Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame bandymu papirkti Seimo narį įtariamas buvęs Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovas Samoilas Kacas. Kaip skelbta viešai, kyšis galimai siūlytas dėl palankių sprendimų azartiniams lošimas ir loterijų verslo didesnio apmokestinimo.

Nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo, Seime toliau skubos tvarka kelią skinasi Loterijų įstatymo pataisos, kuriomis žymiai didinami mokesčiai ir taip dvigubai daugiau apmokestintoms loterijoms.

„Manome, kad tai yra galimai korupcinis pasiūlymas, kuris tik dar labiau padidintų atotrūkį tarp loterijų ir azartinių lošimų. Pozityviai vertiname teisėsaugos žingsnį mūsų pateiktą informaciją dėl šių pataisų atsiradimo ir svarstymo aplinkybių prijungimo prie ikiteisminio tyrimo“, – sako Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas.

Dėl skubiai, galimai nesilaikant procedūrų, teikiamų ir svarstomų įstatymo pataisų šią savaitę Loterijų asociacija kreipėsi ir į Seimo Antikorupcijos komisiją. Anksčiau susirūpinimą dėl socialinio dialogo stokos išreiškė didžiosios Lietuvos verslo asociacijos. Verslininkai taip pat kreipėsi į Vyriausybę, premjerę, Seimo pirmininkę ir Seimo frakcijas.

Loterijos apmokestintos daugiausiai

Loterijoms ir azartiniams lošimams Lietuvoje taikomos skirtingos mokesčio bazės.

Antžeminių automatų lošimų organizatoriai šiuo metu moka fiksuotą vieno aparato mėnesinį mokestį.

Antžeminių lažybų bei nuotolinių lošimų moka atitinkamai 18 proc. ir 13 proc. nuo grynųjų pajamų (žaidėjų statymų ir išmokėtų laimėjimų skirtumas).

Tuo tarpu loterijos mokesčius moka nuo visų pajamų, gautų pardavus bilietus. Šie mokesčiai šiandien sudaro 29,1 proc. nuo uždirbtų pajamų ir yra didžiausia procentinė išraiška visoje rinkoje.

Per pirmus tris šių metų ketvirčius loterijų verslui priskaičiuota 11,75 mln. eurų mokesčių – daugiausiai iš visų šios rūšies verslų.

Nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo, įstatymo projektas, kuriuo siūloma didinti mokesčius loterijoms, svarstytas prieš dvi savaites Seimo Biudžeto ir finansų komitete, iš anksto apie tai neinformavus suinteresuotų pusių. Komiteto posėdyje pakviesti dalyvauti tik Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovai.

Pasak loterijų asociacijos, pasiūlymai dar labiau apmokestinti loterijas atitinka tik S. Kaco ir jo vadovautos Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos interesus. Prašoma surinktą medžiagą pridėti prie jau pradėto Generalinės prokuratūros ir STT ikiteisminio tyrimo.

Seimo komiteto posėdyje lapkričio 19 d. nutarta siūlyti mokesčius loterijoms didinti iki 15 proc. Klausimas skubiai įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau vėliau išbrauktas – galimai apsižiūrėta, kad komitetui balsuojant nebuvo reikalingo narių skaičiaus.

Netrukus po to registruotos penkių Seimo narių pataisos mokestį didinti dar labiau – iki 18 proc. Biudžeto ir finansų komitete šiam pasiūlymui pritarta. Klausimo svarstymui komiteto posėdyje skirtos vos kelios minutės. Taip pat komitetas neketina dėl didinamų mokesčių prašyti Vyriausybės išvados, nors tai numatyta Seimo statute.

„Manome, kad tai yra galimai korupcinis pasiūlymas, kuris tik dar labiau padidintų atotrūkį tarp loterijų ir azartinių lošimų. Pritarus siūlymui didinti loterijų mokestį, loterijos, mažiausiai žalinga žaidimų rūšis, bus net tris kartus labiau apmokestintos už azartinius lošimus“, – sako Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas.

