Viešosios įstaigos vadovas iš trijų kandidatų atrinktas konkurso būdu.

„Mano tikslas, kad gyventojai matytų sutvarkytus, prižiūrėtus ir patrauklius miesto parkus. Taikysime viešųjų erdvių kokybės standartą. Įstaigos viduje sieksiu procesų skaitmenizavimo, inovacijų diegimo, maksimalaus skaidrumo, aktyvesnio veiklos viešinimo“, – pranešime cituojamas L. Čiakas.

Jis žada nepamiršti ir visuomenės švietimo: „įstaigos kraštovaizdžio architektai, ekologai gali patarti gyventojams, kaip tvarkyti savo aplinką, formuoti jų požiūrį į želdynų teikiamą naudą“.

L. Čiakas NŽT vadovavo 2017–2021 metais, iki tol šešerius metus jis vadovavo Valstybės kontrolės 1-ajam audito departamentui, auditavo žemės ūkio ir kaimo plėtros, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, viešojo administravimo sritis.

L. Čiakas dirbo ir su Lietuvos eurointegracijos projektais, vadovavo Žemės ūkio ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamentui. Naujasis „Vilniaus miesto parkų“ vadovas yra baigęs Aleksandro Stulginskio universitetą, ekonomikos magistro studijas.

„Vilniaus miesto parkai“ prižiūri ir tvarko 21 sostinės parką ir viešąją erdvę, rūpinasi vertingų gamtos objektų, kraštovaizdžio išsaugojimu, atkūrimu. Taip pat koordinuoja įvairius poilsio, sporto, kultūros renginius, vykstančius parkų teritorijoje. Parkai taip pat organizuoja sodinimo talkas, šviečia visuomenę aplinkosauginiais klausimais.

Įstaigoje dirba skirtingų kvalifikacijų specialistai – kraštovaizdžio architektai, miškininkai, miesto sodininkai. Priežiūrą vykdo aplinkos tvarkytojai. Su jais įstaigoje dirba 50 darbuotojų.

Pastaruoju metu įstaigai vadovavo laikinoji direktorė Dovilė Ivanauskienė. 

„Pagal Vyriausybės programą, šiais metais turėjo būti baigtas teisių atkūrimas kaimiškose vietose ir visuose miestuose, išskyrus Vilnių ir Trakus, nes ten situacija sudėtingesnė. Darbai vyksta, o, kalbant apie kaimiškas vietoves, praktiškai atkūrimas yra baigtas“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Čiakas.

„2020 metų sausio 1 dienai kaimiškose vietose turėjome 92 piliečius, kuriems dar nebuvo baigti projektavimo darbai. Tas skaičius tirpsta, ir per pirmą antrą ketvirtį su likusiais susitvarkysime, kadastriniai matavimai bus atlikti ir bus priimti sprendimai“, – pridūrė NŽT vadovas.

Tuo metu miestuose, išskyrus Vilniaus ir Trakų savivaldybes, yra likę apie tūkstantį piliečių, kuriems reikia atkurti nuosavybes teises.

Dedame dideles viltis, kad Vilniaus miesto savivaldybė mums pateiks reikiamu laiku visus sklypus, kad galėtume atkurti piliečiams nuosavybę.

„Tikslas – per pirmą antrą ketvirtį matavimus atlikti ir atkurti (teises. – ELTA). Galima sakyti, kad tiek kaimiškose vietovėse, tiek miestuose atkūrimas yra visiškoje pabaigoje“, – sakė L. Čiakas.

Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybėse, pasak L. Čiako, nuosavybės teisės dar nėra atkurtos per 3 tūkst. piliečių.

„Mes dedame dideles viltis, kad Vilniaus miesto savivaldybė mums pateiks reikiamu laiku visus sklypus, kad galėtume atkurti piliečiams nuosavybę“, – sakė NŽT direktorius.

Kaip nurodo NŽT, kaimo vietovėse žemės nuosavybės teisės atkurtos apie 800 tūkst. piliečių į daugiau nei 4,02 mln. hektarų žemės, miestuose – beveik 47,4 tūkst. piliečių į kiek daugiau nei 37 tūkst. hektarų žemės.

"Tarnyba savo jėgomis surinko duomenis apie laisvos valstybinės žemės plotus Vilniaus mieste ir parodė savivaldybei – štai, yra plotai, kuriuos būtų galima grąžinti žmonėms. Tada dalis tų plotų buvo skirti grąžinimui", – interviu "Vilniaus dienai" sakė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas.

