Tarptautinis dėmesys

Plėsdamas tinklą, praėjusių metų birželį Europos visuomeninis kultūros kanalas ARTE paskelbė apie partnerystę su dviem naujais transliuotojais. Jais tapo Ispanijos visuomeninė televizija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT).

Pasak ARTE, taip stiprinami įsipareigojimai Europai, skatinama tautų bendrystė. Besibaigiant spaliui ARTE pristatė išskirtinę lietuviškų trumpametražių filmų programą, o paskutinėmis lapkričio dienomis atvyko į Kauną filmuoti išskirtinio šventinio koncerto įrašo Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Įraše dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, dirigentas Constantinas Orbelianas, latvių operos primadona Kristine Opolais ir garsiausių teatrų scenose žibantis armėnų tenoras Liparitas Avetisianas.

„Atsidurti būtent šios televizijos eteryje yra kiekvieno Europos atlikėjo siekiamybė, todėl labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad ARTE televizija pasirinko Kauną ir mūsų miesto kolektyvus“, – kalbėjo Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas.

Įvertinimas: A. Treikauskas džiaugėsi, kad Kaunas ir miesto kolektyvai sulaukė tokio ARTE dėmesio. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pasirinko Kauno šventovę

Pasiruošimas šiam įrašui prasidėjo dar vasarą. Ieškodami tinkamos lokacijos koncertui filmuoti, Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas kartu su projekto vadovu Tilo Krause aplankė ne vieną Kauno apylinkių dvarą. Dėl nuostabaus interjero, atspindinčio pakilią koncerto nuotaiką, buvo pasirinkta Kauno arkikatedra bazilika.

„Esame dėkingi monsinjorui Vytautui Grigaravičiui. Jis mielai sutiko priimti šį didžiulį projektą“, – už atvertą šventovę dėkojo A. Treikauskas.

Nors koncerto įrašai vyks šiandien ir ryt, paruošiamieji filmavimo darbai prasidėjo trečiadienį. Tądien į Kauną atvyko bemaž 20 vokiečių. Vėluodama dėl užpustytų Latvijos kelių, tos pačios dienos popietę atvyko ir operos solistė K. Opolais.

„Trečiadienį – repeticija pas mus, Kauno valstybinėje filharmonijoje. Tokiam renginiui reikia atsakingai pasiruošti. Ketvirtadienį kelsimės į Kauno arkikatedrą baziliką, kur vyks garso įrašas“, – A. Treikauskas vylėsi, kad tądien šventovė bus sušilusi iki muzikantams reikalingos 16–17 °C temperatūros.

Tam, kad dalyviai jaustųsi patogiai, papildomas šildymas bažnyčioje buvo įjungtas jau pirmadienį.

Labai laukiame visų norinčių, nes bus filmuojami ir bendri katedros vaizdai. Todėl būtų labai smagu, jei ji būtų pilna klausytojų.

Kviečia į filmavimą

Kauno miesto simfoninio orkestro vadovo įsitikinimu, šis projektas – ne tik unikali galimybė Lietuvos atlikėjams pasirodyti prestižinio Europos transliuotojo programoje, bet ir puiki artėjančių švenčių dovana kauniečiams, miesto svečiams.

Šiandien ir rytoj vykstantys koncerto filmavimai yra atviri žiūrovams, o įėjimas į koncertus nemokamas. Koncertų pradžia – 20 val.

„Labai laukiame visų norinčių, nes bus filmuojami ir bendri katedros vaizdai. Todėl būtų labai smagu, jei ji būtų pilna klausytojų“, – dar nesuplanavusiems šio arba rytojaus vakarų, A. Treikauskas kvietė atvykti į Kauno arkikatedrą baziliką ir tapti unikalaus projekto dalimi.

Šventinėje koncerto programoje skambės didžiųjų klasikų arijos, duetai ir chorai, kuriantys sakralinę artėjančių gražiausių metų švenčių nuotaiką. Vienas svarbiausių ARTE televizijos tikslų – stiprinti Europos kultūros bendrystę, todėl į koncerto programą įtraukta ir lietuvių liaudies daina, ir Maironio „Lietuva brangi“. Šio koncerto įrašas bus transliuojamas kalėdiniu laikotarpiu ARTE kanalu daugiamilijoninei Europos ir viso pasaulio auditorijai specialioje šventinių koncertų programoje, kurioje dalyvauti atrenkami garsiausi atlikėjai ir įspūdingiausi projektai.

Kviečia bent pasmalsauti

P. Hertelis ir R. Dluhý turi ilgametės patirties misijose. Jų tarnystės istorijoje – daugybės žmonių gyvenimo perversmai. Pasak brolių, misijas visuomet lydi didesni ar mažesni stebuklai, tai – atsivertimais ir išgijimais paženklintas laikas.

„Dalyvavimas Misijų savaitės renginiuose gali padėti žmogui žengti pirmus žingsnius Dievo link, pakeisti santykį su Dievu, kažką esmingo padaryti savo amžinybei.

