Jie kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), kad ši įvertintų pagrindus panaikinti pilietybę čiuožėjai pagal kovą įsigaliojusias įstatymo pataisas, leidžiančias atimti išimties tvarka įgytą pilietybę asmeniui, savo veiksmais keliančiam grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams ir taip žeminančiam šalies vardą.

VRM savo ruožtu turėtų kreiptis į Pilietybės reikalų komisiją, kuri teiktų rekomendaciją prezidentui Gitanui Nausėdai, priimsiančiam galutinį sprendimą dėl pilietybės panaikinimo.

Tikrai Lietuva nenori turėti tokių žmonių, kurie palaiko šalį agresorę ir bando pateisinti jos veiksmus.

„Tikėjomės, kad po įstatymo priėmimo (...) precedentų tokių nebus“, – sakė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

„Kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją, kadangi taip įstatyme numatyta, kad Pilietybės reikalų komisijai (siūlymą – BNS) turi teikti būtent Vidaus reikalų ministerija“, – teigė ji.

Pasak jos, pilietybės panaikinimas M. Drobiazko inicijuotas socialiniuose tinkluose matant, kad „toliau vyksta bendradarbiavimas su Kremliaus ruporais“.

„Tikrai Lietuva nenori turėti tokių žmonių, kurie palaiko šalį agresorę ir bando pateisinti (jos – BNS) veiksmus“, – sakė Seimo narys Virgilijus Alekna.

LNK turinys:

M. Drobiazko anyta, Lietuvos čiuožimo federacijos vadovė Lilija Vanagienė sakė apgailestaujanti dėl inicijuotos procedūros. Anot jos, Lietuva labai greitai pamiršo čiužėjos bei jos vyro, šokių partnerio Povilo Vanago nuopelnus šaliai.

„Jų per tiek metų pasiekti rezultatai padarė įtakos tam, kad mes šiandien turime Europos (dailiojo čiuožimo – BNS) čempionatą Lietuvoje, Kaune“, – teigė L. Vanagienė.

Minima Pilietybės įstatymo pataisa ir buvo parengta reaguojant į pernai vasarą kilusį rezonansą dėl M. Drobiazko ir P. Vanago elgesio, kai jie rugpjūtį Sočyje, Rusijoje, dalyvavo šou programoje. Ją surengė Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.

Nuostata dėl pilietybės panaikinimo galioja tik išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusiems asmenims, turintiems ir kitos valstybės pilietybę. Tokių šiuo metu per 800.

Po M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje prezidentas G. Nausėda iš jų atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimus, anksčiau suteiktus už nuopelnus valstybei.

Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.

„Man, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentei ir ypač kaip Povilo Vanago mamai, labai skaudu, plyšta širdis ir neramu dėl mano vaikų priimto sprendimo. Nuoširdžiai atsiprašau tų žmonių, kuriuos tai įskaudino ir nuvylė. Tačiau savo suaugusiems vaikams negaliu nurodinėti ar kaip kitaip įsakyti, nors bandžiau argumentuotai, diskusijų bei ilgų ginčų būdu perteikti savo aiškią ir nedviprasmišką poziciją šiuo klausimu“, - sakoma Eltai atsiųstame atvirame laiške.

Anot L. Vanagienės, ši tragedija užklupo labai netikėtai. Prasidėjus karui Povilas ir Margarita nedelsiant grįžo į Lietuvą. Tvirtai reiškė paramą Ukrainai ir jos žmonėms.

L. Vanagienė primena, kad Povilas nuo 18 metų gyvena Maskvoje, tad 34 metus jis ir jo žmona Margarita kūrė savo ateitį ne Lietuvoje.

„Suprantu, kad nėra lengva taip staiga viską mesti ir išvykti, kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Turbūt būtent šios aplinkybės ir nulėmė jų sprendimą. Nesiruošiu jų teisinti, jie - suaugę žmonės, tad už savo veiksmus yra atsakingi patys“, - rašo L. Vanagienė.

Ji tikisi, kad Povilo ir Margaritos sprendimas nebus tapatinamas su Lietuvos čiuožimo federacija ir jos sportininkais, nes aktyvią sportinę dailiojo čiuožimo karjerą Povilas ir Margarita baigė prieš 16 metų ir nėra niekaip susiję su Lietuvos čiuožimo federacijos veikla.

Kaip jau skelbta, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad Lietuvos pilietybė M. Drobiazko buvo suteikta kaip dovana, o ją, pažymi politikas, galima atsiimti. Ypač, akcentuoja S. Šedbaras, jei Lietuvos pilietybę gavusio asmens veiksmai niekaip nedera su šaliai ypač svarbiais principais. Kaip leido suprasti Seimo narys, garsiausios visų laikų Lietuvos šokių ant ledo poros pasirodymas Kremliaus ruporo žmonos renginyje būtų pakankamas pagrindas pradėti diskusiją dėl 1992 metais suteiktos pilietybės atėmimo.

Pasak jo, Prezidentūra, kaip atsakinga institucija, šį klausimą galėtų pasvarstyti.

Į šią žinią aštriai sureagavo žurnalistas Andrius Tapinas.

„Jei kas dar turėjot iliuzijų dėl Vanago su DrobiaZko, tai galit nebeturėti.

Ūsuoto Kremliaus išsigimėlio žmona Tatjana Navka jau dalijasi video, kur abudu čiuožėjai išsišiepę mėgaujasi Sočio ledu ir ruošiasi šio vakaro premjerai.

