Kaimyninės šalies prokurorai atlieka tyrimą dėl galbūt neskaidraus M. Mackevičiaus vadovaujamai Lietuvos lenkų sąjungai paskirtos paramos naudojimo. Lietuvos lenkų sąjungą rėmęs Lenkijos fondas „Parama lenkams Rytuose“ pranešė, kad M.Mackevičius galėjo klastoti sąskaitas.

M.Mackevičius jam mestus kaltinimus neigia, bet vykti į apklausą Lenkijoje nėra nusiteikęs: „Jei nori, tegul patys atvažiuoja ir viską patikrina arba perduoda medžiagą Lietuvos teisėsaugai. Jei mane iškvies Lietuvos prokurorai, aš viską jiems paaiškinsiu. Jei jie sakys, kad privalau važiuoti į Lenkiją, tada ir nuvažiuosiu“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo parlamentaras.

M. Mackevičius tikino iš Lenkijos prokurorų sulaukęs tiktai vieno kvietimo į apklausą. „Bet aš jiems parašiau laišką ir paprašiau, kad surinktą medžiagą perduotų Lietuvos pareigūnams. Aš esu Lietuvos pilietis – mano atžvilgiu galioja mūsų įstatymai ir tarptautinės normos. Jei ten yra kas nors rimto, viskas turi veikti teisėtai, aš neteisėtoje veikloje nedalyvausiu. Man ir Lenkijos teisininkai patarė niekur nevažiuoti, šios šalies prokurorai neturi teisės taip daryti“, – sakė Seimo narys, kuris Lenkijos valdžią kaltina siekiu su juo susidoroti.

Kaip skelbia 15min.lt, spaudos konferencijoje Varšuvoje ketvirtadienį fondo vadovas Mikolajus Falkowskis (Mikolajus Falkovskis) išsakė savo įtarimus dėl LLS pirmininko Michalo Mackevičiaus veiklos. Vadovo teigimu, nesutampa skaičiai sąskaitose dėl lenkiško laikraščio „Nasza Gazeta“ spausdinimo, kurios gautos iš spaustuvės Balstogėje ir pačios LLS. Skirtumai siekia ne vieną dešimtį tūkstančių zlotų.

Anot M. Falkowskio, pagal fondo sutartį su LLS nebuvo išleista apie 127,8 tūkst. zlotų (29,9 tūkst. eurų), kai visa parama siekė daugiau nei 340 tūkst. zlotų (79,5 tūkst. eurų). Jis pademonstravo faktūras, gautas ir LLS vadovybės ir spaustuvės Balstogėje, visos jos su parašais – taip pat ir M. Mackevičiaus.

Gegužės pabaigoje Lenkijos valstybinę paramą užsienio lenkams skirstantis fondas „Parama lenkams Rytuose“ pranešė kreipęsis į Lenkijos  prokuratūrą įtarus, kad Lietuvos lenkų sąjungai skirtos lėšos galėjo būti panaudotos neskaidriai.

Lietuvos lenkų sąjungos ilgametis vadovas yra Lietuvos parlamentaras M. Mackevičius, jis prieš daugiau nei savaitę perrinktas sąjungos vadovu dar vienai kadencijai. Politikas yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovas Lietuvos Seime. 

„Lietuvos ryto“ televizijai jis praėjusią savaitę patvirtino, jog jo vadovaujamai sąjungai fondas pranešė prieš dvejus metus skirtose dotacijose radęs „aritmetinių netikslumų“.

Naujienų portalas zw.lt skelbė, jog M. Mackevičių prieš LLS pirmininko rinkimus buvo išsikvietusi Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska). Po dienos duodamas interviu lenkiškoms žiniasklaidos priemonėmis M. Mackevičius išsakė daug kritikos tiek fondui „Parama lenkams rytuose“, tiek ambasadorei U. Doroszewskai, sakydamas, kad ambasadorė darė spaudimą, jog jis nebekandidatuotų į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkus.

