Susidomėjimas mažėja?

Artinantis rugsėjui Klaipėdos būstų nuomos rinkoje – pagyvėjimas. Į  mokslus kibti besirengiantys jaunuoliai grįžta į miestą ir pradeda graibstyti studentiškam gyvenimui tinkamas patalpas.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, butų, kuriuose būtų gyvenama visus mokslo metus, aktyviai žvalgomasi jau kelias savaites.

"Studentai į paieškas neria tada, kai sužino, jog įstojo", – apibendrino nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis.

Anot jo, susidomėjimas nėra toks, koks buvo anksčiau – tiek praėjusiais metais, tiek dar ankstesniais ar pastarąjį dešimtmetį.

"Atrodo, studentų sumažėjo", – atkreipė dėmesį L.Juozaitis.

Ieško nedidelio ir pigaus

Pašnekovo teigimu, prieš mokslo metus studentai paprastai žvalgosi nedidelių butų. Paklausiausi – mažos kvadratūros, pigesni, vieno arba dviejų kambarių būstai.

Paprastai jaunuoliai nori apsigyventi tose miesto vietose, kur įsikūrusios ir jų aukštosios mokyklos.

"Dauguma žiūri arčiau savo būsimos mokyklos. Galbūt, kad galėtų išsimiegoti ir likus 10 min. iki paskaitos pradžios išeiti iš namų", – šmaikščiai studentų gyvenimo įpročius apibūdino nekilnojamojo turto bendrovės atstovas.

L.Juozaitis taip pat pastebėjo, kad prieš mokslo metus būsimieji studentai būstus tradiciškai ketina nuomotis vieni. Anot jo, kompanijų, kurios žvalgytųsi didesnių erdvių, nesulaukiama, tačiau situacija vėliau pasikeičia.

"Kai mokslo metai įsibėgėja, tada jie bando kooperuotis, o dabar ieško kuo pigesnio ir kuo mažesnio būsto", – tvirtino pašnekovas.

Per mėnesį – ir keli šimtai

Pasak L.Juozaičio, studento poreikius atitinkantį būstą šiemet uostamiestyje galima išsinuomoti už vidutiniškai 200 eurų per mėnesį. Į šią sumą nepatenka kiti mokesčiai.

Seniai remonto nemačiusį vieno kambario butą, anot pašnekovo, Klaipėdoje buvo galima rasti ir už 150 eurų, tačiau tokie variantai išgraibstyti labai greitai.

"Jaunuoliai ieško būtų, kurių nuomos kaina siekia nuo 150 iki 200 eurų. 250 ar 300 eurų jie nėra linkę mokėti", – apibendrino L.Juozaitis.

Kiek geresnės būklės, nedidelio ir kosmetiškai tvarkingo būsto geresniame rajone nuomos kaina svyruoja nuo 250 iki 300 eurų. Pridėjus galimas komunalinių mokesčių išlaidas, per mėnesį gyvenimas tokiame būste jaunuolio ar jo tėvų kišenes paplonintų bemaž 400 eurų.

"Ne visi tėvai gali tiek mokėti, nes pinigų vaikui reikia duoti dar ir kasdienėms išlaidoms. Tuomet studentai pradeda kooperuotis, gyventi po kelis, vėliau kyla pykčiai – užburtas ratas. Kaita prasideda turbūt jau po pirmo mėnesio", – apibendrino L.Juozaitis.

Pašnekovo teigimu, dažniausiai brangų būstą išsinuomojusieji būna reiklesni, nuomotojams kelia aukštesnius reikalavimus.

Anot jo, palyginti su praėjusiais metais, šiemet ryškesnio butų nuomos kainų šuolio nepastebėta.

Stereotipas niekur nedingo

Vis dėlto, jaunuoliui radus jį tenkinantį būstą, dar nėra garantijos, kad pavyks jame įsikurti. Nuomotojai ne itin noriai į jiems priklausančias valdas įsileidžia studijuoti ir studentauti atvykstančiuosius.

Žmonės nelabai nori studentų – prašo didesnio depozito ar kelia kainą.

"Žmonės nelabai nori studentų – prašo didesnio depozito ar kelia kainą. Požiūris į studentus nėra pats geriausias", – tai, kad vis dar gajus studento, kaip prasto nuomininko, stereotipas pripažino nekilnojamojo turto ekspertas.

Dažniausiai savininkai baiminasi, kad jiems priklausančiame būste įsikūrę jaunuoliai jį pavers vakarėlių vieta, kils barnių su kaimynais.

Bijoma ir mokumo problemų – esą į svetimą miestą atvykę ir laisvę pajutę studentai pinigus iššvaistys pramogoms, esą jų nebeliks nuomos, komunaliniams mokesčiams sumokėti.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai visai beviltiškose situacijose griebiamasi gudrybių – būstą savo vardu išsinuomoja jaunuolio tėvai ir ten apgyvendina savo atžalą.

Klaipėdoje – pigiausia

Vasarai baigiantis ir į miestus grįžtant studentams, nekilnojamojo turto nuomos rinkos pagyvėjimas stebimas ir skelbimų portaluose.

Portalo Aruodas.lt duomenimis, aktyvusis periodas, kai butų skelbimais domimasi labiausiai, prasideda nuo vasaros vidurio, o pats pikas fiksuojamas rugpjūtį.

Nors į uostamiestį savo atžalas išleidžiantieji už jaunuolių gyvenimą nuomojamuose būstuose kas mėnesį paklos po kelis šimtus eurų, Kaune ar Vilniuje studijuojančiųjų šeimoms teks dar labiau susiveržti diržus.

