Kur daugiausiai šimtukų?

„2023-ųjų metų Kauno miesto abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai džiugina. Bendras įstaigų, vadovų, mokytojų, mokinių ir pagalbą teikiančių specialistų įdirbis duoda grįžtamąjį ryšį bei gerus rezultatus. Dirbama sistemiškai keletą metų iš eilės. Abu egzaminus kandidatai išlaikė geriau nei dvejus paskutinius metus“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Pagal šimtukus iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino lyderiai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai, kurių net 19-os lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbai įvertinti 100 balų.

Didžiausią įmanomą įvertinimą gavo ir trylika Kauno „Saulės“ gimnazijos, dvylika Kauno jėzuitų gimnazijos, penki Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientai.

Iš viso 63 kauniečiai (2,85 proc.) gavo šimtukus. Visoje šalyje – 341 (2,02 proc.) iš 16 847.

Išlaikymo vidurkis – 53,17 balo

Tiesa, statistika rodo, kad ir lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų bendras vidurkis Kaune šiemet yra mažesnis nei pernai.

Iš viso šiemet jį laikė 2213 Kauno miesto (kartu su profesinio rengimo centrais) kandidatai. 95,48 proc. egzaminą įveikė.

Išlaikymo vidurkis – 53,17 (Lietuvoje – 49,02) balų. Nuo 86 iki 99 balų įvertinti 341 (15,41 proc.) Kauno abiturientų darbai. (Lietuvoje – 2182, tai yra 12,95 proc.).

Palyginimui pernai, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė dešimtadaliu mažiau jaunuolių (2039). 86-99 balais išlaikė 355 (17,41 proc.); 100 balų – 99 (4,86 proc.) Kauno mokyklų atstovai. Pernykštis egzamino išlaikymo vidurkis – 54,83 (Lietuvoje – 48,26).

2021 metais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 2143 kandidatai. 86-99 balais išlaikė 307 (14,33 proc.), 100 balų – 81 Kaune mokęsis jaunuolis (3,78 proc.).

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išlaikymo riba – 30 taškų iš 100 galimų. 

Suveikė priemonės

Geresnius rezultatus, savivaldybės vertinimu, nulėmė aiškios mokiniams labiau suprantamos temos, sistemingos konsultacijos ir ugdymo organizavimas įprastu būdu.

„Gautų šešių brandos egzaminų Kauno miesto abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatai vertinami labai gerai, nes sistemingai viršijamas Lietuvos vidurkis, mažėja vieną ar kitą egzaminą neišlaikiusiųjų dalis“, – vertino O. Gucevičienė.

Priežastys, anot jos, – mokytojų profesionalumas, sukauptas įdirbis, sistemingas mokinių konsultavimas ir pagalbos teikimas tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek įstaigų vadovams.

Jokių incidentų

Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą Klaipėdoje pasirinko 1 864 abiturientai, iš jų valstybinį brandos egzaminą laikė 1 156, o mokyklinį – 708.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės, į šį egzaminą neatvyko 27 kandidatai, iš jų dalis buvo neprileisti prie egzamino, nes metinis pažymys buvo neigiamas (mažiau nei 4 balai).

Klaipėdoje šiemet yra 12 valstybinių brandos egzaminų centrų ir 7 mokyklinių egzaminų centrai.

„Jokių incidentų šį sykį per egzaminą neįvyko, nė vienas kandidatas nebuvo išprašytas. Jie jau žino, kad nei mobiliųjų telefonų, nei išmaniųjų laikrodžių ar kitos elektroninės įrangos įsinešti negali. Šie daiktai paliekami specialioje patalpoje. Į egzaminą buvo galima atsinešti tik asmens dokumentą ir rašymo priemonę“, – paaiškino V. Bubliauskienė.

Viskas buvo užplombuota, plombos nepažeistos.

Paskelbė iš anksto?

