Negarsinta galimybių studija

Lygiai prieš dvejus metus, kai pandemija dar nedvelkė, Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu buvo atlikta galimybių studija "Dėl laivybos kliūčių šalinimo Kuršių mariose".

Tikslas – išsiaiškinti pramoginės laivybos situaciją Klaipėdos regione.

Ekspertų grupė atliko tiriamąsias keliones, susitiko su Klaipėdos rajono ir miesto darbuotojais, atsakingais už vandens kelių priežiūrą ir vandens turizmo plėtrą, apklausė mažųjų uostų ir vandens kelių Klaipėdos regione naudotojus, kurie ir įvardijo didžiausias kliūtis, su kuriomis susiduria laivyba Vakarų Lietuvos vidaus vandens keliuose.

Investicijos: uosto direkcijos teigimu, valstybė į atnaujinamas Žiemos uosto krantines, kurios pritaikytos krovai, investavo apie 15 mln. eurų. (Astos Dykovienės nuotr.)

Studijos rengėjai apžvelgė turizmo plėtrą ir atkreipė dėmesį, kad į Klaipėdą atplaukiančių jachtų mažėja. 2016 m. į Klaipėdą atplaukė 1 186 jachtos, o 2018 m. – jau tik 813.

Šitas mažėjimas prasidėjo nuo 2016 m. Šią tendenciją galimybių studijos rengėjai paaiškino tuo, kad Baltijos jūros regione buriuotojų visuomenė sensta, jaunimas renkasi kitas vandens pramogas.

Mes jau išaugome iš bananų valstybės, kai buvo tinkamos visos priemonės tikslui pasiekti.

Tai esą patvirtina ir didėjantys kruizinių laivų keleivių srautai. Skaičiai studijos rengėjams suteikė pagrindą daryti prielaidą, kad stiprėja naujų turizmo rinkų įtaka, keičiasi atostogų samprata.

Šie duomenys buvo surinkti prieš pat pasaulinę COVID-19 pandemiją, kuriai prasidėjus atplaukiančių jachtų skaičius dar labiau sumenko.

Švartavimo vietų pakanka?

Iš šios galimybių studijos tyrimo peršasi išvada, kad Klaipėdoje esančių trijų jachtų švartavimo vietų – Pilies uostelio, Dangės upės ir Smiltynės jachtklubo – visai pakanka vietos buriuotojams ir negausiems svečiams iš užsienio.

Smiltynės jachtklubo uoste yra du baseinai – 65 švartavimosi vietos laivams nuo 3 iki 15 m.

Baseinų gylis siekia nuo 2,5 iki 3,5 m, o įplaukimo į uostą gylis – 3,8 m.

Yra vandens ir elektros kolonėlės laivams, degalų ir tepalų išsiurbimo kolonėlės, slipas, įrenginiai iškėlimui ir įkėlimui į vandenį.

Per 2015 iki 2017 m. šis uostas buvo iš pagrindų atnaujintas.

Galimybių studijos duomenimis, per 2019 m. Smiltynės jachtklube švartavosi 54 vietinių buriuotojų jachtos ir 30 svečių laivelių.

Populiaresnis tarp buriuotojų yra Klaipėdos pilies uostelis. Jo kapitonas Petras Petrauskas tikino, kad šiemet uostelis buvo užimtas, esą net ir šiandien jis pilnas.

"Uoste yra 260 vietų, šiandien esame pasirašę sutartis dėl visų jų nuomos. Tiesa, netrukus jachtas jų savininkai ims kelti į krantą, ruošis žiemos sezonui. Tada uostelis ištuštės. Dar nėra buvę, kad nebūtume sutalpinę visų norinčiųjų. Visai neseniai vyko Kuršių marių regata, sutilpo visi", – tikino P.Petrauskas.

Jachtų uostų populiarumą lemia jų vieta.

Didelė senojo Pilies uostelio stiprybė esanti ta, kad ten iš jachtos iš karto galima patekti į senamiestį.

"O Smiltynės jachtklubas pralaimi šioje konkurencinėje kovoje, nes ten uosto garsai vis tiek trukdo, romantikos jokios, norėdamas patekti į miestą, turi dar kažkur plaukti, o žmonės to nemėgsta", – paaiškino Klaipėdos universiteto turizmo geografijos, turistinių vietovių vadybos ir planavimo ekspertas profesorius Ramūnas Povilanskas.

