Karimas Khanas (Karimas Chanas) savo pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“, teigė, kad jo biuras stengiasi kaip įmanoma greičiau ištirti įvykius Gazos Ruože.

„Esu labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Izraelio pajėgų bombardavimą ir galimą sausumos įsiveržimą į Rafą“, – sakoma jo pareiškime.

2021 metais TBT pradėjo Izraelio, „Hamas“ ir kitų ginkluotų palestiniečių grupuočių tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų palestiniečių teritorijose.

Anksčiau K. Khanas yra sakęs, kad šis tyrimas dabar „apima ir karo veiksmų bei smurto eskalavimą po 2023-ųjų spalio 7-ąją įvykdytų [„Hamas“] išpuolių“.

„Visi karai turi taisykles, o ginkluotiems konfliktams taikomi įstatymai negali būti interpretuojami taip, kad taptų tuščiais ar neturinčiais prasmės, – teigė jis. – Tai buvo ir yra mano nuosekli žinia, taip pat ir iš Ramalos praėjusiais metais. Nuo to laiko nepastebėjau jokių pastebimų Izraelio elgsenos pokyčių.“

2002 metais duris atvėręs TBT yra vienintelis pasaulyje nepriklausomas teismas, įsteigtas tirti sunkiausius nusikaltimus, įskaitant genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Tai paskutinės išeities teismas, kuris įsitraukia tik tada, kai šalys nenori arba negali pačios ištirti bylų.

„Kaip ne kartą pabrėžiau, tie, kurie nesilaiko įstatymų, neturėtų vėliau skųstis, kai mano biuras imsis veiksmų pagal savo įgaliojimus, – perspėjo K. Khanas. – Visoms susijusioms pusėms: mano biuras aktyviai tiria visus įtariamus nusikaltimus. Pažeidę įstatymus bus patraukti atsakomybėn.“

K. Khanas paragino paleisti visus „Hamas“ laikomus įkaitus: „Tai taip pat yra svarbus mūsų tyrimų akcentas.“

Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP jis pažymėjo, kad tokie nusikaltimai kaip cheminės atakos ar išpuoliai prieš atomines elektrines galėtų būti priskirti prie jau egzistuojančių nusikaltimų, pavyzdžiui, genocido, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ar agresijos nusikaltimų.

Duomenis apie daugiau kaip 2000 Ukrainos vaikų, daugiausia našlaičių, galimą neteisėtą perkėlimą iš laikinai Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų į stovyklas Baltarusijoje surinko Baltarusijos opozicija.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, per susitikimą su K. Khanu aptarti tarptautiniai procesai, siekiant visiškos ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos atsakingų asmenų atsakomybės už agresijos prieš Ukrainą metu įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. 

Anksčiau šiuos duomenimis G. Landsbergis perdavė Lietuvos generalinei prokuratūrai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl civilių trėmimo ir perkėlimo bei vaiko atskyrimo.

„TBT mano, kad šios priemonės yra nepriimtinos. Teismas ir toliau nesutrikdytas vykdys savo teisėtus įgaliojimus užtikrinti atsakomybę už sunkiausius nusikaltimus“, – sakoma Hagoje įsikūrusio tribunolo pareiškime.

Teismas pridūrė, kad „žino ir yra labai susirūpinęs dėl nepagrįstų ir nepateisinamų prievartos priemonių, kurias taiko Rusijos Federacijos valdžios institucijos“.

TBT pareiškime paragino 123 teismo valstybes nares „dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų teismą, jo pareigūnus ir darbuotojus“.

Atskirame pareiškime TBT valstybių narių asamblėja teigė, kad yra labai susirūpinusi dėl priemonių prieš K. Khaną ir teismo teisėjus.

Ji pareiškė, kad „apgailestauja dėl šių bauginimo veiksmų ir nepriimtinų bandymų pakenkti Tarptautinio baudžiamojo teismo įgaliojimams“.

K. Khano nuotrauka penktadienį pasirodė atitinkamoje Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje.

Aprašyme jis apibūdinamas kaip 1970 metų kovo 30-ąją Škotijos Edinburgo mieste gimęs vyras, tačiau padaryta nusikalstama veika nenurodoma.

TBT išdavus V. Putino arešto orderį dėl įtariamo karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos, Rusija kovą pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl TBT prokuroro.

Beje, TBT orderį dėl panašių kaltinimų išdavė ir Rusijos prezidento vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos atžvilgiu.

Sunkius nusikaltimus tiriantis Rusijos Tyrimų komitetas kovą pareiškė, kad K. Khanas tiriamas dėl „žinomai nekalto asmens baudžiamojo persekiojimo“.

Jis, pasak komiteto, taip pat tiriamas dėl „rengimosi išpuoliui prieš užsienio valstybės atstovą, turintį tarptautinę apsaugą“

Kyjivas sako, kad nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų. Daugelis jų apgyvendinti institucijose ir globėjų namuose.