Portalo duomenimis, vieno kambario buto nuoma, neatsižvelgiant į tikslią vietą, statybos metus bei kitus ypatumus, vidutiniškai svyruoja apie 180 eurų. Kaune už tokį būstą tektų pakloti 220 eurų, o Vilniuje – 280 eurų per mėnesį.

Dviejų kambarių butų kainos dar didesnės: Klaipėdoje už tokį butą vidutiniškai prašoma 350–400 eurų, Kaune tektų mokėti kiek mažiau – 300–360, o Vilniuje kas mėnesį tektų atseikėti 400–450 eurų.

Ryžtasi ir įsigyti

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai, įvertinę išlaidas, teksiančias nuomojant būstą savo atžalai, tėvai ryžtasi investuoti ir nupirkti butą.

Tokiais atvejais dažniausiai palaukiama bent pusmetį ir įsitikinama, ar jaunuolis tikrai mokysis kitame mieste esančioje aukštojoje mokykloje.

Tiesa, ši tendencija ryškesnė sostinėje. Klaipėdoje nuo tokio žingsnio kiek atgraso nežinia, ar po studijų žmogus grįš į savo gimtąjį miestą, ar gyvenimą kurs uostamiestyje.

Šiuo metu tarp studentų populiarūs nedideli, ekonominės klasės butai, parduodami už vidutiniškai 30–40 tūkst. eurų.

"Yra ir tokių, kurie išgali mokėti daugiau, tačiau tikrai nėra taip, kaip Vilniuje. Galbūt dėl studentų skaičiaus, Klaipėdoje jis tikrai yra mažesnis nei Vilniuje ir Kaune", – aiškino L.Juozaitis.

Siūlo tris variantus

Į Klaipėdą iš kitų miestų studijuoti atvykstantys jaunuoliai turi galimybę apsistoti ir aukštųjų mokyklų bendrabučiuose.

Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto studentai gali rinktis iš trijų variantų – po vieną bendrabutį stovi Statybininkų prospekte, Karklų gatvėje ir greta universiteto miestelio, esančio Herkaus Manto gatvėje. Pastarasis duris atvėrė visai neseniai.

Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Aistė Stalmokaitė teigė, kad bendrabučiuose įsikurti nusprendusieji paprastai juos renkasi pagal tai, kuriame fakultete studijuos. Norima, kad bendrabutis būtų arčiausiai fakulteto.

Tikėtina, kad įsikūrus čia pavyks išleisti mažiau pinigų, nei nuomojantis butą.

Studentų atstovės teigimu, gyvenimo Klaipėdos universiteto bendrabučiuose kaina svyruoja nuo 50 iki 90 eurų.

Už galimybę apsistoti naujajame bendrabutyje piniginę teks atverti plačiau – pakloti 90 eurų, tačiau čia ir privalumų daugiau: namas yra naujos statybos, kiekvienas kambarys turi savo atskirą dušą, tualetą.

"Jeigu nori gyventi vienas – kaina yra didesnė. Jeigu nori vienas įsikurti naujausiame bendrabutyje, tai atsieis 110 eurų", – dėstė A.Stalmokaitė.

Netenkina kokybė

Studentų sąjungos prezidentė patikino, kad vietų universiteto bendrabučiuose pakanka visiems norintiesiems.

Ir nors galima rinktis net iš trijų bendrabučių, kuriuose gyventi yra kur kas pigiau nei savarankiškai nuomojantis būstą, ne visi jaunuoliai ryžtasi juose įsikurti.

A.Stalmokaitė pripažino, kad kai kuriems studentams neįtinka bendrabučiuose siūlomos gyvenimo sąlygos.

Kaip gyvenimo bendrabutyje pranašumus A.Stalmokaitė įvardijo ne tik mažesnę kainą bei galimybę rinktis iš kelių skirtingų vietų, bet ir tai, jog čia galima susirasti naujų draugų, plėsti akiratį.

Kainų augimas – iki 7 proc.

Lietuvoje vis aktyvėjant nekilnojamojo turto rinkai, Klaipėdoje pastaraisiais mėnesiais įžvelgiamos kiek kitokios tendencijos.

"Negaliu pasakyti, kad pirkimas būtų suaktyvėjęs. Žmonės galbūt anksčiau pradėjo atostogauti – aktyvumas yra sumažėjęs. Jau nuo gegužės buvo jaučiamas šioks toks sulėtėjimas. Kalbant apie pardavimą – rinkoje atostogos", – pastarųjų mėnesių tendencijas įvardijo bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Vertindamas dabartinį rinkos aktyvumą pašnekovas nebuvo linkęs prognozuoti, jog šiemet uostamiestyje nekilnojamojo turto kainos šoktelės pastebimai.

"Kas žino, kas bus rudenį, kas keisis. Šiandien nemanyčiau, kad kainos galėtų staigiai šoktelėti iki 10 proc.", – prognozavo E.Jankus.

Bendrovės vadovo teigimu, tikėtina, kad per šiuos metus bus pasiektas standartinis 6–7 proc. kainų augimas.

Palei Klaipėdą – gyvybė

Anot E.Jankaus, per maždaug pusmetį Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje pasiūla išliko pastebimai nepakitusi, vystytojai nesiėmė naujų projektų.

Kiek kitokia situacija Klaipėdos pašonėse – čia ir toliau kyla nauji namų kvartalai.