Atsirastų prieplauka ir butai

Nepaisant to, kad kol kas Klaipėdoje telpa visos atvykstančios jachtos, mokslininkas įsitikinęs, kad dar viena pramoginių laivų prieplauka mieste nepakenktų.

"Ar reikalinga mieste dar viena marina? Geras klausimas. Jei būtų mano valia, grūsčiau visą komercinę laivybą į pietinę miesto dalį. Vietoj uosto krovos ten turėtų būti atstatytas buvęs Vitės kvartalas ir ten turėtų būti marina", – įsitikinęs R.Povilanskas, pridūręs, jog itališkas žodis "marina" lietuvių kalboje nėra įteisintas, o plačiau vartojama sąvoka – rekreacinė laivų prieplauka.

Idėjos, kad Klaipėdos centre reikėtų dar vienos marinos, netyla jau kurį laiką.

Ji kai kurių klaipėdiečių jau net regima būtent Žiemos uoste, kur šiuo metu kraunami šaldyti produktai.

Dėl to savivaldybės mero pavaduotojo Arvydo Cesiulio vardu ministrei pirmininkei, taip pat susisiekimo ministrui visai neseniai buvo išsiųstas raštas, kad Vyriausybė pakoreguotų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto planą, nes šis nesutampąs su miesto poreikiais – "trūksta ryšio tarp miesto ir rekreacinių teritorijų", o tai "neleidžia atsiskleisti marinistiniam miesto savitumui".

Kitaip tariant, siekiama iškelti uosto krovą iš miesto centro, konkrečiai iš Žiemos uosto, ir šią vietą norima pertvarkyti į gyvenamąją teritoriją ir jachtų prieplauką.

Planas – spausti per Vilnių?

Ši mintis visai nepriimtina kompanijai KLASCO. Jos generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigė, kad šiuo metu rekonstruojamos krantinės, kur bendrovė vykdo veiklą ir planuoja ją tęsti.

Vytautas Štumbergas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mūsų pozicija aiški ir mes jos nekeičiame. Susisiekimo ministerija jau atsakė, kad neketina persvarstyti Valstybinio jūrų uosto plano. Pažiūrėkime iš kitos pusės į šį reikalą. Lietuva nėra Ispanija ar Italija, kur jachtų sulaukiama nuolat ir vandens turizmo infrastruktūra puikiai išvystyta. O kas yra Klaipėdoje? Kas čia yra sukurta, kas būtų patrauklu svečiams? Be to, čia ir buriavimo sezonas labai trumpas", – kalbėjo V.Štumbergas.

KLASCO generalinį direktorių labiausiai stebina savivaldybės pozicija, kai krovos iškėlimo iš miesto centro klausimu deramasi ne su tų teritorijų naudotojais, o su ministerijomis.

"Gal pirmiausia geriau būtų vertėję atsiklausti ir kalbėtis su operatoriumi, tai yra KLASCO, kuri turi ilgalaikę žemės nuomos sutartį? O dabar galvoja, kad paspaus per Vilnių ir viskas bus gerai. Mes jau išaugome iš bananų valstybės, kai buvo tinkamos visos priemonės tikslui pasiekti. Dabar yra XXI amžius, principas "ką noriu, tą darau" nebetinka", – pabrėžė V.Štumbergas.

Jeigu KLASCO veikla iš Žiemos uosto būtų iškelta kitur, teigiama, kad sumažėtų kompanijos pajamos, nes ten veikia šaldytos produkcijos terminalas, kur investuotos milžiniškos lėšos.

"Jei visa tai reikėtų pastatyti kažkur kitur, įsivaizduokite, kiek tai kainuotų. Be to, šiuo metu Žiemos uoste yra atnaujinamos krantinės, renovacija jau kainavo apie 15 mln. eurų. Tos krantinės buvo avarinės būklės ir valstybė į jas investuoja, bet ne jachtų priėmimui, o krovai, krovos technikai. Kuo tas ginčas baigsis? Nenoriu būti prognozuotojas, bet visi tų idėjų iniciatoriai pirmiausia turėtų kalbėti su kompanijomis, kurios tose teritorijose dirba, o ne regzti kažkokius planus joms už nugaros. Šitaip klausimai Lietuvoje šiandien nesprendžiami", – įsitikinęs KLASCO generalinis direktorius.

Akiratyje – Smeltės rajonas

Žiemos uosto konversijai pritariančių klaipėdiečių pagrindinis motyvas, kad šioje vietoje uosto krova neapsimoka, todėl ją reikėtų perkelti į pietinę dalį.