Rusija, kuri nėra TBT narė, arešto orderį pavadino niekiniu.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį TBT žingsnį pavadino „istoriniu sprendimu, nuo kurio prasidės istorinė atsakomybė“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) V. Putino arešto orderį pavadino pagrįstu.

Kyjivo valdžia galėtų siųsti rusus į Hagoje įsikūrusį teismą, jei jų teismo procesai dėl teisinių priežasčių negalėtų vykti Ukrainoje, pažymėjo Karimas Khanas (Karimas Chanas).

Invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną pradėjusi Rusija atsisakė prisijungti prie TBT, kai 2002 metais buvo įkurtas šis tribunolas, kuriam pavesta teisti asmenis už tokias nusikalstamas veikas, kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ar genocidas.

„Teisiškai, taip, tai nebūtų kliūtis mūsų jurisdikcijai“, – pareiškė K. Khanas per spaudos konferenciją Eurojusto – Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros – būstinėje.

„Žinoma, jei reikėtų... ir jei būtų priežasčių, kodėl tie teismo procesai negalėtų vykti Ukrainoje, ar tai būtų dėl kokių nors mūsų turimų ar neturimų papildomų teisinių nuostatų, esu tikras, kad Ukraina su mumis bendradarbiautų“, – pridūrė jis.

Netrukus po Rusijos invazijos pradžios TBT pradėjo savo tyrimą dėl padėties Ukrainoje. Tačiau Teismas sakė norintis, kad įtariamieji, jei tik įmanoma, baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiami Ukrainoje.

K. Khanas nepasakė, kada TBT ketina pareikšti savo pirmuosius kaltinimus, ir tenurodė laukiantis, kol bus surinkta „pakankamai įrodymų“.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas per spaudos konferenciją pareiškė, kad Kyjivas dėl nusikaltimų, įvykdytų Rusijos invazijos metu, jau nuteisė 10 asmenų.

Kaltinimai buvo pareikšti iš viso 186 asmenims, daugiausia už akių.

A. Kostinas taip pat nurodė, kad Ukraina pareikš kaltinimus karo nusikaltimais dėl šią savaitę Rusijos pajėgų surengtų masinių raketų smūgių Kyjivui ir kitiems miestams.

„Visi kiekvienos raketos ir kiekvienos bepilotės skraidyklės smūgiai, visa civilinei infrastruktūrai padaryta žala, kiekvienas ukrainietis, kuris žuvo ar buvo sužeistas per šiuos raketų smūgius, visa tai patvirtinta dokumentais ir pradėtas baudžiamasis procesas“, – sakė jis.

Po kelias dienas vykdytų daug žalos sukėlusių Rusijos pajėgų smūgių, kuriais, pasak prezidento Vladimiro Putino, buvo „atsilyginta“ už sprogimą ant Krymo tilto, Ukrainos sąjungininkai pažadėjo Kyjivui perduoti galingesnių oro gynybos sistemų.

Keli Vakarų lyderiai šiuos Rusijos smūgius yra pavadinę karo nusikaltimu.

Tuo tarpu Rumunija pranešė prisijungusi prie karo nusikaltimus tiriančios tarptautinės tyrimo grupės, kurios veikloje jau dalyvauja Lietuva, Lenkija, Ukraina, Estija, Latvija ir Slovakija, taip pat Eurojustas ir TBT.

K. Khanas sakė, kad Rusija, kuri nėra Hagoje įsikūrusio teismo narė, atsisakė bendradarbiauti su TBT dėl Ukrainos, tačiau pridūrė, kad jo „durys atviros“, jei Maskva norėtų padėti.

Jis taip pat tvirtino, kad karo nusikaltimų kaltininkai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors nesutiko pasakyti, ar pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vieną dieną gali tapti įtariamuoju.

„Kvietimas yra. Mano durys yra atviros, ir aš taip pat toliau beldžiu į Rusijos Federacijos duris“, – interviu sakė K. Khanas.

„Jei Rusijos Federacija turi kaltinimų, jei turi informacijos, jei vykdo savo tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą arba turi svarbios informacijos – pasidalykite ja su mumis“, – ragino vyriausiasis prokuroras.

Ukraina, kaip ir Rusija, nėra TBT narė, tačiau ji pripažįsta teismo jurisdikciją ir bendradarbiauja su K. Khano biuru tiriant galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Rusija teigia, kad įtarimai dėl jos pajėgų karo nusikaltimų yra suklastoti, o V. Putinas vasario 24 dieną pradėtą invaziją motyvavo sakydamas, kad Ukraina šalies rytuose vykdo „genocidą“.