Fondo „Parama lenkams rytuose“ vadovas M. Falkowskis pabrėžė, kad apie galbūt neskaidrų paramos naudojimą prabilta ne prieš rinkimus, o „užkulisiuose kalbėta jau mėnesių mėnesius“.

Dar vienas konfliktas, susijęs su finansine parama, tarp Lietuvos lenkų atstovų buvo įsiplieskęs balandį, Torūnėje vykusiame „Polonijos suvažiavime“. Kaip skelbė delfi.lt, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narei, buvusiai energetikos viceministrei Renatai Cytackai pareiškus pretenzijas Lenkijai dėl finansinės bei politinės paramos tautinių mažumų švietimui Lietuvoje, Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) užsiminė apie abejones dėl Lietuvos lenkams skiriamų pinigų panaudojimo.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija trečiadienio popietę paskelbė pranešimą spaudai apie buvusio prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) vizitą Lietuvoje ir jame akcentavo susitikimą su vietos lenkais aptarti jų problemas Lietuvoje.

Ministerijos interneto svetainėje skelbiamame pranešime nurodoma, kad B.Komorowskis susitiko su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovais Seime Rita Tamašuniene ir Michalu Mackevičiumi.

„Susitikimo su vietos lenkų bendruomene metu B.Komorowskis aptarė čia gyvenančių tėvynainių problemas“, - rašoma pranešime.

Tik vėliau paminima, kad B.Komorowskiui per vizitą Lietuvoje įteiktos Rokiškio garbės piliečio regalijos, be to, jis susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi, užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, buvusiu šalies vadovu Valdu Adamkumi.

Pats B.Komorowskis atsisakė kalbėti su Lietuvos žiniasklaida apie tautinių mažumų situaciją ir dvišalius santykius.

Lenkijoje šį mėnesį vyks parlamento rinkimai.

B.Komorowskio tėvai Zygmuntas Leonas Komorowskis ir motina Jadwiga Komorowska yra kilę iš Aukštaitijos. 2005 metais Varšuvoje išleistoje politiko knygoje „Dešine puse. Gyvenimas, politika, anekdotas“ (Prawą strona. Zycie, polityka, anegdota) yra nuotrauka, kurioje pavaizduotas B.Komorowskio senelis Juliuszas Komorowskis (Julius Komorovskis), sėdintis Rokiškio rajone buvusio Kovališkio dvaro terasoje.

Buvęs prezidentas BNS trečiadienį sakė, kad didžiuojasi, jog jo šeima kilusi iš Lietuvos.

„Lietuva turi savo nuolatinę vietą mano širdyje“, - teigė jis.

B.Komorowskis pralaimėjo šiemet vykusius prezidento rinkimus opozicijos kandidatui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai).

B.Komorowskio vadovavimo Lenkijai metu dvišalius santykius temdė nesutarimai dėl tautinių mažumų padėties.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai šiemet jau išleido per 2,6 mln. litų

Su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms Seimo nariai šiemet jau panaudojo 2 mln. 681 tūkst. litų.

Nuo sausio iki rugsėjo kiekvienas parlamentarams šioms reikmėms galėjo panaudoti po 20,9 tūkst. litų. Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita, maksimalią leistiną arba artimą jai sumą išleido per 100 parlamentarų. Už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas Seimo nariai nuomoja automobilius, apmoka jų eksploatacijos išlaidas, biuro nuomą, skiria telekomunikacijos išlaidoms, gėlėms ir suvenyrams,taip pat perka knygas, kanceliarines prekes.

Kai kurie parlamentarai nemažas sumas išleidžia viešosios informacijos rengėjams. Rekordininkas čia - socialdemokratas Edvardas Žakaris, tam skyręs 18,8 tūkst. litų. Socialdemokratas Albinas Mitrulevičius už viešosios informacijos rengėjų paslaugas sumokėjo beveik 9 tūkst. litų, kitas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis - 8 tūkst. litų, tiek pat ir jo frakcijos kolega Valerijus Simulikas. Per 6 tūkst. litų tam skyrė „darbietis“ Kęstutis Daukšys, Seimo narių mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.