Prašome kiekvienos šeimos, jaunuolio, kiekvieno kauniečio ar miesto svečio: „Neatmeskite šio kvietimo. Ateikite į mūsų renginius bent pasmalsauti. Dievo keliai nežinomi. Būna, kad ir po metų žmonės mums parašo, jog misijos stipriai paveikė jų dvasinį gyvenimą, padėjo priimti sprendimus ar išspręsti problemas šeimoje“, – sako Rastislavas Dluhý.

Prie misijų savaitės renginių organizavimo prisijungia ne tik gausus būrys lietuvių pasauliečių. Iš Slovakijoje jau per tris dešimtmečius gyvuojančios pasauliečių bendruomenės „Rieka Žyvota“ į Lietuvą atvyksta keturi kunigai ir vienuolika pasauliečių pasidalinti savo gyvenimo patirtimis, dėl šių misijų aukodami savo vasaros atostogų laiką.

M. Petrilak nuotr.

Programoje – bendražmogiškos ir krikščioniškos temos

Renginiais ir temomis turtinga programa aktuali kiekvienam žmogui, kuriam sunku sustoti, rasti laiko apmąstyti svarbiausius gyvenimo klausimus: „Kas aš?“, „Kur einu?“, „Kokia yra gyvenimo prasmė?“, „Kas man gyvenime teikia ramybę ir džiaugsmą?“, „Ar Dievas gali man padėti?“. Tai esminiai ne tik krikščioniškojo, bet kiekvieno žmogaus gyvenimo klausimai.

Misijų savaitės metu kiekvienos dienos rytą ir vakarą bus kalbama skirtinga tema. Šeštadienį, gegužės 28-ąją., Misijų savaitė prasidės tema „Dievas tavęs ieško“. Vėliau bus svarstoma apie nuodėmę, atsivertimą ir Sutaikinimo sakramentą kaip atgailos kelio kulminaciją. Savaitės renginių tinklelyje ir specialūs vakarai skirti moterims, vyrams, jaunimui ir vaikams.

Misijų savaitės dalyvių lauks ir nuostabus koncertas. Gegužės 31 d. 19 val. Tauragės krašto gospelo choras „Gloria“, vadovaujamas Rasos Levickaitės-Šerpytienės atliks Tore W. Aas‘o oratoriją „Mesijas“.

Misijų savaitės metu kunigai bus pasiekiami praktiškai visą dieną, nesvarbu, ar išpažinčiai, ar dvasiniam pokalbiui.

Renginiuose laukiami ir netikintys

Broliai pastebi, kad egzistuoja keistas, netinkamas suvokimas: kol žmogus jaunas, tegul elgiasi kaip nori, o paskui, senatvėje, tarnauja Dievui. „Ar tikrai norite senatvėje paaukoti Dievui meilės likučius, kurių pasaulis nebepriima? Mes nežinome, ar pabusime kitą rytą, taigi, atidėlioti svarbiausius gyvenimo dalykus senatvei – neišmintinga“, – sako P.Hertelis.

Daugelis žmonių ieško atsakymų ir problemų sprendimų išbandydami įvairias praktikas: mindfulness, neurolongvistinį programavimą, kreipiasi į psichologus ir panašiai, tačiau iš tiesų visos gairės ir įrankiai, kaip gyventi ramybėje, pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą yra krikščionybės Raštuose ir patikrintos tūkstančių tikinčiųjų gyvenimais.

Organizatorių nuotr.

Misijų savaitės renginiuose laukiami visi – ir „pažengę“ tikintieji, ir tie, kurie nėra iš arčiau prisilietę prie krikščionybės, ir net netikintieji. Daugybė žmonių sako: „Jaučiu, yra kažkas didesnio už mane“, tačiau dėl daugybės stereotipų, aplipusių katalikų bažnyčią ir tikinčiuosius, dėl nepažinimo, dėl klaidingų išankstinių nuostatų, žmonės vengia užsukti į bažnyčią. Misijų savaitė – puikus laikas išgirsti, pamatyti ir pajusti kuo gyvena Dievo žmonės netradiciniame formate.

Misijų dalyvių gyvenimai persikeičia

Misijų savaitės metu bus galimybė išgirsti kitų žmonių gyvenimo istorijas, jų gyvenimo permainas atradus Dievą, intelektualios minties skirtingomis temomis, kuriomis kalbės ne tik dvasininkai, bet ir pasauliečiai.

„Kaunas nuolat tvarkosi, atnaujina savo gatves, pastatus, aikštes, kad galėtų daugiau spindėti ir pritraukti žmones. Galime išvesti paralelę su čia gyvenančiais žmonėmis. Jie yra dvasinis miestas, kurį stato pats Dievas ir žmonės savo tikėjimu. Misijos – tai tartum dvasinio miesto remontas. Mes dalinamės tuo, kuo patys gyvename – Dievo vaikų džiaugsmu. Svarbu akcentuoti, kad krikščionybė nėra nuodėmės ir sielvarto religija, bet pirmiausia – gyvenimo, meilės ir džiaugsmo. Mes neabejojame, kad Misijų savaitė Kauno arkikatedroje bus tas metas, kai įsižiebs kad ir nedidelė šviesa žmonių gyvenimuose“, – sakė R. Dluhý.