Valstybinis brandos egzaminas vyko 4 valandas – iki 13 valandos, o mokyklinis – pusvalandžiu trumpesnis.

Abiturientai rašė beveik iki nustatyto laiko limito, pavieniai išėjo kiek anksčiau.

„Pagal naują tvarką, egzaminų užduotys į savivaldybes iš Vilniaus Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) turėjo būti atvežtos išvakarėse prieš egzaminą. Kadangi egzaminas vyko pirmadienį, užduotys Klaipėdą pasiekė penktadienį. Savivaldybėje tos užduotys buvo padėtos į seifą iki pirmadienio ryto. Paskui jas pagal protokolus išdalijome egzamino vykdytojams. Viskas buvo užplombuota, plombos nepažeistos“, – tvirtino V. Bubliauskienė.

Vis dėlto jau iš pat ryto per šalį nuvilnijo erzelis apie esą iš anksto socialiniuose tinkluose paviešintas egzamino užduotis.

NŠA vadovė patvirtino, kad egzamino išvakarėse socialiniuose tinkluose išplitusi informacija apie nutekintas egzamino temas buvo klaidinga.

Perlaikymas – liepos viduryje

Kandidatai turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinio rašinio temų, remdamiesi privalomais autoriais.

Samprotavimo rašinio temos buvo šios: „Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas)“ bei „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui? (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis)“, o literatūrinio rašinio – „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma)“ ir „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje (Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius)“.

Per egzaminą kandidatai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje 20 minučių arba du kartus po 10 minučių.

Pagrindinė egzaminų sesija baigsis birželio 27 d., paskui prasidės pakartotinė.

Neišlaikiusieji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino liepos 13 d. pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje laikys mokyklinį egzaminą.

Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Milkontė teigė, kad šiemet mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai geresni nei pernai.

Pernai šį egzaminą Klaipėdoje laikė 677 abiturientai, šiemet šiek tiek mažiau – 625.

Pernai šio egzamino neišlaikė beveik pusšešto procento kandidatų, o šiemet – tik 3,5 proc.

"Pernai mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino Klaipėdoje neišlaikė 37 moksleiviai, šiemet – 22. Šiais metais ir Lietuvos mastu šio egzamino rezultatai yra geresni. Pernai visoje šalyje jį laikė 7 550, šiais metais 7 174 abiturientai pasirinko laikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pernai jo neišlaikė 428, o šiemet – 295 moksleiviai", – patikslino I.Milkontė.

Švietimo skyriaus atstovė pasidžiaugė, kad šiemet net 4 Klaipėdos abiturientai už šį egzaminą įvertinti dešimtukais, pernai tokių nebuvo nė vieno.

"Dešimtukus gavo "Vėtrungės", Suaugusiųjų gimnazijos moksleiviai ir du abiturientai iš profesinių mokyklų. Tie, kurie neišlaikė egzamino, turės teisę jį perlaikyti dar kartą liepos 12 d. pakartotinės sesijos metu. Tik trys gimnazistai neišlaikė šio egzamino, visi iš "Žaliakalnio" gimnazijos, likę neišlaikiusieji – iš profesinių mokyklų, dešimt – daugiausia jų – iš P.Lindenau mokymo centro", – sakė I.Milkontienė.

Šiandien – paskutinysis valstybinis chemijos egzaminas. Juo bus baigta pagrindinė abitūros egzaminų sesija.

Pakartotinė sesija prasidės birželio 27 d., pirmadienį, valstybiniu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu.

Klaipėdoje jį laikys 16 abiturientų, tie, kurie pagrindinėje sesijoje šio egzamino negalėjo laikyti dėl pateisinamų priežasčių.

Užteko valandos

Kauno J. Grušo meno gimnazijos abiturientė Marija Sadychovaitė, kaip ir dauguma kitų kalbintų dvyliktokų, po egzamino buvo geros nuotaikos. 

