Bibliotekai suteikti I.Kanto vardą siekiama jau nuo šių metų pavasario, bet tik baigiantis metams miesto politikai galbūt pritars šiai iniciatyvai.

Istorinę medžiagą savo idėjai pagrįsti rinkę iniciatoriai pabrėžė, jog šalia visų I.Kanto nuopelnų akcentuojama, jog XVII a. Mėmelyje gyveno trys I.Kanto šeimos kartos – proseneliai, seneliai, tėvas ir dėdė.

Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje Šv.Jono bažnyčioje, čia buvo ir palaidoti. Filosofo prosenelis, senelis ir tėvas buvo balniai.

Pats I.Kantas ir gimė, ir mirė Karaliaučiuje.

Manoma, jog filosofo vardas bibliotekai suteiktų daugiau reprezentacinio svorio, įstaigai atsirastų galimybių tapti žmonių traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą ir už Lietuvos ribų.

Vis dėlto net ir toks taurus siekis turi savo kainą.

Aiškinamajame Klaipėdos savivaldybės specialistų paruoštame rašte rašoma: "Dabartinė bibliotekos reklama nebeatitinka tikrovės, o atnaujinti reklamą tikslinga kartu su bibliotekos pavadinimo pakeitimu, jei savivaldybės taryba pritartų šiam sprendimui. Numatomos išlaidos visų bibliotekos padalinių reklamai – apie 6 tūkst. eurų."

Daugiau nei porą mėnesių rengiamas Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos "Kauno atžalyno" filialo rekonstrukcijos projektas.

"Jau turime apmatus", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Pasak pašnekovės, šiuo metu projektuotojai sprendžia įvairius techninius klausimus. Imtis bibliotekos padalinio rekonstrukcijos nuspręsta dėl itin prastos jo būklės.

"Ten patalpos neatitiko šiuolaikinės gyvenimo kokybės sąlygų", – patikino administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Pašnekovės teigimu, projektavimo darbus numatoma baigti balandį. Statybas ketinama pradėti kitais metais.

Prieš kurį laiką miesto valdžia patvirtino ir bibliotekų optimizavimo planą, kuriuo viešosios bibliotekos tinklą pasieks įvairios permainos. Viena jų – naujo, didesnio bibliotekos pastato statyba pietinėje miesto dalyje.

Anot E.Mantulovos, kol kas šiuo klausimu dar nėra dirbama. Šiemet ketinama tik paskelbti architektūrinės idėjos konkursą.

Gautus pasiūlymus žadama apsvarstyti kartu su gyventojais bei išrinkti tinkamiausią variantą.

"Idėją mes pamatysime, tačiau tik antroje metų pusėje", – pastebėjo R.Mantulova.

Tiesa, bibliotekos filialo atnaujinimas su minėtu planu nėra susijęs. Rekonstrukcijos nuspręsta imtis, siekiant pagerinti prastą filialo patalpų būklę.

"Biblioteka nėra tik knygų saugykla, į kurią žmonės ateina pasiskolinti leidinių. Tai yra ir bendruomenės susitikimų vieta. Tai yra šilti namai, į kuriuos užsukama pasiimti knygos, pasikalbėti su bendraminčiu", – teigė administracijos direktoriaus pavaduotoja E.Mantulova.

Iškilmingas knygų lentynų atidarymo renginys prasidės 16 val. Projekto rengėjai, partneriai, leidėjai, savivaldybės atstovai ir svečiai susirinks prie Turgaus stotelės (vykstant iš šiaurinės miesto dalies į pietinę).

Šventinę nuotaiką sukurs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistai, kurie sutiko koncertuoti atvirose miesto erdvėse. Aidės arijos iš operų, gros styginių kvintetas, skambės akordeono bei gitaros garsai. Programoje dalyvaus atlikėjai Dalia Kužmarskytė, Kęstutis Nevulis, Jonas Sakalauskas, styginių kvinteto muzikantai, teatro šokėjai.

