Šis žingsnis kelia abejonių, ar specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris), kuris iki šiol buvo apsaugotas nuo Baltųjų rūmų kišimosi, galės užbaigti tyrimą dėl Rusijos. Demokratai griežtai perspėjo prezidentą netrikdyti šio proceso.

„Jūsų prašymu pateikiu savo atsistatydinimo raštą“, – sakoma Teisingumo departamento paskelbto J. Sessionso laiško pirmojoje eilutėje.

J. Sessionso, kuris buvo pirmasis JAV senatorius, 2016 metais parėmęs D. Trumpo prezidentinę kampaniją, pasitraukimas buvo seniai prognozuojamas. Jis įvyko kitą dieną po kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos respublikonai prarado kontrolę Atstovų Rūmuose, bet padidino savo daugumą Senate.

D. Trumpas ne kartą jam viešai priekaištavo dėl esą nepakankamai griežto požiūrio neteisėtų imigrantų atžvilgiu ir kaltino ginant specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) atliekamą tyrimą dėl 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos numanomo susimokymo su Maskva. Tyrėjai taip pat aiškinasi, ar valstybės vadovas asmeniškai trukdė vykdyti teisingumą.

D. Trumpas per „Twitter“ paskelbė, kad laikinuoju generaliniu prokuroru taps Teisingumo departamento administracijos vadovas Matthew Whitakeris (Metjus Vitakeris).

„Dėkojame generaliniam prokurorui Jeffui Sessionsui už jo tarnybą ir linkime jam gera! Nuolatinė pamaina bus paskirta vėlesne data“, – rašė prezidentas.

D. Trumpo sprendimas paskirti Teisingumo departamento laikinuoju vadovu M. Whitakerį iškart sukėlė nerimą. Šis pareigūnas anksčiau kritikavo sprendimą suteikti R. Muellerio komandai suteiktus plačius įgaliojimus tirti prezidento kampanijos, jo šeimos narių ir padėjėjų ryšius su Rusija. Prezidentas šį tyrimą vadina „raganų medžiokle“.

Pernai rugpjūtį paskelbtame straipsnyje M. Whitakeris viešai ragino R. Muellerio tyrimą prižiūrintį generalinio prokuroro pavaduotoją Rodą Rosensteiną (Rodą Rouzensteiną) „apriboti tyrimo mastą iki jo paskyrimo specialiuoju prokuroru keturių kampų“.

Tapęs laikinuoju generaliniu prokuroru – teisingumo ministro atitikmeniu Jungtinėse Valstijose – M. Whitakeris dabar turi galimybę perimti tyrimo priežiūrą iš R. Rosensteino ir netgi imtis pats jam vadovauti.

Pirmoji auka po rinkimų

Svarbus Senato žvalgybos komiteto narys demokratas Markas Warneris (Markas Vorneris) buvo tarp išsakiusių susirūpinimą dėl D. Trumpo sprendimo.

„Niekas nėra aukščiau įstatymo, ir bet kokios pastangos trikdyti specialiojo prokuroro tyrimą būtų šiurkštus prezidento įgaliojimų viršijimas“, – pabrėžė senatorius.

Atstovų Rūmų narys demokratas Jerry Nadleris (Džeris Nadleris), tikriausiai perimsiantis Kongreso žemųjų rūmų Teismų komiteto pirmininko pareigas, kalbėjo dar atviriau: „Nėra jokių abejonių, ką tai reiškia ir kas pastatyta ant kortos – konstitucijos atžvilgiu tai yra pavojingas momentas mūsų šaliai ir prezidentui.“

J. Sessionsas tapo pirmuoju pareigūnu, atleistu per kabineto pertvarką, kurios buvo tikimasi iš D. Trumpo po antradienį įvykusių kadencijos vidurio rinkimų.

Tačiau jo atsistatydinimas buvo prognozuojamas nuo šių metų pradžios, prezidentui nuolat ir aštriai jį kritikuojant, kad Teisingumo departamentas nesugeba tinkamai įgyvendinti kontroversiško užmojo uždrausti musulmoniškų šalių piliečiams atvykti į Jungtines Valstijas, kurio D. Trumpas siekė atėjęs į valdžią, taip pat dėl R. Muellerio vadovaujamo tyrimo.