Ir ji, ir kiti abiturientai neslėpė, kad vos pamatę šiųmetes temas atsiduso iš palengvėjimo. Nepalyginsi su pernykštėmis, kurios, pasak jaunuolių, buvo labai sunkios.

Marija pasirinko temą apie tai, ką žmogus daro grėsmės akivaizdoje. „Rašinį parašiau per valandą. Per likusį laiką pasitikrinau, ar nėra klaidų, perrašiau į švarraštį“, – pasakojo mergina. Šiam egzaminui buvo skirtos net keturios valandos su trupučiu.

Marija turėjo laiko ir apsidairyti, kaip per egzaminą jaučiasi kiti bendraamžiai. Vienas vaikinas elgėsi taip, kad atrodė, jog egzamino temos jam – kažin, ar įveikiamas iššūkis. Bandė kažką rašyti, bet veide atsispindėjo neviltis.

Egzamino išvakarėse visą dieną praleido mokydamasi. Mokytis, tiksliau, pasikartoti, anot jos, tikrai buvo ką, nes programoje – daug autorių, ir nepakanka vien maždaug žinoti, apie ką jie rašė. 

Nuotolinis mokymas jai buvo labai parankus. Sutaupė laiko ir lėšų kasdienėms kelionėms iki gimnazijos Šilainiuose iš Domeikavos, kur gyvena. Sakė, kad pavyko naudingiau pasiplanuoti pamokų laiką būtent ruošimuisi egzaminams.

Egzamino dieną Marijos laukė pirmasis skiepas nuo COVID-19. „Dar šiek tiek turiu laiko atsikvėpti, į skiepų centrą vyksiu ne iš karto“, – sakė būsimoji studentė.

Jos dar laukia anglų kalbos ir matematikos egzaminai. Po jų planuoja rinktis psichologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Vasarą tikisi padirbėti, dalį laiko skirti poilsiui su šeima.

Metus ir dirbo, ir mokėsi

Kiti kalbinti abiturientai – J. Basanavičiaus gimnazijos atstovai – dėl nuotolinio mokymosi buvo priešingos nuomonės. Jis, kaip įvardijo, nedavė tiek, kiek būtų gavę lankydami mokyklą tiesiogiai.

„Koks šiandien buvo rytas? Buvo sunku atsikelti. Palengvėjo, kai pamačiau temas. Tikėjausi daug sunkesnių. Dabar po egzamino jaučiuosi daug geriau nei per pasiruošimą egzaminui. Buvo sunku ruoštis dėl pandeminės situacijos, nuotolinio mokymo. Gaila, kad į mokyklą neleista anksčiau grįžti. Manau, tada egzaminui būčiau pasiruošęs stipriau“, – kalbėjo abiturientas Erikas Baginskas, kuris neslėpė, kad po egzamino nuo širdies tarsi akmuo nukrito.

Palengvėjo, kai pamačiau temas. Tikėjausi daug sunkesnių.

Jis rinkosi rašyti apie tai, kas suteikia žmogui laimės. Kol kas nesiima spėlioti, keliais balais bus įvertintas jo darbas. „Tikiuosi geriausio. Dėl šimto balų –  abejoju“, – teigė vaikinas, po visų egzaminų, rugpjūtį pradėsiąs savanorišką karinę tarnybą.

Po to jis save mato Lietuvos sporto universiteto studentų sąrašuose. Traukia trenerio profesija. Beje, Erikas visus dvyliktos klasės savaitgalius leido ne pramogaudamas, o dirbdamas. 

Sėkmė su temomis 

„Tikriausiai tiesiog buvo sėkmė. Temos lengvos ir autoriai buvo tie, kuriuos žinojau“, – su šypsena iš po egzamino išėjo ir J. Basanavičiaus gimnazijos abiturientė Ugnė Zigmantaitė. 

Rašiniui ji pasirinko temą apie dalinimąsi, analizavo, kuo dalintis su kitais, o ką pasilikti sau. Jos dar laukia geografijos ir anglų kalbos egzaminas, tačiau jų rezultatai jai nėra labai svarbūs, nes planuoja studijuoti Londone, o ten remiamasi metiniais dalykų įvertinimais. 

