oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys penktadienį buvo apkaltintas „neteisėtu nacionalinės gynybos informacijos laikymu ir perdavimu“.

21 metų Jackas Teixeira (Džekas Teišeira) pasirodė teisme po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.

Per trumpą teismo posėdį jam taip pat buvo pareikšti kaltinimai „neteisėtu slaptų dokumentų ar medžiagų paėmimu ir laikymu“.

Amerikiečių oro pajėgų narį Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai suėmė ketvirtadienį. J. Teixeira, kaip pranešama, vadovavo internetinei pokalbių grupei, kurioje pirmą kartą buvo nutekinti dokumentai,

JAV nacionalinės gvardijos biuro teigimu, J. Teixeira, IT ir ryšių specialistas, į pajėgas buvo priimtas 2019-ųjų rugsėjį. Jis įgijęs pirmos klasės lakūno laipsnį, kuris yra trečias žemiausias tarp oro pajėgų karių.

J. Teixeira buvo suimtas kitą dieną po to, kai laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad vienas JAV karinėje bazėje dirbęs vyras platformoje „Discord“ paskelbė šimtus dokumentų puslapių.

Dėl šio atskleidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.

Kai kuri dokumentuose esanti informacija buvo tokia slapta, kad ji buvo pažymėta grifu NOFORN, reiškiančiu, kad šia informacija negalima dalytis su sąjungininkų žvalgybos agentūromis, pranešė leidinys „The Washington Post“.

JAV pareigūnai viešai nepatvirtino, kad socialiniuose tinkluose ir kitose svetainėse paskelbtose nuotraukose matomos medžiagos yra tikros, o jų autentiškumo iš karto nepavyko nepriklausomai patvirtinti.

Daugelio dokumentų nebegalima rasti tose svetainėse, kuriose jie pirmą kartą buvo paskelbti, o Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, siekia, kad jie būtų pašalinti.

Numanomo informacijos nutekėjimo padariniai gali būti dideli, nes gali kilti pavojus JAV žvalgybos šaltiniams, o šalies priešininkai gali gauti vertingos informacijos.

„Šiandien susirinkome čia, Ukrainoje, kad aiškiai ir vieningai pasakytume: šių nusikaltimų vykdytojai neišvengs bausmės“, – teigė M. Garlandas.

Ukrainos kolegos kvietimu jis išvyko į Lvivą Vakarų Ukrainoje dalyvauti konferencijoje „Susivieniję už teisingumą“.

M. Garlandas konferencijoje kalbėjo, kad JAV stovi kartu Ukrainos karo nusikaltimų tyrėjais, kurie renka ir sistemina įrodymus iš sprogimų vietų, įskaitant ligonines, daugiabučius ir mokyklas, ekshumuoja masines kapavietes ir tiria žmonių palaikus, „kad papasakotų istorijas tų, kurie jau nebegali“, teigiama Teisingumo departamento pateiktų jo komentarų stenogramoje.

Anot jo, nuo invazijos pradžios prieš metus Rusija įvykdė didžiausio masto žiaurumus per visą konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

JAV pasirašė susitarimą su Ukraina, Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija, Slovakija ir Rumunija, kuris „sustiprins mūsų pastangas patraukti Rusijos karo nusikaltėlius atsakomybėn“, sakė jis.

Apie šį vizitą, kuris yra antrasis M. Garlando vizitas į Ukrainą nuo konflikto pradžios 2022 metų vasario mėnesį, iš anksto nebuvo pranešta dėl saugumo priežasčių.

Tai įvyko praėjus beveik dviem savaitėms po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Ukrainoje ir susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jungtinės Valstijos padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, o M. Garlandas šią savaitę karo nusikaltėliu pavadino Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną.

Vasario 24 dieną, minint pirmąsias Rusijos invazijos metines, paskelbtame pareiškime M. Garlandas sakė, kad jo departamentas „palaiko mūsų Ukrainos partnerius, siekiančius teisingumo“.

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) praėjusį mėnesį apkaltino Rusiją nusikaltimais žmoniškumui Ukrainoje, teigdama, kad Maskvos pajėgos vykdė „plataus masto ir sisteminius“ išpuolius prieš šalies civilius gyventojus.

„Šiandien skelbiu, kad Teisingumo departamentas pradėjo civilinį tyrimą siekiant nustatyti, ar Mineapolio policijos departamentas vykdo antikonstitucinę ar neteisėtą teisėtvarkos palaikymo schemą ar praktiką“, – pažymėjo M. Garlandas.

Pasak jo, civilinis tyrimas, atliekamas atskirai nuo besitęsiančio baudžiamojo tyrimo dėl G. Floydo mirties, skirtas įvertinti, ar policija sistemingai nenaudoja neproporcingos jėgos, be kita ko, per teisėtus protestus.

Pasak generalinio prokuroro, taip pat bus tiriama, ar miesto policininkai sistemingai nediskriminuoja ir nepažeidžia elgesio sutrikimų turinčių piliečių teisių.

Jei bus rasta neteisėtos veiklos įrodymų, tyrimas gali nulemti civilinį ieškinį, kuriuo būtų siekiama priversti miestą iš esmės pertvarkyti savo policijos departamentą.

„Teisingumo departamentas nenuilstamai sieks vienodo teisingumo laikantis įstatymų“, – pabrėžė M. Garlandas.

