Ramanas Pratasevičius teisiamas Baltarusijoje dėl kaltinimų neramumų organizavimu ir sąmokslu užgrobti valdžią. R. Pratasevičius vadovavo „Telegram“ žinučių programėlės kanalui, kuriuo plačiai naudojosi masinių protestų prieš ginčijamus 2020 metų rugpjūčio rinkimus, po kurių autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją, dalyviai.

Keletą mėnesių trukę protestai buvo ilgiausia ir didžiausia pasipriešinimo A. Lukašenkai demonstracija nuo pat jo atėjimo į valdžią 1994 metais. Baltarusijos valdžia į demonstracijas atsakė žiauriu susidorojimu, per kurį buvo suimta daugiau kaip 35 000 žmonių, tūkstančiai sumušti policijos, uždaryta dešimtys žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų.

R. Pratasevičius tuo metu gyveno tremtyje, tačiau 2021 metų gegužę jis ir jo mergina buvo suimti, kai jų „Ryanair“ lėktuvui, skrendančiam iš Graikijos į Lietuvą, buvo liepta nusileisti Baltarusijos sostinėje Minske. Baltarusijos pareigūnai teigė, kad buvo kilusi sprogimo grėsmė, tačiau vėliau pranešė, kad lėktuve sprogmenų nerasta.

Vakarų šalys pasmerkė skrydžio diversiją kaip prilygstančią užgrobimui ir įvedė griežtas sankcijas A. Lukašenkai ir Baltarusijai.

Vėliau R. Pratasevičius kelis kartus viską prisipažino valstybinėje televizijoje, bet kritikai teigė, kad tai buvo padaryta per prievartą. Vėliau jis buvo paleistas iš areštinės ir jam paskirtas namų areštas.

Jo mergina, Rusijos pilietė, 2022-ųjų gegužę buvo nuteista šešerius metus kalėti.

Penktadienį vykusiame teismo procese R. Pratasevičius atrodė sveikas. Du „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjai taip pat teisiami už akių.

Baltarusijos žmogaus teisių organizacija „Viasna“ penktadienį pranešė, kad teismas atmetė grupės įkūrėjo, Nobelio taikos premijos laureato Alesio Beliackio, kuris kovo mėnesį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad finansavo visuomenės neramumus skatinančias grupes, apeliaciją.

„Viasna“ teigia, kad Baltarusijoje dėl opozicinės veiklos už grotų atsidūrė beveik 1 500 žmonių.

Sąmokslo teorijos

Ankaros partneriai iš Vakarų sako, kad aktyvisto byla buvo politiškai motyvuota. Dar prieš šį nuosprendį – kol dar nebuvo už nieką nuteistas – lieknas garbanotas filantropas kalėjime praleido apie puspenktų metų.

Šią savaitę O.Kavala nuteistas dėl kaltinimų, susijusių su visoje šalyje 2013 m. vykusiais protestais ir nesėkmingu bandymu įvykdyti perversmą 2016-aisiais. Pats aktyvistas neigia kaltinimus – jis apkaltino vyriausybę teisėtvarkos žmogžudyste.

„Tai sąmokslo teorijos, parengtos remiantis politiniais ir ideologiniais pagrindais“, – teisme prieš nuosprendį konstatavo O.Kavala.

Teisėjai užtruko mažiau nei valandą, kad paskelbtų nuosprendį vienoje didžiausio dėmesio pastaraisiais metais Turkijoje sulaukusių bylų.

O.Kavalos byla nuo pat šio Paryžiuje gimusio filantropo suėmimo 2017 m. spalį kėlė Turkijos ryšių su sąjungininkais Vakaruose įtampą.

Tuomet O.Kavala buvo geriausiai žinomas kaip švelniu tonu kalbantis verslininkas, iš savo asmeninio turto finansavęs kultūros iniciatyvas ir projektus, skirtus Turkijai ir jos istorinei priešei Armėnijai sutaikyti.

Tačiau turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jį laiko liberalių pažiūrų vengrų kilmės JAV milijardieriaus George'o Soroso agentu. Ankara kaltina G.Sorosą iš užsienio finansuojant pastangas nuversti turkų vyriausybę.