Įspūdžių su Ugne aptarti stabtelėję bendramoksliai sakė dar nežiną, kur stos. „Laikas parodys“, – komentavo vienas vaikinų. Pasirinkimas priklausys nuo egzaminų rezultatų.

Likusi vasara jiems – poilsis nuo mokslų. „Užtarnautas poilsis per dvylika metų“, – juokėsi vienas abiturientas, pridūręs, kad pandemija ir nuotolinis mokymasis paskutinius ir taip įtemptus metus dar labiau apsunkino.

„Kaip kam, bet man asmeniškai buvo sunku tikrai“, – teigė pašnekovas, jam pritarė ir kiti. 

Abejoja dėl rezultatų

„Antroji tema buvo apie grėsmes. Įtariu, kad daugelis ją ir pasirinko“, – konstatavo abiturientas Dovydas, iš egzamino išėjęs kartu su klasės draugu Luku.

„Tiems, kas daug ruošėsi, tema nebuvo sunki. Aš ne iš tų. Nežinau, kaip sekėsi. Bus matyt“, – sakė Lukas, kuris nebuvo užtikrintas dėl gerų rezultatų, bet neatrodė nusiminęs.  

Abu jie laikys anglų kalbos egzaminą, vienas dar rinkosi istoriją, kitas – informacines technologijas. Vieną traukia marketingo studijos, kitą – programinė inžinerija. 

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino išvakarėse jie mokslams skyrė tik po valandėlę, o po to mėgavosi laisvadieniu.

Tačiau kitas vasaros dienas Lukas skirs darbui. „Reikia dirbti, nėra nuo ko ilsėtis“, – kalbėjo Lukas, savaitgaliais dirbęs paskutinius dvyliktos klasės mėnesius.

Dovydas svarstė, kad būtų gerai padirbėti, bet ar apsimoka darbo ieškotis vienam mėnesiui, kiek po egzaminų liks laisvos vasaros.

Šimtukų rekordas  

Mokiniams rašiniui šiandien buvo siūlomos keturios temos. Galėjo rinktis iš dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių, turėjo remtis bent vienu privalomu autoriumi. Prie kiekvienos temos buvo pateikti du autoriai, tačiau jie –  rekomenduojami. Buvo galima remtis bet kuriuo iš visų 36 bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, pateiktų ir užduoties sąsiuvinyje.

Mokyklinį egzaminą pasirinko 1178 kauniečiai ir Kauno mokyklų atstovai, valstybinį – 2220 kandidatai.

Iš jų 76 eksternai – mokyklą baigę pernai ar dar ankstesniais metais, o taip pat užsienio mokyklos vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniai.

Į egzaminą galėjo ateiti tie, kurių lietuvių kalbos ir literatūros metinis pažymys – ne žemesnis nei ketvertas.

Pernai net 60 kauniečių iš privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino gavo po šimtą balų – didžiausią įmanomą įvertinimą. Tai beveik trigubai daugiau nei užpernai ir dvigubai daugiau nei šalies vidurkis pagal laikiusiųjų skaičių.

Penktadalį pernykščių šio egzamino šimtukų Kaune susižėrė Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos auklėtiniai. Ir visų dvylikos šių jaunuolių mokytoja buvo Irena Vainorienė. Pernai patrigubėjo ir gavusiųjų 85–99 balus kauniečių skaičius. Į šį intervalą pateko daugiau nei trečdalis visų laikiusiųjų. Užpernai – kas devintas.

Šio egzamino išlaikymo riba – 30 proc. užduoties taškų. Šios kartelės pernai neperšoko 195 (9,13 proc.) kauniečiai. Šiųmetinių rezultatų teks laukti iki liepos 15 d.

Brandos atestatui gauti mokinys ir buvęs mokinys turi išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir bent vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą.