"Užmiestyje dygsta individualių namų kvartaliukai ir, galima sakyti, gana sparčiai. Toliau išlieka ta tendencija, kad maži, ekonominės klasės namukai sparčiai dygsta ir juos perka", – neslėpė E.Jankus.

Šiuo metu maždaug 90 kv. m ploto namas su iš dalies atlikta apdaila, stovintis 5–6 arų sklype, Klaipėdos rajone kainuoja apie 80 tūkst. eurų.

Dabar 1 kv. m kaina vidutiniškai svyruoja apie 600 eurų.

Pastebima, kad žmones tokie būstai labiausiai domina greta Klaipėdos esančiose gyvenvietėse: Ginduliuose, Slengiuose, Trušeliuose, toliausiai – Radailiuose.

Rajonas – neįveikiamas?

Pašnekovo teigimu, tam, kad žmonės nebėgtų į rajoną, miestas turi pasiūlyti žemės sklypų už konkurencingą kainą.

"Miestas niekaip nesugeba pasiūlyti tokių sklypų, kad miestiečiai galėtų nebėgti į užmiestį, o įsigytų sklypą normalioje vietoje su išvystyta infrastruktūra už normalius pinigus. Miestas nieko tokio nesugeba pasiūlyti – kalba, kalba, bet kalbos ir lieka kalbomis", – žodžių į vatą nevyniojo E.Jankus.

Pašnekovo teigimu, užmiestyje vieno aro žemės kaina siekia iki 2–2,5 tūkst. eurų, o norint įsigyti mieste reikia bent 5 tūkst. eurų.

"Tą siūlo komercinė pasiūla, tačiau miestas turi savo sklypų ir su jau parengtais detaliaisiais planais, bet niekaip neišjuda tie kvartalai. Tuoj pabėgs visi į užmiestį ir nebebus kam į miestą sugrįžti", – dėstė E.Jankus.

Burbulo nežada

Nekilnojamojo turto ekspertai tikri – artimiausiu metu uostamiestyje bei visame regione būstų kainų burbulo tikėtis nevertėtų.

"Klaipėdoje ir Vakarų regione nejaučiama jokių burbulų", – patikino E.Jankus.

Pasak pašnekovo, su nekilnojamojo turto rinka susijusius procesus atidžiai kontroliuoja bankai, turto vertintojai.

Nors šiuo metu žmonės skolinasi gana aktyviai, o bankai paskolas teikia patraukliomis sąlygomis, tačiau atidžiai vertinami visi rizikos veiksniai.

"Viskas yra kontroliuojama tiek Lietuvos banko, tiek pačių komercinių bankų. Vertintojai turtą vertina protingai, todėl nemanau, kad galėtų būti kokių burbulų. Jau turbūt visi yra pasimokę iš buvusių burbulų ir dabar atidžiai žiūri ir kontroliuoja", – situaciją apibendrino bendrovės "Gijoneda" vadovas.

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, šį birželį, palyginti su praėjusių metų birželiu, Vilniuje vidutinės butų pasiūlos kainos padidėjo apie 6 proc., Kaune – apie 8 proc., Klaipėdoje – apie 3 proc.

Skelbiama, kad šiuo metu uostamiestyje už 1 kambario butą tikimasi gauti apie 32 tūkst. eurų, 2 kambarių butų kainos vidutiniškai siekia apie 59 tūkst. eurų, o 3 kambarių – apie 84 tūkst. eurų.

Situacija – stabili

Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis taip pat tvirtino, kad išskirtinai ryškių permainų Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje nesama.

"Vilniuje buvo jaučiamas ženklus kainų augimas. Klaipėdoje to nebuvo. Turbūt tai, jog nebuvo augimo, rodo, kad rinka nėra labai aktyvi. Jeigu būtų buvusi didesnė paklausa, tai ir kainos būtų šoktelėjusios", – paaiškino pašnekovas.

Tiesa, L.Juozaičio žiniomis, šiuo metu kainų augimas viršutinę ribą jau pasiekė ir sostinėje.

Pasak pašnekovo, butų kainos šį pusmetį uostamiestyje kilo pora ar trimis ir tik kai kuriuose segmentuose penketu procentų.

Kiek ryškesni kainų svyravimai pastebėti tik vadinamojo antrinio būsto rinkoje.

Anot L.Juozaičio, nekilnojamojo turto kainos dar nepasiekė 2007-ųjų lygio ir šiuo metu jos atitinka normalius rinkos dėsnius.

Ateityje išskirtinių permainų nenumatoma.

"Prieš kurį laiką buvo Ukrainos krizė – žmonės reagavo skaudžiau, o dabar niekas niekuo negąsdina per televizorių. Kad alkoholis bus pigesnis ar brangesnis, butai nuo to nei brangs, nei pigs", – šmaikštavo pašnekovas.

Labiau domina kotedžai

L.Juozaitis pastebėjo, kad jau kurį laiką Klaipėdoje ir jos apylinkėse aktyviau vystomi kotedžų ar panašių objektų, o ne aukštų statinių projektai.

"Tendencija tokia, kad kai Vilniuje labiau orientuojamasi į aukštį, Klaipėdoje tai nėra labai populiaru. Galbūt dėl vėjų ar paprasčiausiai Klaipėda nėra patogi tokiems pastatams", – dėstė pašnekovas.

Apie rinkos stabilumą byloja ir tai, kad bankrutuoja vis mažiau projektus vykdančių įmonių, vis mažiau būstų parduoda antstoliai.