„Niekada negalėsime būti kartu su tokiais žmonėmis kaip O.Kavala“, – dar 2020-aisiais pareiškė R.T.Erdoganas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)  teigia, kad 64 vyras nutildytas kaip žmogaus teisių gynėjas. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad jo atvejis yra tik ledkalnio viršūnė, demonstruojanti Turkijos prezidento pasirinktą kryptį.

Kultūra, menas ir pilietiškumas

1982 m. Mančesterio universitete baigęs ekonomikos studijas, O.Kavala pradėjo vadovauti „Kavala Group“ kompanijoms. Jis atsidavė šeimos verslui, tačiau tuo pat metu labai domėjosi kultūrinėmis jėgomis, veikiančiomis Turkiją. Reaguodamas į slegiančią atmosferą po karinio perversmo 1980 m. rugsėjo 12 d., jis prisidėjo prie vienos leidyklos įkūrimo 1983-iaisiais, taip siekdamas įkvėpti teigiamų socialinių pokyčių.

Lūžis: dalyvavęs pagalbos veikloje po 1999 m. žemės drebėjimo, O.Kavala metė savo pareigas verslo pasaulyje ir atsidavė darbui pilietinės visuomenės srityje, dirbo įvairiose organizacijose ir projektuose. / AFP nuotr.

Vėlesniais metais tokie tikslai kaip kultūrų įvairovės pripažinimas, dialogas meno ir kultūros klausimais tapo kertiniais O.Kavalos dalyvavimo įvairiose iniciatyvose ir jų rėmimo akmenimis.

Dalyvavęs pagalbos veikloje po 1999 m. žemės drebėjimo, jis metė savo pareigas verslo pasaulyje ir atsidavė darbui pilietinės visuomenės srityje, dirbo įvairiose organizacijose ir projektuose.

2002 m. jis nusprendė sutelkti savo darbą į meną ir kultūrą, todėl kartu su bendraminčiais iš menų, verslo pasaulio ir pilietinės visuomenės įkūrė „Anadolu Kültür“. Grupės tikslai buvo sudaryti sąlygas kurti, stebėti ir dalytis menais ir kultūra Turkijoje, remti vietines iniciatyvas, pabrėžti kultūrų įvairovę ir teises, stiprinti vietos ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Per savo projektus O.Kavala stengėsi sujungti ne tik asmenis iš Turkijos, bet ir iš Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano.

„Anadolu Kültür“ taip pat vykdė projektus, skirtus vaikams, susiduriantiems su sunkiomis gyvenimo sąlygomis. Fotografijos dirbtuvės vaikams, surengtos po 2011 m. Van žemės drebėjimo, edukaciniai projektai jazidų pabėgėlių atžaloms ir dviem kalbomis Sirijos pabėgėlių vaikams parengtos knygos yra vieni svarbiausių šios srities projektų.

Žmonos kantrybė

O.Kavalos žmona Ayşe Buğra, ramaus balso garsi akademikė, dar visai neseniai kalėjime galėjo jį aplankyti tik du kartus per mėnesį. Prieš pusmetį ji BBC pasakojo, kad kiekvieno susitikimo metu juos skirdavo stiklo plokštė – dėl COVID-19 taisyklių.

„Stengiamės skaityti tas pačias knygas, – tada kalbėjo ji. – Rašome vienas kitam, dalijamės mintimis, dalijamės tuo, ką skaitome. Stengiamės gyventi, nepaisant visko.“

Pirmą kartą O.Kavala buvo apkaltintas 2013 m. prasidėjusių antivyriausybinių protestų organizavimu ir finansavimu. Jis buvo išteisintas, tačiau vos po kelių valandų jam buvo pareikšti nauji kaltinimai šnipinėjimu ir dalyvavimu 2016 m. perversme – tai ypatingi kaltinimai, sako JAV valstybės departamentas.

Stengiamės skaityti tas pačias knygas. Rašome vienas kitam, dalijamės mintimis, dalijamės tuo, ką skaitome. Stengiamės gyventi, nepaisant visko.