Kartu su atlikėjais šventė bus tęsiama dar šešiose autobusų stotelėse: Vėtrungės, Sveikatos priežiūros centro, Smiltelės, Kauno, Bibliotekos ir Melnragės.

Pirmąsias lentynas knygomis užpildys miesto leidyklos „Eglė“, „Libra Memelensis“, Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, „Druka“ ir Klaipėdos universiteto leidykla. Likusias lentynas užpildys bibliotekos darbuotojai klaipėdiečių padovanotomis knygomis.

Projektas ilgalaikis, todėl kiekviena knygų lentyna autobusų stotelėse turi po globėją – arčiausiai esančią biblioteką. Tikimasi, kad ir patys klaipėdiečiai aktyviai dovanos knygų, keisis jomis ir jas skaitys.

Projektą „STOP – knyga“ uostamiesčio biblioteka parengė 2016-iesiems – LR Seimo paskelbtiems Bibliotekų metais. „Norime, kad knyga peržengtų uždaras erdves ir taptų prieinama kiekvienam“, – teigė bibliotekininkai.

Projektą įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kartu su UAB „JC Decoux Lietuva“. Jį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Projekto partneris – Klaipėdos keleivinis transportas. Informaciniai rėmėjai – „XFM radijas“, radijo stotis „Laluna“. Toks projektas Lietuvoje įgyvendinamas pirmą kartą.

Renginyje „Knygos sugrįžta“, kuriame dalyvavo bendruomenės nariai, savivaldybės atstovai, bibliotekininkai, ištraukas iš literatūros kūrinių skaitė aktorė Nijolė Sabulytė, muzikavo Gintaras Vainutis. Buvo pagerbti ir aktyviausi skaitytojai.

Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Debreceno filialas duris remontui užvėrė balandžio 1-ąją.

Bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės teigimu, filialas prilygo šašui. Anot jos, remonto čia nebuvo jau labai seniai, galima sakyti, padėtis buvo tragiška.

Nors filialas remonto šaukėsi jau ne vienerius metus, tačiau pinigų šiems darbams pavyko gauti tik šiemet. Prie to, anot B.Lauciuvienės, prisidėjo ir įstaigos lankytojai, kurie kreipėsi į uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorių, bandydami įrodyti, kad tokiose patalpose biblioteka veikti negali.

Iš viso Debreceno filialo remontui buvo atseikėti 25 tūkst. eurų. Patvirtinus šią sumą, suskubta atlikti galimų rangovų apklausas ir pradėti darbus.

Už minėtus pinigus buvo pakeisti filialo langai bei durys, atnaujinta elektros instaliacija, sanitariniai mazgai, sutvarkytos sienos ir lubos.

Teigiama, kad daugiau nei pusantro mėnesio turkęs remontas vyko sklandžiai. Klaipėdiečiai apie artėjančius darbus buvo informuoti iš anksto, jiems leista pasiskolinti daugiau knygų.

Atsinaujinusi biblioteka skaitytojų laukia pirmadieniais–penktadieniais nuo 10 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 17 val.

Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Debreceno filiale verda remonto darbai. Per pusantro mėnesio patalpas planuojama sutvarkyti neatpažįstamai. Siekiant gauti finansavimą atnaujinimui, talkino ir filialo lankytojai.

Būklė – tragiška

Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Debreceno filialas duris remontui užverė balandžio 1-ąją.

Bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės teigimu, skaitytojams atnaujintos patalpos duris atvers gegužės viduryje.

„Debreceno filialas prilygo šašui. Remonto čia nebuvo jau labai seniai, galima sakyti, padėtis ten buvo tragiška“, – pastebėjo bibliotekos direktorė.

Talkino ir bendruomenė

Nors filialas remonto šaukėsi jau ne vienerius metus, tačiau pinigų šiems darbams pavyko gauti tik šiemet. Prie to, anot B.Lauciuvienės, prisidėjo ir įstaigos lankytojai, kurie kreipėsi į uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorių, bandydami įrodyti, kad tokiose patalpose biblioteka veikti negali.

