Šiemet dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo akcija skiriama Dainų šventės šimtmečiui.

„Lietingas lietuviškas oras yra pats geriausias medžiams ir gamtai. Per vieną dieną per visą Lietuvą šiandien savanoriai įveis 700 hektarų naujo miško, kuris žaliuos mūsų ateities kartoms. Miškas valo orą, kelią ūpą, vienija su gera dvasia kaip ir mūsų dainos per šimtmečius. Nacionalinis miškasodis – ne tik miško įveisimo tradicija, bet ir vienybės simbolis“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės teigimu, šiemet prie miškasodžio prisijungė apie 15 tūkst. žmonių, 150 įmonių komandų, kultūros atstovai, ambasadoriai, ministrai, Seimo ir savivaldybių nariai, vietos bendruomenės, švietimo įstaigos.

Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ metu buvo sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių.

Miškų sodinimo akcija vyko visoje Lietuvoje. Lingių kaime, Elektrėnų rajone, vykstančiame miškasodyje dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, S. Gentvilas, Seimo nariai, ambasadoriai, kultūros atstovai, Valstybinės miškų urėdijos generalinis direktorius V. Kaubrė.

Tūkstančiai sodinukų

Balandžio 20-ąją šimtai savanorių įvairiose vietose rinkosi į miškasodį. Kauno regione buvo numatytos keturios vietos: Vaišvydavos, Karmėlavos bei dvi ties Jonava esančiose girininkijose. „Kauno diena“ apsilankė vienoje šių vietų.

Pirmiausiai savanoriams išdalyti beržų, pušų bei eglių sodinukai. Taip pat įteikti įrankiai ir duotos instrukcijos, kaip sodinti medžius, kokius tarpus palikti. Išrikiavus žmones į iš anksto paruoštas vagas, prasidėjo tikrasis medžių sodinimo darbas.

„Esame Valstybinės miškų urėdijos Dubravos regioniniame padalinyje ir sodiname trijų rūšių medžius, nes norime sukurti įvairiarūšį mišką, kad jis būtų atsparesnis gamtinėms sąlygoms, iššūkiams. Sodiname medžius grupėmis. Ten, kur aukščiau ir sausiau – pušaites, kur žemiau ir šlapiau – beržus, o vidutinio drėgnumo žemėje sodiname egles“, – kalbėjo Dubravos padalinio vyriausiasis miškininkas Marius Gruzdas.

Vien Karmėlavos girininkijoje buvo paruošta apie 7 tūkst. sodinukų, o visoje Lietuvoje – ne vienas milijonas medžių. „Visi sodinukai vienų metų amžiaus. Vien čia bus pasodinta apie 3 ha ploto miško. Miško sodinimui paruošėme ir specialių įrankių, tačiau žmonės ir su savais atvažiavo“, – pridūrė miškininkas.

Skaičiuojama, kad vienas žmogus per dieną gali pasodinti  apie 1 tūkst. medžių, priklausomai nuo to, kokią rūšį sodina. „Mes viską prižiūrime, konsultuojame, kad medžiai būtų pasodinti tinkamai. Žmonės labai noriai sodina ir prisideda prie šios gražios iniciatyvos, kad iš tiesų Lietuvos girios žaliuotų“, – kalbėjo miškininkas.

Lietus – pagalbininkas

Valstybinės miškų urėdijos specialistai tikino, kad lietus miškasodyje yra pagalbininkas, kuris iš karto palaisto sodinukus. Todėl tikimasi, kad medžiai greitai prigis ir ateityje užaugs į gražų mišką, tapsianti tikrais žemės plaučiais.

„Oras fantastiškas, žmonės gerai nusiteikę, sodina su meile, tad tikrai yra tinkams sąlygos medžiams augti. Manau, kad tikrai visi medžiai prigis“, – juokavo M. Gruzdas.

„Ryte dar šlapdribos buvo, galvojau, kas bus liūdna, bet žmonių vis tiek prisirinko, – sakė Karmėlavos girininkas Kęstutis Bacvinka. – Čia, kur esame, yra kirtavietė. Kur iškirsta, mes atsodinam. Galima mišką atkurti keliais būdais. Šioje vietoje buvo jau subrendęs miškas, kuris jau nesurinko dvideginio, o jį pūdamas atidavė atgal. Daugiausiai deguonies kuria jaunas miškas. Augavietėje tada atsodinami medžiai, čia galima vienu metu tai padaryti ir sukurti atsparesnį ligoms mišką“.

Pasak jo, kitas būdas, kaip atkurti miškus, tai dalinai praretinant senus medžius, tuomet jų vietoje užsisėja jauni. Vėliau reikia prižiūrėti viršutinį medžių sluoksnį, paliekant šviesos jauniems medeliams. Tačiau tokiu atveju į mišką reikia važiuoti ir darbus atlikti ne vieną kartą. Sodinant plynoje kirtavietėje gerokai galima gerokai paprasčiau atlikti darbus.

„Naujai pasodinus mišką iki medžių brandos reikės laukti kokia 90 metų“, – pridūrė girininkas.