Institucijos pasisakė – dabar metas imtis veiksmų. Kaip suprantu, teisiškai iš DrobiaZko pilietybės atimti faktiškai neįmanoma, bet savo valstybinius apdovanojimus Lietuva iš šitos išdavikų porelės turėtų susigrąžinti. Ir jie turėtų pamiršti visus Liepsnojančius ledus Lietuvoje.

Mūsų Vanagas yra Ukrainoje, o šitas viso labo nutriušęs bjaurusis ančiukas ant kruvino „Gulbių ežero“ ledo Sočyje“, – kritikos čiuožėjams socialiniame tinkle „Facebook“ negailėjo A. Tapinas.

Savo požiūrį į Lietuvos čiuožėjų sprendimą feisbuke išsakė ir prodiuseris Dominykas Kubilius.

„Su padovanota pilietybe kraujo neperpilsi. Iki paskutinės minutės turėjau vilties, kad Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko Sočyje ant ledo neiščiuoš, buvo vilties, kad apsireikš Povilo mama Lilija Vanagienė su visa #Lietuvosčiuožimofederacija priešakyje ir teiksis Lietuvai paaiškinti, kodėl čiuožėjai nutarė dalyvauti teroristų ledo šventėje“, – įrašą pradėjo D. Kubilius.

„Bet mamytė tyli, federacija tyli, o Margarita „Instagram“ paskyroje cituoja Bulato Okudžiavos eiles. Beje, Bulato eilių tarybiniais metais klausydavo ir mano tėvai, Margaritai turbūt ir šioje vietoje trūksta proto įsigilinti, kieno eiles cituoja, nes B. Okudžiava, kurio tėvas buvo sušaudytas, o mama ištremta į lagerį, savo kūryboje smerkė bet kokį totalitarinį režimą. Bet čia tik nereikšmingos smegenų minkštumo detalės“, – kol dar nebuvo pasirodęs L.Vanagienės pranešimas rašė D.Kubilius.

Prieš keletą savaičių Stokholme (Švedija) vykusiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate  Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed užėmė 15-ąją vietą. Ši pozicija Lietuvos šokių ant ledo porai garantavo kelialapį į 2022 m. Pekino olimpiadą, bet šia teise jie galės pasinaudoti tik tuo atveju, jei A.Reed gaus Lietuvos pilietybę.

Tęsia šlovingas tradicijas

Kaune surengtoje spaudos konferencijoje S.Ambrulevičius ir A.Reed pasidalino mintimis apie priešolimpinį sezoną ir svarbiausią jo startą Švedijoje. Taip pat kalbos neišvengiamai sukosi ir apie pilietybės klausimą. Tačiau pirmiausia žodžio paprašė Kauno meno galerijoje „Balta“ surengtos konferencijos organizatoriai. Jie trumpai pristatė šioje galerijoje keletą mėnesių veikusią parodą „Kalėdos ant ledo“, skirtą garsiausiai Lietuvos ledo šokių porai – Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui. Parodoje pateikiamos įspūdingos šokėjo nuotraukos iš įvairių varžybų, eksponuojami įvairūs jų trofėjai bei asmeniniai daiktai.

„Saulius ir Allison yra Margaritos ir Povilo tradicijų tęsėjai, todėl simboliška, kad susitinkame būtent šioje parodoje. Norime, kad mūsų naujoji pora pasiektų ne mažiau nei jų pirmtakai. Tikimės, kad jiems neteks tokių išbandymų, kuriuos teko įveikti Povilui ir Margaritai“, - kalbėjo organizatoriai.

Jie atkreipė dėmesį į vieną parodos eksponatų – M.Drobiazko pačiūžas. Pasak jų, Margaritai karjeros pradžioje teko čiuožti per mažomis pačiūžomis, nes tais laikais nebuvo tinkamų, todėl kentėjo ledo šokėjos kojos.

Progresas - akivaizdus

A.Reed išgirdusi šią istoriją nusišypsojo. Jai panašūs išbandymai negresia, tačiau sportinės karejros iššūkių 26 metų amerikietei netrūksta. Paklausta, kaip vertina pasirodymą pasaulio čempionate, ji teigė likusi patenkinta rezultatu ir iškovotu kelialapiu.

„Šis pandeminis sezonas buvo labai sudėtingas, todėl norėjome pasinaudoti savo šansu Švedijoje. Džiaugiamės, kad tai pavyko ir galime didžiuotis iškovotu kelialapiu. Man asmeniškai buvo didelė garbė atstovauti Lietuvai“, - „Kauno dienai“ sakė A.Reed.

Jos mintį pratęsė ir S.Ambrulevičius.

„Jei prieš ketverius metus kas nors būtų pasakęs, kad čiuošime olimpiadoje, būčiau tai įvertinęs kaip labai drąsų pareiškimą. O šiemet jau kokius tris mėnesius buvome ant žaidynių ribos. Džiugu, kad aplenkėme labai daug konkurentų šiose lenktynėse dėl bilieto į Pekiną ir savo galimybe pasinaudojome“, - teigė pašnekovas.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė atkreipė dėmesį į augantį poros pasitikėjimą ir įvaizdį specialistų akyse.

„Stokholme prie mūsų priėję teisėjai ir specialistai vis paklausdavo kokie mūsų rezultatai. Atsakydavome, kad lyginant su ankstesnėmis varžybomis beveik nepakito. Jie labai nustebdavo ir leisdavo suprasti, kad iš mūsų labai daug tikisi“, - pasakojo L.Vanagienė.

