-
Nedarbingumo pažyma – nuotoliu: ar bus išvengta simuliavimo? 8
Plačiau apie tai papasakojo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
– Kokie pagrindiniai pokyčiai įsigalioja?
– Pagrindinis pokytis yra tas, kad pasiekus tam tikrą susirgimo ribą šeimos gydytojai galės suteikti gyventojams nedarbingumą nuotolinės konsultacijos metu. Gydytojas susisieks su pacientu, įvertins jo būklę, paklausinės tam tikrų klausimų ir įvertinęs, kad žmogus iš tikrųjų serga, jam išduos nedarbingumą nuotoliniu būdu. Pliusas, kad žmogui nereikia lankytis gydymo įstaigoje, jis tausoja save ir kitus bei sutaupo laiko sąnaudas kelionei pas gydytoją. Be to, ir gydytojams palengvėja darbo tvarka. Per tą patį laiką gali priimti daugiau pacientų. Dabar pats darbymetis šeimos gydytojams, nes prasideda susirgimų pikas.
– Minėjote, kad gydytojas galės nustatyti per nuotolį, ar suteikti tą nedarbingumo pažymą, ar ne. Ar mes kalbame apie pirmą nedarbingumo suteikimą ar pratęsimą?
– Kalbame ir apie pirmą kartą, ir apie pratęsimą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: Čia
– Kalbant apie pirmą kartą, tai ar gydytojas tikrai gali nuotoliu nustatyti, ar žmogus nesimuliuoja? Ar tikrai kokybiškai galima įvertinti paciento būklę?
– Šiuo atveju gydytojas prisiima atsakomybę. Raginčiau pasitikėti gydytojais, nes jie turi tam tikrus kontrolinius klausimus. Antra, tikėkime žmonių sąžiningumu, kad jie nesimuliuoja. Jei tai yra vaizdo skambutis, tai žmogus su aukšta temperatūra elgsis atitinkamai ir bus lengva atskirti.
Ši tvarka užtikrina lankstumą tiek gydytojų, tiek pacientų atžvilgiu.
– Pandemijos metu buvo taikyta panaši praktika.
– Gydytojams yra pažįstama ši tvarka. Jie labai gerai ją priima. Mes išmokome pamokas iš praėjusių metų. Pernai gripas ir kitos ūminės kvėpavimo takų ligos anksčiau smogė. Ši tvarka užtikrina lankstumą tiek gydytojų, tiek pacientų atžvilgiu.
– Ar keičiasi tvarka, kai norima gauti nedarbingumą dėl kitų ligų, nesusijusių su užkrečiamumu?
– Tvarka nesikeičia. Būklei įvertinti būtinas apsilankymas pas gydytoją ir nedarbingumas suteikiamas tik fiziškai apsilankius gydymo įstaigoje.
– Kai praeitą kartą ši praktika buvo taikoma, tai išduodamų nedarbingumo pažymų skaičius buvo šiek tiek išaugęs. Su kuo tai sietumėte? Ar kažkas imituodavo ligą, ar gal paprasčiausiai tingėdavo eiti pas gydytoją?
– Mes negalime eliminuoti tam tikro simuliavimo procento. Greičiausiai tai egzistuoja. Bet tai kaip šaukštas deguto į medaus statinę. Geriau žiūrėkime į medaus statinę, o ne į deguto šaukštą. Visą laiką bus tokių žmonių, tačiau tikėkime žmonių sąžiningumu.
– Ši praktika galios tik padidėjusio sergamumo metu. Kada fiksuojamas padidėjęs sergamumas?
– Kai yra 800 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
– Žmogui pajutus peršalimo simptomus, reikėtų tiesiog skambinti savo šeimos gydytojui ir konsultuotis?
– Žmogus turi kreiptis į tą gydymo įstaigą, kurioje yra prisiregistravęs pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas paskirs konsultacijos datą. Tai gali būti telefoninis skambutis arba vaizdo skambutis.
-
Siaučiant gripo epidemijai, susirgę žmonės nedarbingumą gali tvarkytis ir telefonu 2
„Tokiu atveju nedarbingumo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai pacientas kreipėsi į gydymo įstaigą, o vizitas pas gydytoją nukeliamas vėlesniam laikui. Tai – supaprastinta kreipimosi tvarka gripo epidemijos metu“, – skelbiama pranešime.
Sergančiajam paskambinus į savo polikliniką, asmens sveikatos istorijoje gydytojas surašo jo nusiskundimus, surinktą ligos istoriją, suteiktas režimo bei gydymo rekomendacijas.
Jei gydytojas, įvertinęs pateiktą informaciją apie paciento sveikatos būklę, nenustato būtinumo jį siųsti gydyti stacionariai, pacientui paskiriamas vizito laikas, tačiau ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų.
Jei ši diena sutampa su poilsio ar švenčių dienomis, pacientas pas gydytoją turi atvykti ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos.
Antradienį gripo epidemija paskelbta ketvirtadalyje – 15 savivaldybių iš 60. Ji paskelbta Alytaus ir Šiaulių miestuose, Lazdijų, Panevėžio, Raseinių, ir Telšių rajonuose. Kiek anksčiau jos paskelbtos Kauno ir Panevėžio miestuose, taip pat Elektrėnų, Prienų, Ukmergės, Ignalinos, Kėdainių, Jonavos ir Trakų rajonuose.