Atskleis paslaptį

Pirmadienio popietę Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos presbiterijoje dar buvo tuščia – kelis mėnesius siūta šventovės vėliava su herbu čia pakibo tik ketvirtadienio popietę.

„Pakabinę ją uždengsime“, – didžioji paslaptis, anot menotyrininkės humanitarinių mokslų daktarės Rimos Valinčiūtės-Varnės, bus atskleista sekmadienį. Tada miestiečiai išvys ir Mažosios bazilikos titulą turinčios šventovės herbą, ir juo papuoštą įspūdingą vėliavą, kurios atsiradimą inicijavo Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Žvelgdama į presbiterijoje paruoštą vietą naujam bažnyčios simboliui, mintimis imi vartyti istorijos puslapius. Veikiausiai ne vienam įdomu, kam jau nuo ankstyvosios krikščionybės laikų buvo naudojamos vėliavos ir kokią žinią jos neša šiomis dienomis. Legenda, kurią išgirdome iš menotyrininkės lūpų, liudija, kad 312 m. vykusio mūšio su imperatoriumi Maksencijumi išvakarėse imperatorius Konstantinas Didysis, melsdamas Dievo pagalbos, danguje išvydo ženklą ir išgirdo balsą, sakantį: su šiuo ženklu laimėsi! Naktį Jėzus Kristus sapne jam nurodė pagaminti vėliavą su Jėzaus vardo ženklu ir nešti ją kovos metu kaip apsaugos nuo priešų simbolį. Laimėtas mūšis paskatino 313 m. paskelbti Milano ediktą, kuriuo Romos imperijoje įvesta visų religijų lygybė. Taip buvo nutrauktas krikščionių persekiojimas, krikščionybė ilgainiui tapo valstybine religija, o vėliava – Bažnyčios triumfo ženklu.

Užtrukome apie du mėnesius. Sunkiausios ir įtempčiausios buvo pirmosios savaitės. Pačioje pradžioje nepavyko suvesti geometrijos.

„Bažnytinės vėliavos perėmė romėniškų karo vėliavų pavidalą: audinys kabinamas ant skersinio, kurio galus jungianti virvė tvirtinama ant vertikalaus stiebo“, – pasakojo R.Valančiūtė-Varnė.

Dabar vėliavos, anot jos, yra neatsiejama bažnytinių procesijų, įvairių iškilmių dalis. Dažniausiai jos siūtos iš brangių atvežtinių ir vietinių audinių, tokių kaip šilkas, vilna, drobė. Ir šiandien jos puošiamos tapytais paveikslais, gausiai siuvinėtos aukso, sidabro, įvairių spalvų šilko siūlais.

Ypatingas užsakymas

Tikintiesiems laukiant sekmadienio iškilmių, „Kauno diena“ turėjo unikalią progą į Kauno arkikatedros bazilikos vėliavą dirstelėti kiek anksčiau. Įspūdingą herbą ant dramblio kaulo spalvos medžiagos perkėlė didelės patirties šioje srityje turinti „Vellera plus“. Bajorams, kariuomenei, savivaldybių vėliavas ne kartą siuvinėjusios Kauno įmonės vadovė Loreta Žukauskienė pasakojo, kad šis užsakymas buvo vienas sudėtingesnių, o kol dienos šviesą išvydo galutinis variantas, meistrės  Greta Jasienė ir Sandra Briuchovienė sugadino ne vieną audinio metrą.

„Užtrukome apie du mėnesius. Sunkiausios ir įtempčiausios buvo pirmosios savaitės. Pačioje pradžioje nepavyko suvesti geometrijos. Be to, mūsų siuvimo mašina negali siuvinėti labai didelio ploto, todėl atskirus elementus teko sujungti iš siuvinėtų detalių“, – L.Žukauskienė pasakojo, kad tai padaryti nebuvo lengva. Skyrėsi spalvos, dydžiai. Net ir tada, kai atskiros detalės susijungė į visumą, savo charakterį ėmė rodyti medžiaga.

„Piešinys vietomis yra atspausdintas, kitur siuvinėtas. Svoris ne visur vienodas, todėl medžiaga nekrito taip, kaip norėjome“, – apie iššūkius pasakojo ypatingą užsakymą įgyvendinusios įmonės vadovė.

„Vellera plus“ auksarankėms katedros vėliava tapo rimtu iššūkiu. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nemažai laiko auksarankės sugaišo, kol mėlyname skyde įkomponavo sukryžiuotus raktus. Teko padirbėti ir prie herbo viršuje esančio canopeum. Labiausiai moterų rankoms pakluso raudona virvė su kutais ir maždaug 10–11 cm aukščio distinktorius.

Herbą siuvinėjo ir mašina, ir darbštuolių rankos. Buvo naudojami viskoziniai ir metalizuoti siūlai, piešiniui suteikę blizgesio efektą.

L.Žukauskienė neslėpė, kad galutinis vėliavos variantas jai patiko, tačiau jei prie audinio galėtų sėsti iš naujo, šį tą darytų kitaip. R.Valančiūtė-Varnė nebuvo tokia smulkmeniška. Žiūrėdama į vėliavą ji nenustojo šypsotis, todėl neabejojo, kad panašūs jausmai užlies visų tikinčiųjų širdis.

