Šį susitarimą antradienį patvirtino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka, pranešė universitetas.

„Be to, nutarta, kad siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp universitetų ir suvienodinti slenkstinius reikalavimus, šiais metais apskaičiuojant mažiausio stojamojo konkursinio balo vertę į ją nebus įskaičiuoti atskirų universitetų nusistatomi papildomi balai“, – teigia E. Valatka.

Anksčiau apskaičiuojant stojamojo balo vertę atskiri universitetai nusistatydavo papildomus kriterijus, už kuriuos būdavo skiriami papildomi balai, tačiau šiemet to nebelieka.

„Be abejo, kaip ir anksčiau, Lietuvos ir tarptautinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų svarbių renginių, kurių sąrašas yra pateiktas LAMA BPO „Konkursinės eilės sudarymo tvarkos apraše“, laimėtojams bus pridedami papildomi balai‘, – teigia LURK vadovas.

Po penktadienį vykusio LURK posėdžio buvo skelbiama, kad išimtis bus taikoma Klaipėdos universitete (KU), stojant į jūrų inžinerijos valstybės nefinansuojamą vietą: čia minimalus stojamasis balas turėjo siekti 5, tačiau, pasak E. Valatkos, universiteto senatas iš naujo priėmė sprendimą ir nusprendė išlaikyti tokią pačią kartelę kaip visuose valstybiniuose universitetuose.

Bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas prasidėjo birželio 1-ąją.

Norintys jame dalyvauti kviečiami iki rugpjūčio 18 dienos vidurdienio teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį.

Kvietimas studijuoti bus skelbiamas rugpjūčio 22 dieną iki 12 valandos.

„Ateityje neturėtų būti štai tokių reiškinių ir mes norime tą išspręsti sistemiškai, konstruktyviai. Visa tai įmanoma subalansuoti. Sąlyga būtų viena – vienodi reikalavimai, kurie šiuo metu galioja“, – BNS sakė ministras.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU), Mykolo Romerio MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetai (VDU) per šių metų priėmimą į valstybės nefinansuojamas studijų vietas minimalaus balo netaikė.

Remiantis bendru susitarimu, stojantiems į universitetus reikėjo surinkti 5,4 balo, į kolegijas – 4,3 balo iš 10.

Teigiama, kad VGTU stojančiuosius priėmė su 4,3 balo, o VDU ir MRU balus skaičiavo atsižvelgdami į savo nustatytus papildomus kriterijus.

Minimalius reikalavimus taikę Kauno technologijos, Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai tvirtina, kad nuolaidas stojantiesiems darančios aukštosios mokyklos devalvuoja Lietuvos aukštąjį mokslą.

Nuolaidas stojantiesiems darančios aukštosios mokyklos devalvuoja Lietuvos aukštąjį mokslą.

Anot A. Monkevičiaus, šiuo metu valdžia negali užkirsti kelio aukštosioms mokykloms nesilaikyti minimalių reikalavimų.

„Čia paties universiteto teisė. Ministras negali priversti – gali tik kviesti, siūlyti. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato tokią galimybę, kad pats universiteto senatas nustato reikalavimus, iš kurių tik vienas įstatyme yra įtvirtintas, kad stojantysis turi būti išlaikęs mažiausiai vieną valstybinį brandos egzaminą. Čia juridiškai mes negalime prikišti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Anot A. Monkevičiaus, jam dar būnant MRU rektoriumi stengtasi priartinti reikalavimus prie minimalių, taip suteikiant galimybę siekti aukštojo mokslo ir tiems, kurie nuo minimalios kartelės atsiliko tik keliomis dešimtosiomis balo.

Labiausiai norėtųsi išspręsti dvi problemas – kokybės ir socialinio teisingumo, nes čia didžiuliai kontrastai. 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. neturtingiausių – beveik keturis kartus skiriasi įstojimas.

„Jeigu kalbėtume apie šitą klausimą kokybės požiūriu, tai tarkime aš, būdamas rektoriumi, mes stengėmės priartinti tuos reikalavimus maksimaliai prie tos kartelės. Pavyzdžiui, jeigu dabar minimalus reikalavimas yra 5,4 balo, tai siekėme, kad būtų, sakykime, mažiausiai 5. Bet tie, kurie įstoja arti (pereinamojo balo – BNS) – dažnai būna, kad viena ar kita dešimtoji skiriasi, – jiems stengiamasi suteikti paramą, kad jie galėtų sėkmingai studijuoti“, – sakė ministras.