„Ir mums pavyko. Mes gavome pinigų tiek einamajam remontui, tiek langams“, – paaiškino direktorė.

Iš viso Debreceno filialo remontui buvo atseikėti 25 tūkst eurų. Patvirtinus šią sumą, suskubta atlikti galimų rangovų apklausas ir pradėti darbus.

Už minėtus pinigus bus pakeisti filialo langai bei durys, atnaujinta elektros instaliacija, sanitariniai mazgai, sutvarkytos sienos ir lubos.

B.Lauciuvienė patikino, kad vos prieš kelias dienas prasidėję remonto darbai vyksta sklandžiai ir sparčiai, todėl tikimasi, kad nuo grafiko nukrypta nebus.

Nepatogumų nepajus

Pašnekovės teigimu, per pusantro mėnesio, kol Debreceno filiale vyks remonto darbai, skaitytojai didesnių trukdžių patirti neturėtų.

Klaipėdiečiai apie artėjančius remonto darbus buvo informuoti iš anksto, jiems leista pasiskolinti daugiau knygų.

Šiuos leidinius galima grąžinti ir po remonto, delspinigiai nebus skaičiuojami. Spaudos prenumeratoriai laikraščius šiuo metu pasiima Mainų ir rezervinio fondo patalpose, esančiose prie pat remontuojamo filialo, darbo dienomis nuo 10 iki 11 val.

Numato pokyčių

Direktorė pastebėjo, kad iki 2021-ųjų bibliotekos laukia ir daugiau pokyčių.

„Taryboje dabar bus tvirtinamas bibliotekos optimizavimo planas, kuriam jau pritarė tarybos kolegija. Numatoma, kad Debreceno filialas 2019 ar 2020 m. bus uždarytas“, – dėstė B.Lauciuvienė ir pridūrė, kad iki filialo uždarymo dar yra laiko, o tokios būklės patalpose žmonių priimti nebebuvo galima.

Minėtame plane numatyta ir naujos bibliotekos statyba.

Klaipėdos savivaldybės viešajai bibliotekai numatyta pokyčių. I.Simonaitytės gatvėje iškils naujas statinys, kuriame įsikurs biblioteka-bendruomenės centras, "Kauno atžalyno" filialas bus modernizuotas, o dar 8 padaliniams teks užverti duris.

Uostamiestyje susirūpinta Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos ateitimi. Dėl šios priežasties Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė minėtos įstaigos tinklo optimizavimo bei veiklos modernizavimo galimybių studiją.

Dokumente miestui pateiktos trys alternatyvos. Antradienį Klaipėdos miesto tarybos kolegija "palaimino" trečią scenarijų. Pagal jį numatoma pastatyti biblioteką-bendruomenės centrą, kiek sumažinti filialų skaičių bei vieną padalinį atnaujinti.

Nauja biblioteka-bendruomenės centras iškiltų I.Simonaitytės g. 29A sklype.

Naujo statinio projektavimas, statyba ir įrengimas turėtų kainuoti beveik 1,8 mln. eurų. Šiuos pinigus reikės rasti miesto biudžete.

"Kauno atžalyno" filialą siūloma modernizuoti ir uždaryti iš viso aštuonis bibliotekos padalinius.

"Kauno atžalyno" filialas turėtų būti atnaujinamas ES ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Šiam darbui prireiks apie 1,4 mln. eurų. ES lėšos siektų beveik 1,2 mln. eurų, o savivaldybei tektų prisidėti maždaug 200 tūkst. eurų.

Pabrėžiama, kad, vadovaujantis patvirtintuoju scenarijumi, optimaliai padidėtų bibliotekos lankytojų skaičius. Apskaičiuota, kad jis išaugtų iki 148 300 lankytojų per metus. Bibliotekos plotas padidėtų 1 483 kv. metrais. Tiesa, tokios atnaujintos bibliotekos išlaikymas per metus pabrangs maždaug 19 tūkst. eurų.