Sužibėjo J.Basanavičiaus gimnazija

Daugiausiai – penktadalį visų miesto maksimumų uždirbo Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientai. Ir visų dvylikos šių jaunuolių mokytoja yra Irena Vainorienė.

"Tokių mokytojų Lietuvoje daugiau nėra. Ji mūsų džiaugsmas. Niekas taip nedirba. Ji labai labai puiki", – pedagogę gyrė gimnazijos direktorius Antanas Račkelis. Jis sakė, kad iš viso šiemet – 120 abiturientų. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 101, dar devyniolika rinkosi mokyklinį. Septyni šios gimnazijos atstovai egzamino neišlaikė.

Tokių mokytojų Lietuvoje daugiau nėra. Ji mūsų džiaugsmas.

Anot vadovo, beveik visais atvejais egzamino rezultatai atspindėjo mokinių pajėgumą, tai yra daugmaž atitiko metinį įvertinimą. Tačiau buvo atvejis, kai šimtuką pelnė vidutiniškai gerai besimokęs jaunuolis.

A.Račkelis palygino, kad prieš šešerius metus, kai mokyklą baigė jo anūkė, iš lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino gavusi 100 balų, taip pat puikiai buvo įvertinti dar šeši I.Vainorienės mokiniai. Tad šiemet šios pedagogės ir jos mokinių sąskaitoje dvigubai daugiau šimtukų, nors temos, kaip jas įvertino direktorius, kuris taip pat yra lituanistas, buvo sunkios.

Puikūs rezultatai

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė teigė, kad visiškai nenustebino tokia J.Basanavičiaus gimnazijos lyderystė.

"Šios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros abiturientų darbai sistemingai metai iš metų vertinami aukščiausiais balais, nors pasitaiko ir neišlaikiusiųjų", – sakė specialistė. Ji akcentavo, kad gimnazija priima visus norinčius mokytis, neatsirenka vaikų, bet "mokytojų įdirbis, pačių mokinių požiūris tampa kertiniais akmenimis, ant kurių pastatomas valstybinio brandos egzamino puikus rezultatas".

Be dvylikos J.Basanavičiaus gimnazijos šimtukų, dešimt maksimumų iš Kauno technologijos universiteto, septyni – iš Kauno jezuitų, šeši – iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, penki – iš Kauno "Saulės", keturi – iš Kauno Jono Pauliaus II, po tris – iš Kauno Jono Jablonskio, Kauno Maironio universitetinės ir Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazijų.

Įspūdingas ir gavusiųjų 85–99 balus kauniečių skaičius. Jų taip pat patrigubėjo – daugiau nei trečdalis visų laikiusiųjų. Pernai – kas devintas.

Pasipylė apeliacijos

Šimtukas rašomas surinkus 93 ir daugiau taškų. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 30 proc. užduoties taškų.

Šiemet šios kartelės neperšoko 195 (9,13 proc.) kauniečiai. Labiausiai nepasisekė šių ugdymo įstaigų atstovams: Kauno "Vyturio" (13 neišlaikė), Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno (12), Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" (10), Kauno "Aušros" (11), Kauno Maironio universitetinės gimnazijų (9), Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro (9), Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus (8), Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos (7), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus (5).

Pernai šio egzamino neišlaikė 175 (7,67 proc.) Kauno jaunuoliai.

Penktadienį pateiktos 24 apeliacijos iš 38 bendrojo ugdymo mokyklų. "Apeliacijos teikiamos dvi darbo dienas, neįskaitant rezultatų paskelbimo dienos. Vadinasi, paskutinis terminas – rugpjūčio 3 d. 17 val.", – sakė V.Adaškevičienė.

Būtina pridėti argumentus, kodėl nesutinkama su esamu vertinimu. Po apeliacijos balas gali ir padidėti, ir sumažėti.

