Minėjime dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė paramos Ukrainai svarbą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

„Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą sieja ne tik bendrų politinių darinių, bet ir bendrų kovų istorija. Deja, Ukraina vėl buvo priversta kariauti. Tačiau Ukraina nėra vieniša – daugiau nei 50 pasaulio valstybių įsipareigojo remti Ukrainą tiek, kiek reikės. Vakarų vienybė ir Ukrainos karių ryžtas ginti savo tėvynę atves mus į pergalę“, – pranešime sakė viceministras Ž. Tomkus.

LITPOLUKRBRIG štabas, reaguodamas į karo situaciją ir iškylančius naujus poreikius, pernai pradėjo operaciją „United for Peace“ (liet. Susivieniję dėl taikos), skirtą paremti kariaujančią Ukrainą.

Šios operacijos veiklos apima taktinį-operacinį situacijos Ukrainoje stebėjimą, paramos Ukrainai logistikos koordinavimą, sienos kirtimo koordinavimą, pagalbą registruojant savanorius ir paramos pabėgėliams koordinavimą Liublino vaivadijoje.

„Esame labai dėkingi LITPOLUKRBRIG vadovybei, taip pat ir personalui už operaciją „Susivieniję dėl taikos“. Brigada reagavo nuo pat pirmųjų karo dienų. Jos darbas ir parama yra labai reikalinga ir vertinama ukrainiečių bei jų šeimų“, – kalbėjo viceministras Ž. Tomkus.

2014 metų rugsėjo 19 dieną Varšuvoje pasirašyta brigados steigimo sutartis. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos skiriami batalionai ir specializuoti padaliniai.

Brigados štabas įkurtas Liubline. Bendru šalių sutarimu, brigados vadą skiria kiekviena valstybė rotacijos principu. Lietuva brigadai skiria Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karius.

Kariai yra dislokuoti savo šalyse, tačiau pajėgos suburiamos pratybų ir tarptautinių operacijų metu. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose priima brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.

Įsteigdamos ir vystydamos bendrą tarptautinę brigadą Lietuva, Lenkija ir Ukraina siekė šių pagrindinių tikslų: stiprinti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos strateginę partnerystę, didinti ir įtvirtinti tarpusavio pasitikėjimą, padėti Ukrainos kariuomenei integruotis ir vykdyti reformas pagal vakarietiškus principus, taikyti NATO standartus ir procedūras, dirbti kartu ir formuoti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karių bendrą darbo kultūrą, stiprinti karinį bendradarbiavimą, sukurti ir parengti bendrus pajėgumus, galinčius dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Prieš trejus metus įsteigta brigada dabar vadinama LITPOLUKRBRIG.

Taip pat ministrai duos leidimą šiam kariniam vienetui ar jo elementams būti naudojamiems tarptautinėse operacijose.

Liublino pilyje Lenkijoje bus minimos šios brigados štabo veiklos antrosios metinės, brigados vadui pulkininkui Zenonui Brzuszko (Zenonui Bruško) bus įteikta kovinė vėliava, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Susirinkusieji taip pat galės apžiūrėti karinės technikos parodą, pasivaišinti kariška žirnių sriuba, pasiklausyti koncerto.

K.Ostrogiškis (1460–1530) – LDK didysis etmonas nuo 1497 metų. Jo žymiausios pergalės – Krymo valdovo Menglio Girėjaus paėmimas į nelaisvę ir 1514 metų rugsėjo 8 dieną laimėtos kautynės prie Oršos. Jis palaidotas Kijevo Pečioros Lavroje.

Tai konstatuota po gruodžio mėnesį vykusių brigados vertinamųjų pratybų „Common Challenge 16“, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Per pratybas tarptautinė vertinimo grupė nustatė tobulintinus dalykus brigados vadovavimo procedūrose, struktūroje ir rekomendavo galimus sprendimus.

„Šie reikalavimai buvo įgyvendinti ir 2017 metų sausį mėnesį įsigaliojo sertifikavimo pažymėjimas“, – teigė LITPOLUKRBRIG vadas pulkininkas leitenantas Zenonas Brzuszko (Zenonas Bruško).

