Visi jie buvo teisiami už akių.

Rusai Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka pripažinti kaltais dėl nužudymo ir tyčinio lėktuvo katastrofos sukėlimo, o rusas Olegas Pulatovas pripažintas nekaltu, pareiškė netoli Schipholio oro uosto, iš kurio pakilo reiso MH17 lėktuvas, įsikūrusio teismo vyriausiasis teisėjas Hendrikas Steenhuisas (Hendrikas Stenheisas).

„Teismas įrodytus kaltinimus vadina tokiais sunkiais, kad mano, jog tikslinga skirti tik aukščiausią įmanomą laisvės atėmimo bausmę“, – sakė vyriausiasis teisėjas.

2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje. Per katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius.

2020 metais prasidėjęs teismo procesas įgavo naują reikšmę po vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą, kur Maskvos pajėgos įtariamos įvykdžiusios daug naujų karo nusikaltimų.

H. Steenhuisas sakė, kad prokurorų pristatyta medžiaga įrodė, kad lėktuvą „Boeing 777“ numušė prorusiškų kovotojų paleista raketa „Buk“.

Teismas taip pat nusprendė, kad Maskva visiškai kontroliavo apsišaukėlišką prorusiškų separatistų Donecko liaudies respubliką (DLR), iš kurios, anot teismo, buvo įvykdyta ataka.

Gruodį prokurorai pareikalavo skirti įkalinimo iki gyvos galvos bausmes visiems keturiems kaltinamiesiems MH17 byloje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį gyrė šį teismo sprendimą, kurį pavadino svarbiu.

„Svarbus Hagos teismo sprendimas. Pirmieji nuosprendžiai MH17 numušimo kaltininkams, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. – Labai svarbu patraukti atsakomybėn ir kurstytojus, nes nebaudžiamumo jausmas skatina naujus nusikaltimus.“

Posėdžiai truks tris dienas, jie prasideda pirmadienį.

Dėl lėktuvo numušimo už akių teisiami keturi asmenys: rusai Olegas Pulatovas, Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka. Vienintelis O. Pulatovas turi savo teisinius atstovus teisme.

Visi keturi laikomi svarbiomis figūromis tarp prorusiškų separatistų, kovojančių su Kijevu.

Teismas vyksta Nyderlanduose, apsaugotoje teismo salėje netoli Schipholio oro uosto, nes iš čia pakilo lėktuvas, kuris buvo numuštas; be to, 196 katastrofos aukos buvo olandai.

Sprendimo byloje tikimasi anksčiausiai kitų metų gale.

„Maksimali bausmė yra įkalinimas iki gyvos galvos“, – naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovas.

Teismas tęsiasi dėl Ukrainos tvyrant naujai įtampai, Vakarams kaltinant Maskvą planuojant invaziją. Pastaroji tai neigia.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje 2014 metų liepos 17-ąją.

Donbase nuo tų metų pavasario Kijevo pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais. Konfliktas jau pareikalavo virš 13 tūkst. gyvybių.

Tarptautinė tyrėjų grupė priėjo prie išvados, kad laineris buvo numuštas raketa BUK, paleista iš komplekso, atvežto iš Rusijos 53-iosios oro erdvės gynybos brigados, dislokuotos Kursko mieste.

Gegužę teisėjai pirmąkart apžiūrėjo skeveldromis pramuštas nuolaužas, o savo išvyką jie apibūdino kaip „sukėlusią daug emocijų“.

Orlaivio subyrėjęs pirmagalys buvo atkurtas ant metalinių griaučių Gilzės-Rejeno oro pajėgų bazėje Nyderlanduose.

Anksčiau šiemet teismas išklausė aukų giminaičių šiurpių liudijimų, kuriuose jie kalbėjo apie širdgėlą dėl vaikų, tėvų ir brolių ar seserų netekties bei ragino „korumpuotą“ Rusiją užtikrinti teisingumą.

Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie Malaizijos lainerio numušimo.

Teismo atstovas sakė, kad prokurorai pirmadienį ir antradienį aiškins įrodymus, įskaitant telefoninį ir elektroninį pasiklausymą, aplinkybes, susijusias su raketa, ir pačius kaltinamuosius.

Tikimasi, kad bausmių bus paprašyta trečiadienį ir kad prokurorai „išsamiai pagrįs prašomą bausmę“, sakė atstovas.