Jaučia prasmę

Nors šeštadienį oras tikrai nelepino šiluma, tačiau savanorių entuziazmo tai nei kiek nesumenkino. Vien į Karmėlavos girininkijos mišką susirinko apie 100 žmonių.

Vieni atkeliavo su šeimomis, kiti – su mokyklų ar darbo bendruomenėmis. Pasirūpinę darbinėmis pirštinėmis, kastuvais, žmonės pasiėmė šūsnį sodinukų ir, išklausę miškininkų instrukcijų, su šypsenomis veiduose kibo darbuotis.

„Labai mylim gamtą, daug laiko joje praleidžiame. Mūsų mokykla ir šiaip labai aktyvi, stengiamės visur dalyvauti. Smagiau visiems kartu, todėl ir atvykome ne po vieną. Dalyvauja ir gamtos, biologijos mokytojai, ir sveikatos specialistai. Mes tikėjomės, kad lis, todėl toks oras neišgąsdino“, – kalbėjo tik laibą berželio sodinuką į žemę įkišusi Jonavos Justino Vareikio progimnazijos atstovė Viktorija.

„Aš jau gal šeštą kartą dalyvauju miškasodyje, tęsiu tradiciją toliau, nes tai yra labai prasminga. Esu pabaigęs mokslus Miškų ir ekologijos fakultete, pagal išsilavinimą esu aplinkosaugininkas-ekologas, todėl miškasodis labai siejasi su mano darbine veikla, laisvalaikiu ir būvimu gamtoje. Reikia nepamiršti, kad, visgi, žmonės yra vartotojai ir jiems reikia medienos, tačiau reikia tuos medžius ir atsodinti. Šiemet miškasodis dedikuotas Lietuvos dainų šventės šimtmečiui, tad, manau, kad tai graži idėja Lietuviai padovanoti 100 girių“, – apie tai, kad medžių sodinimas suteikia prasmę, kalbėjo Tomas.

Jis su specialiu įrankiu sodino pušeles ir tikino, kad šiuos medelius sodinti paprasčiausia. Tereikia į žemę įsmeigti įrankį, pro jo vamzdį nuleisti nedidukę pušelę, spustelti ir medis pasodinamas. Žinoma, dar šiek tiek prispaudžiama žemė ties sodinukais, kad jie galėtų tvirčiau laikytis, kol prigis.

„Renginys įprasmins Dainų šventės temą „Kad giria žaliuotų“, prisidės prie miškų atsodinimo, miškų naujuose plotuose įveisimo ir Lietuvos miškingumo didinimo, taip dar kartą parodant, kad Lietuvą vienija meilė miškui ir dainai“, – skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Nacionalinis miškasodis – dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo šventė, šių metų akcijos tikslas – pasodinti 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje.

„Per praėjusių metų miškasodį miškininkai drauge su visuomene pasodino 2,8 mln. medelių. Šiemet plotai, apsodinami medžiais, besijungiančių tautiečių ir bendruomenių skaičius didėja. Taip pamažu kuriasi graži tradicija, kad Lietuva žaliuotų, kad išsaugotume savo tapatybę, tvirtą kaip medžiai”, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Gyventojai ir organizacijos drauge su miškininkais akcijos metu atkuria ir įveisia naujus miškus iš vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.

Visi miškasodžio metu sodinami sodmenys yra išauginami Miškų urėdijai priklausančiuose moderniuose medelynuose.

Miškų sodinimo akcija vyks visoje Lietuvoje. Lingių kaime, Elektrėnų rajone, vykstančiame miškasodyje dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė, S. Gentvilas, Seimo nariai, ambasadoriai, kultūros atstovai, Valstybinės miškų urėdijos generalinis direktorius Vaidas Kaubrė.

Šiais metais akcijoje dalyvavo rekordinis skaičius talkininkų, kurie kartu su šeimomis, draugais ir kolegomis sodino medelius daugiau nei 30-tyje sodinimo vietų visoje Lietuvoje. Šia akcija siekiama didinti šalies miškingumą, kuris šiuo metu siekia 33,8 proc. šalies ploto.

„Šiais metais džiaugiamės išties įspūdingu naujai įveisiamų miškų plotu – net 800 ha, kuriuose pasodinome 2,8 mln naujų medžių. Džiaugiamės, jog kasmet miškasodis pritraukia vis daugiau talkininkų, kurie nebijo pasiraitoti rankovių savaitgalio dieną ir imtis prasmingo darbo – sodinti medelius. Visi drauge mes tikrai galime daugiau ir labai smagu, kad medžių sodinimas sutelkia tiek daug įvairių žmonių“, – sako VMU vadovas Valdas Kaubrė.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių.

Nacionalinis miškasodis – dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo šventė. Pasak V. Kaubrės, inciatyvos metu gyventojai taip pat sužino iš miškininkų naudingos informacijos apie miško sodmenų išauginimo technologijas, medžio gyvavimo ciklus, miškininko darbą ir bendrai apie miškininkystę Lietuvoje.

Miškasodžio sodinime Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, dalyvaus ir premjerė Ingrida Šimonytė, ministrai, Seimo nariai bei ambasadoriai.

Jie įveisė 748 ha naujo miško 50 žemės plotų įvairiose šalies vietose, ten, kur miškas niekada neaugo. Iš viso pasodinta virš 2 mln. medelių – beržų, juodalksnių, eglių, pušų, ąžuolų, šermukšnių.

Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojamo renginio metu sodinukus visoje Lietuvoje sodino įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir piliečiai, mylintys gamtą bei norintys prisidėti prie Lietuvos miškingumo didėjimo, kuris šiuo metu siekia 33,7 proc.

Norinčiųjų dalyvauti šioje prasmingoje akcijoje – pradedant vos išmokusiais vaikščioti mažyliais, baigiant garbaus amžiaus senjorais – nesustabdė ir kai kur smarkokai pylęs lietus.

Visi miškasodžio dalyviai žino, kur nuo šiol oš jų miškas. Miškininkai kvietė talkininkus neužmiršti savo pasodintų medelių, aplankyti ir stebėti, kaip jie auga.

Pasodinus miško sodinukus, laukia visas ciklas miško priežiūros ir ugdymo darbų. Skaičiuojama, kad kol medis pasiekia brandą, miškininkai prie jo prieina apie 60 kartų.

Jau rudenį visi pasodinti medeliai bus tepami repelentais saugant juos nuo laukinių žvėrių. Apie 7 metus, kol medeliai sustiprės, aplink juos bus šalinama augalija, kad netrukdytų medeliams augti. Po to  siekiant suformuoti stiprų, klimato kaitai atsparų medyną prasidės jaunuolyno ugdymo darbai.

Be naujai per miškasodį įveistų miškų plotų, Valstybinių miškų urėdija balandį atkurs apie 9175 ha miškų, kuriuose bus pasodinta dar apie 30 mln. medelių.

Miškasodyje VMU Nemenčinės regioniniame padalinyje, netoli Mickūnų, dalyvavo ir Premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sveikatos apsaugos ministras Arūas Dulkys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Naujai įveisiamuose miškų plotuose buvo pasodinta virš 2 mln. įvairių rūšių medelių – beržų, juodalksnių, eglių, pušų bei ąžuolų.

Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojamo renginio metu medelius visoje Lietuvoje sodino įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir piliečiai, mylintys gamtą bei norintys prisidėti prie Lietuvos miškingumo didėjimo, kuris šiuo metu siekia 33,7 %.

„Džiugu, kad Lietuvoje mišku daugėja. Jeigu palyginsime dabartine Lietuva su tarpukario Lietuva, tai mišku plotas dabartinėje Lietuvoje yra tris kartus didesnis. Miškai valo orą, kuriuo mes kvėpuojame, užtikrina rekreacinę funkcija, saugo dirvožemį, suteikia galimybes apsirūpinti kuru. Dėl to kiekviena raginu, turint laisva plotelį, pasodinti medžiu. Taip gerinam aplinka, kurioje gyvensim“, – apie akciją kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šių metų pagrindinis miškasodžio akcentas – naujai įveisiami miškų plotai. Be naujai įveisiamų miškų plotų, Valstybinių miškų urėdija balandį atkurs apie 9175 ha miškų, kuriuose buvo pasodinta dar apie 30 mln. medelių.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, Nacionalinis miškasodis – kelių dešimčių metų tradicija ir viena prasmingiausių švenčių, suburiančių į miško sodinimą įvairiausių profesijų atstovus bei įvairaus amžiaus Lietuvos piliečius, kurie nori kartu prisidėti prie darbo, gražiausiai įprasminančio žmogaus meilę gamtai.

„Mums – miškininkams, miškasodis – ypatinga šventė. Rūpinamės, kad miškai išliktų ateities kartoms ir šiandien ypatingai didžiuojamės, kad miško sodinimas, buvęs tik miškininkų darbu, tapo gražia ir laukiama švente, prie kurios kasmet jungiasi vis daugiau žmonių ir juos sieja viena gražiausių mūsų vertybių – pagarba ir meilė gamtai“, - sakė V. Kaubrė.

Pasibaigus Nacionaliniam miškasodžiui, Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) gegužės 21 dieną kviečia susitelkti kitam prasmingam tikslui – „Miško kuopai“, kurios metu visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose bus tvarkomi miškai bei renkamos juose paliktos šiukšlės, kurių miškininkai per metus surenka net 900 tonų.

Tai jau kelerius metus Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo akcija.

„Nacionalinis miškasodis 2019“ vyks 47-iose skirtingose vietovėse. Šeštadienį planuojama pasodinti apie 100 hektarų miško. Miškininkai tam paruošė apie 400 tūkst. įvairių sodmenų.

Anot Valstybinės miškų urėdijos pranešimo, miškasodyje laukiami visi. Dalyvių prašyta užsiregistruoti iš anksto, kad miškininkai pasirūpintų reikiamu skaičiumi miško sodmenų ir įrankių.

Šiemet Valstybinė miškų urėdija planuoja iš viso atkurti 8663 hektarų valstybinių miškų ir įveisti 523 hektarus naujų.