Anot jos, visi pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus žinomi rugpjūčio 5 d. Rugpjūčio 3 d. turėtų būti skelbiami užsienio (anglų) kalbos ir matematikos. Pakartotinės sesijos – rugpjūčio 7 d.

Pakanka dviejų egzaminų

Prie brandos egzaminų Kaune buvo prileisti visi, išskyrus 161 abiturientą, nutraukusį mokymąsi. V.Adaškevičienė teigė, kad egzaminus galėjo laikyti visi, net ir turintys neigiamą metinį to dalyko įvertinimą.

Brandos egzaminus laikančiųjų gretas šiemet papildė pusšimtis pernykščių abiturientų ir 270 dar anksčiau įgijusiųjų vidurinio mokslo išsilavinimą (eksternų). Daugiausia iš 48 pernykščių abiturientų, nusprendusiųjų perlaikyti kurį nors egzaminą, pasirinko dar kartą pasitikrinti lietuvių kalbos ir literatūros (12), matematikos (11) bei geografijos (8) žinias.

Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą. Populiariausias pasirenkamas egzaminas – anglų kalbos, paskui – matematikos ir istorijos.

Keturios temos

Kaip ir pernai bei dar ankstesniais metais, mokiniai rašydami rašinį galėjo rinktis vieną iš siūlomų keturių temų. Kad ir kurią iš dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių temų pasirinkus, reikėjo remtis bent vienu privalomu autoriumi.

Mokiniai jį galėjo rinktis iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, kurie buvo pateikti ir užduoties sąsiuvinyje. Per egzaminą buvo galima naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje. Juos skaityti leista ne daugiau 20 min.

Valstybinio lietuvių kalbos egzamino temos

Samprotavimo rašinio temos:

"Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių". Rekomenduoti autoriai – Jurgis Savickis ir Marius Ivaškevičius.

"Ar menas gali paveikti tikrovę?" Rekomenduoti autoriai – Maironis ir Vincas Mykolaitis-Putinas.

Literatūrinio rašinio temos:

"Švenčių reikšmė literatūroje". Rekomenduoti autoriai – Kristijonas Donelaitis ir Balys Sruoga.

"Kartų santykiai literatūroje". Rekomenduoti autoriai – Jonas Biliūnas ir Juozas Aputis.

Mokyklinio egzamino temos

Samprotavimo rašinio temos:

"Ar kultūroje randu savo herojų?" Rekomenduoti pasirinkti autoriai: Vincas Kudirka, Justinas Marcinkevičius.

"Ar lengva atleisti?" Rekomenduoti pasirinkti autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis.

Literatūrinio rašinio temos:

"Literatūros personažas absurdo akivaizdoje". Rekomenduoti pasirinkti autoriai: Balys Sruoga, Antanas Škėma.

"Valdovo paveikslas literatūroje". Rekomenduoti pasirinkti autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Krėvė.

Pusantros valandos anksčiau

Kauno „Santaros“ gimnazijoje valstybinį egzaminą laikė apie 80 mokinių iš kelių miesto mokyklų. Pirmoji iš egzamino išėjusi Brigita jame užtruko vos dvi su puse valandos, nors tam turėjo keturias valandas. Netrukus pro duris žengė ir Kamilė.

„Skubu“, – tik trumpam stabtelėjo abiturientės. Brigita pasakojo egzamino išvakarėse ne ką nors kartojosi ar ilsėjosi, o dirbo. „Aš pirma išėjau?“ – stebėjosi mergina.

Abi jos pasirinko temą, nagrinėjančią, kur yra riba tarp pokštų ir patyčių.

Belaukiant kitų abiturientų, laikiusių valstybinį egzaminą, sutikome pro „Santaros“ gimnaziją namo traukiančius gretimoje mokykloje mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikiusius Airidą ir Dilmantą. Vaikinai buvo geros nuotaikos, tarpusavyje garsiai dalijosi įspūdžiais, minėjo, aptarinėjo kūrinių autorius ir temas.