Pirmiausia – herbas

Pirmiau nei vėliava dienos šviesą išvydo Kauno arkikatedros bazilikos herbas.

Tokią privilegiją šventovei suteikė Mažosios bazilikos titulas, kurį jį turi nuo 1921 m. balandžio 26 d. Bazilika – aukščiausias katalikų šventovės rangas. Popiežius jį suteikia tik itin svarbioms bažnyčioms. Svarbios jos gali būti dėl savo istorijos, dydžio, meniškumo, dvasingumo, piligrimystės traukos. Šis titulas gali būti suteikiamas tada, kai vyskupijos vyskupas išreiškia vietinės bendruomenės norą šiuo titulu pabrėžti konkrečios bažnyčios ryšį su popiežiumi.

Didžiosios bazilikos titulą pasaulyje turi tik šešios šventovės. Keturios – Romoje ir dvi – Asyžiuje.

„Mažosios bazilikos titulu pagerbiamos iškiliausios Katalikų bažnyčios šventovės visame pasaulyje, pabrėžiant jų ypatingą ryšį su Šventuoju Sostu ir Visuotine Bažnyčia“, – R.Valinčiūtė-Varnė skaičiavo, kad Mažosios bazilikos titulą visame pasaulyje turi kiek daugiau nei 1,5 tūkst., o Lietuvoje – aštuonios šventovės: Arkikatedra bazilika Vilniuje, Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika Žemaičių Kalvarijoje, Švč.Mergelės Marijos Gimimo bazilika Šiluvoje, Šv.arkangelo Mykolo bazilika Marijampolėje, Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika Krekenavoje, Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika Trakuose, Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune ir Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Pastaroji yra seniausiai gavusi šį titulą.

Anot R.Valinčiūtės-Varnės, vėliava – Bažnyčios triumfo ženklas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Trys insignijos

Ypatingąjį Mažosios bazilikos statusą pabrėžia trys specialios insignijos – simboliniai atributai, išstatomi presbiterijose, nešami per procesijas ir  kitas bažnytines iškilmes.

Pirmasis ženklas – canopeum, arba ombrellone. Tai tradicinėmis popiežiaus spalvomis – raudona ir auksine nuspalvintas skėtis. Dirstelėję atidžiau pastebėsite, kad Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, kaip ir kitose Mažosios bazilikos titulą turinčiose bažnyčiose, jis vaizduojamas pusiau išskleistas. Tai simbolizuoja budėjimą, pasirengimą bet kuriuo metu sutikti Šventąjį Tėvą ir dvasinį budrumą laukiant ateinant Kristaus dangiškajai karalystei.

Antrasis Mažosios bazilikos simbolis yra tintinabulas – apaštališkojo sosto varpelis, budinantis Dievo tautą. Trečioji insignija, o gal greičiau privilegija – Mažosios bazilikos įgyja teisę naudoti popiežiaus simbolį – sukryžiuotus auksinį ir sidabrinį raktus. Juos galima vaizduoti savo atributikoje – dokumentuose, balduose, herbe. 1921 m., kai Kaune esančiai šventovei buvo suteiktas mažosios bazilikos titulas, čia atsirado ir canopeum, ir tintinabulas. Skiriamojo ženklo – Kauno arkikatedros bazilikos herbo kūrimo darbai inicijuoti tik prie arkivyskupo Liongino Virbalo.

Kūrė ir italas

Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos herbą kūrė bažnytinės heraldikos srityje besispecializuojantis, nemenkos patirties turintis italų grafikos dizaineris Enzo Parrino. Prie kūrybinio proceso prisidėjo Valdovų rūmuose Vilniuje dirbantis Mindaugas Egidijus Puidokas ir specialiai sudaryta Kauno arkivyskupijos kurijos komisija.

„Kai kurios detalės, tarkim, skydo forma, keitėsi. Liko visa tai, kas turi prasmę“, – dirstelėti iš arčiau į šiemet patvirtintą galutinį Kauno arkikatedros bazilikos herbo variantą kvietė R.Valinčiūtė-Varnė.

Pačiame herbo centre – karališkos mėlynos spalvos skydas. Jame sukryžiuoti šv.Petro raktas ir šv.Pauliaus kalavijas. Šis skydas buvo perimtas iš Žemaičių katedros Kaune, o pastarasis – iš Varnių, kaip Žemaičių katedros, kuri turi tą patį – šv.apaštalų Petro ir Pauliaus titulą, herbo. Būtent tokiu herbu papuošti 1921 m. ir iki šių dienų naudojami canopeum ir tintinabulas. Kauno arkikatedros bazilikos statusą pabrėžia po skydu ant auksinės grandinės kabantis Kauno arkikatedros kapitulos kanauninkų kryžius – distinktorius. Jo viršuje – Vytis, o apačioje esančiame medalione – šv.apaštalų Petro ir Pauliaus atvaizdai.

Kai kurios detalės, tarkim, skydo forma, keitėsi. Liko visa tai, kas turi prasmę.