"Kiek uostininkai sukuria darbo vietų? Mizerį. Ateitis yra automatika, bus kaip Hamburge, kur krovinius krauna automatiniai kranai, ir čia turi būti tas pats, bet ne miesto centre. Matau uosto plėtros galimybes pietinėje Klaipėdos dalyje. Ką darysi, teks aukoti Smeltės rajoną", – kalbėjo R.Povilanskas.

Remiantis 2015 m. moksline studija "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaka miestui ir valstybei", paskaičiuota, kad su Klaipėdos uostu susijusios įmonės per metus sukuria 2,2 mlrd. eurų, arba 6,24 proc. bendrojo vidaus produkto.

Jos į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumoka 600 mln. eurų, arba 9,26 proc. visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių.

Kompanijoje KLASCO, kurios krovą iš Žiemos uosto norima perkelti kitur, šiuo metu dirba 621 darbuotojas, įmonė valstybės biudžetui sumoka daugiau nei 7 mln. eurų mokesčių per metus.

Ketvirtadienį į uostamiestį atplaukė antrasis ir paskutinis šiais metais turistinis laivas „Marina“. Kruiziniu laivu iš viso atplaukė 1 162 žmonės, iš kurių 399 turistai ir 763 įgulos nariai.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir kitų šalių atplaukusiems turistams buvo siūlomos įvairios ekskursijos. Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė tikino, kad ekskursijos vyko taip, kaip ir buvo suplanuota.

Keleiviai susiskirstė į skirtingas grupes, priklausomai nuo to, kurią vietą pasirinko aplankyti.

Dalis turistų išvažiavo į Palangą, Kuršių neriją ar Kretingą. Vieni išvyko į Platelių Šaltojo karo muziejų, kiti pasirinko ekskursiją po Klaipėdą.

„Atvyko apie 400 turistų. Per du šimtus išvažiavo į organizuotas ekskursijas. Kiti susipažįsta su miestu savarankiškai, negaliu pasakyti tiksliai, kiek iš viso, bet šiuo metu tikrai matome, kad mieste vaikštinėja“, – vakar teigė R.Savickienė.

Turistų gretose buvo ir kruizinės laivybos linijos „Oceania“ prezidentas, kuriam priklauso laivas „Marina“. Prezidentas buvo užsisakęs privačius turus, kurių metu susipažino su uostamiesčiu.

Po daugiau nei dvejų metų pertraukos, kai visą pasaulį apėmė koronaviruso pandemija, rugpjūtį Klaipėdoje viešėjo pirmasis ir lig tol vienintelis keleivinis laivas „Artania“.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė patvirtino, kad šįryt septintą valandą Kruizinių laivų terminale turėtų švartuotis antrasis ir paskutinis šį sezoną 239 m ilgio turistinis laineris „Marina“, kuris viešės iki 17 val.

„Gera naujiena ta, kad šiuo laivu atplaukia kruizinės laivybos linijos „Oceania“ prezidentas. Jam priklauso ir laivas „Marina“. Atvyksta ne oficialaus vizito, o atostogoms, užsisakė privatų turą, taigi specialisto akimis įvertins Klaipėdos miestą. Tai geras ženklas, kai pats prezidentas rodo pavyzdį ir palaiko atsigaunantį kruizinės laivybos sektorių“, – kalbėjo R.Savickienė.

„Marina“ atplauks pustuštis, nes keleivių paimta mažiau dėl jų pačių saugumo. Visi jie, taip pat įgula, yra vakcinuoti.

Kompanija prašė, kad su turistais dirbtų tik vakcinuoti gidai ir vairuotojai.

Pernai į Klaipėdą dėl pandemijos neatplaukė nė vienas kruizinis laivas. Šiais metais buvo susiruošę atvykti per pusę šimto, bet dėl nesibaigiančio viruso siautėjimo savo vizitus atšaukė beveik visi, išskyrus „Artanią“ ir „Mariną“, kuris šiandien popietę ir užbaigs šių metų kruizinį sezoną.

„Prieš dvejus metus nė pagalvoti negalėjome, kad susiklostys tokia situacija. Kad taip sudėtinga bus turizmo sektoriuje, kad dvejus metus būsime užsidarę. Tikimės, jog „Artania“ ir „Marina“ pramuš tuos ledus“, – vylėsi R.Savickienė.