– Sostinėje žemės nuosavybė atkurta tik maždaug 58 proc. buvusių savininkų ir jų įpėdinių. Kodėl procesas Vilniuje šitoks vangus?

– Miestuose yra kitokia atkūrimo tvarka nei kaimiškuose rajonuose, kur mūsų tarnyba valdo visą procesą. Miestuose esame priklausomi nuo savivaldybių: sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo NŽT gali priimti tik gavusi iš savivaldybių administracijų žemės sklypų detaliuosius planus ir žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Kol tokių neturime, negalime formuoti atkūrimui žemės sklypų. O savivaldybės gana dažnai sako, kad nėra laisvos žemės, arba ji reikalinga miesto reikmėms.

Prieš daugiau nei metus tarnyba savo jėgomis surinko duomenis apie laisvos valstybinės žemės plotus Vilniaus mieste ir parodė savivaldybei – štai, yra plotai, kuriuos būtų galima grąžinti žmonėms. Tada dalis tų plotų buvo skirti grąžinimui ir juose pradėti projektuoti žemės sklypai. Pernai Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuosavybės teisėms atkurti perdavė 472 naujus žemės sklypus, bet apie 280 iš jų perduoti tik lapkričio–gruodžio mėnesiais, o tarnyba turi laikytis visų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Tai nėra tik mechaninis darbas – susiduriame su gyvais žmonėmis.

Šiuo metu sklypai atkūrimui baigiami formuoti, Vilniaus skyrius sudarė sąrašą ir 552 asmenys balandį pagal eilę bus kviečiami juos pasirinkti. Bet to nepakanka, nes eilėje dar laukia 2 920 piliečių, turėjusių žemę Vilniuje, ir 32 asmenys, kurių turėta žemė buvo Grigiškėse. Tai sudaro beveik pusę Lietuvos miestų gyventojų, dar neatgavusių savo ar artimųjų turėto turto. Nenorėčiau sėti nerimo, kad Vilniuje iki metų pabaigos gali nepavykti atkurti žemės nuosavybės visiems savininkams, bet jo yra. Sklypų nėra tiek, kad atitiktų poreikį, be to, kyla didžiulis nepasitenkinimas dėl kiekvieno centimetro.

Laimonas Čiakas, NŽT nuotr.

– Sostinės savivaldybė pernai buvo iškėlusi idėją žemės savininkams atlyginti ne sklypais, o sumokėti už turėtą žemę rinkos kaina. Kodėl tai nepriimtina?

– Restitucija vyksta jau trečią dešimtmetį ir negalima pamiršti, kad daugybė žmonių, pasirinkę pinigines kompensacijas, jas gavo pagal vadinamąją nominalią žemės vertę. Teismai yra pasisakę, kad tai teisinga, nes valstybė kompensuoja pagal savo galimybes. Todėl dabar jau neišeina paskutiniesiems pretendentams kompensuoti rinkos kaina. Tai būtų žmonių kiršinimas – ką pasakytų tie, kuriems buvo sumokėta gerokai mažiau.

Kita vertus, net ir miestuose ta žemė kitados buvo plyni laukai, o dabar valstybė yra investavusi į infrastruktūrą, nutiesusi gatves, todėl būtų visiškai neadekvatu buvusiam savininkui kompensuoti šios dienos rinkos kaina.

Tai būtų žmonių kiršinimas – ką pasakytų tie, kuriems buvo sumokėta gerokai mažiau.

– Imkime konkrečią situaciją: piliečių sąrašus tvirtina NŽT, savivaldybė pateikia didelį sklypą, kurį tenka dalytis keletui savininkų. Kas su jais derasi?

– Tarnyba derasi. Vienam pretendentui galimos ribos nuo 4 iki 12 arų arba galima imti standartą 6–8 arų ir taip atkurti nuosavybę. Tada jie tampa bendraturčiais, gali pasitvirtinti naudojimosi sklypu tvarką, tarpusavyje derėtis, ką sklype daryti, kad jis atneštų naudą. Tai labai priklauso nuo savivaldybės bendrojo plano, kokia veikla galima toje teritorijoje.

– Jeigu siūloma žemė, pavyzdžiui, pramoninėje teritorijoje arba kur nors prie taboro, žmogus turbūt nelabai tokį sklypą griebs, nes gyvenamoji statyba ten negalima arba vieta nepatraukli?