Lietuvos porai dideliu postūmiu tapo tai, kad jie nuo šių metų treniruojasi Kanadoje, pas Monrealyje dirbančią garsią trenerių porą Marie-France Dubreuil ir Patrice Lauzon. Tiesa, kol treniruotes už Atlanto pristabdė pandemijos apribojimai, mūsiškiai persikėlė į Kauną ir dirba čia.

Mokosi lietuvių kalbos

Ne mažiau svarbūs žygiai vyksta už ledo ribų. Lietuvos čiuožimo federacija drauge su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu rengia dokumentus šalies prezidentūrai dėl pilietybės suteikimo A.Reed. Pastaroji jau ėmė mokytis lietuvių kalbos, o Kauną vadina antraisiais namais.

„Allison apsistojusi mūsų namuose, turi savo kambarį ir puikiai čia jaučiasi. Ji domisi Lietuvos istorija, lanko mūsų šalies įdomias vietas. Smagu, kad ji pati rodo iniciatyvą“, - dėstė S.Ambrulevičius.

Pasak L.Vanagienės, dokumentų rinkimo ir nagrinėjimo procesas nebus trumpas, bet ledo šokėjai nusiteikę optimistiškai – jų klausimas turėtų būti išnagrinėtas dar gerokai iki 2022 metų vasario, kai Pekine startuos žiemos žaidynės.

„Povilas ir Margarita dalyvavo net penkiose olimpiadose, vežė medalius ir Europos ir pasaulio pirmenybių, pasaulinių studentų varžybų, „Grand Prix“ turnyrų. Matydami Sauliaus ir Allison progresą, manome, kad jų perspektyvos ne mažiau gražios. Kas žino, gal vieną dieną Lietuvoje turėsime ir olimpinius prizininkus“, - sakė L.Vanagienė.

Saitamoje (Japonija) įvykusiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate Lietuvai atstovavo ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius bei čiuožėja Elžbieta Kropa.

A.Reed ir S.Ambrulevičius tarp 27 porų užėmė 17-ą vietą (pernai pasaulio čempionate jie buvo dvidešimti). Teisėjai jų pasirodymą įvertino 168,06 balo: trumpoji programa – 67,21 balo, laisvoji – 100,85 balo (tai nauji amerikietės ir lietuvio karjeros rekordai).

E.Kropa tarp 40-ies solisčių buvo 38-a (47,95 balo – asmeninis rekordas).

Saitamoje jėgas išmėgino mažiau čuožėjų nei 2018-aisiais Milane: Japonijoje startavo 35 solistai (pernai – 37), 19 porų (28) ir 27 ledo šokių duetai (31). Daugiau buvo tik solisčių – 40 (37).

"Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) kilstelėjo atrankos normatyvų kartelę, tad nemažai sportininkų paprasčiausiai neįvykdė kvalifikacinių reikalavimų. Be to, kelialapius į planetos pirmenybes galima iškovoti tik per tam tikros kategorijos ISU varžybas, tai dar labiau padidina konkurenciją. Todėl ypač džiugu, kad mūsų šalis ir šiame pasaulio čempionate turėjo savo atstovų", – teigė L.Vanagienė.

– Prezidente, pasaulio čempionatas simboliškai vainikavo Lietuvos čiuožėjų sezoną. Kokios buvo pabaigtuvės?

– Pirmiausia malonu, kad tarp visų mūsų šalies žiemos sporto šakų atstovų, šį sezoną dalyvavusių pasaulio čempionatuose, ledo šokėjų A.Reed ir S.Ambrulevičiaus iškovota vieta – aukščiausia. Be to, Saitamoje pasirodėme sėkmingiau nei kaimynai: Latvijos čiuožėjas Denisas Vasiljevas buvo 21-as, Estijos atstovė Eva Lotta Kiibus – 22-a, baltarusiai Ana Kublikova ir Jurijus Gulickis – taip pat 22-oje pozicijoje. O kokios sporto bazės Latvijoje, Estijoje ar Baltarusijoje?

Tai, kad Kauno žiemos sporto mokyklos "Baltų ainiai" trenerio Dmitrijaus Kozlovo auklėtinė E.Kropa iškovojo kelialapį į pasaulio čempionatą, išvis buvo staigmena. Ji su Greta Morkyte varžėsi dėl teisės dalyvauti studentų universiadoje, tačiau Elžbieta vasario 24-ąją per varžybas Taline už techniką pelnė pakankamai balų, kad galėtų vykti į Japoniją. Vasario 25-oji buvo paskutinė diena, kai reikėjo pateikti ISU mūsų paraišką.

A.Reed ir S.Ambrulevičiui 2018-ieji buvo itin sudėtingi. Pernai pavasarį Allison prireikė peties operacijos, tad pora ant ledo grįžo po kelių mėnesių, o pirmas startas varžybose – tik spalį. Ruošiantis pasaulio čempionatui labai pasiteisino bendradarbiavimas su žinomu Lotynų Amerikos šokių specialistu, choreografu Gintaru Svistunavičiumi. Saitamoje Allison ir Saulius be klaidų atliko abi programas, aplenkė Ukrainos olimpiečius Aleksandrą Nazarovą ir Maksimą Nikitiną. Apmaudu, kad vos šešias šimtąsias balo pralaimėjome suomiams Juuliai Turkkilai ir Matthiasui Versluisui – manau, kad galbūt koją pakišo starto jaudulys, nes mūsiškiai patys ištraukė burtus, kad finale čiuožtų pirmi.