O.Kavalos knygomis išklotas biuras tebėra toks, koks buvo jo suėmimo metu – pilnas įrėmintų meno kūrinių, skulptūrų ir su didelėmis krūvomis popierių. „Jis yra visur“, – sakė jo žmona, apžvelgdama kambarį.

„Jis mokėjo gerai klausytis ir stengėsi suprasti. Visada jautė, kad gali kalbėtis su bet kuo. Dialogas jam buvo svarbus norint nutiesti tiltus tarp žmonių. Mano vyras ir toliau tai darė net ir šalyje didėjant poliarizacijai“, – pasakojo A.Buğra.

Iš savo kameros Silivri kalėjime Stambulo pakraštyje kuris laikas prieš nuosprendį O.Kavala BBC sakė, kad teismų sistema šalyje naudojama kaip atpildo priemonė, atitinkanti vyriausybės prioritetus. Jis žurnalistams atsiuntė rašytinius atsakymus.

„Po nepavykusio perversmo 2016 m. buvau suimtas be apčiuopiamų įrodymų ir pašalintas iš darbo viešajame sektoriuje; tai tapo įprasta praktika“, – rašė jis.

„Tai, kaip šiuo metu valdoma Turkija, neatrodo kaip tikra demokratija“, – pridūrė jis.

O.Kavala tada teigė, kad net jei ir išeitų iš kalėjimo, jis veikiausiai nesijaustų visiškai laisvas. „Kai būsiu paleistas, jausiu pareigą atidžiau pagalvoti, rasti tinkamus žodžius savo mintims išreikšti. Tikriausiai nuspręsiu kurį laiką nutylėti kai kurias problemas“, – dar prieš lemtingą teismo nuosprendį sakė jis.

Tyčiojosi iš EŽTT

Praėjo daugiau nei dveji metai nuo tada, kai EŽTT paskelbė įpareigojantį sprendimą, raginantį paleisti O.Kavalą. Dešimt Vakarų ambasadorių neseniai pakartojo šį raginimą, tačiau mainais sulaukė grasinimo būti išsiųsti iš Turkijos.

Tada prezidentas R.T.Erdoganas pradėjo puolimą prieš EŽTT ir tyčiojosi iš jo dėl ryšių su milijardieriumi filantropu G.Sorosu.

Šimtai tūkstančių žmonių susiduria su tokiais kvailais kaltinimais. Ir Turkijos kalėjimai pilni tokių žmonių.

„EŽTT priėmė sprendimą, – pareiškė jis. – Jie nori nuteisti Turkiją dėl šių Soroso likučių. Ar savo šalyje paleidžiate banditus, žudikus ar teroristus?“

Turkijos lyderis teisingumą yra palyginęs su augalu. „Per mažai laistant augalas išdžius, o perlaisčius – nuvys“, – sakė jis praėjusiais metais, paskelbdamas šalies žmogaus teisių veiksmų planą.

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos teigia, kad tikrasis planas yra išardyti žmogaus teisių apsaugą ir pakenkti teisinei valstybei.

„Demokratija nyksta“, – sako Emma Sinclair-Webb iš „Human Rights Watch“ organizacijos Stambulo padalinio.

„Dešimtys tūkstančių buvo sulaikyti dėl fiktyvių kaltinimų terorizmu. Turkija veikia uždarydama savo kritikus“, – pridūrė ji.

Karo šešėlyje

Iš pažiūros nepagrįsti ir nuolat keičiami kaltinimai O.Kavalai padarė jį didėjančių R.T.Erdogano autoritarinių polinkių antrame jo valdymo dešimtmetyje simboliu tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms ir Vakarų vyriausybėms.

Dėl elgesio su juo Europos Taryba inicijavo retą drausminę procedūrą, dėl kurios galiausiai gali būti sustabdyta Turkijos narystė žemyno pagrindinėje žmogaus teisių organizacijoje.

„Faktas, kad kalėjime praleidau puspenktų savo gyvenimo metų, yra praradimas, kurio neįmanoma kompensuoti“, – pabrėžė O.Kavala, penktadienį vaizdo ryšiu sakydamas baigiamąją kalbą teismui.

