S. Kairys savo įraše feisbuke ketvirtadienį taip pat kritikavo komisijos „ypatingą dėmesį sovietiniam paveldui“, jos trukdymą įvairiems sprendimams.

Pasak ministro, prieš kelias dienas komisija išplatino viešą pareiškimą, kuriuo bando atkreipti dėmesį, jog valstybės skiriamos lėšos paveldui „kasmet mažėja".

Mano viešas klausimas visoms valdžios institucijoms, ar tikrai taip įsivaizduojame Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbą ir ar tikrai toks kapstymasis detalėse yra tai, ko mes visi tikimės?

„Vertėtų pasitikrinti. Paveldotvarkos biudžetas visoms programoms buvo: 2017 m. – 5,5 mln. eurų, 2018 m. – 5,2 mln. eurų, 2019 m. – 4,5 mln. eurų, 2020 m. – 5,7 mln. eurų, 2021 m. – 6,8 mln. eurų, 2022 – 8,3 mln. eurų. Kitaip tariant, LRV (Vyriausybės) ir Kultūros ministerijos pastangos sąmoningai nutylimos, išryškinami seni duomenys, kuriais patogiau pagrįsti savo „ekspertinę“ nuomonę. Jau nebekalbu apie pastangas ir konkrečias lėšas, numatytas Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų išpirkimui“, –  pareiškė S. Kairys.

Anot jo, komisija galėtų būti be galo vertinga savo įžvalgomis ir siūlymais, pavyzdžiui, pasisakyti Europos Sąjungos lygio diskusijose apie klimato kaitos poveikį paveldui, paveldo apsaugos dermę su visų visuomenės grupių poreikiais, darniu judumu, tačiau tokių pozicijų nesigirdi.

„Mano viešas klausimas visoms valdžios institucijoms, ar tikrai taip įsivaizduojame Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbą ir ar tikrai toks kapstymasis detalėse yra tai, ko mes visi tikimės? Teko gyvai bendrauti su šia komisija, lyg ir atrodė, kad galima ieškoti sąlyčio taškų, bet matau didesnį norą politikuoti ir kažkaip netikiu, kad visus komisijos narius tenkina toks veikimo būdas“, – pabrėžė S. kairys.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių: du narius skiria ir atleidžia prezidentas, po keturis – Seimas ir premjeras, du narius renka ir atšaukia visuomeninės organizacijos.

„Lukiškių aikštėje, vienoje Vilniaus svarbiausių reprezentacinių erdvių, vakar Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu pradėtas pilti smėlis įrengiant paplūdimį. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomone, toks sprendimas nesuderinamas su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme“, – rašoma komisijos tinklapyje paskelbtame pranešime. 

Pasak Kultūros paveldo komisijos, Lukiškių aikštė yra siejama su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija, tai yra vientisa, urbanistinė erdvė, o aikštės pritaikymo sprendimai turėtų apimti ir suderinti tiek memorialinę, tiek visuomeninę paskirtis. 

Toks sprendimas nesuderinamas su istorine ir memorialine Lukiškių aikštės reikšme.

„Paveldo komisija mano, kad smėlio paplūdimio įrengimas Lietuvos istorinei atminčiai, tautiškumui itin svarbioje viešojoje erdvėje nedera su memorialine ir istorine Lukiškių aikštės reikšme.  Dirbtiniame paplūdimyje vykdomos veiklos gali nustelbti tokios aikštės viešąjį pažinimą miestiečiams, plačiajai visuomenei bei svečiams iš užsienio šalių“, – pabrėžia komisija. 

Jos manymu, su visuomene dėl projekto įrengimo nebuvo tartasi, nes paplūdimui panaudotos žiemos metu aikštėje veikiančios čiuožyklos konstrukcijos, jokie nauji pastovūs statiniai nebuvo statomi. 