Jau yra sudarytas kruizinių laivų atvykimo grafikas 2022 ir 2023 m. Jei pandeminė situacija pagerės, kitais metais į Klaipėdą turėtų atplaukti 52 keleiviniai laineriai, o 2023 m. atvykti užsiregistravo jau 19 laivų.

Niekas negali pasakyti, kada ji gimė, tačiau veikiausiai tai įvyko tūkstantis penki šimtaisiais mūsų eros metais. Tada jos gimtasis kraštas priklausė milžiniškai, beveik du šimtus metų statytai imperijai. Šį valstybinį darinį sukūrė agresyvi klajoklių gentis, atvykusi iš tolimų kraštų.

Keliaudami po dabartinę Meksiką, šios etninės grupės atstovai atrado paslaptingą apleistą gyvenvietę. Jie nusprendė, jog šį miestą pastatė dievai, mat iš vietinių gyventojų klajokliai išgirdo visokiausių istorijų apie kadaise gyvenusias antgamtines būtybes. Šie dievai savo groteskiška išvaizda labiau priminė Indijos, o ne Europos dievybes, be to, jie turėjo ir itin ekscentriškų pomėgių (pvz., vienam dievui labiausiai patiko vaikų ašaros, tad suaugusieji jam aukodavo žmonių jauniklius).

Svarbiausias dievų rūpestis buvo palaikyti Saulės sistemos darbą, tačiau Žemę ir kitas planetas šildanti žvaigždė kartais užgesdavo ir ją tekdavo įžiebti iš naujo. Siekdami sukurti naują dangaus kūną, dievai dažniausiai užkurdavo laužą ir į jį šokdavo, tad, išgirdę šiuos pasakojimus, klajoklių genties atstovai veikiausiai nusprendė: jeigu dėl pasaulio aukojasi dievai, jie taip pat turi aukotis ir aukoti.

Kokia auka, klajoklių įsitikinimu, buvo mieliausia dievybėms? Žmogaus kraujas. Kad turėtų ką dovanoti antgamtinėms jėgoms, klajokliai pradėjo įspūdingus karo žygius. Vos per du šimtus metų jie pavergė visas centrinės Meksikos gentis ir sukūrė milžinišką imperiją.

Žmonių aukojimas šiame regione nebuvo neįprastas, tačiau klajokliai savo fanatizmu perlenkė lazdą, ir daugelis smulkesnių tautų jų už tai nuoširdžiai nekentė.

Sakoma, kad vėliau imperijos valdžia pati sąmoningai siųsdavo į provinciją agentus bei provokatorius maištams kurstyti, o kai sukilimas būdavo numalšintas, jo dalyviai atsidurdavo ant aukojimo altoriaus.

Imperijos kūrėjai veikiausiai tą darė siekdami pamaloninti dievus ir išvengti apokalipsės, tačiau antgamtinės būtybės, matyt, nebuvo itin patenkintos aukomis.

Teigiama, kad vieną naktį pasirodžiusi kometa ir polinkį į depresiją bei paranoją turėjęs Imperatorius (1466–1520) vėliau visą parą praleido apimtas gilaus liūdesio, mat šis kosminis saulės šviesą atspindintis kūnas nuo seno daugelyje kultūrų yra laikomas pasaulio pabaigos, artėjančių permainų ir sunkių išbandymų pranašu.

Kurį laiką imperijos gyvenimas tekėjo įprasta vaga, tačiau netrukus tolimame pakraštyje, kuriame gyveno Marina, prasidėjo kometos pranašauta apokalipsė.

Išaušo ankstyvas rytas, ir Meksikos pakrantę skalaujančio vandenyno horizonte pasirodė plaukiančios dėžės. Jos buvo be proto milžiniškos ir savo dydžiu bei išvaizda priminė kalnus.

Neilgai trukus šie plaukiantys kalnai priartėjo prie kranto ir iš jų ėmė lipti nematyti padarai. Jie daug kuo buvo panašūs į žmones, tik gerokai blyškesni, kai kurių veidus dengė plaukai. Beveik visi jie slėpė savo kūnus po rūbais, tarsi indėnų moterys, be to, daugelis dėvėjo krūtinę dengiantį aksesuarą, padarytą iš auksą primenančios medžiagos.