Visą parlamentinei veiklai skiriamų lėšų dalį transportui išlaidoms skyrė „darbietis“ Valentinas Bukauskas (20,9 tūkst. litų), „tvarkietis“ Petras Gražulis (20,3 tūkst. litų), „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius (20,9 tūkst. litų), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius (18 tūkst. litų), „tvarkietis“ Andrius Mazuronis (20,9 tūkst. litų), socialdemokratas Darius Petrošius (20,2 tūkst. litų), socialdemokratas Algimantas Salamakinas (20,8 tūkst. litų), „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė (20,6 tūkst. litų).

Mažiausiai - 72 litus - biudžeto pinigų panaudojo nuo liepos parlamente dirbantis frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Stasys Brundza. Šią sumą jis skyrė tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms. Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė išleido 1,4 tūkst. litų (pašto prekėms ir vizitinėms kortelėms), premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius - 2,1 tūkst. litų (transporto priemonės nuomai ekskursijai į Seimą, telekomunikacijos paslaugoms), tarnybinis transportas su vairuotoju jiems priklauso pagal pareigas.

Seimo nariui per mėnesį su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms atsiskaitytinai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, sausio-rugsėjo mėnesiais ji siekė apie 2,3 tūkst. litų.

Seimo nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per pirmus tris šių metų mėnesius panaudojo 872.781 litą.

Didžioji dalis Seimo narių per ketvirtį išleido didžiausią galimą arba jai artimą sumą, o daugelio jų išlaidų didesnioji dalis skirta automobilių nuomai, priežiūrai, draudimui, degalams, rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos.

Visą sumą vien tik transporto išlaidoms panaudojo Seimo narių mišrios grupės atstovas Remigijus Ačas, „darbietis“ Valentinas Bukauskas, „tvarkiečiai“ Petras Gražulis, Andrius Mazuronis, Ona Valiukevičiūtė, Vytautas Kamblevičius, Lietuvos lenkų rikimų akcijos frakcijos atstovai Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, socialdemokratai Darius Petrošius, Algimantas Salamakinas, liberalas Gintaras Steponavičius.

Kai kurie Seimo nariai nemažą dalį lėšų skyrė reklamai - viešosios informacijos rengėjų paslaugoms. Didžiausią sumą tam išleido socialdemokratas Edvardas Žakaris - 6 tūkst. litų, Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas - 3,6 tūkst. litų, socialdemokratas Valerijus Simulikas - 3,3 tūkst. litų.

Socialdemokratas Aleksandras Zetinis viešosios informacijos rengėjams išleido 2,9 tūkst. litų, „darbietis“ Kęstutis Daukšys - 2,8  tūkst. litų, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis - 2,6 tūkst. litų, Seimo narių mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys ir socialdemokratas Albinas Mitrulevičius - po 2 tūkst. litų.

Kai kurie Seimo nariai didelę dalį skyrė kitoms reikmėms - konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė 1,5 tūkst. litų panaudojo prenumeratai, valstiečių atstovė Rima Baškienė 1,2 tūkst. litų panaudojo gėlėms ir suvenyrams, tokią pat sumą tam skyrė ir socialdemokratams Kazys Grybauskas.

Visiškai parlamentinei veiklai numatytų išlaidų nepanaudojo Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nulis įrašytas ir ties užsienyje esančios „Drąsos kelio“ frakcijos oficialios seniūnės Neringos Vencienės, metus nebesirodančios parlamente, išlaidų grafa.

Tarp taupiausiųjų - konservatorė Irena Degutienė, išleidusi 500 litų, Seimo nario vizitinių kortelių ar kitokios informacijos pagaminimui.

Parlamentarai per tris mėnesius parlamentinei veiklai daugiausiai galėjo išleisti 6 tūkst. 950 litus. Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį atsiskaitytinai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, minimu laikotarpiu ji siekė 2 tūkst. 305 litus.