„Vienintelis dalykas, kuris mane paguostų, yra galimybė, kad mano išgyvenimai padės padaryti galą rimtoms teismų klaidoms“, – pridūrė aktyvistas.

Šios bylos svarba Turkijos platesnei diplomatinei reputacijai buvo šiek tiek sumažinta dėl jau du mėnesius besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje. R.T.Erdoganas naudojosi gana gerais ryšiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, stengdamasis tarpininkauti dėl karo užbaigimo.

Jo pastangomis jau pastebimai pagerėjo Ankaros ir Vašingtono santykiai, todėl netrukus Turkijai gali būti perduota JAV karinių lėktuvų.

Daugiau aukų

Grįžtant prie susidorojimo su aktyvistais, O.Kavala nėra vienintelis valdžios taikinys. Prieš kelerius metus Turkijos policija atvyko ir pas veteraną – žmogaus teisių gynėją Gunalą Kursuną, kai jis ir kiti aktyvistai dalyvavo seminare apie žmogaus teises 2017 m. liepą.

„Durys atsidarė, – sakė jis. – Ir buvome sulaikyti. Tai buvo didelis šokas man ir mano draugams. Pastaruosius 20 metų stebėjome suimtus žmones, bet mums tai atsitiko pirmą kartą.“

G.Kursunas, kuris yra kriminalinės teisės advokatas, netrukus atsidūrė tame pačiame kalėjime kaip ir O.Kavala. Už grotų jis praleido daugiau nei 100 dienų. Pasak jo, buvo skaudu būti apkaltintam terorizmu, tačiau jis turi gerą draugiją.

„Šimtai tūkstančių žmonių susiduria su tokiais kvailais kaltinimais, – pripažino jis. – Ir Turkijos kalėjimai yra pilni tokių žmonių. Taigi aš nebuvau vienas, ir tai buvo vienintelis dalykas, kuris mane išgydė.“

46 metų vyras paskojo apie gyvenimą palikus kalėjimą. „Jie neleidžia man dėstyti. Jie neleidžia man praktikuoti teisės. Jie man neleidžia rašyti. Šiandien jie tiesiog leidžia man kvėpuoti“, – neseniai atviravo G.Kursunas.

Oficialiais duomenimis, po nepavykusio perversmo 2016 m. įsaku buvo atleista apie 125 tūkst. žmonių.

Praėjus penkeriems metams, G.Kursunas nerimauja dėl šalies ateities. Tą patį galima pasakyti ir apie Turkijos sąjungininkus iš Vakarų, kurie taip pat liudija šios valstybės atitolimą nuo demokratinių vertybių ir žodžio laisvės.

„Jei ši vyriausybė tęs savo veiklą, padėtis Turkijoje bus kaip Rusijoje“, – sakė jis.

„Tam tikra prasme tai jau atsitiko. Kasdien darosi vis sunkiau. Kai ką nors pasakote apie žmogaus teisių pažeidimus, vyriausybė gali lengvai jus kriminalizuoti“, – pridūrė G.Kursunas.

Policija ir protestuotojai susirėmė Belgijos sostinėje Briuselyje bei keliuose Nyderlandų miestuose, o naktį į sekmadienį smurtas prasiveržė Gvadelupoje – Prancūzijai priklausančioje teritorijoje Karibų jūros regione.

Naujos demonstracijos vyko ir Austrijoje, kur vyriausybė įvedė naują karantiną bei reikalavimą skiepytis nuo COVID-19.

Briuselyje smurtas įsiplieskė per protesto akciją prieš apribojimus dėl koronaviruso. Policijos duomenimis, į gatves buvo išėję apie 35 tūkst. žmonių.

Per tą eiseną, surengtą miesto dalyje, kur įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos, daugiausia nepasitenkinimo buvo reiškiama dėl draudimo neskiepytiems asmenims lankytis tokiose viešose vietose kaip restoranai ir barai.

Akcija prasidėjo taikiai, tačiau policija vėliau panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, protestuotojams pradėjus svaidyti akmenis ir kitokius daiktus, pranešė įvykį stebėjęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Trys pareigūnai buvo sužeisti, naujienų agentūrą „Belga“ informavo policija.