„Anksčiau prie katedros veikė kanauninkų kolegija, dabar jos, deja, nėra. Su viltimi, kad kapitula bus ir vėl atkurta, distinktorių, kaip tęstinumo ženklą, įkomponavome į herbą“, – pažintį su bažnytiniu simboliu tęsė R.Valinčiūtė-Varnė.

Tarp skydo ir kryžiaus besidriekiančioje juostoje išrašyti žodžiai iš birželio 29 d. minimų šv.apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmių liturginio teksto. Išvertus iš lotynų į lietuvių kalbą, jie reiškia: jų žinia aidi per visą žemę. Likusieji elementai – raudona virve su kutais perrišti auksinis ir sidabrinis šv.Petro raktai ir canopeum pabrėžia Mažosios bazilikos ryšį su Šventuoju Sostu.

Herbas, anot menotyrininkės, jau yra perkeltas ant spaudo. Juo žymimi įvairūs dokumentai. Ateityje ant vakarinio Arkikatedros bazilikos fasado, virš dabar esančio pirmojo Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko herbo, turėtų atsirasti ir tikinčiuosius sveikinti dar vienas – Mažosios bazilikos herbas.

Privilegija turėti herbą

Birželio 24-ąją Kauno arkivyskupija švenčia savo dangiškojo globėjo šv.Jono Krikštytojo šventę. Pasak arkivyskupo K.Kėvalo, 1926 m. tuomečio Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio, kuris dabar jau yra palaimintasis, pastangomis ir rūpesčiu buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija ir sukurtos septynios vyskupijos.

„Atrodo, kad vyskupijų globėjus tuomet vyskupai rinkosi pagal savo vardą. Kadangi Kauno vyskupas buvo Juozapas Jonas Skvireckas, jis turėjo teisę parinkti globėją. Pavyzdžiui, Telšių vyskupijos globėjas yra šv.Justinas – tuometis vyskupas Justinas Staugaitis pasirinko Justiną kankinį. Atrodo, kad tuo pagrindu ir Kauno vyskupijai buvo pasirinktas globėjo titulas“, – Kauno arkivyskupijos sąsajas su Jonu Krikštytoju paaiškina K.Kėvalas.

Pasak K.Kėvalo, arkivykupijos globėjo šv.Jono Krikštytojo iškilmė pasirinkta sukurtam katedros bazilikos herbui pašventinti ir jį paviešinti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Anot jo, įprastai šią dieną į Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką susirenka dvasininkai ir nusipelnę pasauliečiai. „Pakviečiami pasauliečiai, kuriems ypač norime padėkoti ir apdovanoti už ilgametę tarnystę ir ypatingus nuopelnus vyskupijos labui. Iš parapijų žmonės pasiūlomi ir jie apdovanojami tą dieną Šiluvos Dievo Motinos medaliu. Tai jau tradicija“, – pasakojo arkivyskupas.

Šiemet Kauno arkikatedra švenčia 100 metų, kaip popiežiaus dekretu šventovei suteiktas bazilikos titulas – 1921 m. balandžio 26 d. popiežius Benediktas XV paskelbė tuometę Žemaičių (Kauno) Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą mažąja bazilika, o, pasak K.Kėvalo, bazilika turi privilegiją turėti herbą. „Anksčiau jis kažkaip nebuvo sureikšmintas, o mes parinkome šv.Jono Krikštytojo progą sukurtam katedros herbui pašventinti ir jį paviešinti“, – pastebėjo dabartinis Kauno arkivyskupijos vadovas. Be herbo, tarp bazilikos atributų nuo pat šio titulo suteikimo yra conopaeum, dar vadinamas ombrellone, – skėčio formos baldakimas su pavaizduotais bažnyčios titulo ir jį suteikusio popiežiaus herbais, ir tintinnabulum – apaštališkojo sosto varpelis.

„Šios insignijos tampa neatsiejama bazilikų ir jose švenčiamų liturgijų dalimi, pastatomi kaip atpažinimo simboliai bazilikos presbiterijoje, nešami iškilmių procesijų metu, taip pažymint popiežiškos bažnyčios Basilica Minor rangą, esantį už Romos ribų. Pusiau išskleista bazilikos skėčio pozicija reiškia, kad jis yra paruoštas būti bematant išskleistas, į savą globojamą baziliką įžengus pontifikui, skambinant tintinnabulum varpeliu“, – paaiškino vienas iš naujojo Kauno arkikatedros bazilikos herbo kūrėjų Mindaugas Egidijus Puidokas, dirbantis Valdovų rūmuose Vilniuje.

M.E.Puidoko teigimu, to meto bažnytinei vyresnybei renkantis bazilikos herbe pavaizduoti turimus simbolius dvejonių nekilo – tiek Varnių, tiek Kauno katedra turi tuos pačius nusistovėjusius šv.Petro ir šv.Pauliaus titulus, tad bazilikos atributams pasirinktas šv.apaštalo Petro simbolis – raktas ir šv.apaštalo Pauliaus simbolis – kalavijas. Jie, įžambiai sukryžiuoti, išsiuvinėti ir minėtame istoriniame arkikatedros bazilikos skėtyje, pavaizduoti tintinnabulum varpelio skyde.