– Galbūt toks sklypas patrauklus verslui ir galima jį pelningai parduoti, tiesa, tam reikia visų bendraturčių sutikimo. Yra nemažai atvejų, kai pakviesti pretendentai sklypų nepasirenka net po kelių kartų. Bet valstybė negali metų metus eikvoti savo resursų, rengdama sklypų planus ir organizuodama pretendentų susirinkimus, kurie neduoda rezultatų.

Tiesa, jie turi teisę rinktis, bet kažkada turi atsirasti ir to pasirinkimo riba. Kiek metų tai gali vykti? Pagaliau jau ir patys tarp savęs juokiamės, kad restitucija niekada nesibaigs. Jeigu kažkas neapsisprendžia per kelis dešimtmečius, turi būti valstybės sprendimas, priverčiantis žmones pagaliau tai baigti, nes vilkinimas trukdo ir kitiems valstybei svarbiems procesams, pavyzdžiui, miestuose pradėti valstybinės žemės pardavimą aukcionuose.

– Tai kaipgi paskatinti tuos, kurie vis neišsirenka ir laukia "auksinio" sklypo?

– Niekas to "auksinio" sklypo neištrauks, todėl patarčiau ilgai nelaukti, nes nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo pakeitimas, kad jeigu pilietis neatsako į kvietimą rinktis ar atvykęs nepasirenka nė vieno siūlomo sklypo, jam bus suskaičiuota kompensacija ir atlyginta pinigais. Aišku, ta suma gerokai skirsis nuo žemės rinkos kainos, taigi, jeigu pasiūlymas ir netenkina lūkesčių visais 100 proc., supraskite, kad gavę kažkokį sklypą ir paskui jį pardavę, turėsite daugiau naudos, negu nepasirinkę nieko ir sulaukę piniginės kompensacijos.

Kita vertus, miestuose natūraliai trūksta sklypų. Todėl Prezidentė pasirašė įstatymo pakeitimus, numatančius, kad už miestuose turėtą žemę piliečiams galima atlyginti mišku kaimo vietovėje. Pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų vasario 1 d., o iki birželio 1 d. žmonės, dėl kurių žemės grąžinimo dar nepriimti sprendimai arba priimti, bet dar neįvykdyti, gali pakeisti savo valią ir pasirinkti už miestuose turėtą žemę lygiavertį atlyginimą mišku bet kuriame Lietuvos rajone.

– Vilniečiai gali prašyti miško ir kur nors Anykščių šilelyje?

– Rinktis galima iš nuosavybės grąžinimui rezervuotų miškų. Mūsų tarnybos interneto svetainėje galima rasti informaciją apie laisvos miško žemės plotus įvairiose kadastro vietovėse. Taip pat apie juos galima sužinoti tarnybos teritoriniuose skyriuose. Galvojama, kad tie siūlomi miškai nebūtų prasti, ne kokie šabakštynai, kad atgavęs nuosavybę žmogus turėtų galimybę rengti projektus tą mišką kirsti, parduoti medieną, gauti naudos, o paskui tą mišką atsodinti.

– Kodėl Lietuva, planavusi išlikusią nuosavybę žmonėms grąžinti iki 2004 m., nesugebėjo susitvarkyti, kaip, pavyzdžiui, Latvija ar Estija? Galbūt dėl to, kad mūsų kaimynai neleido "skraidyti" žemėms, miškams ir ežerams?

– Mano galva, tas žemių "skraidymas" ir buvo tas blogis, kuris sukūrė grandininę reakciją. Jeigu žemė "atskrieja" iš vienos vietos į kitą, kur nuosavybę turėjo, bet dar neatgavo kitas žmogus, tai tas, kuriam jo hektarų nebeliko, turi "skristi" kitur su dokumentais ir užimti natūra žemę, kuri galėjo dar kažkam trečiam priklausyti. Tas žemių ir miškų persikėlimas išbalansavo visą žemės grąžinimo procesą.

Chaosą kėlė ir nuolat keičiamos tvarkos – nuosavybės atkūrimą reglamentuojantys įstatymai buvo pakeisti daugiau nei 60 kartų. Įsivaizduokite, ką tai reiškia jų vykdytojams – vienam žmogui taikoma viena tvarka, o po pusmečio kitam tokioje pat situacijoje galioja jau kitokia įstatymo nuostata. Tai sukiršino žmones, nes valdininkai neretai nespėdavo sužiūrėti pasikeitimų ir darė klaidų, šitaip buvo sudarytos galimybės piktnaudžiauti, to irgi netrūko.