Keli iš susirėmime dalyvavusių demonstrantų dėvėjo gobtuvus ir nešė flamandų nacionalistų vėliavas. Kiti buvo prisisegę geltonas žvaigždes, kokias nacių okupacijos laikais privalėjo nešioti žydai.

Protestuotojai degino medinius sandėliavimo padėklus. Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė medžiagos, kurioje matyti, kaip riaušininkai išrautais gatvių ženklais daužo policijos furgonus.

Neramumai Nyderlanduose, protestai Austrijoje

Sekmadienį keliuose Nyderlandų miestuose taip pat kilo protestai. Tai buvo jau trečioji naktis, kai tęsėsi neramumai dėl vyriausybės paskelbtų kovos su koronavirusu priemonių.

Policija pranešė, kad demonstrantai sprogdino pirotechnikos įtaisus ir niokojo turtą šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose, taip pat rytinėje Enschedėje ir pietuose esančiame Tilburge.

„Riaušių policija yra centre, kad atkurtų tvarką“, – AFP sakė Groningeno policijos atstovė.

Netoli sienos su Vokietija esančioje Enschedėje valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį ir liepė gyventojams neišeiti į gatves, pranešė policija socialiniame tinkle „Twitter“.

Netoliese esančiame Leuvardeno mieste buvo neilgam sutrikdytos futbolo rungtynės, kai sirgaliai, kuriems draudžiama dalyvauti varžybose dėl COVID-19 prevencijos priemonių, į aikštę metė fejerverkus, pranešė olandų žiniasklaida.

Vėlai penktadienį neramumai kilo ir Roterdame, o praėjusią naktį – Hagoje.

Iki šiol visoje šalyje sulaikyta daugiau kaip 100 žmonių, o per demonstracijas sužeisti mažiausiai 12 asmenų.

Tuo metu Austrijoje į vienos naujos politinės partijos organizuotą protestą Linco mieste susirinko apie 6 tūkst. žmonių. Ankstesnę dieną Vienoje žygiavo 40 tūkst. žmonių, protestavusių prieš dalinį karantiną.

Nuo pirmadienio 8,9 mln. austrų negalės išeiti iš namų, išskyrus atvejus, kai reikia nuvykti į darbą, nusipirkti būtiniausių prekių ar prasimankštinti. Be to, nuo kitų metų vasario 1 dienos šioje Alpių valstybėje bus privaloma pasiskiepyti nuo COVID-19.

Neramumai Prancūzijos valdoje

Sekmadienį, po savaitę trukusių neramumų dėl pandemijos valdymo priemonių, į Gvadelupą buvo pasiųsti kariai, o prancūzų ministras pirmininkas Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) Paryžiuje ruošėsi susitikti su šios Karibų jūros salos pareigūnais.

Sekmadienį keliai buvo blokuojami, o komendanto valandos nepaisę protestuotojai ankstesnę naktį plėšė ir padeginėjo parduotuves bei vaistines. Tuomet policija sulaikė 38 asmenis, o du saugumo pajėgų nariai buvo sužeisti.

Nuo sutemų iki aušros galiojanti komendanto valanda turėtų trukti iki antradienio.

Gvadelupos prefektūra pranešė, kad protestuotojai šaudė į saugumo pajėgas ir ugniagesius.

Kai kuriose Prancūzijos užjūrio teritorijose vakcinacijos nuo COVID-19 lygis yra žemesnis nei žemyninėje dalyje, tačiau vyriausybė sekmadienį įspėjo, kad net ir ten yra nerimą keliančių požymių, augant užsikrėtimo atvejų skaičiui.

„Penktoji banga prasideda žaibišku greičiu“, – žiniasklaidai pareiškė prancūzų vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis).

Europa grumiasi su naujausia koronaviruso banga, o kai kurios šalys sugriežtino apribojimus, nepaisant aukšto vakcinacijos lygio, ypač vakarinėje žemyno dalyje.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos Minske, milicija „pakartotinai įspėjo dėl nelegalių veiklų ir ėmėsi priemonių už įstatymų pažeidimus“. 300 žmonių sekmadienį sulaikyti sostinėje.