Prokurorai 2020 metų kovą pradėdami bylos nagrinėjimą pareiškė, kad jei teismas priimtų kaltinamiesiems nepalankų nuosprendį, „darysime viską, kas mūsų galioje, kad jis būtų įvykdytas, nesvarbu, ar Nyderlanduose, ar kitur“.

Bylą, kurioje trys Rusijos ir vienas Ukrainos pilietis kaltinami dėl 298 žmonių gyvybių pareikalavusios bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofos, anksčiau šią savaitę formaliai pradėjo nagrinėti įrodymus.

Atlikus analizę buvo nustatyta, kad įvykio vietoje rastos liekanos „atitinka BUK raketą, o tyrimas parodė, kad „nėra jokių kitų įmanomų išvadų“, sakė pirmininkaujantis teisėjas Hendrikas Steenhuisas (Hendrikas Stenheisas).

Teisėjai taip pat parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti baltų dūmų kolona, kylanti į padangę iš vieno lauko netoli Pervomaiskojės Rytų Ukrainoje. Tai buvo nufilmuota maždaug tuo pat metu, kai ten nukrito laineris „Boeing 777“.

Vienas liudininkas sakė matęs raketą, „skriejusią 20 sekundžių ir sprogusią netoli lainerio kabinos“, sakė teisėjai.

Lėktuvas, skridęs iš Amsterdamo Schipholio oro uosto į Kvalą Lumpūrą, sudužo Ukrainos rytinėje dalyje, kontroliuojamoje prorusiškų separatistų.

Tarptautinė tyrėjų grupė anksčiau padarė išvadą, kad laineris buvo numuštas raketa BUK, paleista iš komplekso, atvežto iš Rusijos 53-iosios oro erdvės gynybos brigados, dislokuotos Kursko mieste.

Kaltinamųjų advokatai ir Rusijos pareigūnai tvirtino, kad katastrofos priežastys gali būti aiškinamos ir kitaip, pavyzdžiui, kad lėktuvas buvo numuštas Ukrainos vyriausybės pajėgų naikintuvo.

Visi keturi kaltinamieji laikomi svarbiomis figūromis tarp separatistų, kovojančių su Kijevu.

Pirmadienį teisėjai sakė, kad šią savaitę teismas nagrinės įrodymus, siekdamas atsakyti į tris esminius klausimus: ar lėktuvas buvo numuštas BUK raketa, iš kurios vietos buvo paleista raketa, taip pat koks buvo keturių kaltinamųjų vaidmuo per šiuos įvykius.

„Dėl Nyderlandų priešiškų veiksmų kaip nors tęsti šias trišales konsultacijas ir mūsų dalyvavimą tapo beprasmiška“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Šios trys šalys nuo 2018 metų diskutavo siekiant nustatyti, kodėl Malaizijos avialinijų „Boeing 777“, 2014 metų liepos 17 dieną skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, buvo numuštas Sovietų Sąjungoje sukurta raketa „Buk“. Per tą incidentą žuvo visi 298 lėktuve buvę žmonės.

Laineris buvo numuštas virš teritorijos, kontroliuotos Rusijos remiamų Rytų Ukrainos separatistų. Jame buvo 196 Nyderlandų ir 38 Australijos piliečiai.

Kalbėdamasis su žurnalistais per Briuselyje vykstantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) sakė esąs „nusivylęs“ ir „nustebintas“ Rusijos sprendimo. Jis pridūrė, kad šis žingsnis bus „ypač skausmingas“ aukų šeimoms.

Tuo metu olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas įstatymų leidėjams sakė iškvietęs Rusijos ambasadorių, kad pasakytų jam „giliai apgailestaujantis“ dėl šio Maskvos sprendimo.

Maskva skundėsi, kad Haga pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ieškinį dėl Rusijos „vaidmens sunaikinant MH17 reiso lėktuvą įvykus vos trims derybų ratams“.

Tokiu būdu Nyderlandai „demonstruoja savo tvirtą nusiteikimą prieštaraujant sveikam protui toliau eiti ydingu keliu, vienašališkai verčiant Rusijai atsakomybę už tai, kas atsitiko padangėje virš Donbaso“, sakoma Rusijos URM pranešime.