Šio pasaulio čempionato lygis buvo itin aukštas, pagerinti net septyni planetos rekordai, trys iš jų – per ledo šokėjų varžybas (pasižymėjo aukso medalius iškovoję Prancūzijos atstovai Gabriela Papadakis ir Guillaume'as Cizeronas – aut. past).

– Vokietijos olimpietė Nicole Schott interviu dienraščiui "Die Welt" pareiškė, kad, pasikeitus vertinimo sistemai, pastaruoju metu čiuožimo technikos elementai nustelbia emocijas, išraiškingumą, artistiškumą. Paauglės iš Rusijos atlieka kvapą gniaužiančius sudėtingus šuolius, tačiau šiuo atveju pranašumas – ne originalumas, o amžius, nes brandesnių čiuožėjų fizinės galimybės – natūraliai kuklesnės. Vokietės nuomone, kai kurių šalių pasiūlymai dar labiau pajauninti amžiaus cenzą tokio rango varžybų dalyviams – neatsakingas. Ką manote apie tai?

– Čiuožimo technika jau pasiekė ribas. Iš tiesų žiūrovai ledo arenose tikisi ne vien efektingų akrobatikos elementų, bet ir grožio, jautrių programų. Manau, kad dabartinės vertinimo tendencijos tikriausiai išsilaikys iki 2022-ųjų žiemos olimpiados, pokyčiai – neišvengiami.

Tai, kad originalūs sumanymai visada atkreipia dėmesį, liudija ir mūsų ledo šokėjų ieškojimai: mano kolegas trenerius, teisėjus sužavėjo Allison ir Sauliaus pasirinkta mažai girdėta muzika, kompozicijos su tango elementais. Mūsiškiai ir kitą programą ruoš kartu su choreografu italu Massimo Scali (buvusiu ledo šokėju, su Federica Faiella dukart tapusiu Europos vicečempionu ir iškovojusiu pasaulio čempionato bronzą – aut. past.).

Kita vertus, atrankos reikalavimai į svarbiausias varžybas – olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus – tikrai nesušvelnės, greičiau – atvirkščiai.

– Kai kurie Rusijos dailiojo čiuožimo specialistai ir apžvalgininkai tvirtino, esą pasaulio čempionate 1–10 vietas užimsiančius čiuožėjus buvo galima surikiuoti iš anksto – pagal reitingus, iškovotus titulus ar šalių, kurioms jie atstovauja, tarptautinę politinę ir ekonominę įtaką. Ar pritariate?

– Tik iš dalies. Stipriausių dešimtukuose kai kurias pozicijas skyrė beveik vienas balas, kartais – netgi dešimtosios balo dalys, tad išankstinės prognozės būtų ne kartą paneigtos. Tai, kad rezultatus vis dar subjektyviai nulemia užkulisiniai dalykai, – tiesa. Kas galėtų paneigti tikimybę, kad A.Reed ir S.Ambrulevičius būtų aplenkę Suomijos ledo šokėjus, jeigu teisėjų brigadoje būtų buvęs Lietuvos atstovas? Kitų šalių arbitrų vertinimai dažniausiai būna pagarbesni, kai sportininkai per varžybas turi ne vien savų sirgalių užnugarį.

– Kiek laiko ir darbo prireiks, kad mūsų čiuožėjai bent pakartotų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago žygį olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose į geriausių dešimtukus?

– Pažiūrėkime į metraštį. Europos čempionate Margarita ir Povilas debiutavo 1992-aisiais, užėmė 15-ą vietą, o pirmą kartą į dešimtuką pateko 1996-aisiais – buvo šešti. Pasaulio čempionatas: debiutas – 1992-aisiais ir 17-a vieta, dešimtukas – 1994-aisiais, devinti. Olimpinės žaidynės: debiutas – 1992-aisiais ir 16-a vieta, dešimtukas – 1998-aisiais, aštunti.

Optimistiškai nuteikia tai, kad mūsų tradicijos nenutrūksta. Kitą sezoną suaugusiųjų ledo šokių varžybose dalyvaus jau dvi Lietuvos poros – prie A.Reed ir S.Ambrulevičiaus prisijungs Mira Poliščiuk ir Deividas Kizala, šiemet pasaulio jaunimo čempionate užėmę 19-ą vietą.

Turime viltingų paraiškų ateičiai: Leik Plaside (JAV) įvykusiose tarptautinėse vaikų žaidynėse aukso medalį iškovojo Jogailė Aglinskytė, bronzą – Selina Kaneda, tarp kitų perspektyvių jaunųjų čiuožėjų – Klaipėdoje dirbančios trenerės Editos Dvarionienės auklėtinė Marija Brejeva, kaunietės Loretos Vitkauskienės treniruojama Agnė Ivanovaitė.

Užvakar Italijoje itin svarbią kovą dėl olimpinio kelialapio pradėjo greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė Agnė Sereikaitė.

22-ejų metų lietuvė Europos čempionate Turine turės pademonstruoti geriausią sportinę formą, kitaip Pjongčangą teks pamiršti.

Sausio 25–29 d. svarbių išbandymų metas išauš ir dailiojo čiuožimo atstovams, Ostravoje (Čekija) išsidalysiantiems Europos čempionato medalius bei olimpinius atrankos balus.

Vis labiau įsibėgėja ir biatlono bei slidinėjimo pasaulio taurės varžybos, kuriose lietuviams sekasi itin sunkiai.