Po ginčytinos Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalės rinkimuose rugpjūčio pradžioje šalyje vyksta masiniai protestai. Sekmadienį į gatves išėjo nuo 20 000 iki 30 000 žmonių, reikalavusių A. Lukašenkos atsistatydinimo. Milicija jėga išvaikė demonstrantus. Prieš tai buvo paleisti įspėjamieji šūviai.

Praėjusį penktadienį A. Lukašenka pareiškė, kad prieš protestuotojus bus imtasi griežtų veiksmų.

Pasak liudininkų, į aikštę atėjo keli jauni žmonės su baltai raudonai balta simbolika. Jie elgėsi ramiai, neskandavo jokių šūkių, ir norėjo sujungti mikrofonus ir kolonėles prieš politinius debatus, turėjusius vykti „laisvo mikrofono“ formatu.

Tačiau į aikštę atvykę OMONo pareigūnai pareikalavo susirinkusiųjų išsiskirstyti ir ėmė sulaikyti aktyviausius dalyvius.

Baltarusijoje jau dvi savaites vyksta masiniai protestai prieš oficialius prezidento rinkimų rezultatus, kuriais remiantis, šeštai kadencijai su 80,1 proc. balsų buvo perrinktas Aliaksandras Lukašenka, o jo varžovė opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja esą surinko 10,12 proc. balsų.

Iš viso per protestus sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių. Šimtai jų nukentėjo sulaikymo metu. Keturi žmonės neteko gyvybių. Šiuo metu nėra informacijos, kad kieno nors iš teisėsaugos pareigūnų, panaudojusių perteklinę jėgą, atžvilgiu būtų pradėta baudžiamųjų bylų.

Nuo rugpjūčio 13-osios protestai ir streikai prasidėjo ir daugybėje Baltarusijos bendrovių.

Apie tai rašė „Reuters“.

S. Pinera teigė, kad jį „demokratiškai išrinko Čilės piliečių dauguma“ ir, nors jis prisiima atsakomybę už giliai įsišaknijusią nelygybę, skatinančią protestuotojus burtis gatvėse, vis dėlto „(S. Pinera) nėra vienintelis“ už tai atsakingas.  

69 metų milijardierius britų transliuotojui sakė, jog protestai visiškai pakeitė šalį, kadaise laikytą stabilumo regione švyturiu, tačiau pridūrė: „Tikiuosi geriausio“. 

„Tikiu, kad, kaip prezidentas, turiu tam tikrų pareigų, ir prižadu šių pareigų laikytis, pagerinti mūsų piliečių gyvenimo kokybę“, – teigė prezidentas.

Per dvi protestų Čilėje savaites žuvo mažiausiai 18 žmonių, tūkstančiai sužeisti. Demonstracijas iššaukė viešojo transporto bilietų kainų kilimas, tačiau netrukus protestai išaugo į platesnį judėjimą, nukreiptą prieš žemas pensijas, didelius mokesčius už komunalines paslaugas, vaistus bei kelius. Aktyvistai nepatenkinti prasta viešųjų paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga ir švietimas, kokybe. 

Į masinius protestus S. Pinera atsakė šalyje paskelbdamas nepaprastąją padėtį ir į gatves pasiųsdamas karines pajėgas. O tautai jis pareiškė: „Dalyvaujame kare prieš galingą priešą“.

Praėjusią savaitę prezidentas atleido aštuonis ministrus, tarp jų buvo ir vidaus bei finansų ministrai, ir paskelbė naują planą, kuriuo žadėta pakelti pensijas ir minimalų atlyginimą.

Antradienį masiniai protestai tęsėsi, o protestuotojai ir toliau reikalavo prezidento atsistatydinimo. 

Čilės piliečiai centro dešinės sparnui atstovaujantį prezidentą išsirinko antroje 2017 metų pusėje, tada už jį balsavo 54,47 proc. rinkėjų, tačiau dabar S. Pinerą remia tik 14 proc. piliečių ir tai yra žemiausias prezidento reitingas nuo 1973–1990 metų, kai šalį valdė Augustas Pinochetas.