„Mūsų brigados kovinio pasirengimo lygis nustatytas per tarptautines štabų pratybas Lenkijos Sausumos pajėgų mokymo centre Deboje. Kartu su Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos batalionais mes lavinome gebėjimą vadovauti priskirtiems daliniams vykdant taikos rėmimo operacijas daugiatautėje operacinėje aplinkoje“, – sakė LITPOLUKRBRIG štabo viršininkas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina yra įsteigusi bendrą karinį vienetą – brigadą LITPOLUKRBRIG. Ji įkurta šalių gynybos ministrams 2014 metų rugsėjo 19 dieną Varšuvoje pasirašius brigados steigimo sutartį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai.

Numatyta, kad brigadoje tarnaus apie 3,5-4 tūkst. karių.

Lietuva ir Ukraina trečiadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje planą 2015 metams, kuriuo numatomi Ukrainos kariuomenės atstovų mokymai bei konsultacijos Lietuvoje, bendros karinės pratybos abiejose šalyse, kariškių gydymas ir kitos priemonės.

Dvišalio Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo planą 2015-iesiems Kijeve trečiadienį pasirašė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Marijus Velička bei Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas generolas leitenantas Leonidas Holopatiukas,pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Plane numatyta kviesti Ukrainos karininkus į Lietuvą dalyvauti anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, o Ukrainos puskarininkius – į Lietuvos karo mokyklos organizuojamus tarptautinius instruktorių kursus. Taip pat planuojama konsultuoti Ukrainos kolegas kibernetinės gynybos sistemos kūrimo klausimais ir keistis patirtimi karo medicinos srityje.

Teikiant paramą Ukrainai šiemet planuojama ir toliau kviesti į Lietuvą reabilitacijai Rytų Ukrainoje sužeistus karius.

Plėtojant NATO šalių karinį bendradarbiavimą su Ukraina, šiemet lapkritį Lietuvoje planuojamos Lietuvos, Lenkijos, Kanados ir Ukrainos pratybos „Klevo skliautai (angl. „Maple Arch“), kuriose treniruosis trišalei Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG štabui priskirti kariai.

Kaip ir pernai, Lietuvos kariai šiemet dalyvaus JAV sausumos pajėgų Europoje organizuojamose pratybose „Rapid Trident“ Ukrainoje.

Viešėdamas Kijeve M.Velička taip pat dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, skirtoje NATO ir Ukrainos santykiams, ir oficialioje NATO kontaktinės ambasados Ukrainoje, kuria dviems metams tapo šioje šalyje esanti Lietuvos ambasada, atidarymo ceremonijoje.

„NATO kontaktinės ambasados Ukrainoje vaidmuo bus ypač svarbus padedant Ukrainai integruotis į Europos ir euroatlantinės bendrijos šalių šeimą. Šia prasme lemiamą reikšmę turės artimiausi dveji metai“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras M.Velička konferencijoje.

Viceministro teigimu, ši ambasada „bus bene svarbiausia tarp visų NATO kontaktinių ambasadų“, o jos veikla turės įtakos politiniams sprendimams tiek Kijeve, tiek ir NATO šalių sostinėse.

Ambasada Ukrainoje nuo sausio 1-osios pakeitė NATO kontaktine ambasada šioje šalyje pastaruosius dvejus metus buvusią Lenkijos atstovybę.

Su Rusijos remiamais separatistais rytuose intensyviai kovojanti Ukrainos Vyriausybė pernai metų pabaigoje paskelbė, kad sieks narystės NATO.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei ginkluotės elementų, kurių ši prašė, pirmadienį BNS patvirtino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Tai kariniai reikmenys, kaip gražiai įvardijo prezidentas Porošenka - ginkluotės elementai, tai yra tai, ko Ukrainos kariuomenei reikia“, - BNS sakė ministras.

Detalizuoti suteiktos paramos jis sakė negalįs.

„Remiame Ukrainą ir esame pasirengę paramą jai tęsti“, - teigė J.Olekas.

Krašto apsaugos ministerija pirmadienio popietę išplatintame pranešime spaudai nurodė, kad ginkluotės elementai perduoti metų sandūroje.

Ministerijos teigimu, vienas iš prioritetų, plėtojant karinį bendradarbiavimą su Ukraina, yra trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG projekto įgyvendinimas. Šiais metais Lietuva planuoja kviesti Ukrainos karius dalyvauti Lietuvoje vyksiančiose pratybos, o Lietuvos kariai vyks į pratybas Ukrainoje.