Pirmasis D. Trumpo rėmėjas

2016 metais J. Sessionsas pirmasis iš JAV senatorių parėmė D. Trumpo prezidentinę kampaniją ir suteikė Niujorko nekilnojamojo turto magnatui patikimumo, jam varžantis su daug žinomesniais respublikonų kandidatais.

Kaip pranešama, juodu suvienijo vizija smarkiai apriboti neteisėtą imigraciją.

Tapęs generaliniu prokuroru 2017 metų sausį buvęs Alabamos valstijos prokuroras ėmėsi diegti sugriežtintą teisėtvarkos politiką ir įgyvendinti platų draudimą atvykti musulmonams, žadėtą D. Trumpo per rinkimų kampaniją.

Jis vadovavo administracijos pastangoms padidinti federalinių teisėsaugos darbuotojų skaičių, paskirti daugiau konservatyvių pažiūrų teisėjų ir kovoti su Centrinės Amerikos gaujomis, tokiomis kaip MS-13.

Tačiau D. Trumpas smarkiai pasipiktino, kai praeitų metų kovo 2-ąją J. Sessionsas nusišalino nuo dalyvavimo tyrime dėl prezidentinės rinkimų kampanijos galimo susimokymo su Maskva ir jo priežiūros, nes per 2016 metų kampaniją pats buvo užmezgęs kontaktų su rusais.

Generalinis prokuroras suteikė įgaliojimus savo pavaduotojui R. Rosensteinui nepriklausomai prižiūrėti šį tyrimą.

Keliomis savaitėmis vėliau D. Trumpui atleidus Federalinio tyrimų biuro direktorių Jamesą Comey (Džeimsą Komį), užsitraukusį nemalonę dėl Rusijos vaidmens aiškinimosi, R. Rosensteinas apstulbino administraciją savo sprendimu paskirti R. Muellerį, kitą buvusį FTB vadovą, vadovauti tyrimui kaip nepriklausomą prokurorą.

Šis modelis, kai J. Sessionsas buvo nusišalinęs, o R. Muellerio tyrimą prižiūrėjo R. Rosensteinas, patikimai saugojo tyrėjus nuo išorinio spaudimo.

Vis dėlto D. Trumpas ne kartą kaltino R. Muellerį vadovaujant neteisėtam tyrimui, tarp kurio vykdytojų esama daug demokratų šalininkų, ir grasino jį nutraukti.

Gresiantys kaltinimai

Tačiau šis procesas aiškiai judėjo pabaigos link: R. Muelleris pareiškė kaltinimus 34 asmenims ir trims juridiniams subjektams, tiesiogiai arba netiesiogiai siejamiems su šiuo tyrimu. Dėl to buvo pateikti aštuoni kaltės pripažinimo pareiškimai ir paskelbta viena prisiekusiųjų kaltinamoji nutartis.

Pažymėtina, kad su tyrėjais sutiko bendradarbiauti keli buvę svarbūs D. Trumpo padėjėjai, tarp jų buvęs nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas (Maiklas Flinas); buvęs rinkimų kampanijos pirmininkas Paulas Manafortas (Polas Manafortas) ir buvęs jo pavaduotojas Richardas Gatesas (Ričardas Geitsas), taip pat buvęs D. Trumpo verslo imperijos „Trump Organization“ viceprezidentas Michaelas Cohenas (Maiklas Koenas), ilgametis magnato asmeninių reikalų tvarkytojas.

Prognozuojama, kad R. Muelleris ateinančiomis savaitėmis paskelbs naujų kaltinimų, galbūt susijusių su 2016 metų rinkimų kampanijos konsultantu Rogeriu Stone'u (Rodžeriu Stounu) ir prezidento sūnumi Donaldu Trumpu jaunesniuoju.

Be to, R. Muellerio komanda ir Baltieji rūmai jau kelis mėnesius ginčijasi, ar pats prezidentas turi atsakyti į iškilusius klausimus. Yra žinoma, kad R. Muelleris aiškinasi, ar D. Trumpo sprendimas atleisti J. Comey ir kiti veiksmai prilygsta trukdymui vykdyti teisingumą.