Apie mūsų šalies olimpinių kandidatų rūpesčius kalbėjomės su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) žiemos olimpinių sporto šakų komisijos vadove, žinoma dailiojo čiuožimo trenere Lilija Vanagiene.

– Iki olimpiados lieka mažiau nei 400 dienų. Tai daug ar mažai?

– Sportininkams ir treneriams artėja sportinės formos pikas, įsibėgėjimo viršūnė, nes būtent 2017-ieji – atrankos į olimpiadą metai. Tarkime, jau maždaug balandžio mėnesį baigsis slidininkų, biatlonininkų ir kalnų slidininkų atranka į žaidynes. Jau žinosime, kurie mūsiškiai pelnys kelialapius į Pietų Korėją. Galutinių dailiojo čiuožimo ir greitojo čiuožimo rezultatų teks palaukti iki rudens. Jei mūsiškiams nepavyktų įveikti atrankos barjero pasaulio čempionate, jie dar turės galimybių rudenį. Vėliausiai – iki 2017-ųjų lapkričio 1-osios.

– Kodėl taip skiriasi atrankos varžybų grafikai: dailiojo čiuožimo atstovai olimpinei kvalifikacijai turi dar gerą pusmetį, o, tarkime, biatlonininkai, patekę į žaidynes, nuo balandžio jų turės laukti kone metus?

– Dailiojo čiuožimo atstovai, kaip ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkai, priklauso tai pačiai tarptautinei federacijai. Tad ir grafikai panašūs. Slidininkų ir biatlonininkų atrankos sistema visiškai kitokia: pasaulio taurės varžybų etapai trunka ne vieną mėnesį, startų daug, jie vyksta skirtingose šalyse.

– Kas jus nuteikia optimistiškai, kas kelia didžiausią nerimą?

Optimizmo yra, bet netrūksta ir problemų, kad ir amžinoji – bazių.

– Kalbant apie sportinius rezultatus, kaip tik šiomis dienomis sėkmingai startuoja biatlonininkai. Pasaulio taurės penkto etapo vyrų estafetės varžybose Vokietijoje lietuviai pirmą kartą neatsiliko nuo favoritų ratu ir užėmė 23-iąją vietą. Rinktinės lyderis Tomas Kaukėnas metė iššūkį žvaigždėms, finišavo 13-asis. Gerus rezultatus rodo ir Natalija Kočergina. Karjerą atnaujinusiai Dianai Rasimovičiūtei sekasi kur kas sunkiau. Bet kuriuo atveju manau, kad olimpiadoje turėsime ne vieną biatlono atstovą. Jei atrankos barjerus įveiktų ir estafečių komanda, būtų išvis nuostabu. Pagal kvotas, suteikiamas šalims, akivaizdu, kad savo atstovų į Pjongčangą deleguos ir slidininkai. Manau, kad realu kalbėti apie tris sportininkus. Mūsų dailusis čiuožimas taip pat turi nemažų vilčių – ir duetai, ir solistai.

Optimizmo yra, bet netrūksta ir problemų, kad ir amžinoji – bazių. Jei Lietuvos čempionatai (biatlono ir slidinėjimo – aut. past.) vyksta Latvijoje, jei savo šalyje beveik neturime normalių ledo arenų, jei aukščiausio meistriškumo čiuožėjai treniruojasi ant "Akropolio" ledo su ten pat pramogaujančiais lankytojais, apie kokį progresą galime kalbėti?

Vis dėlto net ir šias problemas užgožia pastarųjų mėnesių įvykiai. Daugumos sporto šakų, tarp jų ir žiemos sporto trenerius neramina Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) inicijuota jam priklausančio Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reforma (KKSD sprendimu nuo sausio 1 d. LOSC visiškai perėmė aukščiausius sportinius rezultatus pasiekusių individualių sporto šakų Lietuvos atletų pasirengimą olimpinėms žaidynėms, smarkiai keičiasi ir trenerių bei sportininkų finansavimas – aut. past.).

– Ar jums atrodo išmintinga tokią grandiozinę reformą pradėti būtent dabar?

– Šis žingsnis ne laiku ir ne vietoje. Įsivaizduokite, sportininkams ir jų treneriams lieka vos vienas kitas mėnuo iki svarbiausių atrankos startų, o čia staiga viskas verčiasi aukštyn kojomis dėl finansavimo. Po LOSC sparnu lieka tik trys žiemos sporto atstovai: biatlonininkas T.Kaukėnas, dailiojo čiuožimo atstovė Goda Butkutė ir čiuožėja trumpuoju taku A.Sereikaitė. Beje, jei Agnė pasaulio čempionate neįvykdys keliamo normatyvo, šiai perspektyviai sportininkei taip pat gresia likti be finansavimo! Keičiami baziniai finansavimo pamatai, treneriai atsiduria nežinioje – kas ir kaip sumokės jiems už darbą bei rems kitus sportininkus? O pasirengimo olimpinėms žaidynėms programa juk priimta seniai. Ji galioja jau kelerius metus. Vyko nuoseklus darbas ir baigiantis atrankos ciklui – toks akibrokštas! Gerai, jei tai neturės įtakos elito sportininkams, o juk dėl kelialapių kovoja ir artimiausios pamainos atletai. Man tokia reforma sunkiai suvokiama. Ne veltui dauguma trenerių šokiruoti. O kur dar įvesta lygiava, kad ir olimpinis čempionas, ir olimpiados autsaideris pasirengti gauna vienodą sumą? Juk aukščiausio meistriškumo atletui reikia atitinkamų sąlygų, stovyklų ir biudžeto, o kitam pakanka visiškai kitokios sumos.