Nyderlandų lyderiai atvirai kaltino Rusiją esant atsakingą už šalies piliečių žūtį, bet Maskva visuomet griežtai neigė turinti ką nors bendra su lainerio numušimu ir kaltino Ukrainą.

„Vis dėlto Australija ir Nyderlandai akivaizdžiai nė nesistengė išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko 2014-ųjų vasarą, tik buvo užsibrėžę pasiekti, kad Rusija pripažintų kaltę, ir gauti kompensaciją žuvusiųjų artimiesiems“, – pridūrė ministerija.

Rusija „toliau 'bendradarbiaus“ su Haga atliekant šį tyrimą, bet „kitokiu formatu“, pridūrė Maskva.

Olandų teismai kovo mėnesį pradėjo nagrinėti bylą prieš keturis įtariamuosius – tris rusus ir ukrainietį – kaltinamus prisidėjus prie lainerio numušimo.

Trumpoje spaudos konferencijoje ministerija nurodė pirmą kartą skelbianti minimos raketos BUK serijos numerį ir sakė, kad ji buvo pagaminta ir nusiųsta į Ukrainą dar sovietiniais laikais, ir nuo to laiko nebuvo grįžusi į Rusijos teritoriją.

Rusija neigia bet kokią atsakomybę už šio keleivinio lėktuvo numušimą ir yra pateikusi virtinę teorijų apie Kijevo kaltę.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs laineris „Boeing 777“ 2014 metų liepos 17 dieną sudužo netoli prorusiškų Rytų Ukrainos separatistų bastiono Donecko. Žuvo visi 298 lėktuve buvę žmonės, įskaitant daug olandų.

Po tragedijos Europos Sąjunga įvedė skaudžias ekonomines sankcijas Rusijai ir kaltino Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje, kurie yra numušę virtinę kitų lėktuvų.

Kaip sakė olandų tyrėjų vadovas, jo komanda priėjo prie išvados, kad lėktuvas buvo numuštas rusų gamybos raketa BUK iš kariuomenės brigados Rusijos pietvakariuose esančiame Kursko mieste.

Nyderlandai ir Australija gegužės mėnesį dėl lėktuvo numušimo tiesiogiai apkaltino Rusiją.

„Raketa su serijos numeriu 886847379, skirta raketų sistemai BUK, 1986 metų gruodžio 29 dieną geležinkelių transportu buvo nusiųsta į 20152-ąjį karinį junginį“, – sakė kariškių aukšto rango pareigūnas Nikolajus Paršinas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Pasak jo, šio junginio bazė buvo tuomet sovietinėje Ukrainoje, o ši informacija buvo „visiškai slapta“.

„Subyrėjus Sovietų Sąjungai, ji (raketa) nebuvo atvežta į Rusijos teritoriją ir buvo inkorporuota į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – sakė pareigūnas.

Rusija nurodė nusiuntusi informaciją apie raketą Nyderlandams.

Ministerija taip pat nurodė, kad incidentą tiriančios tarptautinės komisijos naudotas vaizdo įrašas, kuriame matyti į separatistų kontroliuojamą Rytų Ukrainą vežama raketa BUK, yra klastotė. Ministerija nurodė tokias detales, kaip šviesos kritimas ant judančios transporto priemonės, ir teigė, kad ji rodoma važiuojanti atbula.

Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos paskelbta informacija, esą orlaivį numušusi raketa priklauso Ukrainai, liudija apie Maskvos siekį paaštrinti situaciją.

„Tai – eilinis melas, eilinė Rusijos Federacijos melagystė, liudijanti apie tai, kad Rusija tikrai neatsisakė savo planų suardyti Ukrainos autoritetą, apskritai suardyti situaciją. Jai reikia priežasties paaštrinti situaciją“, – pirmadienį sakė ministras per spaudos konferenciją po Kijeve įvykusio susitikimo su kolega iš Britanijos Gavinu Williamsonu (Geivinu Viljamsonu).

Britų gynybos sekretorius teigė, kad nepriklausomas tyrimas parodė, kas atsakingas už „Boeing“ numušimą.

„Tai yra dar vienas rusų dezinformacijos pavyzdys“, – sakė G. Williamsonas.

Tarptautiniai tyrėjai nagrinės Rusijos pateiktą informaciją

Nyderlandų vadovaujama Jungtinė tyrėjų komanda (JIT) pirmadienį iš Rusijos gynybos ministerijos gavo naujos medžiagos, susijusios su reiso MH17 Malaizijos lėktuvo numušimu virš Rytų Ukrainos.

