„Apskritai, NATO vadovybės ir valstybės-Šiaurės Aljanso lyderės operatyvus reagavimas į mūsų klausimus liudija tai, kad Baltarusijos balsas buvo išgirstas, atkreiptas dėmesys į mūsų poziciją“, – cituodama S. Zasį pranešė valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak Gynybos tarybos sekretoriaus, Baltarusija yra pasiruošusi atitinkamai pataisyti atsakomojo reagavimo į užsienio šalių kariuomenės dislokavimą planus.
„Šį pasiūlymą jau patvirtino Baltarusijos prezidentas“, – pabrėžė S. Zasis.
Jis priminė, kad antradienį amerikiečių iniciatyva buvo susitikęs su JAV laikinąja reikalų patikėtine Jennifer Moore (Dženifer Mur). Ji informavo Minską apie planus dislokuoti papildomų amerikiečių karinių kontingentų netoli Baltarusijos sienų per NATO rytinio sparno gynybos stiprinimo operaciją „Atlantic Resolve“ (Atlanto ryžtas) ir pratybas „Defender Europe 2020“ (Europos gynėjas 2020).
„Mes dėkojame už paaiškinimus dėl JAV karių ir karinės technikos dislokavimo Pabradės poligone, jų buvimo planų ir sugrįžimo į nuolatinio dislokavimo vietas terminų. Be to, buvo pateikta papildomos informacijos apie pratybas „Defender Europe 2020“, – sakė S. Zasis.
Jis pakartojo, kad įvykusiame susitikime abi šalys patvirtino bendrą siekį mažinti įtampą dėl kariuomenės judėjimų ir apsikeitė nuomonėmis apie pastangas stiprinti pasitikėjimo ir saugumo priemones, užtikrinti panašių sprendimų priėmimo skaidrumą ateityje.
„Būtina pabrėžti, kad tokia padėtis susidarė dėl pasitikėjimo ir informacijos stokos. Labai svarbu, kad partneriai amerikiečiai parodytų siekiantys konstruktyvaus dialogo pagal Vienos dokumentą dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių“, – kalbėjo sekretorius.
„Tačiau mūsų šalies pozicija dėl regiono militarizacijos nepriimtinumo lieka nepakitusi. Mes ir toliau laikysimės nuoseklaus užsienio politikos kurso, siekdami sumažinti karines ir politines įtampas Europoje ir palaikyti abipuse pagarba paremtą dialogą tarp šalių partnerių taikos ir saugumo užtikrinimo vardan“, – patikino jis.
Praeitą trečiadienį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka įpareigojo tarnybas artimiausiu parengti ir pateikti jam adekvačių priemonių, kurių turi būti imtasi reaguojant į Lietuvoje dislokuotus amerikiečių tankus, šarvuočius ir karius.
Pirmadienį prezidentui buvo pateikta ataskaita apie karinę ir politinę situaciją, pavojus, grėsmes ir iššūkius Baltarusijai ir pasiūlymus dėl atsakomųjų priemonių.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos gynybos ministerija pranešė, kad artimiausiu metu į šalį pusmečiui atvyks apie 500 JAV sausumos pajėgų karių, 30 tankų „Abrams“, 25 pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir 70 ratinių transporto priemonių.
Spalio 21-ąją į Lietuvą atvyko Jungtinių Valstijų bataliono sunkiosios technikos pirmoji partija. Traukiniais į Pabradės poligoną atvežti aštuoni tankai „Abrams“ ir 21 pėstininkų kovos mašina „Bradley“, BNS sakė kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau šį mėnesį sakė, kad Vakarai nekelia grėsmės Baltarusijai ir kad Lietuva yra suinteresuota Minsko nepriklausomybės nuo Rusijos išsaugojimu.
Pasak jo, NATO pajėgų, kaip ir JAV rotacijos Baltijos jūros regione yra įprasta praktika, ypač po 2014 metų.
Pratybos „Defender Europe 2020“ vyks ateinančių metų balandį ir gegužę. Šiuose didelio masto manevruose dalyvaus iš viso beveik 40 tūkst. JAV ir kitų šalių karių; pratybos vyks 10 Europos valstybių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Gruziją, teritorijose. Pagrindiniai uždaviniai bus vykdomi Vokietijoje ir Lenkijoje; manevruose dalyvaus 18 valstybių atstovai.
