Turi susimokėti

„Lyg ir šeimos gydytojai, lyg ir psichiatrai, lyg ir psichologai galėtų padėti pacientams, tačiau pati tvarka nefunkcionuoja. Tai nėra tik žodžiai: „Nerūkyk – neaugsi“ arba „Tai sukels plaučių vėžį“. Čia reikalinga šešių arba aštuonių laiptelių intervencija, o kiekvienam laipteliui su pacientu turi skirti iki valandos. Nei šeimos gydytojas, nei psichiatras tokios prabangos neturi“, – teigia L. Valius. Jis taip pat mano, kad norintys atsisakyti šio žalingo įpročio turi mokėti už įvairias su tuo susijusias paslaugas.

  „Bėda, kad nėra priemonės, o deklaruojama, kad yra blogai, kad reikia mažinti rūkymą, kad visuomenės sveikatos biurai turi rengti mokymus. Galbūt jie ir turi parengę programų, bet kas į jas eina? Ar apskritai eina?“ – retoriškai klausia medikas.

Kasdienėje praktikoje daktarai neretai susiduria su pacientais, kuriems įžengus į gydytojo kabinetą kartu pasklinda ir cigarečių dūmų kvapas. Anot L. Valiaus, paklausus, ar toks asmuo nesiruošia mesti rūkyti, šis pasijunta nepatogiai, tačiau viskas esą tuo ir baigiasi.

Naujojoje Zelandijoje cigaretės greitai išvis bus uždraustos, jų nebus galima įsigyti. Knygų draudimo laikais būdavo knygnešiai, turbūt suintensyvės ir cigaretnešiai.

 

Iškyla naujų problemų

Profesoriaus teigimu, nėra bendros metodikos norint efektyviai mesti rūkyti, bet yra gydomųjų priemonių, pavyzdžiui, pleistrų ar psichologinė-psichiatrinė intervencija. „Tai priklauso nuo žmogaus, kam jis imlus. Tačiau idėja yra viena – pacientas turi būti motyvuotas, o motyvacija yra psichologinė intervencija. Paskui, jeigu jau yra motyvacija, gali siūlyti gilesnę psichoterapinę intervenciją, pakaitinius vaistus arba metodikas, kurie leistų laipsniškai mažinti rūkymą ir jo atsisakyti“, – dalijasi medikas.

„Aišku, yra nemažai atvejų, kad kai ištinka koks nors įvykis – insultas, infarktas – pacientas nustoja rūkyti, bet tai įvyksta vėlai“, – tęsia jis.

Šiuo metu plinta ir alternatyvūs rūkymo būdai, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės. L. Valius mano, kad būtent jų prieinamumas yra nauja problema, nes neaišku, ko į jas pilama.

Profesoriui teko dalyvauti konferencijose ir forumuose Lietuvoje ir užsienyje, kur buvo pristatomi duomenys ir pozicijos, susijusios su įprastų cigarečių alternatyvomis. Pasak L. Valiaus, pasaulyje plinta požiūris, kad reikėtų sukurti sąlygas mažinti rūkančiai visuomenės daliai tenkančią šio žalingo įpročio žalą.

„Konstatuojama, kad pasaulyje rūkymo įpročio kontroliuoti nepavyksta. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje cigaretės greitai išvis bus uždraustos, jų nebus galima įsigyti. Knygų draudimo laikais būdavo knygnešiai, turbūt suintensyvės ir cigaretnešiai“, – svarsto profesorius.

Kol kas negali pasverti

Pasak mediko, alternatyva rūkymui galėtų būti Skandinavijoje labai paplitusios tabako pagalvėlės, vadinamasis snusas, kuriame nėra dervų, yra tik grynas nikotinas. „Kaitinamasis tabakas irgi turi gal 99 proc. nikotino ir tik mažą procento dalį dervų, kurios sudaro pusę visos įprastos cigaretės“, – teigia L. Valius.

„Teko susipažinti su klinikinėmis studijomis, kurios lyg ir sako, kad kaitinamasis tabakas yra saugesnis. Tačiau politikų ir medikų nuomonė kontroversiška, nes cigarečių tyrimai yra pagrįsti beveik šimtmečio patirtimi ir moksliniais tyrimais – žinoma, kiek per 100 metų padaugėjo skrandžio, plaučių ir kitų sričių vėžinių ligų, širdies ligų, insultų“ , – aiškina gydytojas.