Jis įsitikinęs, kad ignoruoti minimalų reikalavimą aukštąsias mokyklas verčia konkurencija, tačiau tai gali turėti rizikos studijų kokybei.

„Mes labai aiškiai norime įvertinti, pasverti galimas pasekmes ir išlaikyti tą balansą tarp kolegijų ir universitetų, kad kokybiškai atliktų savo misiją“, – BNS teigė A. Monkevičius.

Anot jo, šiuo metu kuriamas naujas modelis, kuris priverstų aukštąsias mokyklas laikytis suvienodintų reikalavimų, taip pat nebijoti studentų nubyrėjimo, siekiant geresnės studijų kokybės.

„Labiausiai norėtųsi išspręsti dvi problemas – kokybės ir socialinio teisingumo, nes čia didžiuliai kontrastai. 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. neturtingiausių – beveik keturis kartus skiriasi įstojimas. Norint tai įveikti, mums reikia subalansuoti šitą procesą, bet čia uždavinys ir mokykloms“, – sakė ministras.

LAMA BPO duomenimis, valstybės nefinansuojamose studijų vietose universitetuose šiemet sudaryta 2,9 tūkst. sutarčių, daugiausia – Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose.

Kolegijose sudaryta irgi 2,9 tūkst. sutarčių dėl vadinamų mokamų vietų. Gausiausia jų – Socialinių mokslų, Vilniaus ir Kauno kolegijose.

Dar 2017 m. birželį VU savo pozicijoje dėl aukštojo mokslo reformos skelbė, kad aukštasis mokslas funkcionuoja globaliame Europos bei pasaulio kontekste. Todėl VU mano, kad ir mokslinius tyrimus atliekantys tyrėjai, ir studijų proceso dalyviai turi gebėti konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

Į universitetus stojančių asmenų pasirengimas studijoms yra viena svarbiausių, nors ir ne vienintelė, studijų kokybės prielaidų. Anot VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko, VU ir toliau sieks išlaikyti aukštą universiteto diplomų ir mokslo laipsnių vertę, kadangi jie žymi išsilavinimo kokybės standartą.

„Minimalios stojamosios kartelės didinimas iki 4 balų yra pozityvus žingsnis studijų kokybės gerinimo link. Tai sąlyginai smulkus pokytis, tačiau, priešingai nei teigia šių pokyčių oponentai, šalies jaunimą galėsime išlaikyti Lietuvoje tik tuomet, jeigu jie vertins mūsų šalies aukštąjį mokslą kaip konkurencingą, galintį ugdyti piliečius, kuriančius aukštą socialinę, ekonominę ir kultūrinę vertę“, – teigia prof. A. Žukauskas.

Minimalios stojamosios kartelės didinimas iki 4 balų yra pozityvus žingsnis studijų kokybės gerinimo link.

Vis dėlto dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema lemia tai, kad aukštoji mokykla, priimdama mažesnį, bet gabesnių studentų skaičių, gautų mažesnį finansavimą. Todėl VU ragina indeksuoti studijų krepšelius ar rasti optimalų kelią amortizuoti kokybės siekiančių aukštųjų mokyklų patiriamus nuostolius bei didinti vidutiniškai vienam studentui skiriamų lėšų kiekį.

Gąsdinimus dėl didėsiančios emigracijos ar mažėjančio studijų prieinamumo VU vertina kaip neatsakingus, o raginimus išlaikyti žemą stojamąją kartelę laiko siekiu išsaugoti finansines paskatas, aukojant vieną svarbiausių tvarių aukštųjų mokyklų dedamųjų – studijų kokybę.

„Diskusijose dėl aukštojo mokslo ateities reikia remtis duomenimis ir ekspertiniais vertinimais. Studijų prieinamumą, ypatingai abiturientams iš regionų, reiktų didinti stiprinant bendrojo ir vidurinio ugdymo grandis, teikiant akademinę pagalbą, universitetams plečiant stipendijų skyrimo mechanizmus, užtikrinant vietas bendrabučiuose visiems jų siekiantiems studentams. Pastarųjų sąlygų gerinimas, visgi, yra vienas pagrindinių aukštojo mokslo pertvarkos tikslų“, – pabrėžia VU rektorius.

Pasirašomos paskutinės sutartys į aukštąsias mokyklas. Per šį paskutinį etapą daugiausiai studentų stoja į valstybės nefinansuojamas vietas. Deja, kai kur vis dar priimami studentai su mažesniais, nei reikalaujama, balais.

Švietimo ekspertai sako, kad abiturientams turėtų užtekti pirmųjų dviejų etapų. Bet švietimo ministrės nuomonė kitokia: papildomas etapas – pagalba būsimiems studentams. Pavyzdžiui, grįžusiems iš užsienio po vasaros darbų arba tiems, kurie netikėtai persigalvojo pakeisti studijų kryptį. Tiesa, barjeras norintiems studijuoti – ne toks ir didelis.

Norint įstoti į aukštąją mokyklą, reikia, kad stojimo balas būtų mažiausiai 2. Stojant į kolegiją – 1,2. Visa tai nusprendė ir susitarimu patvirtino rudenį vykusi Rektorių konferencija.

„Dar priminsiu, kad stojant į valstybės finansuojamas vietas reikia būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus. Tas taikoma šių metų abiturientams, o praeitų – du. Ir tik ankstesnieji dar turi lengvatą. Bet šiaip ar taip balo reikalaujame tokio“, – sako Pranas Žiliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas.

Tačiau šio reikalavimo, kaip pripažįsta ir švietimo ministrė, nesilaikė trys aukštosios mokyklos – Klaipėdos, Šiaulių ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Jie priėmė studentų su mažesniais stojimo balais nei 2.

„Mes irgi šiemet esame nustatę minimalų balą 2, kaip ir visi kiti. Tačiau baigusiems 2015 metais taikome praeitų metų sąlygas ir užtenka 1 balo, o baigusiems 2014 metais ir anksčiau priėmimo sąlyga – tiesiog brandos atestatas“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto stojančiųjų priėmimo vadovas Albinas Pugevičius.

„Visi, kurie baigė 2016 metais, buvo priimti su ne mažesniu balu nei 2. Priimdami baigusius ankstesniais metais, t.y. 2015-aisiais, vadovavomės tuomet priimtomis taisyklėmis ir ten balas siekė 1,2. Kalbant apie [dar] ankstesnių metų studentus – tai laikėmės Senate priimtų priėmimo taisyklių“, – aiškina Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys.

„Pernai galbūt mes tai darėme, kaip ir daugelis universitetų. Šiemet kol kas mes to negalėjome daryti, nes LAMA BPO sistema to automatiškai neleidžia. Bet kokio kandidato su mažesniu balu mes negalėtume siūlyti priimti, nes sistema to neleistų“, – tvirtina Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Kęstutis Dučinskas.

Švietimo ir mokslo ministrė neigiamai vertina tokius rektorių pasiteisinimus, tačiau sako, jog kol kas nieko negalinti padaryti. Nuo naujų metų bus įsakymas, draudžiantis universitetams priimti studentus su mažesniu stojimo balu, bet dabar – tai tik susitarimas.

„Ministro žodis šiuo atveju nelabai ką ir reiškia, nes tai yra Rektorių konferencijos susitarimai“, – sako Audronė Pitrėnienė.

Švietimo ekspertai mano, kad net nustatyti minimalūs balai turėtų būti aukštesni, norint pakelti mokslo kokybės lygį. Nes minimalų balą gali surinkti net prastai mokyklą baigę mokiniai.

„Jeigu kalbėtume apie privalomą pasiekimo lygį, kas būtų maždaug 40–41 balas, tai tada minimali kartelė būtų 4 balai. Ir mes kalbėtume apie žmones, kurie jau tikėtinai yra geriau mokęsi, pasirengę studijuoti aukštojoje mokykloje. Analizuodami duomenis manome, kad 2 balai yra labai minimali kartelė“, – teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė.

Ir šią kartelę šiemet peržengė iš viso apie 23 tūkst. studentų. Iš jų mažiau nei pusė patys mokės už mokslą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo įvesti minimalų balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, taip pat įtvirtinti valstybės sutartis su universitetais dėl valstybės užsakymo.

Ministerija praneša Vyriausybei teikianti tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.

„Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas leis aiškiau formuoti valstybės užsakymą studijoms ir į aukštąsias mokyklas priimti labiau motyvuotus studentus“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis

Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą.

Sutartimis būtų nustatomi aukštosios mokyklos ir valstybės įsipareigojimai dėl aukštosios mokyklos finansavimo ir veiklos: vykdomų ir planuojamų studijų krypčių, priimamų studentų konkursinių balų, mažiausio galimo studentų skaičiaus programose, mokslinių tyrimų, studijų kokybės, tarptautiškumo. Toks valstybės reguliavimo principas taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių, pažymima pranešime.

Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Studijų finansavimo principas „pinigai seka studentą“ keičiamas nėra, tačiau numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis. Tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.

Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, taptų privalomi stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir mokamas studijų vietas, taip pat ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Pasak ministerijos, tokiu būdu būtų užtikrinamos kokybiškos studijos ir vienodos priėmimo sąlygos stojančiajam nepriklausomai nuo to, kokį studijų finansavimo tipą ar aukštąją mokyklą jis renkasi.

Ministras D.Pavalkis anksčiau yra sakęs, kad minimalus balas bus skirtingas skirtingiems universitetams, o jį įvedus pirmakursių turėtų sumažėti 5-6 tūkstančiais. Minimalią brandos egzaminų ir mokyklos baigimo įvertinimo balų kartelę šiuo metu jau yra nusistatęs Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas.

Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, naujajame Mokslo ir studijų įstatymo projekte aukštosioms mokykloms nustatoma pareiga konsultuoti studentus apie karjeros galimybes.

Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatyta galimybė universitetams trumpinti studijas iki 3 metų (180 studijų kreditų) bakalauro ir 1 metų (60 studijų kreditų) magistrantūros.

Aukštųjų mokyklų valdyme numatoma, kad jų taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų – senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka. Lemiamą balsą taryboje priimant sprendimus turėtų akademinės bendruomenės nariai.

Siūloma įtvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos – kaip viešosios įstaigos, turinčios specialųjį statusą – teisinį statusą, kuriuo remiantis valstybinei aukštajai mokyklai būtų taikomi kitokie teisinio reguliavimo principai dėl turto, pelno ir žemės mokesčio.

Numatoma, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė Seimui pateiks svarstyti pavasario sesijoje.

Lietuvos universitetų rektoriai mano, kad minimalus balas, be kurio nebūtų priimama į universitetus, galėtų atsirasti per 2016 metų stojamuosius.

Tokį siūlymą suformulavo praėjusią savaitę posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), pirmadienį jis pristatytas premjerui.

„Siūlome tik 2016 metus ne dėl to, kad mes labai konservatyvūs, bet dėl to, kad yra tam tikri teisiniai reikalavimai. Jeigu mes įvedame staiga neperspėję prieš dvejus metus, yra problema. Prisiminkime, kai buvo situacija buvusiam ministrui, kada padarė pokytį, bet neišlaikė tų datų, ir Konstitucinis Teismas atšaukė tuos dalykus. Tai čia labai panašūs dalykai“, - BNS pirmadienį Vyriausybėje sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Šį ir kitus klausimus pirmadienį rektoriai aptarė susitikime su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Pasak P.Baršausko, pirmadienio susitikime dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nusiteikęs ir greitesniems pokyčiams.

„Yra idėja ministerijos, mes lyg neprieštarautume tokiai logikai, truputį trumpinti tą terminą įstatymo pataisą padarant - ne dveji metai, bet pusantrų ar metai. Nors jie ir labai radikaliai nusiteikę - 6 mėnesiams, bet mes buvome atsargūs, kad 6 mėnesiai truputį per mažai žmogui jaunam pasiruošti“, - sakė rektorius.

Pasak LURK, penktadienį rektoriai sutarė, kad nuo 2016 metų stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindiniu lygiu turės būti išlaikę bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą, kitų dalykų – valstybinį brandos egzaminą patenkinamu arba jam lygiaverčiu lygiu. Kartu jis sakė, kad kai kurios aukštosios mokyklos gali nusistatyti ir aukštesnius reikalavimus. Be to, universitetų rektoriai norėtų, kad „slenkstis“ galiotų ir stojantiems į kolegijas.

Švietimo ir mokslo ministras yra sakęs, kad taikant minimalaus balo kartelę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas pirmakursių turėtų sumažėti 5-6 tūkstančiais. Minimalią brandos egzaminų ir mokyklos baigimo įvertinimo balų kartelę šiuo metu jau yra nusistatęs Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas.

Su premjeru pirmadienį rektoriai aptarė ir aukštojo mokslo finansavimo reformą, tačiau P.Baršauskas abejoja, ar ji galėtų įvykti iki Seimo rinkimų.

„Ji galėjo būti ir šitoje kadencijoje, gali būti ir kitoje, bet, matyt, yra tokia politinė realybė - tokio lygio sprendimus reikia daryti tik prasidėjus kadencijai“, - sakė jis.

Minimalus balas, be kurio asmenys nebūtų priimami į universitetus, gali būti įvestas jau kitąmet, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Antradienį susitikę prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras ir aukštųjų mokyklų rektoriai sutarė, kad toks slenkstis galėtų pakelti mokslo kokybę ir yra reikalingas. Jis būtų įvestas Švietimo ir mokslo ministerijos sutartimis su universitetais. Tokias sutartis įteisinančios pataisos dar derinamos, bet jas rudens sesijoje tikimasi pateikti svarstyti Seimui.

„Apie tai mes šiandien kelis kartus diskutavome, bet jisai (minimalus balas), manau, kad tikrai nebus vienodas visoms aukštosioms“, - žurnalistams Prezidentūroje sakė ministras.

Prezidentės švietimo, mokslo ir kultūros patarėjų grupės vadovė Rūta Kačkutė teigė, kad beatodairiškas pelno vaikymasis, kai siekiama tik studentų kiekybės, sumenkina aukštojo mokslo kokybę, todėl nustatyti privalomą žinių lygį, kurio nepasiekus nebūtų leidžiama pradėti studijų, būtų geras dalykas.

„Universitetai turėtų pasistengti nustatyti tam tikrą žemiausią kartelę, su kokiais balais studentai gali būti priimami į aukštąsias mokyklas. Buvo apie tai diskutuojama ir tai vienu ar kitu būdu atsispindės rengiamame įstatyme“, - vylėsi ji.

Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas savo ruožtu sakė, kad universitetai nesipriešintų minimalaus balo įvedimui.

„Panašu, kad rektoriai (...) pritaria šitam“, - teigė jis.

Kartu P.Baršauskas dėstė, kad iš esmės studijų kokybę pakeistų sisteminė studijų finansavimo reforma.

„Pati socialiai teisingiausia sistema yra, kada nedidelę dalį moka visi studijuojantys, likusią dalį moka valstybė. Tai yra socialiai teisingiausia, bet yra nelengva ją įvesti į mūsų gyvenimą, čia net reikėtų ir Konstitucijos pataisų“, - sakė rektorius.

Ministras sutiko, kad finansavimo reforma reikalinga, bet prognozavo, kad diskusijos dėl jos bus sunkios. Jis sakė, kad tokią reformą numatančios pataisos galėtų atsirasti tik po ilgų visuomenės diskusijų - esą nėra vieno visuotinai priimtino finansavimo modelio. Šiuo metu parengtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisos esminių finansavimo pokyčių nenumato.

„Galiu pasakyti taip - jeigu mes būtume įtraukę finansų dalį ir aukštojo mokslo studentų finansavimo klausimą, šitas įstatymas dar nebūtų pateiktas ne tik ministerijoms derinti, ko gero, jisai būtų neišėjęs dar iš ministerijos (...). Kas pasakys, į kurią pusę reikia keisti - visi nemoka, visi moka, visi moka po truputį? Nėra tas klausimas visuomenėje pribrendęs“, - sakė ministras.

Pasak patarėjos, prezidentė, be kita ko, pasisako už studijų trukmės trumpinimą, taip pat mano, kad aukštųjų mokyklų jungimasis turi būti savaiminis ir vykti pačių universitetų iniciatyva.

P.Baršauskas tuo metu pasigenda valstybės paskatų universitetams jungtis.

„Universitetai patys šito nepadarys, turi atsirasti valstybės skatinimo, motyvacijos sistema, kuri trauktų tą daryti“, - spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidente kalbėjo rektorių atstovas.