„JIT jau kreipėsi į Rusijos Federaciją su prašymu pateikti aktualios informacijos“, – sakoma tarptautinės tyrėjų komandos išplatintame pareiškime.

Dokumente pažymima, jog „2018-ųjų gegužę JIT specialiai užklausė informacijos apie numerius, rastus ant kelių aptiktų raketos dalių“.

„JIT kruopščiai ištirs šiandien pateiktą medžiagą kai tik Rusijos Federacija pateiks JIT atitinkamus dokumentus“, – priduriama pranešime.

Jame pažymima, kad „nuo tyrimo pradžios iki šiandienos JIT visada kruopščiai analizavo ir apdorojo Rusijos Federacijos teikiama informaciją“.

„Kaip pavyzdį galima nurodyti 2014-aiais per spaudos konferenciją pristatytus vaizdus, liudijančius apie numanomą naikintuvo buvimą netoli lainerio MH17“, – nurodoma pranešime.

Visi 298 žmonės, 2014 metų liepos 17 dieną skridę oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, žuvo, kai jų lėktuvas virš prorusiškų separatistų teritorijos Rytų Ukrainoje buvo numuštas rusų gamybos raketa BUK.

Aukų artimųjų ir draugų procesijai vadovavo šalies premjeras Markas Rutte (Markas Riutė). Ceremonijos dalyviai padėjo gėlių prie žalio kaspino formos memorialo, suformuoto iš 298 pasodintų medžių.

Garsiai buvo perskaityti visų aukų vardai. Dauguma šių žmonių buvo olandai, bet tarp jų taip pat yra daugelio kitų šalių piliečių, įskaitant australus ir malaiziečius.

Aukų artimųjų asociacijos prezidentas Pietas Ploegas (Pitas Plugas) akcentavo sunkią situaciją, kurioje yra atsidūrusios šeimos.

„Susiduriame su nuolatiniu atidėliojimu ir vilkinimu, kai kurie palaikai vis dar Ukrainoje, mes dar neidentifikavome visų savo mylimų žmonių palaikų“, – sakė jis.

Nyderlandų vadovaujama Jungtinė tyrėjų komanda (JIT) gegužės mėnesį priėjo prie išvados, kad raketa BUK-TELAR, kuria buvo numuštas reiso MH17 lėktuvas, buvo iš Rusijos 53-iosios priešlėktuvinių raketų brigados, įsikūrusios Kurske. Raketa, pasak tyrėjų, su konvojumi buvo atvežta į Rytų Ukrainą.

Ši informacija paskatino Nyderlandus, kuriuos parėmė Australija, pirmą kartą viešai pareikšti, kad jie atsakomybę už šią katastrofą priskiria Maskvai. Abi šios šalys svarsto galimybes tarptautiniuose teismuose kelti bylą Rusijai.

Nors tyrėjai reikalavo informacijos apie du galimus įtariamuosius, jokie kaltinimai kol kas nepareikšti ir niekas dar nepasirodė teisme Schipholyje, kur vyktų procesas.

„Juodas istorijos puslapis, kuris šiandien prisimenamas visame pasaulyje. Nyderlandai toliau kovos už tiesą ir teisingumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.

Sutartyje numatoma, kad sėkmės atveju kompanija gaus iki 70 mln. JAV dolerių (58,7 mln. eurų).

Iš Kvala Lumpūro į Pekiną skridęs reiso MH370 keleivinis lėktuvas dingo prieš beveik ketverius metus, 2014-ųjų kovą. Lėktuve buvo 239 žmonės, daugiausia kinai.

Šio lėktuvo dingimas yra viena didžiausių aviacijos paslapčių pasaulyje.

Nauja jo paieška turi prasidėti sausio viduryje ir truks 90 dienų. Paieškos zonoje Indijos vandenyno pietuose dirbs jūros dugno tyrimų kompanijos „Ocean Infinity“ išsinuomotas laivas, aprūpintas moderniausia įranga.

Ankstesnėje 120 tūkst. kv. km paieškos zonoje, kuri buvo parinkta remiantis palydovų duomenų dėl tikėtinos lėktuvo trajektorijos analize, nebuvo aptikta jokių dingusio lėktuvo pėdsakų.

