„Manau, selektyvia ir galimai specifiškai dėliojama visuomenei skirta informacija ir buvo tikslas sumenkinti laisvės kovas, partizaninį judėjimą, tuo paneigiant esminį laisvės kovų tikslą“, – Kauno apylinkės teisme trečiadienį liudijo P. Kuzmickienė.

„O (kovų – BNS) tikslas buvo priešintis sovietinei okupacijai ir apginti Lietuvos nepriklausomybę. Manau, toks menkinimas yra labai šiurkštus ir neleistinai menkinantis dar ir mūsų valstybingumą“, – pridūrė parlamentarė.

Anot jos, šis A. Paleckiui inkriminuojamas „menkinimas pasirinktas labai apgalvotai ir nematant visos esmės apie laisvės kovas“.

P. Kuzmickienės teigimu, kaltinamasis siekė visuomenei sudaryti neigiamą įspūdį apie partizanus minėdamas tam tikrus skaičius, istorinių tyrimų galimai neatitinkančius duomenis.

„Tie skaičiai, mano žiniomis, yra neteisingi. Aš nesu istorikė, tad remiuosi tik informacija, kuri yra nepriklausomoje Lietuvoje ištirta, publikuojama. Juos publikuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas. Manau, yra svarbu teismui irgi remtis šiais duomenimis“, – sakė P. Kuzmickienė.

Manau, toks menkinimas yra labai šiurkštus ir neleistinai menkinantis dar ir mūsų valstybingumą.

Ji teisėjui Virginijui Kalkauskui patvirtino buvusi viena kreipimosi į prokuratūrą iniciatorių.

„Kartu su Matu Maldeikiu 2022 spalį kreipėmės prašydami įvertinti Algirdo Paleckio pasisakymus viešojoje erdvėje, kurie mano nuomone menkina pokario ginkluotos rezistencijos dalyvius, laisvės kovas, priskiriant toms kovoms tik neigiamus kovos motyvus, nutylint pagrindinį rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę“, – liudijo P. Kuzmickienė.

Baudžiamojoje byloje, kurioje A. Paleckis kaltinamas Lietuvos partizanų niekinimu, taip pat – krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno šmeižtu. Teismas be P. Kuzmickienės kaip liudytoją trečiadienį apklausia ir LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėją Rytą Narvydą.

Abu liudytojai trečiadienį atvyko į posėdį ir davė parodymus gyvai.

Byloje parodymus anksčiau davė nukentėjusiuoju įvardijamas krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, liudytojai Andrius Nakas, parlamentaras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Maldeikis.

Už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteistas ir bausmę Kauno kalėjime atliekantis A. Paleckis byloje kaltinamas L. Kasčiūno, tuomet vadovavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), šmeižimu ir partizanų niekinimu.

Nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų birželio viešintame A. Paleckio vaizdo įraše teigta, neva L. Kasčiūno anksčiau vadovautas NSGK yra „nacistinis komitetas“, o L. Kasčiūnas siekia apriboti žiniasklaidos laisvę.

Anot prokuratūros, pateikdamas Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, A. Paleckis taip pat menkino pokario ginkluotos rezistencijos dalyvius, priskyrė jiems tik neigiamus kovos motyvus nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

Teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu dalyvaujantis A. Paleckis kaltės nepripažįsta.

Buvęs politikas ir diplomatas pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, pernai birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) perkvalifikavo jo veiksmus į rengimąsi šnipinėti ir pusmečiu, iki pusšeštų metų, sumažino laisvės atėmimo bausmę.

Pasak centro, šis sąrašas nėra baigtinis, šiuo metu pateikta 12 799 vardų: žuvusieji kovos lauke, nuteistieji mirties bausme sušaudant ir mirusieji įkalinimo vietose. Vėlesniais etapais planuojama skelbti išgyvenusiųjų vardus – represuotųjų, tačiau grįžusių iš lagerių bei išsislapsčiusiųjų partizanų ir jų ryšininkų.

Žinynas bus nuolat pildomas ir tikslinamas, tai darant centras tikisi ir prašo visuomenės paramos – svetainėje yra nuorodos, kaip galima pranešti naują informaciją arba pataisyti pastebėtus netikslumus.

„Ginkluotasis pasipriešinimas sovietų okupacijai buvo stipriausias Lietuvos pilietinės visuomenės veiksmas valstybės istorijoje. Partizanų karo dalyviai – tai ne tik ginkluoti kovotojai (partizanai), tačiau ir tiesiogiai ginkluotoms struktūroms nepriklausę asmenys: partizanų ryšininkai ir rėmėjai. Žinyne teikiami visoms minėtoms partizanų karo dalyvių grupėms priklausę asmenys“, – rašoma svetainėje.