Anot ministerijos pranešimo, Lietuva taip pat didins tiesioginę paramą, finansuodama Ukrainos karininkų studijas štabo karininkų ir anglų kalbų kursuose Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže. Taip pat planuojama tęsti sužeistų Ukrainos karių reabilitaciją Lietuvos kariuomenės Karių reabilitacijos centre Druskininkuose.

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka vietos žiniasklaidai pranešė, kad Lietuva įvykdė savo pažadą dėl paramos ginkluote.

„Tai, ką žadėjo mūsų partneriai iš Lietuvos dėl ginkluotės, mes jau gavome. Gavome pirmąją šiltų drabužių partiją, aulinių, įrangą iš Kanados, dar laukiame dviejų lėktuvų. Dar gavome partiją iš Lenkijos, kitų partnerių“, - sakė prezidentas.

Praėjusių metų lapkritį Lietuva ir Ukraina sutarė bendradarbiauti karinėje-techninėje srityje, šis bendradarbiavimas apima ir ginkluotės elementų tiekimą, tuomet teigė Ukrainos prezidentas P.Porošenko.

„Mes susitarėme dėl karinio-techninio bendradarbiavimo, o konkrečiai - dėl konkrečių ginkluotės elementų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Manau, kad tai konkretus paramos parodymas“, - tuomet sakė prezidentas.

J. Olekas: Ukraina pritaria bendrai karinei brigadai su Lietuva ir Lenkija

Kijeve viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako sulaukęs patvirtinimo, kad Ukrainos vyriausybė pritaria ketinimams įsteigti bendrą karinę brigadą su Lietuva ir Lenkija.

„Ministras patikino mane, kad jie tikrai eina link pabaigos, kad būtų galima pasirašyti steigimo sutartį“, - BNS antradienį sakė J.Olekas po susitikimo su Ukrainos gynybos ministru Michailo Kovaliu.

J.Olekas sakė Ukrainos gynybos ministro buvęs nuodugniai informuotas apie padėtį šalies rytuose ir Rusijos karinių pajėgų sutelkimą pasienyje.

Pasak Lietuvos ministro, ukrainiečiai stiprina savo karinį pasirengimą ir „eina gera kryptimi“, o Rusijos invazijos galimybė Kijeve „nėra atmetama“.

J.Oleko teigimu, susitikime sutarta, kad Lietuva dalysis savo patirtimi transformuojant karines pajėgas.

„Jie stiprina tiek savo karinį pasirengimą, tiek apsisprendimą gintis, karių skaičiaus padidinimą, personalo kokybės pagerinimą, tam tikrų pozicijų užsiėmimą, tam tikrų teritorijų kontrolę. Manau, kad jie eina gera kryptimi. Jie sutinka, kad jiems reikėtų dar pasimokyti kariuomenės restruktūrizacijos, transformacijos ir iš mūsų, ir mes sutarėme tą bendradarbiavimą plėsti“, - sakė J.Olekas.

J. Olekas susitiks su Ukrainos gynybos ministru

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį Kijeve susitiks su Ukrainos gynybos ministru pulkininku generolu Michailo Kovaliu aptarti saugumo situaciją ir galimą Lietuvos paramą.

„Ministrai aptars saugumo situaciją Ukrainoje, galimą Lietuvos paramą stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG steigimo klausimus“, - antradienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Abu ministrai taip pat pasirašys šių metų dvišalio bendradarbiavimo planą, teigiama ministerijos pranešime.

Krašto apsaugos ministerija taip pat pabrėžė, kad „Lietuva nepripažįsta Krymo aneksijos ir smerkia Rusijos agresyvius veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

Iš Ukrainos J.Olekas dar vyks į Armėniją ir Baltarusiją, kur susitiks su šių šalių gynybos ministrais.

Seimas nutarė nesvarstyti rezoliucijos projekto dėl paramos Ukrainai

Seimas Darbo partijos frakcijos siūlymu antradienį iš plenarinių posėdžių darbotvarkės išbraukė rezoliucijos projektą dėl paramos Ukrainai.

Už tai balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 31, trys susilaikė. Už išbraukimą buvo valdančiosios koalicijos atstovai bei dauguma opozicinės „Drąsos kelio“ partijos frakcijos narių.
Po balsavimo konservatorius Audronius Ažubalis apkaltino socialdemokratus veidmainyste, nes jų atstovai - Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas - buvo tarp rezoliucijos projekto rengėjų.