M. Garlandas 2016 metais buvo siūlytas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, bet jo kandidatūrą tąsyk atmetė respublikonai. J. Bidenas jį tikriausiai oficialiai pasiūlys būsimuoju Teisingumo departamento vadovu ketvirtadienį. Tuo pačiu tikriausiai bus pasiūlytos kandidatės į M. Garlando pavaduotojas – jomis turėtų tapti buvusi Krašto saugumo departamento patarėja Lisa Monaco (Lisa Monaco) ir buvusi Teisingumo departamento pilietinių teisių padalinio vadovė Vanita Gupta.

Pasirinkdamas M. Garlandą J. Bideną tikisi generalinio prokuroro poste matyti patyrusį teisėją, prieš dešimtmečius ėjusį svarbias pareigas Teisingumo departamente. Be kita ko, M. Garlandas prižiūrėjo bylą dėl 1995 metais Oklahoma Sityje įvykdyto pražūtingo sprogdinimo.

Išrinktojo prezidento pasirinkimas būtų opus Senato respublikonams, atmetusiems šią kandidatūrą 2016-aiasiais ir netgi atsisakiusiais su juo susitikti, kai Aukščiausiajame Teisme atsirado laisva vieta. Vis dėlto J. Bidenas tikriausiai viliasi, kad M. Garlando pasiekimai ir skirtingas pozicija gebančio derinti veikėjo reputacija padės šįkart prastumti jo patvirtinimą.

„Aš ir visas departamentas pasibaisėjome ir, tiesą sakant, supykome sužinoję, kad Metropoliteno pataisos centras nesugebėjo tinkamai apsaugoti šio kalėjimo“, – žurnalistams sakė W. Barras.

Pasak laikraščio „The New York Times“ ir kitų žiniasklaidos priemonių, jau anksčiau už lytinius nusikaltimus teistas žymus finansininkas, tarp kurio draugų – daug žymių politikų ir garsenybių, nusižudė Metropoliteno pataisos centre Manhatane.

Pranešama, kad jo lavonas buvo rastas šeštadienio rytą ir nugabentas į vieną Niujorko ligoninių. Miesto medicinos ekspertizės įstaiga patvirtino J. Epsteino mirtį, tačiau nesakė, dėl ko ir kada jis mirė.

Rizikos draudimo fondų valdytojui buvo pateikti kaltinimai dėl vieno prekybos nepilnamečiais lytinio išnaudojimo tikslais epizodo ir vieno sąmokslo vykdyti prekybą nepilnamečiais epizodo. Niujorko teismas atmetė jo prašymą paleisti už užstatą. 

Pagal šiuos kaltinimus finansininkui galėjo būti skirta iki 45 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis savo kaltę neigė.

R. Muellerio komanda aiškinasi, ar, Rusijai mėginant daryti įtaką 2016 metų prezidento rinkimams, būta slaptų susitarimų tarp Maskvos ir D. Trumpo rinkimų štabo. D. Trumpui šis tyrimas yra labai nemalonus. Jis ne kartą jį vadino „raganų medžiokle“.

W. Barras per savo klausymus Senate visiškai aiškiai nepatvirtino, kad R. Muellerio galutinė ataskaita apie tyrimą bus paskelbta viešai. Gali būti, kad jis pateiks tik rezultatus, sakė W. Barras. Tai pakurstytų spėliones dėl galimo tyrimo išvadų slėpimo.

W. Barras poste pakeis Jeffą Sessionsą, kurį D. Trumpas atleido lapkritį netrukus po vidurio kadencijos rinkimų. Šis pateko į prezidento nemalonę, nes visiškai nedalyvavo Rusijos skandalo tyrime.

Komiteto, sudaryto iš 12 respublikonų ir 10 demokratų, narių balsai pasiskirstė pagal partinę liniją. Dabar W. Barro kandidatūrą svarstys – ir veikiausiai patvirtins – visas Senatas.

W. Barras, jau dirbęs šiame poste 1991–1993 metais, pakeis generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą (Džefą Sešonzą), praeitais metais atleistą D. Trumpo.

Daugelis demokratų pasisako prieš W. Barro paskyrimą. Jie aiškino norintys tvirtesnių generalinio prokuroro įsipareigojimų, kad specialiojo prokuroro Roberto Muellerio galutinė ataskaita dėl numanomo Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus būtų viešai paskelbta. Pats W. Barras sako paskelbsiantis šį dokumentą tokia apimtimi, kokią leidžia įstatymai, bet demokratai išlieka skeptiškai nusiteikę.

Jo oponentai taip pat atkreipė dėmesį į W. Barro pareiškimą Teisingumo departamentui, paskelbtą prieš jo kandidatūros iškėlimą. Šiame dokumente jis kritikavo R. Muellerio tyrimą, nes specialusis prokuroras, kaip manoma, aiškinasi, ar D. Trumpas trukdė vykdyti teisingumą.

Per interviu „Hill.TV“ JAV prezidentas dar kartą kritikavo J. Sessionso sprendimą nusišalinti nuo tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. Prezidento teigimu, jį labai nuvylė toks sprendimas.

„Neturiu generalinio prokuroro. Tai labai liūdna“, - per interviu antradienį sakė D. Trumpas.

Paklausus, ar D. Trumpas apsvarstytų atleisti J. Sessionsą, prezidentas atsakė: „Pažiūrėsime, kas bus. Labai daug žmonių manęs prašė tai padaryti“.

Prezidentas pridūrė, kad taip pat yra nepatenkintas J. Sessionsu ir kitais klausimais.

Tai jau ne pirmas kartas, kai JAV vadovas užsipuola generalinį prokurorą.