– Prieš 15 metų Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad net 3 tūkst. žemės reformą vykdžiusių žemėtvarkininkų turi savo nuosavybėje po 3 ir daugiau žemės sklypų, kurių nepaveldėjo, o kažkaip kitaip įgijo. Ar dabar teoriškai įmanoma, kad valdininkas sakytų: "Jeigu nori greitai gauti žemės, pusė – man"?

– Dabar pasitikėjimas mūsų tarnyba išaugęs. Prie to prisidėjo ir žmonių sąmoningumo kėlimas, ir įsteigto Korupcijos prevencijos skyriaus darbas. Jo specialistai nagrinėja skundus, per Pasitikėjimo liniją gautus pranešimus, analizuoja visos tarnybos žemės darbų planą, vertina sritis, kur gali pasireikšti korupcija, siūlo darbų organizavimo patobulinimus, aktyviai dirba su teisėsaugos ir kitomis kontroliuojančiomis tarnybomis. Kasdien matau raštus tai prokuratūrai, tai STT su prašymais įvertinti ar pateikti informaciją. Tai tarnybos darbuotojų discipliną stiprinantis skyrius.

– Ar visi darbuotojai deklaruoja, kiek turi nuosavų žemės sklypų arba nuomojasi iš valstybės?

– Dauguma žemės administravimo procese dirbančių asmenų yra valstybės tarnautojai ir privalo deklaruoti tiek turtą, tiek pajamas. Personalo skyrius atidžiai stebi viešųjų ir privačių interesų deklaracijas, kad darbuotojai nurodytų visus medžiotojų būrelius, priklausymą įvairioms visuomeninėms organizacijoms ar asociacijoms. Galbūt tai ir padeda kelti pasitikėjimą NŽT kaip įstaiga, nes dirbame ne vien su nuosavybės teisių atkūrimu – jis sudaro apie 20 proc. tarnybos veiklos sąnaudų. Mes vykdome ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tvarkome valstybinės žemės apskaitą, kas 3 metus atnaujiname visus ortografinius žemėlapius, kontroliuojame žemės įsigijimą, nuomą ir t. t. Šiemet norime įsidiegti vadinamąjį ISO antikorupcinį standartą – sutvarkyti visus tarnybos vykdomus procesus taip, kad jie vyktų maksimaliai užtikrinant skaidrumą. Aišku, tai nebūtų šimtaprocentinė garantija, apsauganti nuo vieno ar kito žmogaus nesąžiningumo, bet sistema turi padėti "išgaudyti" ir konkrečius nesąžiningo elgesio atvejus.

"Ne Dievas ar mesijas aš esu, bet man atrodo, kad tai yra sutvarkoma. Galbūt bus pasipriešinimas, galbūt bus neigiama atmosfera. (...) Daug neteisybės žmonių atžvilgiu buvo, verslo grupių suinteresuotumas, bet per ketverius metus tikrai galima kažką pakeisti, ir tai man įdomu", - interviu BNS sakė jis.

Anot jo, kol kas nėra nuspręsta, kaip bus reformuojami teritoriniai tarnybos skyriai - jų pertvarka gali įsibėgėti kitais metais.

- Jūs anksčiau minėjote, kad su tarnyboje paplitusia korupcija ketinate kovoti viešumu. Ar kiekvienas korupcijos atvejis tarnyboje bus viešinamas?

- Manau, kad kažkoks atsirinkimas bus, jeigu tų atvejų bus daug. Pakantumo nebus, bet jeigu atvejų daug, tai nesinorėtų, kad Nacionalinė žemės tarnyba taptų vien tik viešintoja tų atvejų ir visas tinklapis būtų skirtas tam. Tas viešinimas yra suprantamas plačiąją prasme. Galbūt nusistatysime sistemą, kokius atvejus skelbiame viešai, o kurie atvejai per smulkūs.

Aš esu linkęs manyti, kad viskas prasideda nuo žmogaus sąmonės. Jeigu matoma, kad yra galimybė ir vien žinojimas, kad bus nesurasta ar nesugauta, tai didina drąsą tą daryti. Jeigu bus žinojimas nulinės tolerancijos, jeigu bus žinojimas, kad yra mechanizmai ir planinės ar neplaninės patikros, kad yra bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis, visa tai veiks prevenciškai ir tikėkimės, jog nebus to noro.