Dėl skubotai ir galimai neskaidriai teikiamų įstatymo pataisų praėjusią savaitę susirūpinimą išreiškė didžiosios Lietuvos verslo asociacijos, išsiuntusios viešą kreipimąsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Seimo valdybą ir Finansų ministeriją.

„Visą įstatymo keitimo procesą vertiname kaip neskaidrų, itin skubotą, lydimą grasinimų loterijų verslui. Jau dabar girdime užuominų, kad jei nepaklusime – bus imtasi kitų loterijų ribojimo žingsnių. Paprašėme STT visą šią informaciją prijungti prie jau pradėto ikiteisminio tyrimo“, – teigia A. Karaliūnas.

Anot asociacijos vadovo, kelis kartus didesnis mokestis iš esmės reikštų loterijų verslo išstūmimą į užribį, taip skatinant azartinius lošimus.

Loterijos apmokestintos daugiausiai

Loterijoms ir azartiniams lošimams taikomos skirtingos mokesčio bazės.

Antžeminių automatų lošimų organizatoriai šiuo metu moka fiksuotą vieno aparato mėnesinį mokestį.

Antžeminių lažybų bei nuotolinių lošimų moka atitinkamai 18 proc. ir 13 proc. nuo grynųjų pajamų (žaidėjų statymų ir išmokėtų laimėjimų skirtumas).

Tuo tarpu loterijos mokesčius moka nuo visų pajamų, gautų pardavus bilietus. Šie mokesčiai šiandien sudaro 29,1 proc. nuo uždirbtų pajamų ir yra didžiausia procentinė išraiška visoje rinkoje.

Per pirmus tris šių metų ketvirčius loterijų verslas į biudžetą sumokėjo 11,75 mln. eurų mokesčių – daugiausiai iš visų šios rūšies verslų.

Loterijų asociacija ir vienijamos bendrovės atsiriboja nuo bet kokių loterijų sąsajų su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nagrinėjama byla. Komentuodama bylą STT nurodė, kad ji yra siejama su Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu. Šiuo metu LR Seime nagrinėjami šio teisės akto pakeitimai buvo registruoti gegužės 20 d. Tuo tarpu Seimo narys Matas Maldeikis komentaruose žiniasklaidai nurodė, jog „kyšis jam buvo siūlomas prieš mėnesį“.

Atkreipiamas dėmesys, kad prieš mėnesį Seime buvo svarstomas kitas teisės akto projektas, dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo (NR. XIVP-392). Šiuo pakeitimu ketinta uždrausti skatinimą dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.

Šis teisės aktas gegužės 5 d. svarstytas LR Seimo Biudžeto ir finansų komitete, komiteto paskirti pranešėjai šiuo klausimu buvo Seimo nariai M. Maldeikis, Vytautas Gapšys.

Vėliau, gegužės 20 d., LR Seimas pritarė šiam įstatymo pakeitimui.

„Ponas Puidokas kartu su keliais kitais kauniečiais Seimo nariais nuosekliai dirbo siekdamas gerinti lošimų verslo sąlygas“, – sakė Loterijų asociacijos prezidentas A. Karaliūnas. M. Puidokas abejojo siūlymais apriboti azartinių lošimų reklamą. Pagal neseniai pasiūlytą apmokestinimo modelį, loterijos būtų apmokestintos dvigubai.

Kaune registruotoms azartinių lošimų kompanijoms atstovaujanti Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija inicijavo plačią reklaminę kampaniją bei pristatė savo pačių parengtą lobistinę knygą, kurioje siūloma mažiau apmokestinti lošimus, tačiau apriboti konkurentų – loterijų veiklą. Lošimų asociacijai vadovauja jau anksčiau už nelegalią lobistinę veiklą trauktas atsakomybėn „Tet-a-Tet“ kazino savininkas Samoilas Kacas. Už nelegalų lobizmą anksčiau patrauktas atsakomybėn ir jo advokatas Linas Sesickas.