Dabar, jei Kongresas patvirtintų opozicijos partijų pateiktą siūlymą, S. Pinera gali būti nušalintas nuo prezidento pareigų. Opozicija S. Pinerą kaltina dėl protestų metu įvykdytų sistemingų žmogaus teisių pažeidimų.

Šis klausimas buvo iškeltas žemuosiuose parlamento rūmuose – jei ten būtų patvirtintas, jam dar turėtų pritarti du trečdaliai Senato narių. S. Pineros koalicija nė vienuose rūmuose neturi daugumos. Tačiau S. Pinera šį opozicijos žingsnį atmeta.

„Esu visiškai tikras, kad nė vienas iš šių kaltinimų nepasitvirtins, nes svarbiausias sprendimas demokratinėje santvarkoje yra laikytis taisyklių“, – BBC sakė S. Pinera.

Jis taip pat patikino, kad kaltinimai žmogaus teisių pažeidimu turės būti ištirti. „Nebus jokio nebaudžiamumo“, – sakė Čilės prezidentas.

Jis taip pat nesutiko pripažinti, kad jo socialinės politikos planas tėra „kosmetinis“. „Šios problemos augo pastaruosius 30 metų, – teigė Čilės prezidentas. – Dabar svarbiausia yra tai, kokiu būdu mes, kaip visuomenė, reaguojame į žmonių prašymus“.

Šis raginimas nuskambėjo prieš propekinišką Honkongo vyriausybę nusistačiusiems protestuotojai vėlai pirmadienį įsiveržus į vietos parlamento pagrindinę debatų salę.

Šie veiksmai „neatstovauja didžiajai daugumai demonstrantų, kurie per ne vienus protestus elgėsi taikiai“, sakoma ES diplomatinės tarnybos pranešime.

„Po šių incidentų dar svarbiau laikytis santūrumo, vengti eskaluojančio atsako ir pradėti dialogą bei konsultacijas, kad būtų rasta išeitis“, – nurodoma dokumente.

Į parlamentą įsiveržę protestuotojai išmargino grafičiais debatų salės sienas ir pritvirtino prie pagrindinės tribūnos kolonijinių laikų laikų vėliavą, sakė vienas ten esantis naujienų agentūros AFP reporteris.

Honkongas šiuo metu krečiamas didžiausių politinių neramumų nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija savo buvusią koloniją grąžino Kinijai.

Praeitą mėnesį milijonai demonstrantų dalyvavo eitynėse, protestuodami prieš dabar jau atšauktą itin nepopuliarų įstatymo projektą, kuris būtų leidęs išduoti įtariamuosius žemyninei Kinijai.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį buvo išėję į gatves reikalauti civilinio valdymo. Tai buvo pirma masinė demonstracija po kruvino susidorojimo praėjusį mėnesį, kai saugumo pajėgos išvaikė sėdimąjį streiką prie kariuomenės būstinės sostinėje Chartume.

Protestuotojų minios sekmadienį buvo užplūdusios Chartumo, Umdurmano ir kelių kitų šalies miestų gatves.

Vienas Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas sakė, kad sekmadienį žuvo septyni žmonės, bet nenurodė, kaip jie žuvo.

Protestų judėjimas paskelbė, kad žuvo penki demonstrantai, o dar keli buvo sunkiai sužeisti šaudant „karinės tarybos sukarintoms pajėgoms“.

Pirmadienį Umdurmano vietoje, kur vyko protestai, buvo rasti trys lavonai, kurių tapatybė kol kas neaiški, sakė AFP korespondentas.

Aplink lavonus susirinko minia, kuri skandavo protestų judėjimo skanduotes.

Demonstracijos Sudaną krečia nuo gruodžio, kai buvo protestuojama prieš dabar jau nušalintą prezidentą Omarą al Bashirą (Omarą Baširą).

Per birželio 3-iosios susidorojimą su sėdimojo streiko prie kariuomenės būstinės dalyviais žuvo dešimtys ir buvo sužeista dar šimtai žmonių. Reidas buvo surengtas kelios dienos po to, kai žlugo protestų lyderių ir generolų derybos dėl civilinio valdymo įvedimo.

Generolai valdymą perėmė armijai balandžio mėnesį nuvertus O. al Bashirą po visoje šalyje vykusių protestų prieš tris dešimtmečius trukusį jo valdymą geležiniu kumščiu.