Baltieji rūmai taip pat reiškė susirūpinimą, kad R. Muelleris tiria „Trump Organization“ finansus ir ryšius su Rusija.

Šiuo atžvilgiu M. Whitakeris gali pasitarnauti prezidento interesams. Praeitais metais paskelbtame straipsnyje jis pabrėžė, kad D. Trumpo šeimos finansai „jokiu būdu nepatenka į jo 2016 metų kampanijos sritį (ir) yra už specialiojo prokuroro paskyrimo pagrindo ribų“.

Per interviu „Hill.TV“ JAV prezidentas dar kartą kritikavo J. Sessionso sprendimą nusišalinti nuo tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. Prezidento teigimu, jį labai nuvylė toks sprendimas.

„Neturiu generalinio prokuroro. Tai labai liūdna“, - per interviu antradienį sakė D. Trumpas.

Paklausus, ar D. Trumpas apsvarstytų atleisti J. Sessionsą, prezidentas atsakė: „Pažiūrėsime, kas bus. Labai daug žmonių manęs prašė tai padaryti“.

Prezidentas pridūrė, kad taip pat yra nepatenkintas J. Sessionsu ir kitais klausimais.

Tai jau ne pirmas kartas, kai JAV vadovas užsipuola generalinį prokurorą.

„Šiandien duosiu mūsų draugams nurodymus įšaldyti Amerikos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų aktyvus Turkijoje, jeigu tokių esama“, – R. T. Erdoganas sakė televizijos transliuotoje kalboje. Vis dėlto Turkijos vadovas konkrečiai nepasakė, kuriuos JAV administracijos pareigūnus turi omenyje.

JAV generalinis prokuroras, kurio pareigos atitinka teisingumo ministro, yra Jeffas Sessionsas (Džefas Sešonzas). Jungtinės Valstijos neturi Vidaus reikalų ministerijos, panašios į turkiškąją; vidaus reikalų sekretoriaus pareigas eina Ryanas Zinke (Rajenas Zinkis), o Krašto saugumo departamentui vadovauja Kirstjen Nielsen (Kirsten Nilsen).

Vašingtonas reikalauja, kad Turkija paleistų pastorių Andrew Brunsoną (Endrių Bransoną), vadovavusį protestantų bažnyčiai prie Egėjo jūros esančiame Izmyro mieste. A. Brunsonas beveik dvejus metus praleido kalėjime dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu, o praėjusią savaitę jam buvo skirtas namų areštas.

R. T. Erdogano pareiškimas yra atsakas į ketvirtadienį JAV paskelbtas sankcijas Turkijos teisingumo ministrui Abdulhamitui Gului (Abdulchamitui Giului) ir vidaus reikalų ministrui Suleymanui Soylu (Siuleimanui Soilu). Vašingtonas tikina, jog abu pareigūnai atliko svarbų vaidmenį areštuojant pastorių.

Sankcijos numato, kad bet koks šių Turkijos ministrų turimas turtas arba aktyvai Jungtinėse Valstijose turi būti įšaldyti, o JAV piliečiams uždrausta palaikyti su jais bet kokius verslo santykius.

Tačiau ministrai teigia neturintys jokių aktyvų Amerikoje, o amerikiečių pareigūnai vargu ar turi kokio nors turto Turkijoje, todėl abiejų pusių sankcijos veikiau tėra simbolinės.

Tačiau analitikai sako, kad net ir simbolinės JAV sankcijos NATO sąjungininkei Turkijai gali smarkiai pakenkti trapiai šalies ekonomikai.

Šiais metais turkų lira labai nuvertėjo, o paskelbus apie sankcijas valiutos kursas pirmąkart nusmuko iki penkių lirų už JAV dolerį.

Vis dėlto R. T. Erdoganas pridūrė, kad Turkija nenori abiem pusėms nepalankaus scenarijaus santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.

„Nenorime būti žaidimo, kur abi pusės pralaimi, dalis. Perkelti politinius ir teisinius nesutarimus į ekonomikos matmenį būtų žalinga abiem pusėms“, – teigė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas), priklausantis tai pačiai evangelikų bendruomenei kaip ir A. Brunsonas, sakė, kad pastangos užtikrinti dvasininko paleidimą ir grąžinimą į jo šeimą Jungtinėse Valstijose yra jų prioritetas.