Ši Australijos vadovaujama paieška, didžiausia per aviacijos istoriją, buvo sustabdyta pernai sausio mėnesį.

Tačiau trys kompanijos pateikė paraiškas dėl privataus paieškos atnaujinimo, ir po ilgų derybų Malaizijos vyriausybė sutiko pasamdyti „Ocean Infinity“ – su sąlyga, kad nesėkmės atveju firma nieko negaus.

„Norėčiau pakartotinai deklaruoti mūsų tvirtą įsipareigojimą įminti MH370 paslaptį“, – trečiadienį per sutarties pasirašymo ceremoniją sakė transporto ministras Liowas Tiongas Lai (Liovas Tiongas Lai).

Naujoji paieškų zona yra maždaug 25 tūkst. kv. km plotas Indijos vandenyne.

Jei kompanija ras dingusį lėktuvą „Boeing 777“, jos honoraras priklausys nuo to, kur tas lėktuvas yra, sakė ministras.

Jei lėktuvas bus rastas pirmuosiuose 5 tūkst. kv. km, kompanija gaus 20 mln. dolerių (16,76 mln. eurų). Ši suma palaipsniui didėja iki 70 mln. dolerių, jei lėktuvas bus rastas patikrinus 25 tūkst. kv. km paieškos zonos.

Dingusio lėktuvo keleivių artimieji sveikino šį sprendimą.

„Esame dėkingi, kad Malaizijos vyriausybė atnaujina MH370 (lėktuvo) paiešką“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. P. R. Nathanas (V. P. R. Natanas), kurio žmona Anne Daisy (En Deizi) buvo tame lėktuve.

„Nežinome, kas nutiko; mums reikia sužinoti, kas nutiko“, – sakė jis.

Paiešką vykdys norvegų tyrimų laivas „Seabed Constructor“. Jis su 65 narių įgula sausio pabaigoje išplaukė iš Pietų Afrikos į paieškos zoną.

Laive yra aštuoni autonominiai povandeniniai dronai, aprūpinti hidrolokatoriais ir kameromis. Lėktuvo nuolaužų ieškosiantys kibernetiniai aparatai gali veikti iki 6 tūkst. metrų gylyje.

Kol kas žinomi tik trys dingusio lėktuvo fragmentai, rasti vakarinėse Indijos vandenyno pakrantėse. Tarp šių nuolaužų yra 2 m ilgio sparno dali – flaperonas.

Oro bendrovės „Malaysia Airlines“ laineris MH370 mįslingai dingo 2014 metų kovo 8-osios naktį, skrisdamas iš Kvala Lumpūro į Pekiną; jame buvo 239 keleiviai ir įgulos nariai.

Sausį buvo sustabdytos lėktuvo paieškos sonarais, kai buvo patikrinta 120 tūkst. kv. km ploto teritorija pietinėje Indijos vandenyno dalyje, bet neaptikta jokių dingusio orlaivio MH370 pėdsakų.

Vis dėlto praėjusią savaitę kompanija „Ocean Infinity“, turinti pažangių technologijų povandeninės paieškos prietaisų, patvirtino pateikusi pasiūlymą pratęsti orlaivio paieškas.

Bendrovė penktadienį pridūrė pasisiūliusi prisiimti šių paieškų finansinę riziką.

„Ocean Infinity“, įsikūrusi Teksaso valstijos mieste Hjustone, išreiškė viltį, kad Malaizija priims jos pasiūlymą tęsti paieškas, naudojant modernius greitus povandeninius robotus, kuriuose sumontuoti sonarai.

„Pasiūlymo sąlygos konfidencialios, bet galiu ... patvirtinti, kad „Ocean Infinity“ pasisiūlė prisiimti atnaujintų paieškų ekonominę riziką“, – sakoma bendrovės atstovė Marko Antelme (Marko Antelmės) elektroniniame laiške.

„Palaikome konstruktyvų dialogą su atitinkamomis institucijomis ir tikimės, kad pasiūlymas bus priimtas“, – pridūrė jis.

Malaizijos pareigūnai savo ruožtu nurodė, kad su šia kompanija, kuri priimtų atlygį tik suradusi dingusį lėktuvą, tebesiderama.

Reiso MH370 aukų artimųjų asociacija „Voice370“ penktadienį paragino pareigūnus priimti šį pasiūlymą. „Kodėl Malaizija dar nepriėmė šio visiems naudingo pasiūlymo?“ – klausiama jos pranešime.