Sąsajos su Žemaitija

K.Kėvalas stebisi, kad per šimtmetį iki šiol herbas Kauno katedrai nebuvo sukurtas, nors tai vienas iš bazilikos atributų. „Gal diskusijų būta, bet herbo nebuvo. Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ šį darbą pradėjo, vyskupas Algirdas Jurevičius tęsė, o mes užbaigėme herbo rinkimo ir paskelbimo darbą“, – džiaugiasi dvasininkas.

Kad herbas atsirastų, dirbo daug įvairių sričių specialistų. „Dirbo mūsų komanda iš Bažnytinio paveldo muziejaus, daug prisidėjo M.E.Puidokas iš Valdovų rūmų ir italas Enzo Parrino – kūrė pagal heraldikos kanonus, suvesdamas visus mūsų pasiūlymus į galutinį vaizdą. Dvasininkų taryba vertino įvairius variantus, kaip tas herbas turėtų atrodyti, balsavo, rinkome šūkį“, – apie procesą pasakojo arkivyskupas K.Kėvalas.

„Norėjome, kad herbe atsispindėtų Žemaitijos akcentas, ir medalionas, kuris kabo, yra Žemaičių kapitulos ženklas. Jame ir Vytis yra. Tai ir sąsaja su Žemaičių vyskupija, kuri, kaip žinome, šiemet švenčia 600 metų jubiliejų, kai popiežius Martynas V žemaičius priėmė savo globon. Tuo metu Žemaičių vyskupijos centras buvo Kaune“, – paaiškino dvasininkas.

Pasak arkivyskupo, naujajam herbui ruošiama vieta ant vieno katedros pilioriaus prie presbiterijos. „Jį visi galės pamatyti. Šventės metu bus dalijamas lankstinukas, kuriame paaiškinta ir proga, ir herbo simbolika. Žinoma, herbas atsiras ant visų oficialių katedros dokumentų – laiškų, vokų, dokumentų, kurie susiję su katedros veikla. Herbas yra ženklas, kad tai popiežiaus suteikta privilegija vadintis mažąja bazilika. Romoje yra didžiosios bazilikos, pasaulyje – mažosios“, – pridūrė K.Kėvalas ir atskleidė, kad naujasis herbas ateityje atsiras ir ant Kauno arkikatedros bazilikos išorinės sienos – pasitiks kiekvieną ateinantįjį į šventovę.

Ką reiškia simboliai?

„Kuriant šiuolaikinės heraldikos herbą pasirinktas šalyje naudojamas vėlyvosios gotikos stiliaus skydas ir jo mėlyna spalva, simbolizuojanti dangų, taip pat dažniausiai siejama su šventaisiais. Mėlyna heraldinė spalva simbolizuoja ištikimybę, dievišką išmintį, teisingumą ir kilnumą, grožį. Skyde įžambiai sukryžiuotų auksinės rakto ir sidabrinės – kalavijo su auksine rankena spalvos naudojamos pagal įsigalėjusią heraldikos tradiciją, simbolizuojant svarbiausius iš apaštalų, – šv.Petrą, iš Jėzaus Kristaus gavusį dangaus raktus ir šv.apaštalą Paulių, skelbiantį Kristaus Žodį, kuris yra aštresnį už kalaviją“, – herbo simboliką aiškina vienas iš jo kūrėjų M.E.Puidokas.

Pasak jo, po skydu, motojuostoje, dar vadinamoje banderole, tradiciškai lotynų kalba įrašoma šventovės titulą atspindinti pasirinkta fazė arba Šv.Rašto žodžiai, tapatinami su šventovės vietos istorija, charizma. Herbe pasirinkti įrašyti birželio 29 d. švenčiamos šv.apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės liturginiuose tekstuose minimi žodžiai In omnem terram exivit sonus eorum (lot. – Jų žinia aidi per visą žemę).

„Už skydo antrame lygyje matome apjuosiančią aukso spalvos kanauninko grandinę su distinktorija, panaudotą kaip vyskupijų tradicijos perimamumo ir tęstinumo simbolį. Dar kuriant Kauno arkivyskupiją, laiške Šventajam sostui Žemaičių vyskupas Pranas Karevičius išdėsto mintis perimti geriausias Žemaičių vyskupijos ir kapitulos tradicijas, kaip ir simbolius. Tad 1926 m. Kauno arkivyskupija perima Žemaičių kapitulos distinktorijos formą – inkaro formos Lozoriaus kryžių su šv.apaštalais Petru ir Pauliumi ir virš jo panaudoja Vyčio atvaizdą medalione“, – istorines sąsajas su Žemaitija paaiškina M.E.Puidokas.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ šį darbą pradėjo, vyskupas Algirdas Jurevičius tęsė, o mes užbaigėme herbo rinkimo ir paskelbimo darbą.

Jo teigimu, šis simbolių perėmimas ir tąsa neatsitiktinė – jį savo ženklais akcentuoja ir Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkai, vėliau konsekruoti vyskupais Kauno arkikatedroje. 1919 m. Kauno katedroje vyskupu konsekruotas Žemaičių kapitulos kanauninkas, prelatas Juozapas Jonas Skvireckas, kaip ir 1926 m. Kauno arkikatedroje konsekruotas vyskupu, Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas Kazimieras Paltarokas. „Abu, norėdami parodyti vyskupijų tradicijos tęstinumą, savo vyskupų herbuose naudoja Varnių katedros (Žemaičių vyskupijos kanauninkijos) ir Kauno katedros sutampančius šv.apaštalų Petro ir Pauliaus heraldinius simbolius – raktą ir kalaviją“, – priduria M.E.Puidokas.