„Jei pateikiate tokius kaltinimus, bendradarbiaukite, dalinkitės informacija, bendradarbiaukite su mumis, – kalbėjo K. Khanas. – Jei buvo melagienų, mes demaskuosime tas melagienas.“

„Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro biuras Hagoje prisidės prie Jungtinės tyrėjų grupės (JIT) tiriant įtariamus itin sunkius tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus Ukrainoje“, – sakoma Eurojusto pranešime.

Vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pasirašė susitarimą su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos generaliniais prokurorais dėl dalyvavimo Jungtinėje tyrėjų grupėje, tiriant įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Susitarimu „siekiama palengvinti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse, taip pat tuos [tyrimus], kurie gali būti perduoti TBT“, nurodė Eurojustas.

„Šiuo susitarimu JIT šalys ir prokuratūra siunčia aiškią žinią, kad bus imtasi visų pastangų renkant įrodymus apie Ukrainoje įvykdytus sunkius tarptautinius nusikaltimus ir patraukiant už juos atsakingus asmenis atsakomybėn“, – nurodė Hagoje įsikūrusi agentūra.

Beveik prieš dvi savaites K. Khanas lankėsi Ukrainos Bučos mieste, kuris keletą savaičių buvo okupuotas Rusijos pajėgų, o joms pasitraukus mieste buvo rasta šimtai nužudytų civilių.

„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia todėl, kad turime svaraus pagrindo manyti, kad čia vykdomi nusikaltimai priklauso šio teismo jurisdikcijai“, – tuomet žurnalistams sakė K. Khanas.

Rusija neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo, o pranešimus apie rusų karius, šaudžiusius į civilius, prezidentas Vladimiras Putinas pavadino „išgalvotais“.

„Prieš kelias akimirkas informavau TBT pirmininką apie savo sprendimą nedelsiant pradėti aktyvų situacijos [Ukrainoje] tyrimą“, – sakė K. Khanas.

„Mūsų darbas renkant įrodymus jau prasidėjo“, – pridūrė jis.

„Tarptautinis Teisingumo Teismas, pagrindinis Jungtinių Tautų teisminis organas, 2022 metų kovo 7 dieną (pirmadienį) ir 8 dieną (antradienį) surengs viešus posėdžius byloje dėl kaltinimų genocidu pagal Genocido nusikaltimo prevencijos ir baudimo už jį konvenciją (Ukraina prieš Rusijos Federaciją)“, – sakoma teismo pranešime.

JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad daugiau kaip 660 tūkst. žmonių jau pabėgo į užsienį, ir apskaičiavo, kad Ukrainoje, kurioje gyvena 44 mln. žmonių, milijonas žmonių jau buvo priversti palikti savo namus.

Pasak JT, artimiausiais mėnesiais pagalbos gali prireikti iki 4 mln. pabėgėlių, o dar 12 mln. pabėgėlių reikės pagalbos šalies viduje.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas jau paskelbė, kad pradeda tyrimą dėl „padėties Ukrainoje“ po Rusijos invazijos.

„Esu įsitikinęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuo 2014 metų Ukrainoje buvo įvykdyti tiek karo nusikaltimai, tiek nusikaltimai žmoniškumui“, – pirmadienį sakė K. Khanas.

Rusija, nepaisydama tarptautinių draudimų, boikotų ir sankcijų, tęsia puolimą, kuriuo, kaip ji teigia, siekia apginti Ukrainoje gyvenančius rusakalbius ir nuversti vadovybę.

„Šiandien skelbiu, kad nusprendžiau kiek įmanoma greičiau pradėti tyrimą dėl padėties Ukrainoje“, – sakoma K. Khano pareiškime.

„Esu patenkintas, kad yra svarus pagrindas manyti, jog Ukrainoje buvo įvykdyta tiek karo nusikaltimų, tiek nusikaltimų žmoniškumui“, – pridūrė jis.

Prokuroras nagrinės padėtį nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainą apėmė karas tarp Kijevo vyriausybės ir promaskvietiškų separatistų.

K. Khanas pridūrė, kad „atsižvelgiant į konflikto išsiplėtimą pastarosiomis dienomis, ketinu pasirūpinti, kad šis tyrimas taip pat apimtų bet kokius naujus įtariamus nusikaltimus, patenkančius į mano institucijos jurisdikciją, įvykdytus bet kurios šalies per konfliktą bet kurioje Ukrainos teritorijos dalyje“.

TBT jau yra atlikęs parengiamąjį tyrimą dėl nusikaltimų, susijusių su proeuropietiškų protestų smurtiniu malšinimu Kijeve per 20130–2014 metų Maidano revoliuciją, taip pat įtariamų nusikaltimų Kryme ir Rytų Ukrainoje.

2020 metų gruodį tuometė TBT prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) sakė, kad atliekant tyrimą buvo rasta požymių, jog Ukrainoje „įvykdyta įvairių veiksmų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, patenkančiais į Teismo jurisdikciją“. Tačiau Teismo prokurorai dar nebuvo prašę teisėjų atlikti visavertį tyrimą.