Keli jų vilkėjo ilgus moteriškus apdarus, siekiančius pėdas, ir buvo ekscentriškai išsiskutę galvas. Savo elgesiu ir išprusimu paženklintais gudriais veidais jie daug kuo priminė vietinius šventikus. Atvykėliai nešėsi ietis, taip pat nematytus horizontalius lankus bei paslaptingas lazdas, iš pirmo žvilgsnio nekeliančias jokios grėsmės. Taip pat buvo atsivežta ir nematytų keturiomis lakstančių gyvūnų. Staiga vienas atėjūnų, pats rūsčiausias ir grėsmingiausias, užšoko ant vieno jų ir padaras pradėjo jį nešti.

Prabėgo šiek tiek laiko ir tarp rūsčių atvykėlių bei smalsių vietinių įvyko nereikšmingas susirėmimas. Netrukus indėnai suprato, kad atėjūnai stipresni, nei manyta, mat jų paslaptingosios lazdos spjaudosi ugnimi. Priblokšti pasirodžiusių žmonių, indėnai nusprendė nesipriešinti, o kad grėsmingieji svečiai nesijaustų vieniši, nusiuntė jiems keletą moterų. Tarp jų buvo ir Marina.

Iš pradžių galvas išsiskutę atvykėlių žyniai kiekvienai moteriai atliko keistą ritualą, primenantį žmogaus aukojimą, ir suteikė joms naujus vardus. Vienas žynių vis kalbėjo savo keista kalba (kurios nesuprato net jo bendrai), kitas laikė ilgą lazdą, ties kurios viduriu buvo pritvirtinta trumpesnė horizontali lazda. Likusieji pylė moterims ant galvų vandenį.

Nemokėdama atėjūnų kalbos, Marina nieko nesuprato, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad naujasis žynys pabrėžtinai kartoja žodžius "Iesus" ir "Deus", tad ji nesunkiai iškėlė prielaidą, jog šie žodžiai patys svarbiausi. Tarsi apsvaigusi, ji garsiai ištarė: "Iesus, Deus" ir atėjūnų žynys, iš pradžių šiek tiek susierzinęs dėl pertraukto ritualo, staiga nušvito, it skiepus atradęs biologas.

Atėjūnams atiduotų moterų gyvenimas niekuo nesiskyrė nuo gyvenimo su vietiniais patinėliais – jos turėdavo ruošti valgyti ir patarnauti, taip pat linksminti juos guolyje, tad neilgai trukus daugelis indėnių pagimdė pirmuosius europidų ir mongoloidų rasių mišrūnus.

Marina nebuvo išimtis, tačiau jai iš dalies pasisekė, mat ji atiteko pačiam atėjūnų vadui. Hernanu (1485–1547) vadinamas vyras buvo vyresnis už Mariną, jis buvo labai rūstus ir grėsmingas, tačiau nei savo išvaizda, nei elgesiu niekuo nesiskyrė nuo indėnų patinėlių.

Marina ne tik pagimdė pirmuoju metisu laikomą sūnų Martiną (1523–1595), bet ir pramokusi Hernano kalbos padėjo jam pažinti vietinio krašto politikos ir kultūros ypatumus.

Veikiausiai būtent iš jos Hernanas netrukus sužinojo apie itin galingą ir beprotiškai turtingą, bet visiems nusibodusią vietinę imperiją, kurios galo daugelis vietinių laukė jau ne vieną dešimtmetį.

Marinos kraštovaizdžio negadina

Seime svarstant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą klaipėdietis Seimo narys Simonas Gentvilas pastebėjo, kad „Kuršių nerijoje įrengti jachtų ir mažųjų laivų prieplaukas yra draudžiama Pajūrio juostos įstatymu“.

To pasekmė yra Klaipėdos miesto savivaldybės pakibęs siekis įrengti jachtų uostą buvusiose vadinamosiose laivų kapinėse Smiltynėje Ledų rago įlankoje. Toks uostas savivaldybės planuose buvo pažymėtas ir netgi su bendru miesto maketu pristatinėtas tarptautiniuose forumuose.

Lietuva tapo tarsi balta dėmė Baltijos pajūryje, kuri uždraudusi įrengti turistus ir pačius lietuvius pritraukiančius laisvalaikio objektus.

Kuršių nerija – unikali vieta, bet ne tiek, kad negalima būtų įrengti jachtų marinų. Ne mažiau unikalios ir Estijos salos, Vokietijos Riugeno sala, dalis Lenkijos pajūrio nacionalinių parkų, bet ten pakrantės nusėtos jachtų marinų. Jiems marinos kraštovaizdžio negadina, jos netgi džiugina akis.