Tai yra valstybės tarnyba, atlyginimai nėra patys patraukliausi. Galbūt tai daro įtaką norui pasipinigauti iš šono, bet koks atlyginimas bebūtų, tai neturi būti priežastimi imti papildomus pinigus. Jeigu tau atlyginimas per mažas, ieškokis naujo darbo, kurk savo verslą. Jeigu yra nustatytas atlyginimas, tai už jį tinkamai ir padoriai atlik savo darbą. Dedame viltis - galbūt su naujuoju valstybės tarnybos įstatymu valstybės tarnautojų bus kompaktiškesnis skaičius, bet finansinis paskatinimas bus daug didesnis.

- Manote, kad viešinimas bus veiksmingas?

Visi neteisėti veiksmai yra anksčiau ar vėliau identifikuojami. Aišku, tai būtų dėmė tarnybai, bet tuo pačiu tai yra apsivalymo procesas. Taip, ravime piktžoles.

- Aš manau, kad žinojimas ir viešinimas tikrai prisidėtų prie mažinimo, nes tai būtų visuomenei ir susijusiems asmenims žinia apie nustatytus atvejus, kad mes tuos atvejus surandame ir nebaudžiamumo nėra, jis baigiasi. Visi neteisėti veiksmai yra anksčiau ar vėliau identifikuojami. Aišku, tai būtų dėmė tarnybai, bet tuo pačiu tai yra apsivalymo procesas. Taip, ravime piktžoles.

- NŽT vis įvardijama kaip bene labiausiai korumpuota institucija. Ar tai negąsdino jūsų nusprendžiant dalyvauti vadovo konkurse?

- Aš pats iš viso neturiu jokių asmeninių interesų ir jokio angažuotumo. Manau, kad esu visiškai antikorupcinis. Nejaučiu iš tos pusės jokio spaudimo, kad būčiau kažkur ar kažkada prasikaltęs. Manau, kad esu sąžiningas, garbingas ir žodžio žmogus.

Kitas dalykas yra teritoriniai skyriai, jie turi pakankamai daug galių. Gal pasirodysiu idealistas, bet manau, kad gali kažkas paimti ir pamėginti įvesti tvarką. Ne Dievas ar mesijas aš esu, bet man atrodo, kad tai yra sutvarkoma. Galbūt bus pasipriešinimas, galbūt bus neigiama atmosfera. Galbūt kažkas iš musės dramblį pradės daryti, bet manau, kad tas dalykas gali būti sutvarkomas. Daug neteisybės žmonių atžvilgiu buvo, verslo grupių suinteresuotumas, bet per ketverius metus tikrai galima kažką pakeisti, ir tai man įdomu.

- Kaip atrodys tarnybos teritorinių padalinių pertvarka?

- Kalbant apie teritorinių padalinių pertvarką, reikia matyti visą kontekstą. Siekiama baigti žemės reformą kaimiškose vietovėse ir miestuose. Nuosavybės teisių atstatymo proceso užbaigimas tam tikra prasme sumažina tarnybos funkcijų skaičių, atrodo, kad resursai atlaisvėja. Kitas momentas yra tai, kad keliame tikslus kuo daugiau paslaugų skaitmenizuoti taip, jog vartotojai galėtų iš išorės gauti kuo daugiau paslaugų. Taip pat institucijos viduje yra planai daug dokumentų iš senų laikų skaitmenizuoti - padaryti elektroninius ir prieinamus nuotoliniu būdu. Tai veda prie optimalesnio resursų panaudojimo.

Kažkokio optimizavimo teritoriniuose skyriuose reikės. Galbūt eitų kalba apie kažkokį stambinimą ir atskiros savivaldybės būtų dengiamos - darbuotojai būtų, bet jie bazuotųsi galbūt ne 50-yje taškų. Kol kas yra bendros vizijos, bet faktas tas, kad pokyčius reikės daryti.

- Manote, kad pertvarka gali pajudėti kitais metais?

-Taip, kitais metais tikrai judėjimas turėtų vykti. Bent jau analizė turėtų prasidėti.

- Užsiminėte, kad norite skaitmenizuoti kuo daugiau tarnybos paslaugų, kaip dar bandysite keisti žemėtvarkos procesus?