Pokyčiai – po kelerių metų?

Uostamiesčio atsilikimą nuo kitų didžiųjų miestų įžiūri ir visos Lietuvos tendencijas stebintys specialistai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad Vilniaus rinka šiuo metu yra aktyviausia – čia per metus parduodama po kelis tūkstančius butų.

Pagyvėjimas jaučiamas ir sostinės individualių namų rinkoje – daugėja sandorių, plečiasi statybos mastai.

Pašnekovo teigimu, Kaunas ir Klaipėda vis dar kenčia dėl smarkiai besiplečiančių gyvenviečių tuoj už miesto ribos.

"Daug kalbama apie tai, kad reikėtų koncentruoti miestus ir kviesti žmones grįžti atgal. Klaipėda, kiek žinau, per politikus ir rengiamo bendrojo plano kontekste tikrai stengiasi šias priemones įgyvendinti ir pasiūlyti palankesnes sąlygas tiems, kurie investuoja arba nori čia gyventi", – aiškino M.Statulevičius.

Prognozuojama, kad šių pastangų efektas pasireikš po maždaug poros ar trejeto metų, kai į valdžios iniciatyvas atsilieps verslas, o pirkėjai supras, kad miestas gyvenimo kokybės požiūriu yra kur kas patrauklesnis nei priemiestis, kur nėra išvystytos infrastruktūros.

Gelbėtų verslas

Pastebima, kad uostamiestyje mažiau ir verslo centrų, o Vilniuje ir Kaune tokių objektų plėtra itin sustiprėjusi.

"Kaune per artėjančius kelerius metus planuojama pastatyti per 100 tūkst. kv. m būsto. Klaipėdoje šie skaičiai tikrai yra kuklesni. Norėtųsi, kad verslo centrai kartu su uostu, su Laisvąja ekonomine zona būtų aktyviau plėtojami", – pastebėjo M.Statulevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad uostamiestis turi potencialo ne tik kaip pramonės ar jūrinis miestas, tačiau jo galima tikėtis ir iš jaunimo, čia baigiančio mokslus bei siekiančio kurti darbo vietas ir dirbti.

Teigiama, kad verslo centrų, naujų darbo vietų, uosto plėtra, užsienio kompanijų atsiradimas skatina naujo ir kokybiško būsto poreikį.

Stabdo senesni būstai

Asociacijos direktorius pastebėjo, kad Klaipėdoje kainoms smarkiai kilti neleidžia pokriziniu laikotarpiu likęs nemenkas pastatytų, tačiau neparduotų būstų skaičius.

Teigiama, kad, vertinant tūkstančiui gyventojų, šis rodiklis Klaipėdoje buvo didžiausias iš visų didžiųjų miestų.

"Vilniuje, Kaune jau statomi A energinės klasės butai, kurie yra taupūs, efektyvūs, su naujomis technologijomis. Klaipėdoje dar yra likusių B klasės butų, kur vien spekuliatyviai kelti kainų tiesiog nėra galimybių", – paaiškino M.Statulevičius. Jis prognozavo, kad tokie būstai bus baigti išparduoti nebent realia rinkos kaina.

Teigiama, kad dabar statomų būstų kainas augina griežtėjantys reikalavimai, brangstančios medžiagos ir darbai.

Pašnekovas akcentavo, kad šiuo metu Vilniuje vystoma apie 100 statybos projektų, Kaune – apie 30, o Klaipėdoje – iki 10.

"Konkurencija spaudžia kainas žemyn ir neleidžia joms šokti. Apie burbulus nėra ko ir kalbėti", – patikino M.Statulevičius.

Žvalgosi visus metus

Uostamiestyje šiuo metu džiaugiamasi gana aktyvia Klaipėdos ir jos rajono nekilnojamojo turto rinka.

Itin puikiai startavusių šių metų ritmas, pasak specialistų, varijuoja, tačiau nerimą keliančių lėtėjimo ženklų nepastebima.

Bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus teigė, kad itin aktyvus buvo šių metų sausis.

"Jei palygintume su praėjusių metų, šiemet sausis panašus į aktyviausius 2016 m. mėnesius", – įvertino pašnekovas.

Po itin neblogo sausio vasaris buvo kiek ramesnis, o kovas vėl buvo gana geras.

Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pastebėjo, jog nors ir manoma, kad žmonės būstus pirkti suskumba pavasarį, tačiau dauguma besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu jo žvalgosi visus metus.

"Rinka kriziniu, pokriziniu laikotarpiu tikrai buvo apmirusi, tačiau dabar ji yra gana aktyvi – vyksta sandoriai, žmonės planuoja, perka", – apibendrino L.Juozaitis.

Kainos kilo ir kils

Specialistai neslepia, kad nekilnojamojo turto kainos išaugo. Ši tendencija įžvelgiama tiek duomenis lyginant su praėjusių metų, tiek juos vertinant nuo šių metų pradžios.

"Tendencija susijusi su didėjimu. Per tris mėnesius kainos pakilo galbūt ne visu procentu. Manau, kad per šiuos metus, kaip ir per praėjusius, kainos 5–6 proc. tikrai išaugs. Tai lemia brangstančios statybinės medžiagos, darbo jėga", – paaiškino E.Jankus.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad 5–6 proc. kainų augimas per metus yra normalus.

"Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas L.Juozaitis vardijo, kad šiuo metu patys populiariausi – dviejų kambarių butai.