„Kai kalbame apie kaitinamąjį tabaką, turimas mintyje gal pastarųjų penkerių metų laikotarpis. Dar nėra ko moksliškai apskaičiuoti, dar negali pasverti gerų ir blogų rezultatų“, – pabrėžia jis.

L. Valius akcentuoja, kad elektroninių cigarečių tyrimų dabar atliekama dar mažiau, kadangi šių cigarečių yra įvairių rūšių ir koncentracijų. „Mokslas nesugeba surinkti bendros pacientų imties, nes, pavyzdžiui, ne visi rūko elektronines cigaretes, kuriose yra 0,1 proc. nikotino. Žmonės rūko skirtingų koncentracijų elektronines cigaretes“, – detalizuoja profesorius.

Buvo daug interpretacijų

Iki šiol Lietuvos medikai buvo priversti vadovautis Pietų Europai ir JAV pritaikytomis gairėmis. Dabar vitamino D trūkumo, kuris nustatomas net 70 proc. Lietuvos gyventojų, diagnostika ir gydymas bus atliekamas pačių medikų iniciatyva parengta, mūsų šaliai pritaikyta metodika.

Pasak Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidento profesoriaus Leono Valiaus, nors apie masiškai populiacijoje nustatomą vitamino D trūkumą yra girdėję daugelis, iki šiol Lietuva neturėjo specialiai jai pritaikytos šio vitamino metodikos.

"Kalbant iš klinikinės praktikos, dauguma sveikatos sutrikimų, lėtinių ligų turi savo metodikas, kurios yra patvirtintos Valstybinės ligonių kasos ar Sveikatos apsaugos ministerijos. Vitaminas D yra aktualus mūsų šalyje, visgi yra daugybė skirtingų interpretacijų dėl jo stokos ir bendro poveikio sveikatai. Būtent tai lėmė poreikį parengti specialią metodiką, remiantis kitų šalių gairėmis, tačiau orientuojantis į Lietuvos atvejį", – sako L.Valius.

Pasivijo: profesoriaus L.Valiaus teigimu, parengus gaires galima teigti, kad vitamino D trūkumo diagnostika, profilaktika ir gydymas Lietuvoje priartėjo prie klinikinės ir mokslu įrodytos praktikos. Vilmanto Raupelio nuotr.

Jo teigimu, iki šiol Lietuvoje atliekant vitamino D diagnostinį tyrimą nebuvo aiškių kriterijų, kokioms žmonių grupėms ir kaip dažnai reikia atlikti laboratorinį vitamino D tyrimą, buvo remiamasi Italijos, JAV (Kalifornijos) laboratorinėmis normomis.

"Kam išties reikalingas vitaminas D ir kaip nustatyti jo atsargas, kokia turėtų būti profilaktika – šiems aspektams trūko mokslinio pagrindimo, tačiau, parengus gaires, galime sakyti, kad vitamino D trūkumo diagnostika, profilaktika ir gydymas priartėjo prie klinikinės ir mokslu įrodytos praktikos", – teigia medikas.

Pagalba gydytojams

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidento teigimu, parengta metodika yra skirta gydytojams, siekiant tikslingai nustatyti vitamino D trūkumo diagnozę ir, poreikiui esant, skirti efektyvų gydymą.

Jis priduria, kad šių gairių esmė – įvairiapusio vitamino D poveikio pripažinimas, be to, parengtoje metodikoje nurodoma, kokiais kiekiais profilaktiškai turėtų būti vartojamas vitaminas D, norint pasiekti optimalias jo atsargas organizme.

Parengtos vitamino D diagnostikos, profilaktikos ir gydymo gairės yra prieinamos Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos tinklalapyje.

Kenčia 70 proc. lietuvių

Kaip teigė Santaros klinikų nefrologė Diana Sukackienė, Lietuvoje atliktų išsamių tyrimų duomenimis, net 67 proc. populiacijos nustatyta maža vitamino D koncentracija kraujyje, kiek daugiau nei 20 proc. – normali ir tik 12 proc. turėjo perviršį, o ir daugiausia jų buvo kūdikiai ir vaikai iki vienų metų.