B.Juodkos teigimu, rezoliucijos nuspręsta nesvarstyti, atsižvelgiant į praeitą savaitę Ženevoje vykusias derybas ir laukiant JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Ukrainoje rezultatų.

„Rinko parašus, tai pasirašiau, bet tai buvo prieš Ženevos susitikimą. Galvoju, kad reikėtų luktelėti. Juoba, kad atvažiuoja JAV viceprezidentas Joe Bidenas į Kijevą pažiūrėti, kaip vykdomas Ženevos susitarimas“, - savo balsavimą išimti rezoliucijos projektą BNS aiškino B.Juodka.

Jis teigė, kad jau priimta nemažai rezoliucijų dėl Ukrainos, todėl naują priimti reikia labai argumentuotai. Pareiškimus ar rezoliucijas dėl padėties Ukrainoje yra padaręs Seimo Užsienio reikalų komitetas, trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų komitetai, visas Lietuvos parlamentas.

„Labai daug tų rezoliucijų. Manau, kad jų svoris mažėja. Darant dar vieną, reikia, kad ji būtų labai argumentuota. Reikia palaukti, ar davė Ženeva ką nors, ar nieko nedavė“, - sakė B.Juodka.

„Padarėme didelę klaidą. Ar mes jau pavargome remti Ukrainą, kai vadinamosios liaudies respublikos dygsta kaip nuodingi grybai?“ - Seimo sprendimu stebėjosi liberalas Petras Auštrevičius.

Tuo metu „darbietis“ Valentinas Bukauskas rezoliucijos projekto siūlė nesvarstyti, nes jo tekstas esą paseno, neatspindi praėjusių savaitę Ženevoje pasiekto Rusijos ir Ukrainos susitarimo.

„Būtų logiška išimti šį klausimą ir parengti naują projektą“, - sakė jis.

Rezoliucija Seimui siūlyta pareikšti, kad atkuriant taiką ir saugumą Ukrainoje Rusija privalo išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių, atitraukti karius nuo Ukrainos pasienio, nenaudoti jėgos ir prievartos, atkurti Ukrainos jurisdikciją Kryme ir pan.

Taip pat siūlyta ES ir NATO šalis paraginti „Rusijos tebesitęsiančios agresijos Ukrainoje akivaizdoje teikti Ukrainai paramą dalinantis naujausia žvalgybine informacija bei kuo greičiau apsispręsti dėl karinės technikos ir amunicijos tiekimo Ukrainai jos teritorijos gynybai“.

Dokumentu norėta konstatuoti, kad Kryme surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl jo rezultatai yra neteisėti ir niekiniai.

Projekta ES raginta inicijuoti „daugiašalį Krymo okupacijos ir aneksijos žalos registravimo bei apskaičiavimo mechanizmą, pagal kurį būtų objektyviai vertinami nuostoliai, kuriuos patiria Ukraina dėl Rusijos Federacijos neteisėtų veiksmų“.

Rezoliucijos projektą „Dėl padėties Ukrainoje“ parengė Seimo vicepirmininkai socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir liberalas Petras Auštrevičius, opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka bei šio komiteto narys konservatorius Audronius Ažubalis.

Naudojant Rusijos karines pajėgas Ukrainai priklausęs Krymo pusiasalis po Vakarų nepripažįstamo referendumo kovą buvo prijungtas prie Rusijos, neramumai plinta Ukrainos rytuose.

Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai ketvirtadienį sutarė imtis naujų projektų ir įsigijimų oro gynybos srityje bei plėtoti trišalės brigados su Ukraina projektą.

Regiono saugumo klausimus ir situaciją Ukrainoje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas aptarė Balstogėje.

„Ministrai sutarė tęsti ir gilinti dvišalį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, tęsti esamus ir pradėti naujus projektus bei įsigijimus, ypač oro gynybos srityje“, - teigiama Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Konkrečių projektų ministerija nedetalizavo.

Pasak ministro J.Oleko, ministrai sutarė toliau plėtoti trišalės brigados su Ukraina projektą LITPOLUKRBRIG, tačiau dar per anksti kalbėti apie galimas jo praktines panaudojimo ar dislokavimo galimybes.

Lenkija nuo gegužės mėnesio iš JAV perims budėjimą NATO vykdomoje Baltijos šalių oro policijos misijoje. Lenkų misiją naikintuvais „Typhoon“ ketina paremti Didžioji Britanija.