Tokio kiek paremontuoto būsto senos statybos name kainos vidutiniškai siekia 800 eurų už kvadratinį metrą.

Kotedžų kvadratinio metro kaina svyruoja apie 700–800 eurų, o, perkant su atlikta apdaila, už kvadratinį metrą tenka atseikėti maždaug  tūkstantį eurų.

Pastarasis variantas populiaresnis tarp jaunų pirkėjų.

"Jeigu perka jaunesni žmonės, jie turi pirminį įnašą bankui. Kai būstas yra su iš  dalies atlikta apdaila, paskui jie nebeturi pinigų kitiems būtiniems dalykams. Todėl nėra kito pasirinkimo, tik pirkti su beveik visa apdaila ir įsigyti baldus. Jeigu kotedžas yra maždaug 80 ar 100 kv. metrų, jam reikės dar poros šimtų eurų vienam kvadratiniam metrui įrengti. Todėl žmogus geriau moka už visą apdailą, eina ir gyvena. Visi norėtų namus įsirengti patys, tačiau ne visiems užtenka pinigų, tad didžioji dalis gyventojų ieško visiškai suremontuotų būstų", – aiškino L.Juozaitis.

Kainų požiūriu, palyginti su kitais miestais, Klaipėdą lenkia Vilnius bei Kaunas. Teigiama, kad sostinėje fiksuojamas 9 proc. metinis kainų augimas.

Vilioja kotedžai ir namai

Bendrovės "Gijoneda" vadovo teigimu, pirkėjus domina įvairus nekilnojamasis turtas – tiek butai, tiek kotedžai ar namai.

Vis dėlto nemažai pirkėjų renkasi šiuo metu itin populiarius nedidelius, maždaug 80–100 kv. metrų ploto namelius, kuriems priklauso ir keli arai žemės. Tokie būstai šiuo metu aktyviai dygsta užmiestyje.

"Antra Palangos plento pusė pilna tokių nedidelių namukų, stovinčių 4–5 arų žemės sklypeliuose. Jie yra gana paklausūs", – dėstė E.Jankus.

Teigiama, kad tokius būstus dažnai įsigyja jaunos šeimos, kurios žvalgosi pirmojo būsto.

Žmones tokie nekilnojamojo turto pasiūlymai vilioja todėl, kad už buto kainą jie gali įsigyti namą, turės bent nedidelį kiemą, neteks vargti dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo sausakimšų daugiabučių namų kiemuose.

Tiesa, retas kuris pamąsto apie gyvenimo už miesto ribos trūkumus.

Pasirinkimą lemia ir kaina

Anot "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo L.Juozaičio, šiuo metu pirkėjus masina ir visas nekilnojamasis turtas, kuris yra pigesnis nei vidutinė rinkos vertė.

Pašnekovo teigimu, populiariausi yra namai, kurių kaina siekia apie 100–150 tūkst. eurų, bei butai, už kuriuos prašoma maždaug 30–60 tūkst. eurų.

Senos statybos butai savo kaina kartais vis dar yra konkurentai naujos statybos būstams.

"Kainos atotrūkis tarp seno ir naujo dar yra gana ryškus. Aišku, visi žmonės nori naujų būstų, bet jie tikrai yra brangesni. Galbūt ne dvigubai, tačiau, be abejo, kainuoja daugiau. Jeigu žmonės negali įpirkti tokio, dairosi į pigesnį turtą", – aiškino L.Juozaitis.

Anot jo, nauji būstai žmones vilioja ir todėl, kad tradiciškai juose gyvena didesnes pajamas turintys žmonės, kyla mažiau problemų dėl kaimynų.

"Daug turto bankai buvo perėmę iš nemokių klientų, jo nemažai atiduota rinkai. Galbūt žmones ne taip domina žemės sklypai, nes jų aplink Klaipėdą labai daug paruošta", – aiškino L.Juozaitis ir patikino, kad pirkėjai jau labai seniai nebesirenka ir itin didelių namų.

Regiono vadovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nebėra daug nekilnojamąjį turtą perkančiųjų ir perparduodančiųjų. Dažniau žmones būstus įsigyja sau.

Sukruto vystytojai

Akcentuojama, kad pastaruoju metu uostamiestyje ima rastis ir naujų vystytojų pasiūlymų.

Anot E.Jankaus, pirkėjų dėmesio netrūksta neseniai pradėtam kurti naujam "Saulės butų" kvartalui Liepų gatvės pabaigoje. Teigiama, kad pirmajame name jau išparduoti visi butai. Pastaraisiais prekiaujama ir antrajame objekte, nors jis dar net nepradėtas statyti.

Būstai čia žmones vilioja gera kaina ir tuo, kad dygsta patogioje vietoje – netoli miesto centras, geras susisiekimas.

"Gana patrauklus turėtų būti ir individualių namų kvartalas "Bachmano žemė". Kiek žinau, turėtų būti pradėtas statyti ir naujas daugiabučių kvartalas, kuris būtų Žolynų kvartalo tęsinys", – kalbėjo direktorius.

Dideli projektai – rizikingi

Kad į uostamiestį drąsiau žvalgosi investuotojai, patvirtino ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Anot jo, pokriziniu laiku Klaipėda buvo laikoma tuo regionu ir miestu, kuriame, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, buvo gausiausias neparduotų butų skaičius tūkstančiui gyventojų.

Todėl vystytojai buvo atsargūs planuodami naujus projektus ir juos plėtodami, laukė, kol bus išparduotas esamas būstų fondas.