Nacionalinio saugumo direktorato pranešime teigiama, kad per protestus buvo sužeista apie 112 policininkų.

Penktadienį Alžyre surengti didžiausi iki šiol protestai prieš A. Boutefliką. Sostinėje Alžyre susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

Pagrindinėse aikštėse Alžyro sostinės centre susirinko minios žmonių. Daugelis žmonių ėjo didelius atstumus pėsčiomis, nes prieš protestus buvo sustabdytas viešasis transportas.

Dideli protestai taip pat buvo surengti Batnos, Skikdos, Buiros ir Msilos provincijose. Kai kurie demonstrantai laikė plakatus su užrašais“ Ne penktai kadencijai“.

Protestuotojai siekia, kad Konstitucinė taryba, atsakinga už kandidatų į prezidentus dokumentų įvertinimą, atmestų A. Bouteflikos kandidatūrą. Taryba turi iki kovo 13 d. nuspręsti, kurie iš dokumentus pateikusių pretendentų gali dalyvauti balandžio 18 d. vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Kelias savaites Alžyre nerimstantys protestai tapo didžiausiu iššūkiu ligotam prezidentui A. Bouteflikai, kuris šalies prezidento pareigas eina jau 20 metų ir artėjančiuose Alžyro prezidento rinkimuose sieks dar vienos kadencijos.

Nepaisydamas prastos savo sveikatos, 82-ejų prezidentas sekmadienį oficialiai pateikė savo kandidatūrą dalyvauti rinkimuose.

Prezidentas po 2013 metais jį ištikusio insulto sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir sunkiai kalba. Viešumoje jis pasirodo retai. Šiuo metu A. Bouteflika gydomas Šveicarijoje.

„Bet kokie pareiškimai apie galimą Rusijos vaidmenį yra tikrų tikriausias šmeižtas“, – sakė D. Peskovas.

Jis pabrėžė, kad įvykiai Paryžiuje yra „vien Prancūzijos reikalas“.

„Nesikišame ir nesiruošiame kištis į jokių šalių, įskaitant Prancūziją, vidaus reikalus“, – nurodė jis.

D. Peskovo teigimu, Maskva „labai vertina besivystančius santykius su Paryžiumi“.

„Dėl to labai aktyviai dirba abi šalys. Pagarbiai vertiname Prancūzijos suverenitetą ir esame dėkingi, kai Prancūzija atsako mums tuo pačiu“, – teigė prezidento atstovas.

Su juo bendravę žurnalistai paprašė pakomentuoti pranešimus, kad Prancūzija pradėjo tirti, ar Rusija prisidėjo prie masinių protestų Paryžiuje.

D. Peskovas pareiškė: „Aš jus pataisyčiau: negirdėjau apie galimą Rusijos prisidėjimą. Kaip girdėjau, skelbiama apie galimą kišimąsi iš išorės. Mūsų draugai jau po to pradėjo čia brukti Rusiją.“

Vis dėlto britų laikraštis „The Times“ šeštadienį paskelbė, kad šimtai socialinių tinklų paskyrų, siejamų su Rusija, „siekė išplėsti“ protestus.

Šiose paskyrose buvo paskelbta sužeistų protestuotojų nuotraukų, kurios iš tikrųjų buvo padarytos kituose renginiuose, remdamasis vienos kibernetinio saugumo bendrovės analize pranešė leidinys.

Kaip naujienų agentūrą AFP informavo jos šaltiniai, Prancūzijos valdžia pradėjo tikrinti tokių įtarimų patikimumą, bet pareigūnai kol kas atsisako komentuoti padėtį.

JAV Teisingumo departamentas kaltina vieną liūdnai pagarsėjusią Rusijos „trolių fermą“ kišimusi į lapkritį vykusius Kongreso rinkimus ir 2016-ųjų prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Maskva tokius kaltinimus atmeta.

Amerikiečių teisėsauga šiuo metu tiria, ar D. Trumpo rinkimų kampanijos štabas susimokė su rusų agentais, kad pakreiptų rinkimus dabartinio prezidento naudai.