-Mano prioritetas yra aptarnavimo greitis. Institucijos reagavimo į interesantus greitis plačiąja prasme - žmogus, Seimo narys, žurnalistas, bet kas. Vienas dalykas yra įstatymų nustatyta tvarka, per kiek turime atsakyti - 20 dienų. Matau, kad mums nebūtina su elementariu ir paprastu atsakymu laukti 20 darbo dienų. Nereikia ištempti tų dalykų, kurie labai elementariai ir greitai atsakomi. Jeigu matome, kad yra situacija aiški ir paprasta arba žmogus 20-ą kartą kreipėsi ir jo situacija visiškai aiški, tai labai aiškiai ir greitai galime duoti atsakymą. Nereikia laukti ilgai.

Kitas dalykas vėlavimai, kad neliktų tokių dalykų, jog stipriai vėluojama atsakyti arba neatsakoma. Aš laikausi žmogiško kontakto su piliečiais principo. Pagaliau jeigu matome, kad nespėjame, tai kodėl institucija negali paskambinti nurodytais kontaktais ir pasakyti, kad vėluosime atsakyti arba nespėsime. Nepalikime žmogaus nežinioje.

Taip pat pagarba žmogui aptarnavime - jeigu atėjo interesantas, kad jis jaustųsi ne prašančiojo vaidmenyje. Kiekvienas ateinantis į tarnybą būtų gražiai ir pagarbiai aptarnautas ir jaustųsi orus.

- Ar jums vadovaujant keisis požiūris į verslą ir bus bandoma išvengti tokių situacijų, kaip ginčas tarp NŽTir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės "Hanner"?

- Mano matymas yra toks, kad turime turėti racionalią pusiausvyrą. Aš norėčiau, kad ir verslas galėtų plėtotis, bet ir tuo pačiu būtų užtikrinta valstybės turto apsauga. Tas teisingas balanso suradimas, kad nekliudytume verslo plėtrai, bet kad ir būtų teikiama visuomenei nauda ar išsaugotas viešasis interesas, tas balansas ir yra mano tikslas.

Aišku, nesinorėtų, kad tik didelėms investicijoms būtų skiriamas greitas dėmesys, o mažesnės investicijos palauktų. Aš manau, kad mes turėtume vienodai visiems skirti didesnį dėmesį. Tik taip susiklosto, kada didesnis objektas ir didesnis verslas, tai triukšmo yra daugiau. Tokių situacijų, kaip "Hanner", yra daug daugiau, bet kitos yra tylesnės. Dėl jų visų mums vienodai skauda galvą.

- Pastaruoju metu buvo ne viena istorija apie neteisėtai valstybinę žemę "atsiriekusius" gyventojus, ar ketinate griežčiau reaguoti į tokius pažeidimus?

- Teisiškai žiūrint, reikia įspėti žmogų vieną kartą, o po to patikrinti. Jeigu iš pradžių pašalina, o vėliau atstato, tai klausimas nuobaudų dydžio, kaip tai atgraso nuo pakartojimo. Kalbant apie visą procesą, mes domėjomės kita patirtimi. Mes dabar galvojame apie Aplinkos ministerijos įrankį "Privalomasis nurodymas". Tai yra daug trumpesnis kelias, kad nereikia tų ilgų procesų. Jeigu nustatomas (pažeidimas - BNS), tada "Privalomojo nurodymo" forma veikia daug greičiau ir efektyviau.

Aišku, ta situacija, kai sutvarkė, tvorą pašalino, o po kažkiek laiko vėl ją žmogus pastatė, tai turi būti ne tik kontrolė tuo metu. Turi būti kontrolė, įsivertinus rizikas, pavyzdžiui, po pusmečio nuvyksta ir pasižiūri - gal ta tvora atstatyta.

- Vyriausybė jau 2019 metais nori baigti žemės reformą, ar spėsite?

- Tu be žmogaus negali nieko padaryti, bet jie gal bus traktuojami kaip nedalyvaujantys procese. Tegul visi pagalvoja, ar nieko nėra pamiršę. Galbūt reikia ateiti į teritorinį skyrių bei pasakyti, jog aš atsiradau. Yra ieškoma daug žmonių.

Miestuose situacija kitokia. Čia pačios savivaldybės turi nurodyti, kokie plotai yra laisvi. Vienos savivaldybės teikia informaciją, o kitos sako, kad neturi laisvų plotų. Galbūt teks priimti sprendimus, - jeigu natūra nebeišeina grąžinti, tai pinigine išraiška bus atlyginta. Kito kelio nebėra. Su miestais situacija problematiškesnė.

- Ačiū už pokalbį.