Smiltynės nykimo priežastis

Iki šiol Kuršių nerijoje buvo draudžiama statyti ne tik marinas, bet ir, kaip pastebėjo S.Gentvilas, „atstatyti istorinius pastatus, tokius kaip Smiltynės smuklės kalnas, kurie turi gražią istoriją, nes ten lankėsi legendiniai vokiečių rašytojai.

Anot S.Gentvilo, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija, ir Aplinkos ministerija pritarė tų objektų, kurie numatyti Kuršių nerijos tvarkymo plane, atstatymui, bet už viską aukščiau yra Pajūrio juostos įstatymas, kuris tai draudžia.

Jis pasiūlė leisti bent 50 metrų atstumu iki Kuršių marių rekonstruoti ar statyti naujus, jei jie yra regioninės svarbos, patvirtinti Vyriausybės ir tam yra pritarusi Aplinkos ministerija. Tai leistų įrengti tokius objektus, kaip Kuršių muziejus, Gamtos mokyklos Smiltynėje ir Preiloje. Anot S.Gentvilo, tai atvers naujas vystymo galimybes. Tam siūlymui Seime pritarta.  

Išimčių Klaipėdai nebus

Šiuo metu Seime svarstomas ir Pajūrio juostos įstatymo pakeitimas. Nei Vyriausybė, nei Seimo teisininkai nesutinka, kad būtų koreguojamos pajūrio juostos ribos. Dėl Kuršių nerijos dalies esantis Konstitucinio teismo išaiškinimas, jog natūrali Kuršių nerijos gamta, atskiri objektai yra viešą interesą turinti nacionalinė vertybė, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Siūlymui žemyninėje dalyje sutrumpinti Pajūrio juostą nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto ribos Vyriausybė nepritarė. Neva stokojama argumentų, kodėl tai reikėtų daryti. Be to, taip būtų pabloginta pajūrio žemės, kraštovaizdžio ir jūros akvatorijos apsauga, pažeistas pajūrio juostos vientisumas.

Vyriausybės nuostata tokia, kad pajūrio juostoje statyti naujus statinius netikslinga, kol yra daug apleistų, nerekonstruojamų ir nepašalinamų pastatų.

Seime vyksta Pajūrio juostos įstatymo korekcijos, kurios iš esmės yra kosmetinio pobūdžio. Aiškiau sudėliojama procedūra, kaip gauti naujų ypatingų statinių leidimus, kai jų projektiniams siūlymams yra pritaręs aplinkos ministras. Ši procedūra visiškai neuždaro galimybės per didelius vargus pajūrio juostoje ką nors pastatyti.

Sėkmingi turistiniai metai

Šiandien Klaipėdoje vieši net du keleiviniai laivai – 239 m ilgio "Marina", plaukiojantis su Maršalų salų vėliava, ir 205 m ilgio "Albatros" su Bahamų vėliava.

Iki kito mėnesio vidurio į Klaipėdą turėtų atplaukti dar trys keleiviniai laivai.

Šiemet kruizinių laivų sezonas truks lygiai pusę metų, prasidėjęs balandžio 17-ąją, baigsis spalio 19 d. Tai vieni sėkmingiausių turistinių metų uostamiesčiui, mano Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Klaipėdą šiemet turėtų aplankyti 60 kruizinių lainerių, kurie atplukdys daugiau nei 70 tūkst. keleivių.

Vienas didžiausių laivų – 316 m ilgio "Mein Shiff 1" uostamiestyje per pastarąjį pusmetį lankėsi net penkis kartus.

Sulaukė padėkų ir pagyrimų

"Rezultatai džiuginantys. Tiesa, mes negalime lygintis su Ryga ar Talinu, kur per sezoną atplaukia iki 300 laivų. Yra tas trūkumas, kad nesame sostinė su gausiu kultūriniu paveldu, kuris trauktų turistus. Jei valstybės požiūris ir investicijos į Klaipėdą būtų kitokie, gal ir pavyktų ją paversti Baltijos turizmo perlu. O dabar nelabai galime lygintis net su Gdansku, kuris nėra didelis, bet turi visai kitokį kultūrinį ir istorinį paveldą nei mes", – dėstė R.Savickienė.

Esą per besibaigiantį šių metų kruizinį sezoną kol kas jokių problemų nė su vienu laivu nebuvo. Viskas vyko sklandžiai, oras buvo fantastiškas.

Tiesa, pakilo ekologinis mokestis Alksnynės poste turistus vežantiems autobusams, bet viskas išsisprendė. Tai gal ir buvo tie vieninteliai dalykai, kurie įnešė šiokios tokios sumaišties.