"Ta padėtis pamažu keičiasi. Matome, kad yra svarstančiųjų, šiek tiek ir viešai kalbančiųjų apie naujus projektus. Kai kurie jau yra baigti šiemet. Pavyzdžiui, "In real" projektas Danės upės pakrantėje. Jis galbūt nedidelis, tačiau rodo atsigavimo požymių", – aiškino M.Statulevičius.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, jog į didesnius projektus vystytojai dar žvelgia kiek atsargiai, pastaruosius planuoja etapais, mat jie vis dar išlieka rizikingi.

Investuotojų atsargumą, pasak direktoriaus, diktuoja ir demografinė Klaipėdos padėtis.

Pasak asociacijos direktoriaus, Klaipėdoje jaučiamas gyventojų skaičiaus stabilumas, o, pavyzdžiui, Vilniuje kasmet gyventojų padaugėja. Todėl projektus sostinėje vystyti jiems drąsiau.

Grįžta į centrus

Tai, kad žmonės gyventi kraustosi į rajonus, pašnekovo teigimu, yra bendra tendencija, tačiau jau pradedamas jausti ir noras grįžti į centrines miestų zonas.

"Žmonės kažkiek atsikanda važinėjimo į užmiestį, vaikų vežiojimo pirmyn ir atgal, imasi skaičiuoti  išlaidas", – aiškino asociacijos direktorius.

Tiesa, prognozuojama, kad gyventojai iš rajono į miestą negrįš akimirksniu, tokia tendencija – ateities perspektyva.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigiamai vertina ir miesto pastangas susigrąžinti žmones bei prisivilioti investuotojų.

"Tiek naujame bendrajame plane, kuris dabar yra rengiamas, tiek specialiuose dokumentuose yra pažymima, kad investuotojai, vystytojai, kurie imsis projektų centrinėse miesto dalyse, sulauks paramos ir pagalbos iš miesto savivaldybės – galbūt greitesnių derinimo terminų, prisidėjimo prie infrastruktūros plėtojimo", – aiškino M.Statulevičius.

Manoma, kad tokie miesto planai leistų atpiginti ir pagreitinti projektus. Į tai atkreipti dėmesį turėtų ir būsto ieškantieji.

Nuo metų pradžios, iškart po euro įvedimo, Šiaulių miesto ir regiono nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo juntamas sąstingis. Žmonės neskubėjo leisti naujai pasirodžiusios valiutos ir labiau tyrinėjo vietinę rinką, lygino kainas litais ir eurais, tad sandorių metų pradžioje buvo nedaug. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų I pusmetį būsto (butų ir namų) sandorių skaičius Šiauliuose buvo 22 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu 2014 metais. Daugiausia pirko tie, kuriems NT buvo būtinas – sukūrė naujas šeimas ar keitė būstą iš mažesnio į didesnį. Tuo metu kita svarbi potencialių pirkėjų grupė, perkantys NT investicijai, buvo pasyvūs ir tik stebėjo pokyčius rinkoje. „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pastebi, kad Šiaulių mieste 2014 metais NT, kaip investiciją, daugiausiai rinkosi užsienyje gyvenantys lietuviai ir Šiauliuose dirbantys automobilių prekeiviai. Deja, šiemet automobilių rinkai aprimus, pastarasis pirkėjų segmentas nebeskuba investuoti į NT.

Po euro įvedimo butų kainos Šiauliuose išliko nepakitusios, palyginti su 2014 metų pabaiga. Tad prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, NT rinka šiek tiek atsigavo ir žmonės pradėjo kiek aktyviau pirkti ar investuoti į NT. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje vidutinės senos statybos butų kainos Šiaulių miegamuosiuose rajonuose siekė 500 Eur/m², naujos statybos su daline apdaila – 780 Eur/m².

Lyginant butų nuomos kainas su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu Šiauliuose užfiksuotas apie 5 proc. kainų augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Šiaulių rajonuose svyruoja 85-175 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje – 100-250 Eur/mėn.

Pasak L. Juozaičio, Šiaulių miestas naujos statybos butų pertekliumi šiai dienai nėra „persotintas“. 2015 metais statomas tik vienas daugiaaukštis gyvenamasis namas centrinėje miesto dalyje. Šio 27 butų namo statybų pabaiga planuojama jau šių metų rugpjūčio mėnesį. Kitas pirkėjams siūlomas naujos statybos daugiabutis iš ankstesnės 2013-2014 metų statybos turi 23 butus, dalis butų vis dar laisvi ir yra pardavinėjami. NT ekspertas mano, kad pardavimas užtruko dėl šiame daugiabutyje įrengtų ganėtinai didelio ploto butų (~80 m²), kurie yra mažiau paklausūs tarp pirkėjų. Ir priduria, kad šiuo metu Šiauliuose paklausiausi yra mažesnės kvadratūros 2 kambarių butai pietinėje ir centrinėje miesto dalyse.

Nepaisant to, kad individualių namų kainos pirkėjams dabar yra itin palankios, kadangi dar nepasiekė kainų lygio, buvusio prieš 2009-2011 metų NT krizę, anksčiau gan aktyvus buvęs gyvenamųjų namų pardavimas, šiai dienai yra daug mažesnis. „Ober-Haus“ duomenimis, individualių namų kainos yra kritusius apie 50 proc., palyginti su 2007-2008 metais.

