Pirmadienį būtent dėl sutarties su šia ambasada ir kitų aktualių kultūrinių reikalų į Klaipėdą ketina atvykti kultūros ministras Simonas Kairys.

O iki šio vizito vietos politikai paaiškinti tam tikrų niuansų į Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdį pakvietė už kultūros sritį atsakingą mero pavaduotoją Liną Šukytę-Korsakę.

„Sutartis tikrai nėra nutraukta, ji galioja iki vasario 24 d., o kai ateis vasario mėnuo, tada ir žiūrėsime, diskutuosime. Galutinio sprendimo dėl sutarties dar nėra. Turėsime susitikimą kitą savaitę su darbo grupe, diskutuosime ir žiūrėsime, tada bus aišku“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė.

Pasiteiravus, ar Prancūzijos ambasada informuota apie sprendimą dėl tarpusavio sutarties perspektyvų, mero pavaduotoja patikino, kad tikrai bus informuota.

„Kalbant apie ryšius su Prancūzija, Klaipėda išties turėjo unikalius ryšius. Mokykloje, kurioje tuo metu teko direktoriauti, vykdavo frankofonijos dienos, ir net Prancūzijos ambasadorius apsilankė filmų aptarime, dalyvavo ir ekonomikos atašė. Tai neįtikėtinos reikšmės ir sudėtingo pradinio įdirbio projektas“, – pastebėjo Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narys Edmundas Kvederis.

Radosi naujas darinys

Savaitgalį Klaipėdos piliavietėje buvo įkurta nauja partija, kurios vedliu tapo buvęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Socialiniame tinkle politikas įrašė, jog jis dabar yra partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, ir gyrėsi, kad prie naujosios politinės jėgos prisijungė per 3 tūkst. žmonių.

Praėjusį savaitgalį, socialinio tinklo paskyroje politikas išplatino vaizdo įrašą, kuriame pasigyrė apie naujo politinio darinio atsiradimą.

„Šiandien yra ta diena arba tas rytas, kaip aš vadinu Nemuno aušros rytas, kada susirinko labai daug žmonių, ir pagal mūsų Politinių partijų įstatymą, daugiau kaip 2 tūkst. žmonių turi kurti (partiją – A. D.), realiai pasirašė 3 164 žmonės. Ir šiandien būtent čia, Klaipėdos piliavietėje, kuri mena labai daug istorinių įvykių, istorinių faktų, mes drąsiai galime žengti nauju keliu“, – kalbėjo R. Žemaitaitis, kuris pats ir buvo išrinktas tos partijos pirmininku.

Čia aš neatvažiavau su jumis asmeniškai pasikalbėti.

Opus politinis klausimas

BNS teigimu, tą patį savaitgalį buvo patvirtinti ir R. Žemaitaičio pavaduotojai.

Jais tapo dėl partijos lyderio posto besivaržiusi Klaipėdos vicemerė L. Šukytė-Korsakė, Šilutės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė ir Kelmės rajono vicemeras Kęstutis Bilius.

„Šituo klausimu aš nediskutuosiu su jumis dabar, gerbiama, aš atvažiavau į Kalvystės muziejų, neturiu laiko dabar. Čia yra politinis klausimas. Čia aš neatvažiavau su jumis asmeniškai pasikalbėti“, – rėžė L. Šukytė-Korsakė, turbūt pamiršusi, kokias pareigas ji užima ir kad žurnalistai užsiima ne asmeniniais pokalbiais su valstybės tarnautojais, o dirba savo tiesioginį darbą.

L. Šukytė-Korsakė atsakymo į šį klausimą vengė ir anksčiau.

Vedlio pasisakymai nešokiravo

Per savivaldybių ir merų rinkimus šiemet R. Žemaitaitis pretendavo į Klaipėdos mero postą, bet į antrą turą nepateko, tačiau net septyni tuometės jo partijos bendražygiai tapo uostamiesčio tarybos nariais.

Nors R. Žemaitaitis po balsavimo ir buvo pirmasis sąraše, Klaipėdos tarybos nario mandato po ilgo delsimo galiausiai atsisakė ir liko Seime.

Apie R. Žemaitaitį visa Lietuva ir pasaulis šį pavasarį išgirdo po jo skandalingų pareiškimų žydų klausimu.

Tada tuometinės politiko partijos nariai Vilniuje sureagavo žaibiškai ir tuoj pat atsiribojo nuo R. Žemaitaičio kalbėjimų, ką vargu ar galima pasakyti apie klaipėdiečius.

Klaipėdos vicemerės postą užimanti, tuomet partijos „Laisvė ir teisingumas“ narė L. Šukytė-Korsakė pabrėžė, kad antisemitiniai pasisakymai tiesiog tik yra „gerbiamo Seimo nario nuomonė“.

Kaip vadinsis frakcija?

Savivaldybių rinkimuose į Klaipėdos tarybą partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąraše kartu su R. Žemaitaičiu buvo 47 kandidatai.

Remiantis jų anketomis, kurias pretendentai pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai, tik septyni politikai iš viso šio sąrašo oficialiai priklausė partijai „Laisvė ir teisingumas“, du nieko nepažymėjo, o likusieji 38 patvirtino nepriklausą jokiai partijai.

Taip jau nutiko, kad po rinkimų Klaipėdos tarybos frakciją „Laisvė ir teisingumas“ sudaro vien nepartiniai tarybos nariai, įskaitant ir frakcijos pirmininką Vidą Karolį.

Ar klaipėdiečiai prisijungė prie R. Žemaitaičio naujai įkurtos partijos? Partijos vicepirmininkė L. Šukytė-Korsakė neatskleidė.

Todėl neaišku, ar Klaipėdos taryboje veikianti frakcija „Laisvė ir teisingumas“ ir toliau išlaikys šį pavadinimą, ar vadinsis kaip nors kitaip.

V. Raugelė turi daugiau kaip 10 metų politinės patirties, taip pat daugiau kaip 10 metų vadovaujamo darbo patirties biudžetiniame bei privačiame sektoriuje, yra edukologijos bakalaurė, turi teisinių žinių, projektų valdymo patirties. Vicemerė pradėdama darbus priskirtose srityse akcentuoja siekį telkti bendruomenes ir politikus „Tik susitelkę, nepriklausomai nuo to, kas kokioje pozicijoje esame ar kokiai politinei jėgai priklausome, galime susikoncentruoti į idėjas, iškeltus tikslus, spartesnį proceso organizavimą ir geriausius darbus miestiečiams“, – sako V. Raugelė.

L. Šukytė-Korsakė yra baigusi visuomenės sveikatos ir slaugos mokslus, turi magistro laipsnį, yra dėsčiusi universitete, dirbusi slaugos srityje, turi politinės patirties. Startuodama vicemerės pozicijoje L. Šukytė-Korsakė sako, jog visi koalicinėje programoje numatyti darbai yra svarbūs, tačiau savo veikloje ypatingą prioritetą ketina skirti aplinkosaugai.

Vicemerių kandidatūroms buvo pritarta balandžio 20 d. vykusiame pirmajame naujos kadencijos savivaldybės tarybos posėdyje, į pareigas jos paskirtos balandžio 25 d. mero potvarkiu.

Abi vicemerės buvo išrinktos į savivaldybės tarybą: V. Raugelė – su politiniu komitetu „Ištikimi Klaipėdai“, L. Šukytė-Korsakė – su partija „Laisvė ir teisingumas“. Vicemerės pagal naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją nebegalės būti tarybos narėmis, todėl jau atsisakė savo mandatų, kurie atiteks toliau jų atstovaujamuose sąrašuose esantiems politikams.