JAV Iždo departamentas sankcijas turkų ministrams paskelbė remdamasis 2016 metais priimtu vadinamuoju Magnitskio įstatymu. Šis teisė aktas, pavadintas Rusijos kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio vardu, suteikia Jungtinėms Valstijoms galimybę taikyti sankcijas užsienio pareigūnams, kaltinamiems žmogaus teisių pažeidimais.

D. Trumpas paskelbė virtinę „Twitter“ žinučių, kuriomis vėl pasmerkė specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) vadovaujamą tyrimą kaip darantį „gėdą“ šaliai. Šie pareiškimai iškart išprovokavo kaltinimų, kad prezidentas viešai trukdo vykdyti teisingumą.

„Ši padėtis baisi, ir generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas (Džefas Sešonzas) turėtų tuojau pat sustabdyti šią Suklastotą Raganų Medžioklę, kol ji dar labiau neapjuodino mūsų šalies“, – sakoma vienoje D. Trumpo žinutėje.

D. Trumpas kartu su savo sąjungininkais konservatyviosios pakraipos žiniasklaidos priemonėse jau seniai vykdo viešųjų ryšių kampaniją prieš R. Muellerio tyrimą, prezidento laikomą šališku ir nagrinėjančiu klaidingus kaltinimus, kad jo rinkimų kampanijos veikėjai buvo susimokę su Maskva.

„Rusijos Susimokymas su Trumpo Kampanija – viena sėkmingiausių per visą istoriją – yra TOTALUS PRAMANAS“, – trečiadienį rašė prezidentas.

R. Muelleris, pagarbą užsitarnavęs buvęs Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorius, aiškinasi, ar Maskva mėgino pakreipti 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją respublikonų kandidato naudai, ar D. Trumpo kampanijos nariai padėjo arba ragino Rusiją tai daryti, taip pat ar jie mėgino nuslėpti šį sąmokslą.

Specialusis prokuroras jau yra iškėlęs kaltinimų dešimtims asmenų, tarp jų – įtariamiems rusų kompiuteriniams įsilaužėliams. Mažiausiai trys buvę D. Trumpo padėjėjai yra pripažinę savo kaltę dėl sąmokslo arba melavimo tyrėjams.

Pastarosios D. Trumpo žinutės buvo iki šiol primygtiniausias atviras prezidento raginimas, kad J. Sessionsas, pakurstęs valstybės vadovo įtūžį nusišainęs nuo šio tyrimo, įsikištų ir nutrauktų tyrimą.

„Jungtinių Valstijų prezidentas ką tik paragino savo generalinį prokurorą užbaigti tyrimą, į kurį gali būti įtrauktas prezidentas, jo šeimos ir kampanijos nariai“, – skundėsi Kongreso narys demokratas Adamas Schiffas (Adamas Šifas).

„Tai yra mėginimas trukdyti vykdyti teisingumą, besislepiantis visų akivaizdoje. Amerika niekada negali su tuo sutikti“, – pridūrė jis.

Dėl šio reikalavimo abejones reiškė net ir D. Trumpo sąjungininkai.

„Visuomet sakiau, kad nematau jokių susimokymo įrodymų. Tačiau jeigu kas nors padėjo Rusijai įsilaužinėti/vogti (informaciją), jie nusipelnė teisingumo“, – sakė respublikonų veikėjas Ari Fleischeris (Aris Fleišeris).

„Tegul Muelleris užbaigia savo darbą. Nei POTUS (JAV prezidentas), nei Sessionsas neturėtų kištis. Šiaip ar taip, Trumpui niekas nepadėtų labiau negu Muellerio išvada, kad nėra jokio nusikaltimo“, – pridūrė jis.

Teismo procesas

D. Trumpo naujausia tirada tviteryje buvo paleista jo buvusio rinkimų kampanijos pirmininko Paulo Manaforto (Polo Manaforto) teismo antrąją dieną. Šiam veikėjui pateikti kaltinimai mokesčių slėpimu ir bankų apgaudinėjimu, susiję su tyrimu dėl Rusijos kišimosi, bet tiesiogiai nesusiję su jo darbu rinkimų kampanijoje.