Žemės sklypai perkami taip pat vangiai, dabar kaip ir visą NT žmonės dažniausiai perka nebent savo reikmėms, o investiciniai žemės sklypų pirkimai visiškai sustoję. „Anksčiau pirkėjai pirkdavo žemes hektarais, juos skaidydavo ir pardavinėdavo atskirais mažais namų valdos sklypeliais, dabar tokių investicijų yra gerokai mažiau“, - pastebi L. Juozaitis.

„Šiuo metu Šiaulių NT rinka yra sveikai aktyvi, džiugu, kad žmonės nors ir po truputį, bet investuoja į NT. Kadangi Šiauliuose NT objektų perteklius nejuntamas, o kainos yra stabilios, manome, kad be didesnių pokyčių rinka išliks stabili iki metų pabaigos“, - teigia L. Juozaitis.

Jau netolimos ateities 2015-ieji Lietuvai turėtų tapti reikšminga data – būtent tuo metu, prognozuojama, šalies gyventojų piniginėse vietoje litų turėtų sušlamėti ir sužvangėti eurai. Vienų laukiamas, kitiems nemielas pinigas mūsų gyvenimo aukštyn kojomis, tikinama, neapvers, tačiau aukų pareikalaus.

Ar ne per didelė kaina?

Nemokamų pietų nėra, kalbėdama apie Lietuvos siekį tapti euro zonos nare, pripažįsta ir ekonomistė Aušra Maldeikienė.

"Euras ne ekonominis, o politinis fenomenas. Gyvename be jo ir negi mirštame? Tačiau tai yra tas elementas, kuris mus visus suvienija vienoje erdvėje. Bendra valiuta visai euro zonai padeda būti tampriau susijusiai. Tad euras mus politiškai labiau įtvirtina ES. Jei mes priimame eurą kaip tam tikrą politinį sprendimą būti labiau šioje sąjungoje, tai už tai ir turime sumokėti – viskas kainuoja, problema, ar mums mokėti nebus per daug", – kalbėjo pašnekovė.

Kaip pavyzdį A.Maldeikienė paminėjo estus, kurie jau sumokėjo milijardines sumas graikams gelbėti, nors formaliai Estijos piliečiai nėra tokie turtingi kaip Graikijos. Esą tai gresia ir mums.

Remiantis kitų euro zonos šalių patirtimi, su bendro piniginio vieneto įvedimo procesu neišvengiamai susijęs kainų kilimas – to nepavyko išvengti net tokiai taisykles mėgstančiai ir disciplinuotai valstybei kaip Vokietija.

Ne tik vokiečiai su nostalgija prisimena savo "doičmarkę". Štai 2011-aisiais prie euro zonos prisijungę estai, žiniasklaidos teigimu, taip pat ilgisi savo nacionalinės valiutos. Šalies gyventojai pastebėjo, kad išleidžia daugiau pinigų. Tačiau sykiu pripažįstama, jog estų išlaidas padidino ir infliacija, brango maistas.

Apvalino į didesnę pusę

Dar tik ketinantys eurą įsivesti latviai jau dabar raško šio siekio vaisius. Nuo spalio 1-osios Latvijoje kainas reikės nurodyti ir latais, ir eurais. Nors šalyje prasidėjo kampanija, kuria norima paskatinti verslininkus elgtis sąžiningai, neseniai pasirodė pranešimų, kad daugelis verslo atstovų jau ėmėsi apvalinti kainas, kaip ir buvo galima tikėtis, ne į mažesnę, o į didesnę pusę.

Tokios tendencijos, kalbant apie euro įvedimą, bene labiausiai kelia nerimą ir Lietuvos gyventojams.

"Bijoti to, ko nėra, galima, bet nelabai protinga. O pamąstyti, kur gali būti rizikos, verta. Teiginys, kad kainos šiek tiek pakils, nėra nepagrįsta", – pripažino A.Maldeikienė.

Anot pašnekovės, visi patikinimai, kad taip nebus, nėra įteisinti įstatymiškai.

"Net jei pasižiūrėtume į Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą, jame surastume ganėtinai keistų frazių. Pavyzdžiui, kad valstybės rinkliavos gali tik minimaliai nutolti nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito skaičiavimo kursą. Ką reiškia "minimaliai nutolti"? Jei perskaičiuoja, tai tegu nenutolsta. Vienas litas prie kito ir, žiūrėk, susidaro visai normalūs pinigai. Taigi tokios rizikos išties logiškai egzistuoja. Šiuo atveju jau patys žmonės turėtų reikalauti iš valdžios aiškesnių žaidimo taisyklių", – mano ekonomistė.

Palankių situacijų nestinga

Pasak pašnekovės, natūralu, kad kai kurios prekės, paslaugos šiek tiek brangs, nes verslininkai apeliuos į tai, kad jiems teko investuoti į buhalterinių programų, kasos aparatų pertvarkymą, kainų perskaičiavimą ir panašiai. Tačiau klausimas – kiek?

"Kai valdžia deklaruoja, kad reikia vengti nepagrįsto kainų augimo, norisi paklausti, o ar yra koks nors pagrįstas kainų augimas? 3 proc. pagrįstas augimas, o 7 proc. – nebe? Tai gal 20 proc. pagrįstas? Žinant Lietuvos verslininkus, kai kam gali atrodyti, kad ir padvigubėjusi kaina yra pagrįsta", – kalbėjo A.Maldeikienė.

Ekonomistė spėjo, jog įsivedant eurą "pasala" galbūt gali laukti tų, kurie turi būsto paskolas litais.