Naujasis herbas ateityje atsiras ir ant Kauno arkikatedros bazilikos išorinės sienos – pasitiks kiekvieną ateinantįjį į šventovę. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasak jo, visą šią simbolikos pavaizdavimo programą sujungia ir užbaigia bazilikos rangą pažymintys Šventojo sosto atributai: herbo skydą pridengiantis auksinės ir raudonos spalvos šilko juostų skėtis Canopaeum ir raudonais kutais surišti šv.Petro raktai, reiškiantys šv.Petro įpėdinio – Šventojo Tėvo globą. „Heraldikoje bazilikoms pažymėti šie atributai atkeliavę iš Sede vacante – camerlengo, t.y. Apaštališkosios kameros valdytojo – kardinolo, atsakingo už popiežiškąjį turtą, herbo simbolikos“, – paaiškina vienas iš herbo autorių.

Vidinės laisvės šauklys

„Jis yra nepalaužiamas tiesos skelbėjas, kvietęs į atsivertimą ir savo gyvenimu paliudijęs, kad tiesa yra tokia svarbi, kad netgi kankinystė nesutrukdė jam ją skelbti“, – apie Kauno arkivyskupijos globėją šv.Joną Krikštytoją sako arkivyskupas metropolitas K.Kėvalas.

Pasak dvasininko, Jonas Krikštytojas kovojo su neteisybe. „To meto valdžios pareigūną, viešai laužantį įstatymą – gyvenantį su brolio žmona, šis pranašas įspėjo, kad taip daryti nevalia. Nesvarbu, kad tu pareigūnas – taip pat turi laikytis tvarkos, kuri galioja visiems. Pretenduodamas į absoliučią valdžią pareigūnas pranašą žudo, bet visiems paliekamas liudijimas, kad vis dėlto tiesa, prigimtinis ir dieviškasis įstatymas yra aukščiau už žmogaus įstatymą“, – sako K.Kėvalas ir mano, kad mes visi tokios pozicijos turėtume mokytis iš šv.Jono Krikštytojo.

„Šiais laikais – lygiai tas pats. Mūsų krašte taip pat svarstomi prigimtiniai klausimai: kas yra prigimtinė šeima, kas yra valstybė, kas yra sąžinės laisvė. Tai dalykai, kurių jokia valdžia negali uzurpuoti. Ir Jonas Krikštytojas tampa pavyzdžiu, kad turime būti ištikimi tiesos skelbėjai ir nebijoti, nes tiesa padaro mus laisvus. Ir, atvirkščiai, jeigu tiesą pamini atsistojęs tirono valdžios pusėje, pats prarandi didžiausią turtą – laisvę. Jonas Krikštytojas yra laisvės šauklys, vidinės laisvės šauklys“, – įsitikinęs arkivyskupas.

Sekmadienį, 12 val., Kauno arkikatedroje bazilikoje į tikinčiuosius, pradedančius tą budėjimo ir dvasinio atsinaujinimo metą, kreipsis arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vadovausiantis advento pirmojo sekmadienio Eucharistijos liturgijai.

Negalintieji jose dalyvauti dėl grėsmės kitų žmonių ar savo sveikatai Lietuvos vyskupų sprendimu gali rinktis tiesiogines transliacijas. Kauno arkivyskupijoje, atsižvelgiant į karantino metą ir vis dar plintant pavojingai infekcijai, be gyvo dalyvavimo pamaldose, naudojamasi medijų galimybėmis ir kviečiama į tiesiogines šv. Mišių transliacijas arkivyskupijos „YouTube“ kanalu, taip pat arkivyskupijos feisbuko paskyroje. Transliacijos vyks kiekvieną advento sekmadienį.

Į ypatingą maldą – advento rekolekcijas – Kauno arkivyskupas K. Kėvalas kviečia trečiadienio vakarais. Jos taip pat vyks arkikatedroje, kiekvieną savaitę pakviečiant vis kitą žmonių grupę (jaunimą, artimo meilės konkrečias tarnystes atliekančius, taip pat šeimas, mokytojus bei visus jaunimo ugdytojus). Tai ne tik šv. Mišios drauge su ganytoju, jo vilties bei padrąsinimo žinia, bet ir jo adventinė konferencija. Be to, arkikatedroje bus galimybė susitaikyti su Dievu atliekant išpažintį ar tiesiog pasikalbant rūpimais gyvenimo ir tikėjimo klausimais su kunigu. Trečiadienio vakaruose galima dalyvauti ir gyvai, ir per numatomas tiesiogines transliacijas.