Trečiadienį D. Trumpas per „Twitter“ pareiškė, kad P. Manafortas „man dirbo labai trumpą laiką“, bet visgi mėgino apginti buvusio padėjėjo reputaciją.

„Paulas Manafortas dirbo Ronaldui Reaganui (Ronaldui Reiganui), Bobui Dole'ui (Bobui Doului) ir daugeliui kitų itin iškilių ir gerbiamų politinių lyderių“, – pažymėjo prezidentas.

P. Manafortas vadovavo D. Trumpo rinkimų kampanijai nuo 2016 gegužės iki rugpjūčio. Prezidentas trečiadienį klausė: „Kodėl vyriausybė man nepasakė, kad jis buvo tiriamas?“

„Šie seni kaltinimai niekaip nesusiję su Susimokymu – tai Pramanas!“ – pridūrė jis.

P. Manaforto byla buvo atversta antradienį: prokurorai jį kaltina nuslėpus nuo JAV mokesčių tarnybos milijonus dolerių pajamų, gautų iš lobistinės veiklos ankstesnio prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus naudai, taip pat nedeklaravus savo sąskaitų užsienio bankuose.

Dar vienoje tviterio žinutėje D. Trumpas užsiminė, kad su P. Manafortu elgiamasi itin netinkamai.

„Žvelgiant atgal į istoriją, su kuo buvo elgiamasi blogiau: Alfonse Capone (Alfonsu Kapone), legendiniu mafijos vadeiva, žudiku ir „1-uoju visuomenės priešu“, ar Paulu Manafortu?“ – rašė jis.

P. Manafortas rugsėjį turėtų būti teisiamas pagal atskirus R. Muellerio iškeltus kaltinimus dėl sąmokslo, pinigų plovimo ir neužsiregistravimo užsienio agentu.

Per Atstovų Rūmų Teismų komiteto posėdį paklaustas, ar „teisingai ir operatyviai“ peržvelgs prašymus skirti prokurorą, J. Sessionsas atsakė teigiamai.

„Galite būti tikri, kad tai bus padaryta be politinės įtakos, ... teisingai ir tinkamai“, – sakė J. Sessionsas.

Pirmadienį Teisingumo departamentas informavo komitetą, kad svarsto pasiūlymus paskirti specialųjį nepriklausomą teisininką, kuris tirtų, kaip FTB pernai vykdė tyrimą dėl H. Clinton naudojimosi asmeniniu serveriu oficialiems ir, kai kuriais atvejais, slaptiems elektroniniams laiškams pažeidžiant vyriausybės taisykles.

Departamentas taip pat patvirtino, kad svarsto, ar paskirti specialų teisininką, kuris tirtų buvusio prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) fondą ir jo ryšius su kompanijomis, susijusiomis su sutartimi parduoti teises į JAV uraną Rusijos valstybinei kompanijai.

„Šiandien skelbiu, kad Obamos administracijos priimta politika DACA (Atidėti veiksmai atvykstančių vaikų atžvilgiu) naikinama“, – sakė D.Trumpo generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas (Džefas Sešonzas).

J.Sessionsas sakė, kad buvusio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) suteikta amnestija prieštarauja konstitucijai ir „atima darbo vietas iš šimtų tūkstančių amerikiečių, nes suteikė galimybę neteisėtiems migrantams gauti tuos darbus“.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą yra piktinęsis dėl „neteisėto duomenų nutekinimo“ ir net yra viešai sukritikavęs J.Sessionsas praėjusią savaitę dėl jo „labai silpnos“ pozicijos šiuo klausimu.

Spaudžiamas, ir kai kurių nuomone nuogąstaudamas dėl savo darbo, J.Sessions atsakė:

„Aš širdingai pritariu prezidentui ir griežtai smerkiu sukrečiančią daugybę duomenų nutekinimo atvejų, kurie neigiamai veikia mūsų vyriausybės gebėjimą apsaugoti šią šalį“, – J.Sessionsas sakė spaudos konferencijoje.

Keturi žmonės jau nuteisti dėl „neteisėto dalijimosi“ įslaptinta informacija ar dėl to, kad slėpė turintys ryšių su federaliniais pareigūnais, sakė jis.