"Be to, šiemet labai nustebino tai, kad turistų mieste pamestus vertingus daiktus – telefonus, pinigines su pinigais, dokumentus ar banko korteles – suradę žmonės juos nešė į centrą, ir mes juos grąžindavome savininkams. Už tai sulaukėme pagyrimų ir padėkų", – neslėpė R.Savickienė.

Žinovų vertinimai – palankūs

Beje, praėjusią savaitę Klaipėdoje lankėsi asociacijos "Cruise Baltic" nariai, kur be jų posėdyje dalyvavo ir devynių kruizinių linijų atstovai. Esą visi jie Klaipėdą, kaip turistinį miestą, vertino palankiai.

Kitais metais į Klaipėdą ketina atplaukti 53 laivai, o atplaukti 2020-aisiais užsiregistravo jau 35 laineriai. Anot R.Savickienės, šis sąrašas negalutinis, jis pildomas iki kovo pabaigos.

Per pastaruosius keturiolika metų daugiausia laivų buvo atplaukę 2007 m. – 64 ir po 63 laivus – 2014 ir 2017 m. Mažiausiai jų lankėsi 2011-aisiais – tik 37.

Antradienį uostamiestyje vieši daugiau nei 200 m ilgio kruizinis laineris „Marina“. Tai jau trečioji ir ne paskutinė šio laivo viešnagė šių metų kruizinės laivybos sezoną. Kelis kartus per vasarą Klaipėdos uostą aplanko ir daugiau laivų.

Antradienio rytą pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė  kiek ilgesnis nei 239 m kruizinis laivas „Marina“.

Šiemet minėtas laivas uostamiestyje inkarą nuleido jau trečią kartą. Pirmosios šiųmetės laivo „Marina“ viešnagės būta birželio 24, vėliau apsilankymą jis pakartojo to paties mėnesio paskutinę dieną.

Trečioji kelionė į Klaipėda laivui ne paskutinė, „Marina“ čia planuoja prisišvartuoti dar vieną kartą – rugpjūčio 27-ąją.

Šis laivas ne vienintelis toks, kuris į Lietuvą atplaukia kelis kartus per kruizinės laivybos sezoną. Vienas tokių – po savaitės pro uosto vartus įplauksiantis „Costa Pacifica“.

Beveik 300 m ilgio laivas Klaipėdoje jau viešėjo keturis kartus. Iki spalį pasibaigsiančio sezono šis su Italijos vėliava plaukiojantis laivas dar užsuks dukart – rugpjūčio 8-ąją ir rugsėjo 4-ąją.

Dar kartą uostamiestį planuoja aplankyti ir praėjusį penktadienį į uostą taip ir neįplaukęs kruizinis laivas „Mein Schiff 4“.

Tądien Klaipėdos uostą pirmą kartą turėjęs aplankyti 296 m ilgio ir 42 m pločio laineris Helsinkio link.

Antrąją savo viešnagę, kuri virs pirmąją laivas planuoja rugpjūčio 4-ąją, vėliau dar atplauks rugpjūčio 14-ąją.

Po kelis kartus uostą taip pat aplankys „Serenissima“, „Astor“, „Ocean Majesty“, „Silver Whisper“, „Seven Seas Voyager “, „Wind Surf “.

Spalio 5 d. kruizinės laivybos sezoną uostamiestyje pabaigs jį ir atidaręs Italijos laivas „Aida cara“. Šis beveik 200 m ilgio Italijos laivas per visą šių metų sezoną yra suplanavęs net penketą apsilankymų Klaipėdoje.

Paskutinė pirmojo vasaros mėnesio diena Klaipėdoje buvo gausi turistų. Antradienį uostamiestis pasitiko du kruizinius lainerius. Jie atplukdė beveik porą tūkstančių turistų, kurie pasklido po miestą bei pajūrio kurortus.

Pirmasis kruizinis laineris pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė apie 8 val. Laivas "Marina", kurio ilgis siekia 239,30 m, uostamiestyje šiemet svečiuojasi jau antrą kartą.

Paskutinį kartą Klaipėdoje šis laineris viešėjo birželio 24-ąją. Šįkart kruizinis laivas į Klaipėdą atplukdė 1 223 turistus bei 771 įgulos narį.