"Tikrai nemanau, jog verta bijoti, kad litą persies su euru kokiu nors kitokiu santykiu nei 3,45. Tačiau ar bankai, kitos finansų institucijos nesugalvos už tai paimti pinigų. Štai turi žmogus sutartį litais, o jam sako – dabar pasirašome naują eurais ir imame dar kartą sutarties sudarymo mokestį. O tas sutarties sudarymas, kaip daugelis žinome, gali kainuoti visai neblogai", – aiškino pašnekovė.

Vargšai pakentės

A.Maldeikienė nepataria puoselėti ir didelių iliuzijų dėl atlyginimų.

"Turime patirties, kad jie nedidėja, kaip ir paskutinis atvejis, kai Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, jog negalima skriausti turtingųjų, o vargšai juk gali pakentėti", – kalbėjo pašnekovė, turėdama galvoje praėjusią savaitę KT priimtą sprendimą, pagal kurį nuo spalio darbo užmokestis didės daliai valstybės tarnautojų.

Nepaisant to, ekonomistė įsitikinusi, jog įvedus eurą nei jos, nei kitų vidutines pajamas gaunančių šalies piliečių gyvenimas ypatingai nepasikeis.

"Ar bus euras, ar ne, asmeniškai man visiškai tas pats. Verslui, kuris turi ryšių su užsieniu, tai, žinoma, labai svarbu. Jei orientuosimės į tokius žmones, kaip aš, su vidutinėmis pajamomis, niekas mūsų gyvenime labai nepasikeis, tad nereikia panikuoti. O iš esmės eurą tam tikra prasme jau turime, nes litas prie jo "pririštas", – pripažino pašnekovė.

NT rinkos perversmo nesitiki

Kai kurie nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tvirtina, jog euro įvedimas neišvengiamai daro įtaką NT rinkai. Jau dabar pasigirsta prognozių, kad Lietuvoje gali pasikartoti euro zonos šalių patirtis, kai NT brango maždaug metai iki ir po euro įvedimo.

Tačiau bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis mano, jog radikalių pokyčių rinkoje neturėtų būti, nebent esą atsirastų koks papildomas rimtesnis veiksnys.

"Ar nebus čia toks pat burbulas, kai kažkas prognozavo, kad per krepšinio čempionatą į Klaipėdą privažiuos užsieniečių, sukils butų nuomos kainos. Nei kas labai veržėsi nuomotis, nei baruose gėrė, visi liko it musę kandę, – juokavo pašnekovas. – Šioks toks judėjimas dėl euro gal ir tikėtinas. Gal kai kuriuos tiesiog pažadintų informacija, kad įvedus eurą NT pabrangs.

Bet žmonės jau yra išgyvenę krizę, tapo gerokai atsargesni. Be to, manau, kad keletą mėnesių, įvedus eurą, priešingai – pajausime stagnaciją. Tiesiog žmonės pratinsis prie naujos valiutos ir, ko gero, jiems bus sunkiau su tuo pinigu išsiskirti."

Anot eksperto, stabilios NT kainos laikosi apie porą metų ir jis nematąs preteksto joms kilti.

"Nebent toks pretekstas atsirastų, jei būtų numatyti keičiamų pinigų sumų apribojimai, gal kažkas norės į NT investuoti didelį kiekį grynųjų, bet manau, kam reikėjo, tas jau spėjo tai susitvarkyti. Manyčiau, kad didžiausias tikėtinas NT rinkos pokytis, jog kainos gali keistis į didesnę pusę jas apvalinant", – spėjo pašnekovas.

Ar ameras, ar vorldas

Įsilieti į euro zoną Lietuva įsipareigojo stojimo į ES sutartimi. Tačiau tam šalis turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus. Jei šį egzaminą Lietuva ir išlaikytų, klaipėdietis rinkodaros patarėjas Raimundas Vaitiekūnas prisipažino manąs, jog iki 2015-ųjų neišsilaikys ir pati ES.

"Tiesiog visur gyvenime turi būti proporcijos – tiek mene, tiek statyboje ar architektūroje. O kai biurokratų kiekis ir jų uždarbiai padidėja neproporcingai gaunamoms realioms šalies pajamoms, jau yra problema", – kalbėjo pašnekovas.

Save valstybininku vadinantis R.Vaitiekūnas teigė, jog jam Lietuvos valstybė be savo nacionalinio pinigo neįsivaizduojama.

"Mūsų valstybingumas, tradicijos, žmonės man brangiau negu kažkoks euras, kuris po kiek laiko gali virsti kokiu nors ameru ar vorldu. Juolab kad iš principo tą eurą jau turime, – kalbėjo pašnekovas. – Euras nėra panacėja nuo visų ligų. Nėra tai kažkoks stebuklas ir turi tas pačias problemas, kaip ir doleris, – "virtualių" pinigų taip pat prigaminta sočiai."

Kas Lietuvoje dėsis prieš įvedant ar įvedus eurą, anot pašnekovo, pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

"Kas buvo Estijoje, tą patį gaus ir latviai, ir mes. Jei 2015 m. ateis euras, turėsime kainų pakilimą, dar didesnę atskirtį tarp tų, kurie yra valdžioje, ir tų, kurie dirbs, dar aštresnį santykį tarp darbdavių ir darbuotojų, didesnį judėjimą į tas šalis, kuriose galima uždirbti daugiau pinigų, o kainos, matyt, bus tokios, kaip visoje Europoje", – negražbyliavo pašnekovas.