Pokyčiams pritarė ne tik dauguma tarybos kolegijos narių, bet ir uostamiesčio bibliotekų bendruomenė.

Visą šią savaitę uostamiesčio knygų mėgėjai Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose įvairių leidinių gali įsigyti pigiau. Teigiama, kad tai vienintelė proga senoms knygoms pradėti antrą gyvenimą.

Nuo pat nepriklausomybės laikų Klaipėdos savivaldybės viešoji biblioteka periodiškai rengia jai nereikalingų knygų bei periodikos leidinių išpardavimą.

Šią savaitę uostamiesčio gyventojai bet kuriame bibliotekos padalinyje gali įsigyti juos dominančių knygų.

Bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė pastebėjo, kad išpardavimo metu leidinių kainos yra prieinamos visiems, mat svyruoja nuo poros dešimčių centų iki vieno ar kelių eurų. Esą siekiama ne uždirbti kuo daugiau pinigų, o padėti knygoms rasti naujus namus.

Šiemet skaitytojai gali rinktis iš kelių tūkstančių knygų bei periodikos spaudinių įvairiomis temomis, lietuvių bei rusų kalbomis.

Pabrėžiama, kad toks tradiciniu tapęs išpardavimas kasmet rengiamas tam, kad vis atnaujinant bibliotekos knygų fondus susikaupusiems leidiniams ima trūkti vietos.

"Mūsų bibliotekai, kitaip nei bet kuriai kitai Lietuvoje, yra labai svarbu fonduose turėti vietos. Nedaug įstaigų gali pasigirti tokiu knygų atnaujinimui skirtu finansavimu", – patikino B.Lauciuvienė.

Direktorės teigimu, panašūs išpardavimai vyksta visame pasaulyje. Bibliotekininkams jie tampa nemenku iššūkiu, mat kiekvieną knygą būtina įvertinti ir paruošti parduoti.

Anot bibliotekos vadovės, knygas paversti makulatūra yra gaila, nes jos prilygsta gyvam organizmui. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kai seno leidinio ilgus metus ieškoję skaitytojai jį atranda būtent išpardavimo metu.

"Jeigu knygų niekas nenupirks, žadame jas nurašyti ir išvežti į makulatūros surinkimo punktą. O šiomis dienomis leidiniai dar turi šansą vėl tapti skaitomi", – pabrėžė direktorė.

Jau šį trečiadienį prasidės pirmieji programos „Pėdink į Girulius“ renginiai. Šiais metais kultūrinių renginių programa mini penkerių metų jubiliejų. Projektas šiemet sulaukė ir uostamiesčio verslininkų dėmesio.

Buria bendruomenę

Kasmet Klaipėdos savivaldybės viešajai bibliotekai vasara – darbymetis.

Nors miesto bibliotekos nuo birželio pradeda dirbti trumpiau, tačiau visos pajėgos koncentruojamos Giruliuose, kur jau penktą kartą organizuojama kultūrinių renginių programa „Pėdink į Girulius“.

„Girulių biblioteka yra puikus pavyzdys, kaip biblioteka tampa ir bendruomenės namais. To pasigendame Klaipėdoje, ypač pietinėje miesto dalyje“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Klaipėdiečių bei giruliškių mėgstamas projektas, pasak bibliotekos vadovės, gyvuoja tik pačios bibliotekos ir aktyvių miesto gyventojų savanorystės pagrindu.

Šiuo metu bibliotekoje jau įsibėgėjo vaikų vasaros stovyklos edukaciniai užsiėmimai.
Vaikai jau papuošė bibliotekos teritoriją dešimties vėtrungių ekspozicija.