„Skubotai priimti sprendimai dėl tokių valstybės istorinei atminčiai svarbių objektų, nesuteikus progos visuomenei išreikšti nuomonės, skatina šios susiskaldymą dėl svarbių paveldo objektų įveiklinimo“, – teigia komisija. 

Apie tai, kad Vilniaus centre esančioje Lukiškių aikštėje pradedama įrenginėti dirbtinį paplūdimį, miesto savivaldybė pranešė pirmadienį ryte. 

1660 kv. m ploto paplūdimys pirmadienio rytą pradėtas pilti Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto, tam bus panaudota apie 300 kubinių metrų smėlio.

Paplūdimys aikštėje bus visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.

Dėl šio sprendimo savivaldybė ir sostinės meras R. Šimašius sulaukė įvairios kritikos, teigiama, kad toks projektas yra netinkamas Lukiškių aikštei, taip pat, priekaištaujama dėl to, kad planuojant projektą nebuvo tartasi nei su visuomene, nei su savivaldybės taryba ar administracija. 

Lukiškių aikštės istorija siejama su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija. Tai pažymi ne tik archyviniai duomenys, bet ir įrengta atminimo lenta, įamžinanti 1863 m. sukilimo dalyvių mirties vietą bei akmuo Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo (nežinomo kario) būsimam paminklui. Tai yra istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė, turinti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę paskirtis, tad aikštės pritaikymo sprendimai turėtų apimti ir suderinti visas šias funkcijas.

Seimas yra priėmęs nutarimą, kuriame nustatyta, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Paveldo komisija mano, kad smėlio paplūdimio įrengimas Lietuvos istorinei atminčiai, tautiškumui itin svarbioje viešojoje erdvėje nedera su memorialine ir istorine Lukiškių aikštės reikšme. Dirbtiniame paplūdimyje vykdomos veiklos gali nustelbti tokios aikštės viešąjį pažinimą miestiečiams, plačiajai visuomenei bei svečiams iš užsienio šalių.

Paveldo komisijos žiniomis, paplūdimiui įrengti nebuvo pastatyti nauji pastovūs ar laikinieji inžineriniai statiniai, bet buvo panaudotos žiemos metu veikusios čiuožyklos konstrukcijos. Galimai dėl šios priežasties nebuvo skirta laiko visuomenei supažindinti su tokio pobūdžio aikštės įveiklinimu – sumanymas paviešintas, kai idėja jau pradėta įgyvendinti.

Skubotai priimti sprendimai dėl tokių valstybės istorinei atminčiai svarbių objektų,  nesuteikus progos visuomenei išreikšti nuomonės, skatina šios susiskaldymą dėl svarbių paveldo objektų įveiklinimo, sako Valstybinė kultūros paveldo komisija.

 Už jos kandidatūrą balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo devyni, susilaikė trys politikai.

Menotyrininkė, architektūrologė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė - ekspertė E. Karalevičienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigas galės eiti ne ilgiau, negu baigsis jos, kaip komisijos narės, kadencija.

Skirti E. Karalevičienę Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke dar vienai kadencijai pasiūlė pati komisija. Šias pareigas ji eina nuo 2015 metų.

Seimo Kultūros komitetas buvo nepritaręs jos kandidatūrai.

Pagrindinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos misija – dalyvauti formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, informuoti Seimą, prezidentą ir Vyriausybę apie kultūros paveldo apsaugos problemas, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus.

Seimas antradienį iš pareigų atleido Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkę Gražiną Drėmaitę, pasibaigus kadencijai.

Už tai balsavo 67 Seimo nariai. Po vieną parlamentarą balsavo prieš ir susilaikė.

G.Drėmaitė Valstybinės kultūros paveldo komisijai vadovavo nuo 2009 metų.

Parlamentui pateikta nauja kandidatė į šias pareigas, komisijos narę Eveliną Karalevičienę. Dėl kandidatūrą dar svarsto Seimo frakcijos.

Komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Nevienareikšmiai vertinamos sovietinės Žaliojo tilto skulptūros turėtų būti išsaugotos, sako kandidatė į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkes Evelina Karalevičienė.