– Ar yra vilčių atšaukti šią, trenerių nuomone, netinkamą tvarką?

– Nežinau (atsiduso – aut. past.). Bus labai sudėtinga. Tai jau vyriausybės lygio klausimas. Nebent naujoji šalies valdžia įsiklausytų į sporto bendruomenės argumentus. Bet kuriuo atveju darbas nesustojo, stengiamės žygiuoti toliau. Olimpiada artėja nenumaldomai, tad negalime vien dejuoti ir laukti valdžios malonės.

– Žiemos olimpiadose Lietuva tradiciškai bene didžiausias viltis sieja su dailiojo čiuožimo ir ledo šokių atstovais. Kaip pasikeitė mūsų šalies pozicijos po 2014-ųjų Sočio žaidynių?

– Svarbiausias pokytis tas, kad po Sočio olimpiados Deividui Stagniūnui baigus karjerą netekome ledo šokių poros, o lūkesčiai buvo išties dideli. Juk Deividas su Isabella Tobias (amerikiete, kuriai išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė – aut. past.) po žaidynių dar sėkmingai pasirodė pasaulio čempionate Japonijoje. Tačiau dėl traumų Deividas nutarė baigti karjerą. Teko vėl viską pradėti nuo nulio, įdėti labai daug pastangų. Kaune turėjome gabų vaikiną Saulių Ambrulevičių. Suradome jam partnerę Jungtinėse Amerikos Valstijose (amerikietę Taylor Tran – aut. past.) ir jį išsiuntėme pas žinomą trenerę Mariną Zujevą. Taip vos po vienų metų darbo Lietuva vėl sulipdė perspektyvią ledo šokių porą, iš kurios daug tikimės.

– Europos ar pasaulio čempionatuose naujoji pora dalyvauti gali, tačiau, svajojant apie olimpines žaidynes, iškart iškils T.Tran pilietybės problema. Žinant, kuo baigėsi kryžiaus keliai dėl I.Tobias, turbūt bus itin sudėtinga gauti Lietuvos pasą ir T.Tran?

– Siūlyčiau neužbėgti įvykiams už akių. Pirmiausia jie turi įveikti atrankos barjerus – sėkmingai pasirodyti Europos ir pasaulio čempionatuose. Į planetos pirmenybes, be šios poros, turėtų vykti ir dailiojo čiuožimo duetas – G.Butkutė su Nikita Jermolajevu. Pastarieji jau pasiekė išskirtinių rezultatų. Tad, jei viskas bus gerai, jie turėtų pakovoti dėl kelialapio į olimpiadą. O tada turbūt pradėtume ir žygius dėl amerikietės bei ruso (N.Jermolajevas yra Rusijos pilietis – aut. past.) pilietybių.

Olimpiečiai

Lietuvos rinktinė žiemos olimpinėse žaidynėse: 1928 m. – 1 sportininkas, 1992 m. – 6, 1994 m. – 6, 1998 m. – 7, 2002 m. – 8, 2006 m. – 7, 2010 m. – 6, 2014 m. – 9.

„Jau po pusdienio vietoj ledo telkšojo balos ir po to čiuožykla buvo vėl atidaryta tik tų metų spalį“, – pasakojo dailiojo čiuožimo entuziastė, šios sporto šakos trenerė, praeityje daugkartinė šalies čempionė ir dabartinė Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos vadovė Lilija Vanagienė.

Seniau šaltuoju metų laiku Kaune veikdavo kelios natūralaus ledo čiuožyklos, o 1976–aisiais „Bangos“ radijo gamykloje dirbęs sporto entuziastas Algirdas Žalys įtikino gamyklos vadovybę aikštėje šalia Aukštaičių gatvės statyti ne numatytą dviračių treką, o čiuožyklą.

A.Žalio iniciatyvą palaikė tuometinis „Bangos“ gamyklos direktorius Leonas Jankauskas. Jo bei kolegų pastangomis atvira dirbtinio ledo čiuožykla vėliau buvo uždengta, o aštuoniasdešimtaisiais rekonstruota ir įgavo dabartines formas.

1976–aisiais dabartinės ledo arenos pirmtakė buvo atidaryta vos ne paslapčiomis todėl, kad čiuožyklos statybos darbai vyko nelegaliai. Medžiagos buvo nurašomos iš kitų objektų, apie darbus nepranešama aukštesnei vadovybei, vietoj statybininkų dažnai buvo skolinamasi darbo jėga iš sovietinių karinių dalinių – paprasti kareiviai.

„Nepastačiau čiuožyklos dukrai, tai pastatysiu anūkui“, – tada sakė A.Žalys. Anūkas Povilas Vanagas su partnere Margarita Drobiazko dalyvavo jau iškilmingame Kauno ledo arenos atidaryme 1990–aisiais.

1996 metais, kai Lietuvai buvo patikėta Elektrėnuose ir Kaune surengti pasaulio ledo ritulio pirmenybių D grupės varžybas, Ledo arenai buvo pastatytas priestatas, kuriame įrengtos rūbinės, administracinės patalpos, kavinė.

Šiuo metu Ledo arenoje treniruojasi čiuožėjai, ledo ritulininkai, akmenslydininkai.