Dešimčių tūkstančių žmonių susidomėjimo sulaukė pavasarį, siaučiant pirmajai viruso bangai, Kauno arkivyskupijos organizuotos gavėnios rekolekcijos. Per šį adventą gruodžio 17–23 d. vėl numatomos rekolekcijos internetu (užsiregistravusiems) su arkivyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ. Vaizdo ir garso įrašais, dailės kūriniais ir tėvo jėzuito Liongino įžvalgomis praturtintos rekolekcijos lydės Jėzaus Gimimo link. Tai patraukli „internetinė“ galimybė stabtelėti ir atverti save džiaugsmingai Dievo artumai, kurios širdies gilumoje ilgisi žmogus šiame iš visų pusių kartais spaudžiančiame laike.

Šiuolaikišku būdu, per virtualų susitikimų ciklą, atveriant širdis menui ir maldai, karantiną išgyventi kviečia Šiluvos šventovė. Advento šeštadienių vakarais bus galimybė atrasti vis kitą krikščioniškosios dailės kūrinį – Dievo Motinos atvaizdą. Dvasinį dialogą su juo padės užmegzti Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Bažnyčios kultūros paveldo doktorantė, muziejininkė Rūta Giniūnaitė Šiluvos šventovės feisbuko paskyroje, šeštadieniais nuo 17.30 val.

Pasak Kauno arkivyskupijos, XIII amžiaus misionieriaus, pamokslininko, Bažnyčios mokytojo šventąsias relikvijas bus galima pagerbti iki gruodžio 23 d. 15 val., kai jos bus išlydėtos atgal į Italiją.

Katedroje rengiama speciali programa – svečių vedama katechezė, šeimų, vaikų ir jaunimo palaiminimas, Atgailos ir susitaikinimo pamaldos. Taip pat bus galima asmeniškai melstis paliečiant relikvijorių – su tikėjimu, jog šv. Antanas Paduvietis gali užtarti visus. O ypač našlaičius, kalinius, šaukiamuosius į karo tarnybą, keramikus, puodžius, kūdikių nesulaukiančias šeimas ir netgi gali padėti surasti prarastus daiktus, kaip nuo seno tikima.

Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje kauniečius pakvietė Didysis kalėdinis koncertas. Jį vedė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, o gražiausias Kalėdų giesmes atliko Kauno mišrus choras „Saluto“ (vad. Ramutė Štreimikytė). Atmosferą kūrė ir Kauno muzikinio teatro solistė Marija Arutiunova, smuikininkė Ilona Klusaitė. Bosinės gitaros partijas atliko Edvardas Danėlius. Metų kaunietė Dalia Jatautaitė koncertui vargonų muzika suteikė ypatingą skambesį.

Kalėdinių dainų pagrindinėje Kauno bažnyčioje klausę kauniečiai tikino, kad ateiti tikrai vertėjo, mat koncertas sudėliojo tam tikrus šventinius akcentus, kurie paliko gražių prisiminimų.

Katedroje pradėjusios skambėti giesmės persikėlė ir į kitą Kauno bažnyčią. Prie Kauno pilies esančioje Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje pasirodymą padovanojo koncertinė įstaiga „Kauno santaka“. Šventinėje koncerto programoje, po vėlyvosios gotikos šventovės skliautais, skambėjo Juozo Naujalio, Alfredo Reedo, Johnie'o Vinsono kalėdiniai kūriniai ir giesmės.

Trečiadienio popietę didžiajame kalėdiniame koncerte pasaulio kompozitorių kalėdines dainas ir instrumentinius kūrinius Kauno arkikatedroje bazilikoje atliks Kauno mišrus choras „Saluto“, trombonininkų kvartetas ir solistės.

Pavakare Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės varpai. Kalėdiniame kariliono koncerte šventines melodijas atliks Julius Vilnonis.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje dalyvaudama naujojo arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo ingrese sakė, jog tikisi progresyvumo iš naujojo hierarcho.

„Bažnyčia turi tarnauti Dievui ir, svarbiausia, žmogui. Tokia ir valstybės funkcija. Todėl labai tikiuosi, kad naujasis hierarchas bus progresyvus, modernus, veržlus“, - šeštadienį Kaune sakė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė tikisi, kad L.Virbalas bus moraliniu pavyzdžiu.

„Tikiuosi, kad šis arkivyskupas tikrai supras ir mūsų žmones, ir mūsų lūkesčius ir galės būti pavyzdžiu ir moraliniu, ir mokės išgirsti, užjausti ir padėti kiekvienam, kam to reikės“, - teigė prezidentė.

Kaune šeštadienį įvyko naujojo arkivyskupo pareigų užėmimo iškilmės - ingresas.

Iki šiol Panevėžio vyskupijai vadovavęs L.Virbalas šias Kauno arkivyskupo pareigas perėmė iš Sigito Tamkevičiaus, kuris Kauno arkivyskupijai vadovavo nuo 1996 metų. 76 metų dvasininkas pareigas palieka laikydamasis Kanonų teisės kodekso, kuriame nurodoma, kad 75 metų amžiaus  vyskupai yra raginami įteikti atsistatydinimo raštą.

Popiežius S.Tamkevičiaus atsistatydinimo prašymą popiežius patenkino birželio 11 dieną.

Ingreso šv. Mišios 12 valandą prasidės Kauno arkikatedroje bazilikoje. Jose dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.