Pasak LGGRTC, žinyno pagrindinė paskirtis – pateikti visuomenei informaciją apie Lietuvos piliečius, pasipriešinusius sovietiniam okupaciniam režimui ir „paaukojusius savo gyvybę dėl Lietuvos laisvės kovos lauke, lageriuose, Lietuvos kalėjimuose“.

Svetainėje taip pat pateikiamos partizanų apygardų istorinės apžvalgos bei informacijos šaltiniai. Informacija apie Lietuvos partizanų karo dalyvius buvo renkama beveik tris dešimtmečius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Tai jau antrasis šiemet Centro paskelbtas informacinis žinynas: didelio piliečių susidomėjimo sulaukė vasaros pradžioje atverta kita vieša Centro internetinė prieiga, kurioje pateikti duomenys apie  1940–1953 metais sovietų okupacinės valdžios represuotus – ištremtus, įkalintus, nužudytus –  Lietuvos gyventojus.

Skelbiant naujus informacinius žinynus, kai kurių istorikų kritikos sulaukė LGGRTC vadovybės sprendimas rugsėjį išimti iš interneto nuo 2012-ųjų skelbtą sovietų saugumo KGB agentų bylų registracijos žurnalą. LGGRTC pabrėžė, kad dokumentas turi būti vertinamas kritiškai: visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami KGB arba kitų sovietų saugumo padalinių, tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai. 

Paminklinių lentų sugrąžinimo iniciatorius – architektas Darius Jakubauskas. Šiaulietis surinko reikalingus istorinius duomenis, parengė projektą, jį suderino su Kultūros paveldo departamento atstovais bei skyrė asmeninių lėšų vienos iš lentų gamybai.

„Tokios šviesios iniciatyvos mane labai džiugina. Tai dar viena galimybė prisiliesti prie praeities, prie kovos su priespauda istorijos. Tai paskata domėtis tikrosiomis vertybėmis. Visi, kas imasi tokių idėjų įgyvendinimo, savivaldybėje ras ir pagalbą, ir palaikymą. Visų šiauliečių vardu dėkoju už nuo pradžios iki pabaigos įgyvendintą projektą“, – susitikime kalbėjo miesto meras Artūras Visockas.

Paminklinių lentų atidengimo ceremonija ant Sukilėlių kalnelio vyks rugsėjo 20 dieną.

Nuo 1863 metų birželio 14 dienos iki 1864 metų kovo 6 dienos ant Sukilėlių kalnelio įvykdytas mirties nuosprendis Šiaulių sukilėliams: tarp jų ir kilmingiems bajorams, ir paprastiems miestiečiams bei valstiečiams.

Po mirties aukų kūnai būdavo užkasami vietoje, žemė sulyginama. Miestiečiams pastačius toje vietoje kryžių, caro valdžia jį nedelsiant nuvertė ir sunaikino.

Nepriklausomybės paminklas, pastatytas pagal garsaus inžinieriaus architekto Karolio Reisono projektą, buvo atidengtas 1935 metais.

Buvo ypač svarbu, kad šiuo sumanymu itin susidomėjo tautinio roko grupės „Thundertale“ nariai: Laurynas Baškys, Jonas Chockevičius, (jie ir muzikos kūrinių autoriai) Rokas Baškys ir Paulius Petrauskas, o projekte taip pat dalyvauja dainininkai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas ir Sandra Lebrikaitė.

Medžiagos buvo daug – ir laisvės kovotojų dienoraščiai, ir prisiminimai, liudijimai, tad atrinkti reikėjo svarbiausius, apibendrinančius, visai pasipriešinimo kovai būdingiausius epizodus, atskleidžiant įvairiapusišką, tragišką aukojimosi, tėvynės meilės ir pasišventimo motyvą. Visų pirma, su kūrybine grupe ir režisieriumi Nerijumi Petroku aptarėme, kad personažų bus tik trys (kiek vėliau vien vyrišką jų liniją papildė Mergaitės paveikslas). Taigi – pagrindiniai personažai – Kunigas, Poetas, Gimnazistas.

Librete-baladėje, pasakodamas mums visiems tokią skaudžią ir svarbią temą, bandžiau perteikti tą pasiaukojimą, ryžtą ir auką už tėvynės laisvę, perteikti kuo suprantamiau, paprasčiau, be moralizavimo, dirbtinio patoso, norėjau, kad visa tai būtų suvokiama ir suprantama mūsų dienų jaunimui, mūsų laikotarpio personažams.