Šiandien Ledo arenoje surengtame paminėjime jos komandą jubiliejaus proga sveikino Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos, Kultūros ir sporto departamento vadovai, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, dirbtinio ledo čiuožyklos Kaune atsiradimo iniciatoriai L.Jankauskas, Bronius Kriščiūnas, Pranas Majauskas, pastarosios didesnės rekonstrukcijos iniciatorius Seimo narys Kazys Starkevičius, Kauno vicemeras Vasilijus Popovas, buvę čiuožėjai, treneriai.

Prezidentės siūlymu Vykdomojo komiteto nariai pritarė LTOK neeilinės Generalinės asamblėjos sesijos sušaukimui 2016 m. liepos 15 d. Pagal naujus LTOK įstatus, Generalinės asamblėjos sesijoje bus tvirtinami LTOK nariai – juridiniai asmenys. Šioje sesijoje Generalinei asamblėjai bus siūloma patvirtinti ir Lietuvos olimpinę rinktinę bei nepriklausomą LTOK rinkimų komisiją.

Žiemos olimpinėje rinktinėje – trys kandidatai

LTOK žiemos olimpinių sporto šakų komisijos pirmininkė Lilija Vanagienė pristatė 2018 m. žiemos olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą – jame trys programos „Pjongčangas 2018“ kriterijus įvykdę sportininkai: biatlonininkas Tomas Kaukėnas, greitojo čiuožimo atstovė Agnė Sereikaitė ir dailiojo čiuožimo atstovė Goda Butkutė. Žiemos sporto šakų olimpinės pamainos sportininkų sąraše – devynios pavardės. Sąrašus Vykdomasis komitetas patvirtino.

Olimpinė atranka artėja prie pabaigos

Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius Linas Tubelis ir Lietuvos misijos vadovas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Einius Petkus apžvelgė olimpinės atrankos rezultatus. Jei olimpinės žaidynės vyktų šiandien, jose galėtų dalyvauti 65 Lietuvos atstovai.

Badmintono atranka yra pasibaigusi, kelialapį į olimpines žaidynes turi tik Akvilė Stapušaitytė, Kęstučiui Navickui nepavyko surinkti pakankamai reitingo taškų, jis į žaidynes patekti galės tuo atveju, jei kitos šalys nuspręstų nedeleguoti savo sportininkų, tačiau tokia tikimybė nėra didelė.

Baidarių ir kanojų irkluotojai turi šešis kelialapius, atranka yra pasibaigusi.

Olimpiniame bokso ringe kovos du Lietuvos atstovai Eimantas Stanionis ir Evaldas Petrauskas, atranka nėra pasibaigusi, kelialapį iškovoti gali dar vienas boksininkas.

Buriavimo atranka pasibaigusi, Lietuvai atstovaus du sportininkai – Gintarė Scheidt ir Juozas Bernotas.

Dviračių sportas – žaidynėse dalyvaus Simona Krupeckaitė ir Ramūnas Navardauskas. Dėl kelialapio dar gali kovoti Vilma Rimšaitė (BMX) ir plento lenktynių atstovai.

Dziudo imtynininkai Europos čempionate pelnė mažai taškų, todėl šiandien į žaidynes galėtų vykti tik Santa Pakenytė. Tačiau kvietimus į Meksikoje vykstantį Grand Slam pavyko gauti ne tik jai, bet ir Karoliui Baužai, kaip atsarginis į turnyrą išvyko ir Marius Paškevičius. Kad užsitikrintų kelialapį į žaidynes K.Bauža šiame turnyre turi užimti trečią vietą, S.Pakenytė – 7. M.Paškevičius patekti į žaidynes galėtų tik didelės sėkmės atveju.

Gimnastika – atranka pasibaigusi, kelialapį turi vienas Lietuvos atstovas – Robertas Tvorogalas.

Imtynininkams taip pat pavyko iškovoti tik vieną kelialapį, į Rio de Žaneirą vyks Edgaras Venckaitis.

Irklavimo atranka pasibaigusi, į Rio de Žaneirą vyks 10 sportininkų.

Lengvosios atletikos sportininkai normatyvus gali vykdyti iki liepos 10 d. Normatyvus įvykdė jau 23 sportininkai, tačiau į žaidynes galės vykti tik 17 stipriausiųjų.

Plaukimo atranka baigsis liepos 1 d. Jau aišku, kad Rio de Žaneire varžysis 6 plaukikai, galimybę patekti į žaidynes turi dar 2.

Sunkiosios atletikos atranka pasibaigusi, mūsų šaliai atstovaus Aurimas Didžbalis.

Vardinį kvietimą dalyvauti olimpinėse žaidynėse gavo vienas šaulys – Ronaldas Račinskas, atranka yra pasibaigusi.

Šiuolaikinės penkiakovės atranka baigsis birželio 1 d., be Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskinės į Rio de Žaneirą vykti galės dar viena penkiakovininkė ir penkiakovininkas.

Teniso ATP reitingo taškai bus suskaičiuoti birželio 6 d., Ričardas Berankis reitinge užimą užtikrintą poziciją ir turėtų gauti kelialapį į žaidynes.

Paplūdimio tinklininkės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė dėl kelialapio į žaidynes dar gali kovoti iki liepos 10 d.

Išsamus rinktinės ir planuojamų rezultatų sąrašas bus pristatytas kitame Vykdomojo komiteto posėdyje birželio 30 d.

Jau vasario 9 d. startuojančio LNK „Šokių ant ledo“ šou komisijoje sutiko dirbti legendinė čiuožimo trenerė, garsiausio šalies ledo šokėjo Povilo Vanago mama, Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.