Aktyvių tyrimų dėl duomenų nutekinimo skaičius šiais metais išaugo trigubai, palyginus su skaičiais prieš D.Trumpo prezidentavimą, pridūrė J.Sessionsas.

„Mes priešinsimės. Tokia nutekinimo kultūra turi baigtis“, – sakė jis.

Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas (Danas Koutsas) pritarė J.Sessionsui, paskelbdamas savo paties griežtą įspėjimą būsimiems duomenų nutekintojams, tokius veiksmus įvardydamas kaip Amerikos žmonių „išdavystę“.

„Supraskite, jeigu netinkamai atskleisite įslaptintą informaciją, mes jus rasime, – sakė jis. – Viską ištirsime ir nuteisime jus pagal visas įstatymų galimybes“.

Tą dienraščiui patvirtino dabartiniai ir buvę administracijos pareigūnai, kurie remiasi JAV žvalgybos perimtais Sergejaus Kisliako pokalbiais su viršininkais Maskvoje, kuriuose ambasadorius pasakoja apie du savo susitikimus su J.Sessionsu, įvykusius per rinkimų kampaniją. Pastarasis tuo metu buvo Donaldo Trumpo patarėjas.

„The Washington Post“ pranešimas nebejotinai padidins spaudimą J.Sessionsui, kuriam, manoma, iškilo grėsmė netekti darbo, kai D.Trumpas šią savaitę piktai sukritikavo generalinį prokurorą ir pareiškė, jog gailisi jį paskyręs.

Interviu dienraščiui „The New York Times“ prezidentas sakė, kad gailisi paskyręs J.Sessionsą į generalinio prokuroro postą, nes Federalinio tyrimų biuro (FTB) vykdomą tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus turėjęs prižiūrėti generalinis prokuroras kovą nusišalino nuo šių pareigų.

J.Sessionsas nusišalino nuo tyrimo, kai buvo atskleista, kad jis iš tiesų buvo susitikęs su S.Kisliaku rinkimų kampanijos metu, nors per jo kandidatūros į generalinio prokuroro pareigas svarstymą buvo pareiškęs, jog tuo laikotarpiu nebuvo susitikęs su jokiu Rusijos valdžios atstovu.

Kai paskelbė nusišalinantis nuo tyrimo, J.Sessionsas tvirtino, kad apie JAV prezidento rinkimų kampaniją su Rusijos ambasadoriumi nekalbėjo.

„Niekuomet nesu susitikęs su Rusijos operatyvininkais ar Rusijos tarpininkais dėl Trumpo kampanijos,“ – sakė jis tuo metu.

Vis dėlto, kaip rašo „The Washington Post“, S.Kisliakas, informuodamas savo viršininkus apie susitikimus su J.Sessionsu, sakė, kad jiedu aptarė su kampanija susijusius reikalus, tarp jų – Maskvai svarbius politikos klausimus.

Dienraštis cituoja vieną buvusį administracijos pareigūną, pasak kurio, žvalgybos perimti pokalbiai rodo, kad J.Sessionsas ir S.Kisliakas „esmingai“ aptarė tokius klausimus kaip D.Trumpo pozicija su Rusija susijusiomis temomis ir dvišalių santykių perspektyvos JAV vadovaujant D.Trumpo administracijai.

Anot kito JAV pareigūno, J.Sessionsas, kuris sakė prisimenantis tik kartą susitikęs su Rusijos ambasadoriumi, pateikė „klaidinančių“ teiginių, „prieštaraujančių kitiems įrodymams“.

„Niekada nesusitikau ir nesikalbėjau su jokiais rusais ar kitų valstybių pareigūnais, jeigu mes kalbame apie bet kokį bandymą kištis į bet kokią kampaniją ar rinkimus Jungtinėse Valstijose“, - JAV Senato Žvalgybos komitetui sakė J.Sessionsas.

„Teiginiai, kad aš dalyvavau bet kokiame sąmoksle, kad man buvo žinoma apie bet kokį sąmokslą su Rusija, kenkiančiam mano šaliai, kuriai aš garbingai tarnavau 35 metus, ar kenkiančiam mūsų demokratinio proceso vientisumui, tai yra pasibaisėtinas ir pasibjaurėtinas melas“, - pridūrė jis.