Mano ir visos kūrėjų grupės vienas svarbesnių tikslų – pabandyti atsakyti į dažniausiai jaunimui (ir ne tik) kylančius klausimus ar net abejones – vardan ko, kodėl, kas juos skatino kovai, dažnai beviltiškai, su daug gausesnėmis priešo jėgomis, paaiškinti tą tuometinius vaikinus vedantį ryžtą, idealus. Taigi per trijų skirtingų, įvairia, bet jau itin skaudžiai gyvenimiška patirtimi herojų dialogus, monologus, pasakojimus, atskleidžiamas to meto dramatizmas, persekiojimai, išdavystės, priešų klasta ir žiaurumas. Taip, tie personažai labai skirtingi, kai kada netgi svyruojantys, abejojantys, pergyvenantys dėl persekiojamų savo artimųjų, tremiamų tėvų ir šeimų, tačiau po dvejonių ir silpnumo akimirkų, jie lieka ištikimi Priesaikai.

Džiugu, kad kūriniu ypač domisi jaunimas ir jį vienijančios organizacijos: Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė ir šios rinktinės Jaunieji šauliai, Kauno miesto moksleiviai. Prie kūrybinės komandos su dideliu entuziazmu prisijungė ir dvi fotomenininkės: Eglė Ščerbinskaitė-Elion ir Eglė Knygauskaitė-Liakienė, kurioms padedant į kūrybinių išgyvenimų erdvę galėsime grįžti per fotoreportažą „Operos gimimas“, o tuo pačiu kūrybinį kelią premjeros link galėsite sekti dienraščio „Kauno diena“ puslapiuose.

Esame dėkingi idėjos rėmėjams: Kauno miesto savivaldybei, dienraščiui „Kauno diena“, LŠS Kauno Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinei, ŽŪB „Nematekas“, Kauno karininkų ramovei.

Savo kalboje prisiminusi okupacijos istoriją, numalšintą partizanų kovą, taip pat iškovotą nepriklausomybę ir dabartinius Lietuvos pasiekimus, narystę ES ir NATO, A. Ramanauskaitė-Skokauskaitė priminė, kad „kova už laisvę nesibaigė“.

„Priešiškos jėgos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų bando purvinti Lietuvos laisvės kovų istoriją. Tie žmonės naudoja tą pačią KGB technologiją – apjuodinti laisvės kovotojus partizanus, sugriauti jų moralinį autoritetą ir pasėti nesantaiką tarp tautų“, – kalbėjo buvusi parlamentarė.

„Partizanai, kurie slapstydavosi metų metais, sugebėdavo nepasiduoti provokacijoms. Mes taip pat turime sugebėti nepasiduoti šių laikų provokacijoms, kurių yra ir neabejoju dar bus“, – pažymėjo partizanų vado dukra.

Ji sakė besižavinti nauja karta, gimusia jau laisvoje Lietuvoje, kuri domisi partizanų istorija, skaito jų atsiminimus, keliauja partizanų takais ir „kuri supranta, kad už jų šiandieninę laisvę – partizanai sumokėjo savo gyvybėmis“.

„Mylėkime savo artimus, branginkime mūsų valstybės laisvę, ir nebijokime kovoti su Lietuvos priešais“, – prisiminusi savo tėvų partizanų gyvenimo istoriją savo kalbą minėjimą baigė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Seimas 2018-uosius yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais, šiemet minimos jo šimtosios gimimo metinės.

Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo 1944 metais, kai šalį antrąkart okupavo Sovietų Sąjunga. A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Pernai pradėjus svarstyti siūlymus 2018-uosius skelbti A. Ramanausko-Vanago metais, viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė pareiškė, kad partizanų vadas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji pripažino, kad rėmėsi KGB dokumentais.

Kilus skandalui, leidyklai „Alma littera“ nuraukus su ja bendradarbiavimą, R. Vanagaitė viešai pripažino, kad paskelbė melagingus teiginius apie partizanų vadą ir viešai atsiprašė dėl savo „skubotų ir arogantiškų“ komentarų.

Tuometinis jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro savo ruožtu pareiškė, kad A. Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu, bet jokių įrodymų nepateikė.

Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas-Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto.

V. Landsbergis: teisininkai turi grįžti prie partizanų naikinimo bylų

Teisininkai turi grįžti prie partizanų naikinimo bylų, kad daugiau dėl sofistinių išvedžiojimų netriumfuotų „nuteistieji už Lietuvos žmonių komunistinį genocidą“, sako pirmasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Per iškilmingą Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sekmadienį transliuotas V. Landsbergio, šiuo metu esančio ligoninėje, vaizdo įrašas.