Dilmantas sakė, kad jam prireikė maždaug valandos. Streso jam mažiau gal dėl to, kad lūkesčiai – nedideli. Egzaminą norėtų bent išlaikyti.

„Abu vienodai kaldavom“, – juokėsi abiturientas, kai paprašėme spėti, kuriam geriau sekėsi per egzaminą.

Šis egzaminas, reikia tikėtis, įveiktas. Kas toliau? Kitas egzaminas. Airido dar laukia anglų kalbos egzamino antra dalis ir istorijos egzaminas.

Po egzaminų – į darbą. Rudenį – galbūt į studijas. Vieną traukia treniravimo sistemos, kitas kada nors norėtų papildyti autoelektrikų gretas.

Šie „Santaros“ ir Jono Basanavičiaus gimnazijų gimnazistai nesijaučia nuskriausti dėl karantino ir nuotolinio mokymo. Atvirkščiai. Anot jų, buvo paprasčiau suderinti mokslus ir darbą. Nejautė ir apmaudo ar papildomo jaudulio, kad egzaminą turėjo laikyti ne savo mokykloje. „Jokio skirtumo, kur“, – geros nuotaikos nestokojo vaikinai.

Išvakarėse – darbas per kaitrą

Vėl prasiveria „Santaros“ gimnazijos durys. Po egzamino abiturientė išeina gana rami, bet kalbant jaučiasi, kad streso buvo daug.

„Temą pasirinkau pagal savo žinias. Kokią? Neatsimenu dabar jau iš to jaudulio“, – neslėpė Jono Pauliaus II gimnazijos abiturientė Gerda Dagilytė, tačiau tuoj pat įvardija, kad rinkosi tarp ribos tarp pokštų ir tikrovės ir meno galimybių keisti tikrovę.

Ji daugmaž patenkinta tuo, kaip ir ką parašė per egzaminą, tačiau vakar vakare nuotaika buvo visai kitokia. „Padariau klaidą“, – tuomet galvojo šilainiškė, grįžusi namo vakare po sunkios darbo dienos.

Per kaitrą ji dirbo renginyje – per „Nemuno žiede“ vykusį ralį. Karštis nuvargino, galvojo, kad bus sunku susikaupti per egzaminą, tačiau mano, kad viskas pavyko gerai. 

Jos planuose – metus padirbėti, o po to mokytis visažistės amato.

Gerdos nuomone, dėl nuotolinio mokymo nukentėjo tik tie mokiniai, kurie buvo pasirinkę laikyti matematikos egzaminą, nes būtent šį dalyką, jos manymu, lengviau įsisavinti, kai mokytojas aiškina akis į akį.

Užplūdo palengvėjimas

„Palengvėjimas“, – apibūdino savijautą po egzamino „Santaros“ gimnazijos gimnazistas Dominykas Laskauskas. Pamatęs temas kiek sutriko, bet greitai apsisprendė, kurios imtis. 

Egzaminui ruoštis nedaug buvo skyręs laiko – dirbo, poilsiavo, bet to nesigaili.

Jis jau nusprendęs mokytis mechatronikos pameistrystės. Vasarą dirbs, o po to kibs į mokslus, tiksliau, tai irgi bus daugiau darbo praktika „Continental“ gamykloje, o ne teorija mokyklos suole.

Dominykas, taupantis automobiliui, sakė, kad tik sutapimas, jog beveik visi mūsų kalbinti abiturientai mokslo metais dirbo. Iš jo pažįstamų mokinių dirba tikrai ne visi, tačiau tokių – nemažai. „Norisi savų pinigų“, – kalbėjo vaikinas.

Galėjo naudotis kompiuteriu

Kaip ir pernai bei dar ankstesniais metais, mokiniai rašydami rašinį galėjo rinktis vieną iš siūlomų keturių temų. Kad ir kurią iš dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių temų pasirinkus, reikėjo remtis bent vienu privalomu autoriumi. Mokiniai jį galėjo rinktis iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, kurie buvo pateikti ir užduoties sąsiuvinyje.