----------

NŽT vadovo konkursą nepartinis L. Čiakas laimėjo lapkričio viduryje. Vadovauti tarnybai jis pradėjo gruodžio 12 dieną. Iš Kėdainių kilęs ir ekonomiką bei vadybą Žemės ūkio akademijoje studijavęs L. Čiakas prieš tai daugiau nei šešerius metus dirbo Valstybės kontrolėje, dar anksčiau - patarėju Seimo Europos reikalų komitete, Žemės ūkio ministerijoje.

„Grupė darbų yra susijusi su pačia institucija, jos veidu, reputacija ir įvaizdžiu visuomenės akyse. Be abejo, dėmesys ir nepakantumas korupcinėms apraiškoms. Procesai turi būti skaidrūs. (...) Manau, labai reikšmingas dalykas yra mūsų darbuotojų mentaliteto kėlimas. Supratimas, kad tokie dalykai nebus toleruojami ir visus korupcijos apraiškų atvejus mes stengsimės viešinti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje tvirtino L. Čiakas.

Anot jo, NŽT ieškos būdų, kaip geriau dirbti su verslu, o visi priežiūros ir vidiniai tarnybos procesai turėtų būti paspartinti.

L.Čiakas tikisi, jog daugumą užsibrėžtų tikslų jam pavyks įgyvendinti per ketverių metų kadenciją. Be to, jam nekelia problemų mažas atlyginimas.

„Aš manau, kad atlyginimas yra toks, kuris leidžia išgyventi, bet tikrai ne dėl atlyginimo dalyvavau konkurse. Man žemės ūkis yra artimas ir pažįstamas. Įdomi, artima ir pažįstama sritis. Turėdamas tą žemės ūkio patirtį ir turėdamas valstybinių auditų organizavimo patirtį, ją galiu pritaikyti ir čia“, – kalbėjo L. Čiakas.

NŽT vadovo atlyginimas prieš mokesčius antrąjį šių metų ketvirtį siekė vidutiniškai 1945 eurus.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tikino, kad viena svarbiausių užduočių NŽT ir jos vadovui – greitesnė žemės reformos pabaiga.

„Žemės reformos darbai stringa ir tikrai yra daug problemų, tiek kalbant apie žemės reformos užbaigimą, tiek apie verslininkų lūkesčius ir konfliktus dėl valstybinės žemės valdymo“, – tvirtino ministras.

B. Markausko teigimu, žemės reforma kaimo vietovėse turėtų būti baigta kitais metais, o miestuose – iki 2019 metų pabaigos.

NŽT vadovo konkursą L. Čiakas laimėjo lapkričio viduryje.

Iš Kėdainių kilęs ir ekonomiką bei vadybą Žemės ūkio akademijoje studijavęs L. Čiakas dirbo Valstybės kontrolėje, patarėju Seimo Europos reikalų komitete, dar anksčiau – Žemės ūkio ministerijoje.

Daugiau nei metus NŽT vadovavęs Danielius Kuprys iš pareigų atleistas rugpjūtį, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad jam nuolat kyla interesų konfliktas, nuomojantis žemės sklypus 13-oje iš 50 NŽT padalinių prižiūrimų teritorijų.

2015 metų pabaigoje tuometinė NŽT vadovė Daiva Gineikaitė būdama neblaivi sukėlė avariją, ji savo noru pasitraukė iš pareigų. 2016 metų balandį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė NŽT direktoriaus patarėją Gintarą Joną Furmanavičių.

Žemės ūkio ministro atstovas spaudai Remigijus Bielinskas BNS patvirtino, kad L. Čiakas NŽT vadovu pradėjo dirbti nuo antradienio. Trečiadienį numatoma spaudos konferencija, kurioje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pristatys naująjį NŽT vadovą.

NŽT vadovo konkursą L. Čiakas laimėjo lapkričio viduryje. Tuomet jis BNS teigė, sieksiąs atsikratyti neigiamo įstaigos praeities šleifo, stabilizuoti institucijos darbą ir įgyvendinti iškeltus tikslus.

Iš Kėdainių kilęs ir ekonomiką bei vadybą Žemės ūkio akademijoje studijavęs L. Čiakas prieš tai daugiau nei šešerius metus dirbo Valstybės kontrolėje, prieš tai dirbo patarėju Seimo Europos reikalų komitete, dar anksčiau – Žemės ūkio ministerijoje.