Tokią ministerijos poziciją Seime įregistruotiems Loterijų ir lošimų įstatymo pakeitimams trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Atidėti didesnių mokesčių įsigaliojimą Finansų ministerija siūlo atsižvelgdama į pernai lapkritį priimtus pakeitimus, numatančius, jog visi lošimo automatai turi būti sujungti į kontrolės sistemą ir būtų sugriežtinta grynųjų pinigų prie lošimo stalų kontrolė. Anot ministerijos, šie pakeitimai iš lošimų organizatorių pareikalaus papildomų išlaidų.

„Padidėjus valstybės biudžeto pajamoms, daugiau lėšų galėtų būti skiriama kovai su neigiamomis lošimo pasekmėmis visuomenei – socialinei reklamai, nusikaltimų prevencijai, priklausomybių gydymui“, – rašoma Finansų ministerijos dokumente.

Šiuo metu loterijų organizatoriai Lietuvoje mokestį moka nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, dabar jo tarifas yra 5 proc. Be to, jie paramai turi skirti papildomai 8 proc. nuo apyvartos. Lošimo automatų salonai už vieną neriboto išlošimo (A kategorijos) įrenginį per mėnesį turi mokėti po 232 eurus, už riboto išlošimo (B kategorijos) – po 87 eurus. Mokestis už vieną lošimo stalą siekia 1738 eurus per mėnesį už vieną.

Mokestis lažybų ir totalizatorių organizatoriams skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems išmokėtų laimėjimų skirtumo. Šiuo metu ši dalis siekia 15 proc., o nuotolinių lošimų organizatoriams – 10 procentų.

Seime svarstomais pakeitimais loterijų mokestį siūloma didinti iki 10 proc., lažybų organizatoriams – iki 20 proc., nuotoliniams lošimams – iki 15 proc. Taip pat siūloma lošimo stalams ir automatams, už kuriuos mokamas fiksuotas mokestis, nustatyti papildomą 10 proc. mokestį nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo.

Loterijų asociacija: mokesčiai neturėtų būti didinami

Loterijų asociacijos vadovas Saulius Nicys BNS sako, kad dar vasarį Finansų ministerija tikino, jog mokestis nebus didinamas, tačiau dabar jos pozicija pakito.

„Ministerijos pozicija nėra nuosekli, kadangi pirminiame variante, kuris buvo derintas su asociacija, buvo siūlymas nepritarti loterijų mokesčio didinimui. Tai vyko vasarį ir iki dabar jokių reikšmingų pokyčių rinkoje neįvyko, dėl ko ministerijos nuomonė galėjo pasikeisti“, – BNS sakė S. Nicys.

„Mes prašome nedidinti mokestinės naštos loterijų organizatoriams ir grąžinti projektą tobulinti ministerijai, įtraukiant visus rinkos dalyvius ir socialinius partnerius“, – pridūrė jis.

Jis nesutiko su ministerijos bei įstatymo pakeitimo iniciatorių pozicija, jog lietuviai yra priklausomi nuo loterijų.

„Skirtingai nuo azartinių lošimų, žmonės Lietuvoje nesiregistruoja, kad jų neleistų žaisti loterijose. Be to, per mėnesį vienas gyventojas loterijose išleidžia beveik apie 4 eurus, tai nėra didelė žala šeimos finansams“, – sakė Loterijų asociacijos vadovas.

Siūlė didinti mokestį, ieškant lėšų medikams

Siūlymą didinti loterijų mokesčio tarifą iki 10 proc. pernai lapkritį užregistravo „valstiečiai“ Agnė Širinskienė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Ministras tuomet teigė, kad mokestį didinti siūloma siekiant rasti papildomų lėšų medikų algoms.

Pernai lapkritį premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad pakeitimai neturėtų įsigalioti nuo 2018 metų pradžios.

Praėjusiais metais į biudžetą surinkta 16,451 mln. eurų loterijų ir lošimų mokesčio. Iš šios sumos beveik 12 mln. eurų sumokėjo azartinių lošimų organizatoriai, 4,455 mln. eurų – didžiųjų loterijų organizatoriai. Loterijas organizuojančios bendrovės labdarai ar paramai pernai skyrė 7,333 mln. eurų.