"Lietuviams vitamino D išties trūksta. Žinoma, sezoniškumas turi įtakos jo koncentracijai kraujyje. Tyrimų metu pastebėta, kad didžiausias vitamino D trūkumas nustatomas sausio–balandžio mėnesiais, o birželio–rugpjūčio mėnesiais vitamino D koncentracija būna šiek tiek didesnė. Visgi net 50 proc. tiriamųjų net vasaros laikotarpiu buvo būdingas vitamino D trūkumas. Tad ši problema aktuali ne vien tik šaltuoju sezonu, bet visus metus, ne išimtis ir vasarą", – sako gydytoja.

Pasak Santaros klinikų gydytojos nefrologės, vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojama vitaminą D vartoti visus metus, nepriklausomai nuo sezono. Visgi jaunesnio amžiaus žmonės, mažai laiko praleidžiantys saulėje, taip pat turėtų reguliariai pildyti šio vitamino atsargas.

D.Sukackienės teigimu, kokiomis dozėmis reikia vartoti vitaminą D, yra labai individualu, tai priklauso nuo situacijos ir to, ar žmogus susiduria su minėto vitamino trūkumu ar jau deficitu.

Didelė dalis kvėpavimo sistemos bėdų įkaitais tapusių žmonių yra pakliuvusieji į lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), kuri ima vystytis nemačiomis, ir apie save aiškiau praneša tada, kai jau būna gyvybiškai svarbių pažeidimų. Ne išimtis ir Lietuva.

Būtent todėl Kaune surengtas seminaras apie LOPL aktualijas, skirtas šeimos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojoms, išmaniosios slaugos slaugytojoms ir kitų specialybių gydytojams bei rezidentams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius teigė, kad pats pacientas ligai esant dar ankstyvoje fazėje apie ją greičiausiai nieko neįtaria. „Kai žmogų pradeda varginti ilgalaikis lėtinis kosulys, skrepliavimas, sunkumas krūtinėje būtina kreiptis į gydytoją ir išsakyti savo nerimą dėl minėtų simptomų“, – vardijo pašnekovas.

Labai gaila, tačiau didžiajai dalį sergančiųjų šia liga LOPL yra diagnozuojama gana vėlai, ligai jau gerokai pažengus. Tai iliustruoja ir statistika, kad net apie 90 proc. visų tokių pacientų be vaistų, kurie apdraustiesiems, tiesa, yra visiškai kompensuojami, jau neapsieina.

Seminare dalyvavęs svečias iš užsienio – bendrovės „Philips Morris International“ Mokslo ir inovacijų padalinio medicinos direktorius Francesco Sergio pateikė statistiką, kad apie 40–50 proc. rūkančiųjų visą gyvenimą suserga LOPL, o iš nerūkančiųjų rato ši liga išsivysto kas dešimtam. LOPL dažniau serga vyrai nei moterys.

„Pirmiausia, ką reikia padaryti – atsisakyti rūkymo. Čia negali būti jokių diskusijų“, – akcentavo F.Sergio ir kiti kalbinti seminaro dalyviai.

F.Sergio vardijo, kad rūkymas sukelia priklausomybę ir daugybę kitų labai rimtų ligų, tačiau kalbant apie cigarečių žalą pagrindinė ligų ir mirčių priežastis yra ne nikotinas, o tabako dūmuose esantys toksinai ir kancerogenai. 

Kaip vieną, jo teigimu, sėkmingą žalos mažinimo variantų jis paminėjo mažesnės rizikos bedūmes alternatyvas ir gaminius, „prie kurių rūkantieji galėtų visiškai pereiti, jei vis dėlto nuspręstų nemesti rūkyti“.

Jis kalbėjo apie eilę atliktų mokslinių klinikinių ir cheminių tyrimų, kuriais vertinta tabako kaitinimo sistemų poveikis ir jo skirtumai lyginant su cigarečių poveikiu. Anot svečio, tyrimai parodė, kad naudojant tabako kaitinimo sistemas išsiskiria mažiau kenksmingų medžiagų, tačiau be abejo, geriau apskritai nerūkyti.

Įvardija grėsmes

Forma, kurią sudaro teiginiai apie vaiko fizinį vystymąsi ir tėvystės įgūdžius, skirstoma į keturias dalis.