Daugiau nei metus NŽT vadovavęs Danielius Kuprys iš pareigų atleistas rugpjūtį, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad D. Kupriui nuolat kyla interesų konfliktas, nuomojantis žemės sklypus 13-oje iš 50 NŽT padalinių prižiūrimų teritorijų.

2015 metų pabaigoje tuometinė NŽT vadovė Daiva Gineikaitė būdama neblaivi sukėlė avariją, ji savo noru pasitraukė iš pareigų. Kiek vėliau, 2016 metų balandį, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė NŽT direktoriaus patarėją Gintarą Joną Furmanavičių.

Pernai balandį NŽT vadovo konkursą laimėjo tuometinės žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės žemiečių, Kėdainių rajono politikų ir savivaldybės administracijos darbuotojų dukra Daiva Mūrienė. Vėliau ji atsisakė užimti šias pareigas.

„Svarbiausias dalykas yra stabilizuoti ir suteikti institucijos darbui pastovumą ir vykdyti numatytus tikslus: nuosavybės teisės į žemės atstatymo procesą, žemės paskirties reikalų sutvarkymas, žemės santykių proceso planavimas. Aišku, yra tas momentas – institucijos reputacijos stiprinimas. Pastaruoju metu institucija nukentėjo nuo įvairiausių neigiamų įvykių ir bus bandymas atsikratyti viso to šleifo, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų moderni, progresyvi ir visų gerbiama institucija“, – BNS teigė ketvirtadienį NŽT vadovo konkursą laimėjęs 47-erių L. Čiakas.

Jis teigė kol kas negalintis kalbėti apie įstaigos pertvarką.

„Kiek žinau, centrinis aparatas jau yra reorganizuotas, o daugiau kol kas per anksti kalbėti. Reikia susipažinti su funkcijomis, kas ką daro, kokie laukia iššūkiai, kokių pajėgumų reikia, tad kol kas nenorėčiau plėstis“, – kalbėjo būsimasis NŽT vadovas.

Žemės ūkio ministerija vasarį pradėjo NŽT pertvarką – sumažintas centrinio padalinio ir Vilniaus skyriaus darbuotojų skaičius, peržiūrėtos jų funkcijos.

Būsimasis NŽT vadovas taip pat žadėjo siekti dialogo su Vilniaus valdžia - miesto meras Remigijus Šimašius vasarį apkaltino NŽT sostinėje stabdant žemės grąžinimo ir sklypų formavimo procesus bei pasiūlė premjerui Sauliui Skverneliui imtis tarnybos pertvarkos. Meras tuomet teigė, kad NŽT yra „korupcijos priedangos lizdas ir didžiausias stabdis plėtotis bet kuriam miestui“.

Iš Kėdainių kilęs ir ekonomiką bei vadybą Žemės ūkio akademijoje studijavęs L. Čiakas Valstybės kontrolėje dirba nuo 2011 metų kovo, iki tol jis dirbo patarėju Seimo Europos reikalų komitete, dar anksčiau - Žemės ūkio ministerijoje.

„Mnao karjera labai glaudžiai susijusi su žemės ūkiu, žemės klausimai man yra artimi. (...) Taip pat buvo naujų iššūkių noras, ypač matant, kad institucija apimta neigiama aura. Tiesiog išsikėliau sau tokį iššūkį, ta perspektyva man pasirodė patraukli“, – sakė L. Čiakas.

L. Čiakas dirba Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriumi. Jis bus paskirtas į naujas pareigas, teisėsaugai patikrinus jo patikimumą, ir pakeis nuo rugpjūčio iš tarnybos vadovo pareigų atleistą Danielių Kuprį.

Daugiau nei metus NŽT vadovavęs D. Kuprys iš pareigų atleistas rugpjūtį, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad jam nuolat kyla interesų konfliktas, nuomojantis žemės sklypus 13-oje iš 50 NŽT padalinių prižiūrimų teritorijų.

2015 metų pabaigoje tuometinė NŽT vadovė Daiva Gineikaitė būdama neblaivi sukėlė avariją, ji savo noru pasitraukė iš pareigų. Kiek vėliau, 2016 metų balandį, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė NŽT direktoriaus patarėją Gintarą Joną Furmanavičių.

Pernai balandį NŽT vadovo konkursą laimėjo tuometinės žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės žemiečių, Kėdainių rajono politikų ir savivaldybės administracijos darbuotojų dukra Daiva Mūrienė. Vėliau ji atsisakė užimti šias pareigas.