„Labai džiaugiuosi, kad vyks šis renginys, – sako Lilija Vanagienė. – Kiekvienas televizijos šou, „Liepsnojančio ledo“ projektai, pasaulio ir Europos čempionatai, olimpiados įkvepia vis daugiau žmonių ateiti čiuožti ant ledo. Pasibaigus kokiam nors šokių ant ledo projektui, pasipila norinčiųjų išmokti čiuožti“.

Lilija jau stebėjo ne vieną besitreniruojantį LNK projekto dalyvį ir ją žavi jų užsispyrimas.

„Jei žmogus talentingas, jis talentingas ne vienoje srityje. Be to, nauja veikla, naujas pasiryžimas tobulina žmogų, jo pasiekimus, akivaizdžiai prideda pasitikėjimo. Mačiau, kaip treniruojasi Stanislovas Buškevičius, LNK sporto žinių vedėja Asta Nalivaikienė. Smagu žiūrėti, kaip jie apšilinėja, kaip ruošiasi treniruotei. Atrodo lyg tikri profesionalai“, – gražių žodžių pradedantiems šokėjams negailėjo L. Vanagienė.

Lilijai smagu, kad LNK šokio projekte čiuoš Saulius Ambrulevičius. „Jis pats šiuo metu stipriausias ledo šokėjas Lietuvoje. Jis šoks su sporto žinių vedėja Asta. Vaidą Genytę šokdins mano auklėtinis Tomas Katukevičius, žinomas šokėjas, patekęs į Europos jaunių čempionato finalą“, – sako Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentė.

LNK „Šokiuose ant ledo“ Lilija sako daugiausia dėmesio skirsianti neprofesionalams. „Turėsime vertinti, kaip žmonės progresuoja, kaip kyla lygis, ar padaro privalomus dailiojo čiuožimo elementus. Man labai įdomu pamatyti, kaip jiems tai pavyks“, – sako po Sočio olimpiados prie LNK projekto prisijungsianti Lilija Vanagienė.

Sporto bendruomenės atstovai kreipiasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami suteikti Lietuvos pilietybę čiuožėjai ant ledo Isabellai Tobias.

Tai leistų amerikietei su čiuožimo partneriu lietuviu Deividu Stagniūnu atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse Rusijoje.

Kreipimosi autoriai argumentuoja tuo, kad I. Tobias su D.Stagniūnu jau iškovojo olimpinius kelialapius, užėmė aukštą vieta pasaulio čempionate, už ką D. Stagniūnas gavo valstybinę stipendiją, o I. Tobias intensyviai tobulina lietuvių kalbos žinias bei aktyviai veikia JAV lietuvių bendruomenėje.

„Kreipiamės į jus, Lietuvos Respublikos prezidente, prašydami prieš priimant galutinį sprendimą, atkreipti dėmesį į visus I. Tobias pasiekimus ir nuopelnus mūsų šaliai, į jos milžiniškas pastangas siekiant integruotis lietuvių bendruomenėje“, – rašoma atvirame sporto bendruomenės laiške.

Kreipimąsi pasirašiusi Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė sako, kad jeigu čiuožėja pilietybės negaus ir porai bus užkirstas kelias atstovauti Lietuvai olimpiadoje, gerus rezultatus rodantis D. Stagniūnas baigs sportininko karjerą. Mat kartą jam jau nepavyko patekti ten ir atstovauti Lietuvai, kai pilietybė nebuvo suteikta ankstesnei jo partnerei Katherine Leigh Copely.

„Deividui jau tikrai nebeužteks daugiau (jėgų – BNS), jis tikrai daugiau nebesportuos. Aš taip galvoju, nes jeigu žmogus po pirmos nenuvažiuotos olimpiados dar dirbo visą olimpinį ciklą, dar keturis metus, ir pasiekė aukštas vietas, ir jam toliau sportuoti... Aš manau, kad jis jau tikrai net nesportuos, jau nekalbu apie tai, kad jis keis šalį ar ką nors. Aš beveik įsitikinusi, kad jam jau tikrai nebebus daugiau jėgų“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo L. Vanagienė.

Kreipimąsi taip pat pasirašė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Europos ir pasaulio čempionatų šokių ant ledo prizininkai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, olimpiniai čempionai Šarūnas Marčiulionis, Lina Kačiušytė, Modestas Paulauskas ir kiti.

Šių metų sausį prezidentė Dalia Grybauskaitė nesuteikė I. Tobias pilietybės, motyvuodama tuo, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka.

2009 metais D.Grybauskaitė taip pat nusprendė nesuteikti Lietuvos pilietybės išimties tvarka tuometinei D. Stagniūno partnerei Katherine Leigh Copely. Pilietybė nesuteikta atsižvelgus į Pilietybės komisijos rekomendacijas, kad pilietybės suteikimas prieštarautų Konstitucijai ir įstatymams.

Seime svarstomas siūlymas suteikti pilietybę išimties tvarka. Pagal siūlymą, pilietybė išimties tvarka galėtų būti suteikiama už Lietuvos vardo garsinimą. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės politinė, visuomeninė, mokslinė, meninė, sportinė ar kita veikla, kuria garsinamas Lietuvos vardas ir taip didinamas Lietuvos autoritetas tarptautinėje bendruomenėje. Kitais ypatingais nuopelnais, kaip ir šiuo metu, Lietuvos valstybei būtų laikoma Lietuvos valstybingumo stiprinimas arba reikšmingas indėlis į Lietuvos visuomenės ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.