Per egzaminą buvo galima naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje. Juos skaityti leista ne daugiau 20 min.

Šiam egzaminui išlaikyti reikės surinkti bent 30 proc. užduoties taškų. Kitaip teks dalyvauti pakartotinėje egzaminų sesijoje.

Visi pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 5 d.

Nepatenkinti darbo įvertinimu mokiniai per dvi darbo dienas po rezultatų paskelbimo savo mokyklos vadovui gali teikti prašymą dėl pakartotinio vertinimo. Būtina pridėti argumentus, kodėl nesutinkama su esamu vertinimu. Po apeliacijos balas gali ir padidėti, ir sumažėti.

Pagrindinė egzaminų sesija tęsis dar tris savaites. Pakartotinė prasidės liepos 22 d., tęsis dvi savaites.

Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą. Populiariausias pasirenkamas egzaminas – anglų kalbos, po to – matematikos ir istorijos.

Šiemet Kaune mokyklas baigia 3298 abiturientai.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planuoja laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų.

Didžioji dalis – 17,3 tūkst. – abiturientų pasirinko laikyti valstybinį, 8,5 tūkst. – mokyklinį egzaminą.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kartu su dar vienu pasirinktu dalyku ar brandos darbu, yra privalomas norint gauti brandos atestatą.

Nacionalinės švietimo agentūros vadovės Rūtos Krasauskienės teigimu, moksleiviai, kaip ir ankstesniais metais, turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš dviejų samprotaujamųjų ar vieną iš dviejų literatūrinių temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikti du autoriai, tačiau jie bus rekomenduojami.

„Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, kurie pateikiami ir užduoties sąsiuvinyje“, – pranešime teigė R. Krasauskienė.

Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų 36 šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių.

Laikantieji egzaminą galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso kompiuteriu galima naudotis 20 minučių, arba laiką išnaudojant vienu prisėdimu, arba dukart po 10 minučių.

Saugantis koronaviruso, numatyta, kad vienu kompiuteriu galės naudotis ne daugiau penkių asmenų, pelė ir klaviatūra, liečiamasis ekranas kaskart bus dezinfekuojami arba bus duodamos vienkartinės pirštinės.

R. Krasauskienė rekomenduoja kandidatus pasverti, ar jiems tikrai būtini šaltiniai, kadangi jų tikrinimas atims laiko.

Dėl koronaviruso grėsmės šiemet imamasi ir daugiau priemonių: brandos egzaminai laikomi grupėmis po devynis (anksčiau – po 14), todėl savivaldybėse įsteigta 18 papildomų egzaminų centrų, sukurta beveik 2 tūkst. papildomų grupių.

Taip pat kandidatai turi būti sveiki, neturėti pareigos izoliuotis ir laikytis kitų specialistų nurodymų.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis liepos 21 dieną fizikos brandos egzaminu.  Pakartotinė sesija vyks nuo liepos 22-osios iki rugpjūčio 4-osios.

Populiariausias tradiciškai yra lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kurį galima laikyti valstybinį arba mokyklinį (valstybinį pasirinko 18 613, mokyklinį – 12 030 kandidatų).

Anglų kalbos valstybinį egzaminą rinkosi 20 669 kandidatai, matematikos – 18 233 kandidatai, istorijos – 10 110 kandidatų.

Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausias, kaip ir ankstesniaisiais metais, yra technologijų brandos egzaminas (7 192 kandidatai).

Vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,46 egzamino.

Šiais metais brandos egzaminų sesijose dalyvaus 586 buvę mokiniai ir 1273 eksternu mokęsi kandidatai.

Pagrindinės sesijos valstybiniai brandos egzaminai prasidės balandžio mėnesį užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalimi. Pagrindinės sesijos paskutinis valstybinis brandos egzaminas – chemijos – vyks birželio 22 dieną. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis.