Praėjusiais mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose vykdytos programos tikslas – išmokyti kuo daugiau trečiokų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens. "Mokėjimas plaukti – svarbus žmogaus įgūdis, galintis praversti gyvenime. Be to, tai puiki vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatinimo priemonė", – sakė apdovanojimą atsiėmęs Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas.

Programoje dalyvavo 784 trečiokai. Tokio amžiaus mokiniai pasirinkti todėl, kad jie yra imliausi mokymuisi plaukti, greičiau adaptuojasi, pripranta prie disciplinos, gerai orientuojasi kitoje aplinkoje. Kauno rajono savivaldybė programai įgyvendinti skyrė 25 tūkst. eurų.

Mokytis plaukti pernai mokėsi ir 142 antrokai, tai finansavo Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos plaukimo federacija.

Vaikai buvo mokomi plaukti Kauno kolegijos, "Vilijos", "Girstučio", Dainavos ir Kėdainių sporto centro baseinuose. Baseiną galėjo pasirinkti pačios mokyklos. Į jį buvo vežama mokykliniais autobusiukais, todėl vaikų mokymas plaukti tėvams nekainavo.

Šiais metais mokymo plaukti programoje Kauno rajono savivaldybės biudžete numatyta 30 tūkst. eurų. Mastaičių baseine ši programa bus vykdoma vėliau, nes kol kas šis baseinas neveikia. Vyriausybės nutarimu Kauno kolegijos baseinas prieš keletą dienų perduotas Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn. Po planuojamo atnaujinimo jame turės galimybę mokytis plaukti dar daugiau Kauno rajono vaikų nei iki šiol.

Savivaldybė Mastaičių baseine planuoja teikti sveikatinimo paslaugas, plėtoti sportinį meistriškumą. Šiuo metu vyksta parengiamieji projektavimo darbai pradinės mokyklos ir vaikų darželio prie baseino statybai. Planuojama, kad šių objektų statyba čia prasidės 2018 m.

Šiemet projektų finansavimo konkurso būdu departamento lėšos (144 tūkstančiai eurų) buvo paskirtos 9 projektų vykdytojams, kurie buvo atrinkti iš 14 konkurso dalyvių. Projektuose dalyvaus apie 3500 vaikų iš Utenos, Klaipėdos, Vilniaus, Trakų, Šiaulių, Kretingos, Druskininkų ir kitų Lietuvos miestų ir rajonų.

Prieš prasidedant projektų veikloms, rugsėjo 14 d. praktines mokymo plaukti pratybas projektuose vykdysiantys asmenys buvo pakviesti į departamento organizuotą seminarą „Vaikų mokymas plaukti 2016“. Seminaro tikslas – užtikrinti kiek įmanoma kokybiškesnį vaikų mokymo plaukti procesą siekiant vieningų tikslų: vaikas geba plūduriuoti horizontalioje ir vertikalioje padėtyje, keisti kūno padėtį (15 sek.); geba panerti po vandeniu ir ištraukti ant dugno gulintį daiktą iš ne mažiau kaip 1,5 m gylio; geba judėti į priekį atliekant kojų judesius krauliu su lenta ir iškvepiant į vandenį (25 m); geba nuplaukti 25 m nugara arba krauliu. Pasibaigus 18 pratybų ciklui, kiekvienam vaikui bus išduotas pažymėjimas, informuojantis vaiką ir jo šeimos narius apie projekto metu vaiko įgytus gebėjimus.

„Vaikų mokymo plaukti projektais siekiame, kad kiek įmanoma daugiau Lietuvos vaikų įgytų gyvybiškai svarbių plaukimo, laikymosi vandenyje ir saugaus elgesio prie vandens įgūdžių. Vien dalyvavimo ir smagaus laiko praleidimo vandenyje neužtenka“, – sveikindamas seminaro dalyvius sakė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Jis pažymėjo, kad departamentas vaikų mokymui plaukti skiria ypatingą dėmesį ir randa galimybę kasmet iš bendrųjų departamentui skiriamų asignavimų finansuoti šį gyvybiškai svarbų procesą.

Projektų tikslinė grupė – 8–10 metų vaikai.

Apie šio amžiaus vaikų psichologinius ypatumus, jų elgesį lemiančius veiksnius ir darbo metodus su tokio amžiaus vaikais, mokant juos plaukti, seminaro dalyviams paskaitą skaitė Lietuvos olimpinio sporto centro psichologė Ieva Petrukanecė, o su konkrečiais mokymo plaukti metodais, siekiniais, problemomis ir jų sprendimo būdais trenerius supažindino Lietuvos sporto universiteto docentė daktarė Ilona Judita Zuozienė, naudodamasi savo parengta metodine knyga „Plaukimo ir saugaus elgesio prie vandens pamokos pradinukams“. Leidinyje pateikta mokymo plaukti metodika parengta 32 plaukimo pratybų ciklui, todėl likusių 14 pratybų finansavimas kitų šaltinių lėšomis buvo vienas prioritetų skiriant lėšas projektams.

Seminare taip pat buvo pristatyta vaikų mokymo plaukti programos Lietuvoje apžvalga, užsienio šalių patirtis, diskusijose aptarti treneriams rūpimi klausimai.

Seminaro dalyviai buvo aprūpinti metodine medžiaga, kuria naudosis projektų vykdymo metu. Visi projektuose dalyvaujantys vaikai gaus specialius lipdukus.

Praktinės plaukimo pratybos vaikams prasidės nuo rugsėjo 19 d. ir tęsis iki gruodžio pabaigos.

Nuo kitų metų rugsėjo 1-osios antrų klasių mokiniai privalės lankyti privalomas plaukimo pamokas. Vaikų tėvams jos nekainuos. Pamokų apmokėjimui lėšų ras uostamiesčio savivaldybė.

Reikės dviejų pamokų

Kokiu principu organizuoti mažiesiems klaipėdiečiams plaukimo pamokas, pirmadienį svarstė miesto tarybos kolegijos nariai. Jiems buvo pateikti du variantai.

Pagal pirmąjį antrų klasių mokiniams plaukimo pamokos būtų privalomos. Ši programa būtų tęstinė ir apimtų mažiausiai trejus metus. Būtent šiam variantui po diskusijų ir pritarė politikai.

Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Mantas Bagočius pasakojo, kad antrokai plaukti mokytųsi mokslo metais pamokų metu.

Kiekvienam mokiniui bus sudaroma galimybė mokytis plaukti po 18 užsiėmimų, kurių trukmė viena akademinė valanda. Jie bus organizuojami kartą kas savaitę nuo 8 iki 12 val.

„Tokiu atveju reikėtų dvi savaitines kūno kultūros pamokas sujungti į vieną dviejų valandų pamoką. Viena pamoka būtų skirta mokytis plaukti, kita – nuvežimui į baseiną ir parvežimui iš jo į mokyklą“, – pasakojo vedėjas.

Pasak M.Bagočiaus, šią programą galėtų įgyvendinti Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras. Jis pasirūpintų ir vaikų atvežimu į baseiną ir parvežimu iš jo į mokyklą. Tam būtų samdomi autobusai.

Du mokytojai važiuotų kartu su mokiniais, prižiūrėtų kelionės metu ir atsakytų už jų saugumą.

Numatoma, kad privalomos plaukimo pamokos antrokams prasidės nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Dabartiniais duomenimis, tada bus 1 tūkst. 589 antrokų.

Skaičiuojama, kad valandos pamokos įkainis vienam mokiniui siekia 6,54 eurų. Iš jų daugiausia kainuos transporto nuoma – 3,33 ir aplinkos lėšos – baseino priežiūros išlaidos – 2,32 euro. Trenerio paslaugos atsieis 0,89 euro. Savivaldybei plaukimo pamokos antrokams atsieitų šiek tiek per 187 tūkst. eurų per metus.

M.Bagočiaus teigimu, kadangi mokymo procesas vyktų visus metus, papildomai reikėtų keturių instruktorių. Vedėjas atkreipė dėmesį, kad pagal šią programą dubliuojasi darbo užmokestis už tą patį darbo laiką plaukimo specialistui ir mokytojui, kuris lydės vaikus.

Kreipėsi į privatų sektorių

Pagal antrąjį variantą plaukimo pamokos būtų neprivalomas, neformalus, popamokinis ugdymas. Mokiniai užsiėmimus lankytų po pamokų. Kiekvienam mokiniui taip pat būtų sudaryta galimybė mokytis tiek pat laiko plaukti kaip ir pirmajame variante.

Mokinius į užsiėmimus atvežtų tėvai ar globėjai. Tačiau, M.Bagočius atkreipė dėmesį, kad „Gintaro“ baseinas negalėtų organizuoti pamokų pagal šią programą.

Po pietų čia treniruojasi profesionalūs sportininkai. Treniruotės vyksta iki vėlaus vakaro.

Skaičiuojama, kad pagal šią programą savivaldybei reikėtų rasti šiek tiek per 171 tūkst. eurų. Prie jos būtų galimybė prisidėti ir tėvams.

Anot M.Bagočiaus, kadangi popamokinė veikla negalėtų būti organizuojama „Gintaro“ sporto centre, programą turėtų įgyvendinti privatus sektorius. Pats vedėjas pasisakė už pirmą variantą.

„Jei norime vaikus išmokyti plaukti, pamokos turi būti privalomos“, – pabrėžė vedėjas.

Įstaigai – tikras iššūkis

Kolegijos nariai sutiko, kad mokyti vaikus plaukti reikia, bet diskusijų neišvengta. Domėtasi, ar nesidubliuos lėšos, nes „Gintaro“ sporto centrui savivaldybė per metus skiria apie 400 tūkst. eurų

Atkreiptas dėmesys, kad vaikams pradėjus mokytis plaukti lankytis baseine negalės miestiečiai. Taip pat domėtasi, kodėl negalimas pirmo ir antro varianto miksas.

„Negali būti taip, kad vieni klasės vaikai norės eiti mokytis plaukti, o kiti – ne. Arba visas klasė, ar nė vienas“, – komentavo vedėjas.

„Gintaro“ sporto centro direktorius Valentinas Vytautas Šeputis tvirtino, kad pirmas variantas yra iššūkis ir įstaigai, tačiau jo nesibaimino.

„Turėsime daug darbo. Keturios grupės, keturias valandas iš eilės visą savaitę. Tai tikras iššūkis. Tačiau šis variantas mums priimtinas. Plaukimo pamokas mokiniams esame organizavę ir anksčiau. Dėl instruktorių taip pat neturėtų kilti problemų. Laisvu laiku vaikus galėtų treniruoti mūsų treneriai. Yra 16 pedagogų, tai krūvis jiems ženkliai neišaugtų“, – pabrėžė vadovas.

Kilo daug klausimų

Politikai pripažino, jog dėl šios programos kyla daug klausimų. Vieni svarstė, ką turės daryti per plaukimo pamokas vaikai, kurie negali lankyti kūno kultūros pamokų, kiti abejojo, ar savivaldybė pajėgi įgyvendinti tokią programą. Taip pat rekomendavo į šią programą įtraukti ir privačius klubus.

„Dar yra daug nežinomųjų, kurie gali sugadinti gerą iniciatyvą. Gal vertėtų pirmiausia įgyvendinti pilotinius projektus. Nežinome, ar pamokoms neprieštaraus tėvai“, – tvirtino Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad pasirinkimo laisvė gražiai skamba, tačiau, norint vaikus išmokyti plaukti, reikia priimti drąsų ir ryžtingą sprendimą.

„Laiko pasirengimui dar turime daug. Administracija turėtų žiūrėti, ar tikrai nėra variantų įtraukti privačius baseinus. Mano svajonė, kad kiekvienas abiturientas mokėtų nuplaukti 50 metrų. Gal būtų galima rasti dar kombinuotą modelį“, – tvirtino meras.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas dėstė, kad efektyvi priemonė yra ta, kuri privaloma.

„Jūroje plaukti vaikai neišmoks. Turime nebijoti iššūkių. Vaikai turi mokėti plaukti. Manau, kad suma tikrai normali, jei įvertinsime, kiek investuojame į gatves. Žmogus turi būti svarbiausias“, – tvirtino direktorius.