D.Trumpas ketvirtadienį sakė žurnalistams, kad jam nebuvo žinoma apie generalinio prokuroro susitikimus su Sergejumi Kisliaku.

Paklaustas, ar jis vis dar pasitiki J.Sessionsu, prezidentas atsakė: „Visiškai“.

Tai D.Trumpas teigė JAV Senato demokratų lyderiui ketvirtadienį pareikalavus, kad generalinis prokuroras atsistatydintų.

J.Sessionsas iš pat pradžių buvo lojalus D.Trumpo šalininkas, vėliau tapo vienu svarbiausių veikėjų jo rinkimų kampanijoje bei pereinamojo laikotarpio komandoje.

Sausį per jo kandidatūros į generalinio prokuroro postą svarstymą, paklaustas, ką darytų, jei „kas nors susijęs“ su kampanija būtų palaikęs ryšius su Rusijos vyriausybe, neatskleidė bendravęs su šios šalies ambasadoriumi. Jis tiesiog atsakė, kad nebendravo su rusais.

Teisingumo departamento atstovė Sarah Isgur Flores (Sara Isgur Flores) trečiadienį vakare dar tvirtino, kad „jo atsakyme nebuvo absoliučiai nieko klaidinama“.

Vis dėlto toks atsakymas nepatiko demokratams, kurie dar iki trečiadienio siekė, kad J.Sessionsas nusišalintų nuo vykstančio federalinio tyrimo, ir kėlė klausimų, ar jis gali tinkamai prižiūrėti šį procesą.

Atstovų Rūmų demokratų mažumos lyderė Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) iš Kalifornijos kaltino J.Sessionsą „melavimu po priesaikos“ ir pareikalavo, kad jis atsistatydintų. Kiti demokratai ragino jį nusišalinti nuo tyrimo.

Praėjusiais metais, būdamas Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto aukšto rango narys, J.Sessionsas daugiau kaip 25 kartus kalbėjosi su užsienio šalių ambasadoriais. Teisingumo departamento žiniomis, jis dukart bendravo su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.

Departamentas nurodė, kad pirmą kartą jie susitiko rugsėjį, kai jis buvo senatorius, o antrą – po vasarą strateginių tyrimų institute „Heritage Foundation“ pasakytos kalbos, kai prie jo pasikalbėti priėjo keli ambasadoriai, tarp kurių buvo ir S.Kisliakas.

J.Sessionsas nusišalins nuo tyrimo

J. Sessionsas ketvirtadienį pranešė nusišalinsiąs nuo tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metų prezidento rinkimus, paaiškėjus, kad pernai per rinkimų kampaniją jis buvo du kartus susitikęs su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone ir to neatskleidė Kongresui.

J.Sessionsas atmetė bet kokias prielaidas, kad jis ką nors suklaidinti dėl kontaktų su Rusijos diplomatu Sergejumi Kisliaku: „Tai nebuvo mano tikslas. Tai netiesa“.

Generalinis prokuroras sakė sprendimą nusišalinti priėmęs po kolegų rekomendacijų nusišalinti nuo tyrimų, susijusių su prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rinkimų kampanija, nes jis ir pats joje dalyvavo.

Tačiau J.Sessionsas pridūrė, kad šis jo pareiškimas „neturi būti interpretuotas kaip patvirtinimas apie kažkokio tyrimo egzistavimą“.

Baltieji rūmai gina J.Sessionsą, nors pareigūnai teigia pirmą kartą apie jo kontaktus su Rusijos ambasadoriumi sužinoję iš žurnalisto trečiadienio naktį. Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neseniai pareiškė visiškai pasitikintis generaliniu prokuroru ir manantis, kad jam nereikia nusišalinti nuo tyrimų.

Teisingumo departamentas pareiškė, kad J.Sessionsas nepadarė nieko netinkamo bendraudamas su rusų diplomatu ar atsakydamas į klausimus Kongresui, nors vis pasikartojantys kaltinimai Rusijai dėl kišimosi į pernai vykusių JAV prezidento rinkimų procesą skatina demokratų raginimus prokurorui ne tik nusišalinti nuo tyrimų, bet ir atsistatydinti.