Kelionė po Baltijos jūros šalis, kurioje Klaipėda tapo viena stotelių, sudomino keliautojus iš 42 šalių. Daugiausia turistų šiuo laivu vakar atplaukė iš JAV, Didžiosios Britanijos, Honkongo, Australijos, Kanados.

Netrukus po to, kai "Marina" prisišvartavo, uostamiestį pasiekė kitas kruizinis laineris – "Ocean Princess".

Tiesa, šis laineris kur kas mažesnis, jo ilgis tesiekia 181 m. Su Bermudų vėliava plaukiančiu laivu į Klaipėdą atvyko 660 turistų.

Beveik du tūkstančiai dviem kruiziniais laineriais atplaukusių svetimšalių bemat pasklido po miestą bei jo apylinkes.

1 100 turistų pasirinko įvairias ekskursijas. "Marina" atplaukusiuosius labiausiai domino Palanga, Juodkrantė, Šaltojo karo muziejus, Lapių kaimas, netrūko ir susidomėjusiųjų uostamiesčiu.

"Ocean Princess" keleiviai susigundė ekskursijomis Klaipėdoje bei Kretingoje, Palangoje, rinkosi ir kelionę į "Švyturio" alaus daryklą.

Nors dviem kruiziniams laivams vietos uoste ir pakako, tačiau toks reiškinys Klaipėdoje nėra dažnas – per sezoną tebūna vos kelios tokios dienos. Šiemet tai pirmas, tačiau ne paskutinis kartas.

Du laineriai uostamiestyje švartuosis liepos 4-ąją. Liepos 22-ąją atplauksiančiam gigantui "Costa Pacifica" į draugiją atskubės laineris "Albatros".

Liepos 29-ąją miestą aplankys du su Bahamų vėliava plaukiojantys kruiziniai laivai "Amadea" ir "Seven Seas Voyager".

Rugpjūčio 13-ąją pro Klaipėdos uosto vartus įplauks net trys laineriai.

Paskutinę šio mėnesio dieną Klaipėdoje lankysis net du kruiziniai laivai – kruizinei linijai „Oceania Cruises“ priklausantis  239,30 m ilgio laivas „Marina“ bei „Princess Cruises“ linijoms priklausantis 181 m ilgio laivas “Ocean Princess”.

Antrą kartą šį sezoną Klaipėdoje besisvečiuojantis kruizinis laineris “Marina” į Klaipėdą atplukdys 1223 turistus bei 771 įgulos narį. Kruizą po Baltijos jūros šalis pasirinko turistai iš 42 šalių, iš kurių didžioji dauguma – turistai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Honkongo, Australijos, Kanados ir kitų šalių. Kruizinis laivas bus švartuojamas prie Centrinio Klaipėdos terminalo krantinės.

660 turistų į Klaipėdos uostą atvyks kruiziniu laivu  „Ocean Princess“. Didžioji dauguma taip pat turistai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Australijos, Meksikos bei  Italijos. Laivas bus švartuojamas prie kruizinių laivų krantinės.

Daugiau nei 1100 turistų iš abiejų laivų pasirinko įvairias ekskursijas. Tarp laivo „Marina“ keleivių populiariausios ekskursijos į Palangą, Juodkrantę, Klaipėdą, Šaltojo karo muziejų bei Lapių kaimą, o „Ocean Princess“ keleiviai rinkosi ekskursijas Klaipėdoje bei į Kretingą, Palangą, ekskursiją į „Švyturio“ alaus daryklą.  

Laivai Klaipėdos uoste bus nuo 8 iki 17  val. Teatro aikštėje svečių lauks liaudies amatų jomarkas. 

Birželio 24 d. Klaipėdoje lankysis dar vienas kruizinis laivas. Kruizinei linijai „Oceania Cruises“ priklausantis  239,30 m ilgio laineris „Marina“ į Klaipėda atplukdys 1240 turistų bei 780 įgulos narių. Kruizą po Baltijos jūros šalis pasirinko turistai iš 35 šalių, iš kurių didžioji dauguma – turistai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Honkongo, Australijos, Kanados.

10 dienų trukmės kruizo metu turistai aplankys Stokholmą, Taliną, Sankt Peterburgą, Helsinkį, Rygą, Klaipėdą, Berlyną ir Kopenhagą.

Daugiau nei 500 turistų pasirinko ekskursijas  Klaipėdoje arba į Palangą, Juodkrantę, Kretingą, Platelių šaltojo karo muziejų bei Lapių kaimą.

Laivas atvyks 10 val., išvyks - 21 val.