Asociacijos teigimu, šis pasiūlymas buvo pateiktas prieš daugiau kaip keturis mėnesius, ir jis turėtų būti priimtas „ilgiau nebedelsiant“.

„Voice370“ nariai taip pat paragino valdžią pateikti jiems daugiau detalių. Nei „Ocean Infinity“, nei Malaizijos vyriausybė nenurodė, kada konkrečiai buvo pateiktas minėtas pasiūlymas.

„Nuolat esame nežinioje. Jie (pareigūnai, dalyvaujantys paieškoje) mūsų neįtraukia. Tai liūdina ir piktina“, – pareiškė advokatė iš Malaizijos Grace Nathan (Greis Neitan), kurios motina Anne Daisy (An Deizi) buvo tame lėktuve.

„Mus nuolat laiko tamsoje“, – pridūrė ji.

Malaizijos susisiekimo ministerijos pareigūnai situacijos kol kas nepakomentavo.

Šalies susisiekimo viceministras Azizas Kaprawi (Azizas Kapravis) kiek anksčiau yra sakęs, kad panašiam susitarimui pasiekti reikėtų sulaukti Australijos ir Kinijos sutikimo. Abi šios valstybės dalyvavo beveik trejus metus trukusiose dingusio orlaivio paieškose.

Vakarinėse Indijos vandenyno pakrantėse buvo rastos vos trys MH370 nuolaužos, įskaitant 2 m ilgio lėktuvo flaperoną.

Australijos nacionalinė mokslo institucija CSIRO balandį pareiškė, kad orlaivis veikiausiai nukrito šiauriau 120 tūkst. kv. km ploto paieškų teritorijos, kuri buvo nustatyta atsižvelgus į palydovinę informaciją ir apskaičiuotus lėktuvo degalų likučius.

Lėktuvas buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje. Žuvo visi 298 lėktuve buvę žmonės, tarp jų – 38 Australijos piliečiai ir gyventojai.

Pernai paskelbtose pradinėse išvadose nurodoma, kad lėktuvas „Boeing 777“ buvo numuštas iš Rusijos atvežta raketa, bet Maskva nuolat neigė, kad yra kaip nors su tuo susijusi, ir kaltino Kijevą.

„Mano klientai laukė trejus metus, pone Putinai. Atskaitomybės vis dar nėra“, – laikraštyje „The Sydney Morning Herald“ rašė amerikiečių advokatas Jerome‘as Skinneris (Džeromas Skineris). Šis teisininkas atstovauja dėl MH17 katastrofos nukentėjusiems žmonėms iš Australijos, Malaizijos, Naujosios Zelandijos ir Nyderlandų.

„Ar nemanote, kad tokia tragiška netektis nusipelno paaiškinimo?.. Jūs esat vienintelis žmogus, galintis tai ištaisyti. Pasinaudosiu Europos Žmogaus Teisių Teismu ir visais kitais prieinamais būdais, kad patraukčiau Kremlių atsakomybėn... Susitikite su manimi ir pagaliau kompensuokite šios tragedijos aukoms“, – rašė advokatas.

J. Skinnerio raginimas pasirodė savaitė po to, kai bendram katastrofos tyrimui vadovaujančios šalys – Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukraina – sutiko, kad bet kokie teismo procesai vyks Olandijoje.

Preliminariose kriminalinio tyrimo išvadose sakoma, kad į tyrimo akiratį yra patekę maždaug 100 žmonių ir kad šie asmenys įtariami „aktyviu vaidmeniu“ tragedijoje.

Tarptautiniai tyrėjai praėjusį mėnesį paskelbė vaizdo klipus, kuriuose žuvusių žmonių giminaičiai kalba apie artimųjų netekties skausmą ir viltį. Tikimasi, kad šis žingsnis paskatins gyventojus Ukrainoje pateikti naujos informacijos, pranešė olandų žiniasklaida.

Europos Sąjunga praėjusį mėnesį oficialiai dar pusmečiui pratęsė griežtas ekonomines sankcijas Rusijai, įvestas po minimo Malaizijos lėktuvo numušimo, ir sakė, kad Maskva netesėjo savo įsipareigojimų padėti gesinti konfliktą Ukrainoje.