„Kalbant apie Žaliojo tilto skulptūrų klausimą, atsakyčiau vienareikšmiškai: „taip“, jį reikia saugoti“, – ketvirtadienį per prisistatymą Seimo nariams sakė kandidatė.

Taip ji atsakė į parlamento vicepirmininkės konservatorės Irenos Degutienės klausimą, koks turėtų būti Vilniuje, ant Žaliojo tilto, stovėjusių sovietinių skulptūrų likimas.

„Labai gaila, bet jūs tikriausiai nebuvote praėjusį pavasarį mūsų komisijos organizuotoje konferencijoje - diskusijoje, kur patys iškiliausi mokslininkai kalbėjo būtent apie Žaliojo tilto skulptūras, jų išsaugojimą“, – sakė E.Karalevičienė.

Vėliau BNS ji patikslino kalbėjusi apie skulptūrų išsaugojimą „plačiąja prasme“, kaip sovietinės kultūros paveldą.

„Mūsų komisija priėmė sprendimą, kad reikia steigti specialią sovietmečio paveldo vertinimo tarybą, kuri įvertintų sovietmečio objektus, ypač tokius skausmingus. Tai jau tolesnių diskusijų klausimas“, – teigė ji.

Kita vertus, paveldosaugininkė atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, visuomenę supriešinusios skulptūros turėtų būti grąžintos ant tilto, jas suremontavus.

„Šiai dienai tiltas su skulptūromis vis dėlto yra saugomas valstybės. Čia net diskutuoti apie tai nereikėtų. Jos dabar yra blogos būklės, nukeltos, bet šiandien pagal galiojančius teisės aktus, skulptūros turėtų būti ant tilto. O kaip bus, laikas parodys“, – sakė E.Karalevičienė.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos narę E.Karalevičienę siūloma skirti šios komisijos pirmininke vietoj kadenciją baigusios Gražinos Drėmaitės.

Pagal išsilavinimą menotyrininkė E.Karalevičienė yra nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė – ekspertė.

Dėl jos skyrimo į pareigas turės balsuoti Seimas.

Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto buvusios skulptūros nukeltos liepos viduryje. Ekspertai, Vilniaus valdžios teigimu, nustatė, kad jos yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Sostinės meras Remigijus Šimašius nelinkęs skulptūrų grąžinti ant tilto, bet yra patikinęs, kad jų klausimas bus sprendžiamas tik tuomet, kai ekspertai atsakys, ar jas dar reikia saugoti.

Skulptūros šiuo metu nėra restauruojamos, jos tiesiog saugomos vienos savivaldybės įmonės teritorijoje.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sakė, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.

Skulptūros įrašytos į saugomų kultūros vertybių sąrašą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo, kad jai vadovauti būtų paskirta menotyrininkė Evelina Karalevičienė.

Penktadienį posėdžiavusi komisija nubalsavo už šios kandidatūros teikimą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kuris savo ruožtu ją teiktų tvirtinti parlamentui.

Valstybinei kultūros paveldo komisijai dabar vadovaujanti Gražina Drėmaitė BNS sakė, kad Seimo komiteto sprendimo tikisi jau kitą savaitę.

„Mes išrinkome E.Karalevičienę, Kauno paminklosaugininkę (...). Buvo du kandidatai - Deivydas Rimkevičius ir E.Karalevičienė, tai daugumą balsų surinko E.Karalevičienė“, - teigė G.Drėmaitė, Valstybinei kultūros paveldo komisijai vadovaujanti nuo 2009 metų.

Pavasario sesijoje Seimas nepritarė teisininko D.Rimkevičiaus skyrimui komisijos pirmininku, nors jo kandidatūrą teikė pati komisija ir jai pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių: du narius skiria ir atleidžia prezidentas, keturis narius – Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, keturis narius – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Jie skiriami ketveriems metams.

Komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Kultūros paveldo komisija siūlys Vyriausybei steigti specialią mokslinę tarybą, kuri rūpintųsi sovietmečiu sukurto paveldo išsaugojimu Lietuvoje.

„Mes dar mažą korektūrą darysime, bet iš principo siūlysime. Taryba bus kitokiu pavadinimu, viskas bus aiškiau parašyta“, - BNS penktadienį sakė Kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Anot jos, pagal penktadienio komisijos posėdyje išsakytas pastabas pakoreguotas sprendimas bus viešai paskelbtas kitą savaitę. Sprendimo projekte buvo nurodyta, jog „žymiausi sovietmečio epochos kūriniai, sukurti Lietuvos menininkų, turi būti išsaugoti ateities kartoms moksliniam pažinimui bei visuomeniniam naudojimui“. Taip pat jame sakoma, kad reikėtų su Rusija atnaujinti derybas dėl sovietinio laikotarpio karių kapų Lietuvoje ir karių bei civilių karo ir represijų aukų kapaviečių Rusijoje priežiūros.

Kultūros paveldo komisija taip pat nutarė kreiptis į prokurorus, kad būtų apgintas viešasis interesas dėl statybų Vilniaus senamiestyje. Komisijos sprendimo projekte nurodoma, kad ypač daug medžiagos surinkta „apie istoriškai susiformavusių, savitų Užupio erdvinių struktūrų pakeitimus ar agresyvios plėtros planavimą“.

„Irgi maži pataisymai yra dėl senamiesčio, bet iš esmės pritarta be išlygų“, - apie sprendimą kreiptis į prokurorus teigė G.Drėmaitė.

Vilniaus senamiestis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir jo valdymas turėtų garantuoti, kad jo vientisumas ir autentiškumas išliktų nepakitęs ar pagerėtų.

Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje menotyrininkę Giedrę Mickūnaitę keičia jos kolegė Evelina Karalevičienė.

Premjero Algirdo Butkevičiaus potvarkiu Vilniaus dailės akademijos docentė G.Mickūnaitė atleista iš komisijos narių jai atsistatydinus. Tuo pačiu komisijos nare likusiam kadencijos laikotarpiui paskirta tos pačios akademijos lektorė, menotyrininkė E.Karalevičienė.

G.Mickūnaitė komisijoje dirbo nuo 2011 metų lapkričio 18 dienos.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių. Du narius skiria ir atleidžia prezidentas, keturis – Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, keturis – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Komisijos nariai skiriami ketveriems metams.

Valstybinė kultūros paveldo komisija dalyvauja formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, teikia siūlymus Seimui, prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms šiais klausimais, vertina kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją įgyvendinančias programas ir biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimą, svarsto ir aprobuoja siūlymus kultūros paveldo vertybes paskelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą ir pan.

Kultūros paveldo komisija siūlo nustatyti, kad paminklai, pažymėti okupacine simbolika, nebūtų laikomi vertingais, o tai gali sudaryti prielaidas nukelti prieštaringai vertinamas Žaliojo tilto skulptūras, kurioms šiuo metu yra suteiktas valstybės saugumo paveldo statusas, antradienį pranešė LNK televizija.

„Siūlome, kad tokie paminklai, kurie yra pažymėti okupacine simbolika arba fašistine simbolika, jie negali būti laikomi vertingais. Šiandien jau Kultūros ministeriją pasieks patikslintas kriterijų projektas, aš manau, kad ministras artimiausiu metu tokius patikslintus kriterijus patvirtins, ir tai leis paprasčiau vertinimo tarybai priimti sprendimą dėl jų tolimesnės teisinės apsaugos", - laidai „Labas vakaras, Lietuva“ sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Ji sakė mananti, kad „tokių okupacinių simbolių mūsų valstybėje neturėtų likti“.

Už Žaliojo tilto skulptūrų išsaugojimą Vilniaus centre pasisako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus ant Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.