Sulaukė susidomėjimo

Pašnekovė pasidžiaugė, jog „Pėdink į Girulius“ kasmet sulaukia ne tik didžiulio lankytojų dėmesio , bet ir menininkų, kurie kasmet vis aktyviau įsitraukia į bibliotekos rengiamą projektą.

Kultūrinės programos renginiai Girulių bibliotekoje prasidės jau birželio 18 d. ir vyks kiekvieną trečiadienį visą vasarą.

Iš viso gyventojai galės pasidžiaugti net 12 renginių. Projektas finišuos rugpjūčio 27 d.
Visą vasarą Giruliuose bus kviečiama klausytis koncertų, įvairių literatūros skaitymų, žiūrėti filmų bei spektaklių.

„Šiais metais buvo tiek daug norinčių dalyvauti, kad mes netgi neturėjome programoje tiek daug vietos, tačiau stengėmės sutalpinti visus“,– pasakojo projekto renginius organizuojanti Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.

Rado rėmėjų

Šiemet prie renginių organizavimo aktyviai prisijungė ir uostamiesčio verslininkai.
Pirmąkart buvo suformuota „Pėdink į Girulius“ globėjų taryba.

Organizuojant renginius bei finansiškai prisidėti nusprendė bendrovės „Klaibuta“ generalinis direktorius Antanas Tamkevičius, „Autrobalta“ vadovas Sigitas Ivanauskas, Girulių bendruomenės pirmininkas Rimantas Gedrimas, Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis bei klaipėdietis, kino ir teatro aktorius Giedrius Savickas.

Artimiausias renginys Giruliuose praūš jau šį trečiadienį.
18 val. Girulių bibliotekoje organizuojamas iškilmingas projekto atidarymas.

Renginio metu skambės penkių Lietuvos etninių regionų dainos, instrumentinė muzika bei pasakojamoji tautosaka.
Šiuolaikinės muzikos garsais žiūrovus džiugins Klaipėdos universiteto akordeonistai.

Prasidėjus Nacionalinei bibliotekų savaitei, uostamiestyje pradėtas ir bibliotekos spaudinių išpardavimas. Knygų kainos svyruoja nuo 20 centų iki kelių šimtų litų. Už surinktas lėšas bus perkamos naujos knygos. Gyventojai skuba pirkti lietuviškus spaudinius ir siųsti užsienyje gyvenantiems giminaičiams.

Nuo šios savaitės Klaipėdos savivaldybės viešojoje bibliotekoje prasidėjo nereikalingų spaudinių išpardavimas. Numatyta parduoti apie 5 tūkst. knygų.
Jų vertintojai kasdien iki 18 val. užsukę į bibliotekos Mainų fondą pasaulinio pripažinimo kūrinius gali įsigyti vos už keliasdešimt centų.

Knygas nuspręsta parduoti todėl, kad bibliotekos sulaukia naujų leidimų ir senųjų gyventojai tiesiog nebeskaito, paseno kai kurių turinys arba egzempliorių yra per daug.

„Kaina priklauso nuo knygos išvaizdos, jos turinio. Knyga gali kainuoti nuo 20 centų iki 20 litų. Turime enciklopediją, kurią sudaro 51 tomas, ją siūlome pirmą kartą. Parduosime visus enciklopedijos tomus, todėl tikimės gauti 200 litų“, – vardijo Klaipėdos viešosios bibliotekos Komplektavimo skyriaus darbuotoja Violeta Prišmontienė.

Daugiausia išparduodama grožinės literatūros lietuvių bei rusų kalbomis. Nors itin senų, antikvarinių knygų šiuo metu įsigyti nepavyktų, tačiau kelių dešimčių metų senumo leidinių tikrai pavyks aptikti.

Bibliotekininkė pasakojo, kad knygų išpardavimas rengiamas jau penktąjį kartą ir kasmet sulaukia vis didesnio populiarumo.

„Pirkėjų srautas labai skirtingas. Vieną dieną ateina labai daug žmonių, o kartais užsuka vos keli lankytojai“, – pasakojo V.Prišmontienė.