Savo kalboje jis priminė Strasbūro teismo sprendimą, kad Lietuva partizanų naikinimą nepagrįstai pripažino genocidu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015 metais buvusį saugumietį Vytautą Vasiliauską paskelbė Lietuvos teismų nepagrįstai nuteistu dėl genocido prieš partizanus.

„Sofistinės kazuistikos pinklėse Lietuva patyrė neleistiną politinį pralaimėjimą, EŽTT dauguminiu balsavimu nutarė, kad stribas Vasiliauskas nekaltas dėl genocido, nes Lietuvos pasipriešinimas nebuvęs visuotinis tautos pasipriešinimas“, – sakė V. Landsbergis.

„V. Vasiliauskas laimėjo prieš sutrikusią Lietuvą. Manau, Lietuvos teisininkai-konstitucininkai, ne doktrinų gamintojai ir garbintojai, turi grįžti prie šio klausimo. Galvokit, jaunieji, Europos Žmogaus Teisių Teismas dar ne viešpats Dievas. Padirbėkite, Lietuvos teisės istorikai, padirbėkite, pažeistų pamatų taisytojai“, – sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

„Blogiausia, kad teismų praktikoje susijaukė nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas, kaltintieji ir kartais net nuteistieji už Lietuvos žmonių komunistinį genocidą, „Lietuva bus be lietuvių“, skelbtas toks tikslas, rado kelių ginčyti, skelbti savo nekaltumą, sofistinių išvedžiojimų metodais: „Taip, žudžiau, bet tai ne genocidas“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Po Strasbūro teismo sprendimo dėl genocido sąvokos taikymo nagrinėjant su okupacija kovojusių partizanų naikinimu susijusias bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais panaikino apkaltinamąjį nuosprendį V. Vasiliauskui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinimas V.Vasiliauskui nebuvo tinkamai suformuluotas: vyras kaltintas ir kitų teismų pripažintas kaltu dėl genocido, vykdyto siekiant sunaikinti tam tikrai socialinei ar politinei grupei priklausiusius žmones – partizanus, kovojusius su sovietų režimu.

Ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, ir Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pripažinę, kad pagal tarptautinės teisės normas genocidu laikomi tik veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Apie socialines ir politines grupes nekalbama.

Kai kurie ekspertai teigia, kad genocidu be išlygų turėtų būti laikomi tik nacių žudymai, o komunistinio režimo nusikaltimams ši sąvoka netinka. Oponentai teigia, kad okupacinės sovietų valdžios vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą, partizanų ir jų rėmėjų naikinimas prilygsta genocidui.

Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos okupacijos metais naciai ir vietos kolaborantai išžudė apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Sovietinės okupacijos metais į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų, žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Praėjusioje laidoje buvo parodytas pokalbis su nepriklausomybės kovų savanoriu Juozu Vilučiu. 1979 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo kalbinta ir savanorė Stefanija Pranculytė. Ši asmenybė – viena iš nedaugelio savanorių moterų nepriklausomybės kovose.

„Niekad į galvą neįėjo, ar aš pasensiu, ar būsiu invalidė, ar kas nors atsitiks. Niekad jaunas žmogus apie tai negalvoja. Eini kaip pasiutęs”, – laidoje į jaunystę grįš Lietuvos savanorė. Aštrių pasisakymų nevengianti pašnekovė taip pat atskleis, į kurį priešą buvo žiūrima su panieka, o kurį lietuviai vertino palankiau.

Kita laidos dalis siūlys nusikelti į kaimyninę Baltarusiją ir aplankyti pilis bei miestus, primenančius apie Lietuvos istorijai svarbius įvykius. Kur Jogaila buvo įkalinęs Kęstutį? Kokiame mieste vyko paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas? Krėva, Gardinas, Lyda ar Naugardukas – tai tik keletas miestų, susijusių su LDK istorijos vingiais bei svarbiausiomis jos asmenybėmis – galingos valstybės kūrėjomis.

Miestai ir pilys žymi ne tik aštuonias skirtingas istorijas. Taip pat tai ir keturių amžių laikotarpyje išsidėlioję įvykiai, turėję didelės įtakos valstybės raidai.  Aštuoni pasakojimai apie ne itin malonius, tačiau labai svarbius Lietuvos istorijai įvykius.

Kelionė su „Istorijos detektyvais“ – antradienį 22.30 val. per LRT televiziją.