Pirmoje analizuojama, ar tėvai vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą, antroje – kokia yra vaiko fizinė ir psichinė sveikata, kitose aptariama vaiko higiena, apranga ir avalynė. Atsakymai išdėstyti pagal grėsmės lygius nuo vieno iki keturių.

Nors šeimos gydytojo pasirinkimas yra kiekvieno asmeninis reikalas ir valstybė suteikia galimybę jį keisti, naujojoje formoje dažnas, tai yra daugiau nei tris kartus per metus, šeimos gydytojo keitimas yra įrašytas ketvirtame punkte kartu su smurto žymėmis. Iš to galima suprasti, kad šeimos gydytoją laisvai keisti gali tik suaugusieji, neturintys nepilnamečių vaikų, nes kitaip tai bus vaikų teisių pažeidimas.

Prie grėsmių įvardijami ir tokie požymiai, kurie tinka daugeliui vaikų, gyvenančių saugioje aplinkoje.

Prie grėsmių įvardijami ir tokie požymiai, kurie tinka daugeliui vaikų, gyvenančių saugioje aplinkoje: vaiko fizinis išsivystymas ir raida neatitinka jo amžiaus tarpsnio, jo santykiai su bendraamžiais konfliktiški, jis patyrė stresą, yra nepakankamai judrus, todėl nutukęs arba silpno imuniteto, nesveikais dantimis, pavargęs, jo mityba nevisavertė, jis avi netinkamo dydžio batus ar yra apsirengęs ne pagal sezoną. Pagal šią formą grėsmę kažkodėl iš karto patiria ir vaikai, patys turintys psichinę ar fizinę negalią, ar ją turintys jų tėvai.

Prideda popierizmo

Ar tokia forma suteikia objektyvių žinių apie šeimą ir nepaskatina klaidingų išvadų?

Lietuvos šeimos medicinos gydytojų kolegijos vadovas Leonas Valius šį dokumentą vertina kaip dar vieną popierizmą, užkrautą šeimos gydytojams ant galvos.

"Ai, dėl batų. Kairės kojos batai ar dešinės? Yra tokia forma. Prieš mėnesį mums buvo naujiena, patraukėme pečiais: kas čia turėtų pildyti? Galvojome, gal slaugytojos, gal socialiniai darbuotojai. Bet turbūt šeimos gydytojas dažniausiai pamato tuos požymius, tačiau nebūtinai jis pamatys socialinę riziką. Nenueis į namus, kur gal išdaužyti langai, o mama atsiveda vaiką, aprengtą iš pigių drabužių parduotuvės, bet su tvarkingu paltuku", – komentavo profesorius L.Valius.

Anot specialisto, tokia forma nėra objektyvi ir iš esmės nepakeis socialinės rizikos identifikavimo.

"Gal pavieniams atvejams visa tai ir tiks, tačiau mes ir iki šiol matydami, kad vaikui trūksta priežiūros ar suaugusiam pacientui reikia socialinės pagalbos, pranešame apie tai socialiniams darbuotojams. Nenumojame ranka. O čia yra dar vienas iš popierizmų, 105 ar 106-as. Tai esmės nekeičia", – kalbėjo L.Valius.

Ir pridūrė, kad jis nebuvo informuotas, kokiais atvejais dokumentą reikia pildyti ar kam ši informacija bus panaudota.

Pildys ne visi

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kamilė Katkutė paaiškino, kad forma yra socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų bei sveikatos apsaugos ministrų pasirašytos savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijos.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės, prašyti, kad formą užpildytų gydytojai, gali su šeimomis dirbantys atvejo vadybininkai, kurie turi teisę iš sveikatos priežiūros įstaigos neatlygintinai gauti išvadas dėl vaikui suteiktų ar reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų ar išvadas dėl šeimos narių sveikatos būklės.

Dėl to, kad šeimos gydytojai nebūtų apkrauti popierizmu, greitu metu bus parengtas planas, kaip jį sumažinti.

"Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu sudaryta darbo grupė, skirta sisteminei pažymų reformai paruošti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros srityje. Šiuo metu ji atlieka pažymų, kurias pildo šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai, analizę, pagal kurią bus parengtas priemonių planas administracinei naštai mažinti", – pranešė K.Katkutė.