Vienas išpardavimas buvo organizuojamas net visą mėnesį. Tada parduota knygų už 1 tūkst. litų.
Pusė surinktų pinigų atitenka savivaldybei, o kita pusė lieka bibliotekai. Už surinktas lėšas bus perkami nauji leidiniai.

Nors išpardavimas prasidėjo tik šį antradienį, klaipėdiečiai jau nupirko knygų daugiau nei už 100 litų. Spaudinius galima pirkti iki ateinančio antradienio.
Bibliotekininkė pasakojo, kad į Mainų skyrių užsukę uostamiesčio gyventojai daugiausia domisi grožine literatūra, netrūksta ir tokių, kurie į biblioteką užsuka po kelis kartus.

„Žmonės perka ir pasakoja, kad tos knygelės iškeliaus į užsienį. Veža ten gyvenantiems tautiečiams, vaikiškas knygutes – užsienyje augantiems lietuviukams“, – atskleidė V.Prišmontienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje rinkosi bibliotekininkai, mokytojai ir vaikai, aktyviai dalyvaujantys viešųjų bibliotekų inovacijų programoje „Iššūkis“, kurios koncepcija sulaukė nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Moksleiviai pamėgo

Į uostamiestį atvyko žaidimą "Iššūkis" sukūrę Utenos viešosios bibliotekos, Utenos švietimo centro specialistai ir mokytojų ekspertų grupė, kurie pristatė Klaipėdoje pradėtos įgyvendinti programos rezultatus ir apdovanojo geriausiai pasirodžiusius vaikus.

Utenoje startavusi 2010-aisiais, šiais metais programa pasiekė ir Klaipėdą. Žaidimą vaikai gali žaisti daugelyje Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padalinių ir uostamiesčio mokyklose, kurios yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis.

Per porą mėnesių lavinanti ir ugdanti programa susilaukė uostamiesčio moksleivių dėmesio. Anot bibliotekos darbuotojų, į programą jau įsitraukė apie 300 smalsių klaipėdiečių – daugiau nei pusė jų turiningai praleisti laiko atvyksta į Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padalinius.

Motyvuoja vaikus

Programa skatina vaikus žaisti ne įprastus kompiuterinius žaidimus, o mokomąjį žaidimą, kuris yra įtraukiantis, skatinantis lenktyniavimą, padedantis įgyti žinių, suderintų su mokymo programomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė pasakojo, kad žaidimas "Išsūkis" motyvuoja moksleivius.

"Vaikai rodo susidomėjimą. Prasmingas laiko leidimas prie kompiuterio juos įkvepia ir skatina siekti žinių. Be to, į viešosios bibliotekos padalinius užsukantys vaikai labai laukia prizų. Kartą per mėnesį geriausius rezultatus parodę vaikai yra apdovanojami kvietimais į baseiną. O moksleivius iš mokyklų, kurios dalyvauja projekte, skatina patys mokytojai, skirdami papildomų balų prie pažymių", – kalbėjo B.Lauciuvienė.

Gerina rezultatus

Anot jos, projektas padeda vaikams išmokti tikslingai panaudoti kompiuterį. Direktorės teigimu, projekto sėkmė dar kartą patvirtina, kad tokios edukacinės programos itin reikalingos ir naudingos.

5–7 klasių moksleiviai, žaisdami žaidimą "Iššūkis", bibliotekose gali pagerinti savo mokymosi rezultatus iš matematikos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų, gamtos mokslų. Siekiant gerų rezultatų, buvo sukurtos techninės priemonės žaidimą stebėti, valdyti, rinkti statistiką.

Į žaidimą jau įsijungė "Verdenės", Prano Mašioto, Simono Dacho, Martyno Mažvydo, "Gabijos" progimnazijos bei Liudviko Stulpino, Gedminų, "Vyturio", Vitės pagrindinės mokyklos.