Nuo trečiadienio epidemija skelbiama Vilniuje ir Klaipėdoje.
-
Tarnybos nesiaiškins, ar K. Pūkui pagrįstai išduota nedarbingumo pažyma 8
Tarnybos vadovė Nora Ribokienė BNS teigė, kad VASPVT galėtų atlikti patikrinimą, ar teismui bei Seimo komisijai pateiktos pažymos išduotos pagrįstai, tačiau tą darytų tik gavusi teismo, Sveikatos ministerijos ar teisėsaugos pavedimą.
„Dėl Kęstučio Pūko mes pavedimo negavome, o negavusi pavedimo mūsų institucija kontrolės neatlieka. Tai būna arba teismo pavedimas, arba teisės aktuose nustatytų institucijų – ministerijų, kitų valstybės institucijų, tuomet tai žiūrime“, – paaiškino N. Ribokienė.
Tuo metu nedarbingumo pažymėjimų išdavimą, nedarbingumo režimo laikymąsi tikrina „Sodra“.
K. Pūkas praėjusią savaitę „Sodros“ atstovams pateikė paaiškinimą dėl lapkričio 9 dienos, kai jis buvo užfiksuotas sodybos statybvietėje.
„Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis BNS sakė, kad šią savaitę turėtų pateikti išvadas, ar K. Pūkas laikėsi nustatytos tvarkos bei spręsti dėl nedarbingumo pašalpos mokėjimo.
„Vertinant turimą informaciją, turime pagrindą nemokėti tik už tą vieną dieną, nes kitomis dienomis jis nebuvo užfiksuotas“, – teigė S. Jarmalis.
Anot S. Jarmalio, taip pat bus aiškinamasi, kokiu pagrindu K. Pūkas buvo išleistas medikų pirmadienį, kai jis atvyko liudyti Konstituciniam Teismui (KT).
Posėdyje dalyvavęs parlamentaras žurnalistams sakė, jog medikų buvo siunčiamas į ligoninę, tačiau nusprendė atvykti į apkaltos bylos posėdį nenorėdamas priekaištų, kad vengia kaltinimų.
Praėjusį ketvirtadienį K. Pūkas KT byloje nedalyvavo ir buvo pateikęs nedarbingumo pažymėjimą. Anot KT pirmininko Dainiaus Žalimo, pažyma buvo netinkama – ji buvo be galutinio nedarbingumo termino. Be to, D. Žalimas patvirtino, kad teismo atstovams atvykus įteikti šaukimo parlamentarui, jo nerado namie – kaip paaiškėjo, jis tuomet buvo Daukšiuose. Žiniasklaida užfiksavo, kad čia K. Pūkas vadovavo tėvų sodybos remontui.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga praėjusią savaitę kalbėdamas su žurnalistais gynė K. Pūkui nedarbingumo pažymą išdavusius medikus. Anot jo, atsakomybę už galimą ligos simuliavimą turėtų prisiimti pats pacientas, o prižiūrėti, kaip laikomasi nedarbingumo – „Sodra“.
Seimui pradėjus apkaltos procesą K. Pūkui, Konstitucinis Teismas turi pateikti išvadą, ar parlamento specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Seimas dar gegužę kreipėsi į KT išvados dėl K. Pūko veiksmų, tačiau procesas strigo dėl Seimo nario ilgalaikės ligos.
Dėl parlamentaro ligos užtruko ir Seime nagrinėjamas generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymas panaikinti K. Pūko neliečiamybę byloje dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.
Prokurorai teigia, kad keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio–vasario mėnesiais K. Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.
K. Pūkas į Seimą išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Parlamentaras teigia, kad su juo dėl pažiūrų susidorojo politiniai oponentai.
-
Netinkamai K. Pūkui pažymą išrašiusi gydytoja nušalinta nuo pareigų 4
„Bendrovė pripažįsta, kad medicininė pažyma buvo parengta netinkamai, tačiau jos išdavimo pagrindas – nedarbingumo pažymėjimas – buvo išduotas laikantis visų reikalavimų“, – rašoma klinikos direktorės Daivos Bulkienės išplatintame pranešime.
Pasak klinikos „Signata“ vadovės, nedarbingumas Seimo nariui skirtas pagrįstai, įvertinus jo sveikatos būklę, tačiau nenurodžiusi pažymos galiojimo datos, gydytoja pasielgė ne pagal nustatytus reikalavimus.
„Atlikus sveikatos priežiūros įstaigos vidaus auditą buvo nustatyta, kad šeimos gydytoja ne pagal nustatytus reikalavimus išrašė medicinines pažymas, nenurodydama pažymos galiojimo datos. (...) Dėl šios priežasties, gydytoja laikinai nušalinama nuo užimamų pareigų, iki bus priimtas sprendimas dėl jos atsakomybės už klinikos vidaus taisyklių pažeidimą“, – teigia klinikos direktorė.
Trečiadienį Seimo laikinoji komisija, turinti pateikti išvadą dėl Seimo nario Kęstučio Pūko imuniteto panaikinimo, išsiskirstė nieko nenusprendusi, nes parlamentaras pateikė pažymą apie nedarbingumą. Tačiau ši pažyma komisijos nariams sukėlė įtarimų, nutarta kreiptis į „Sodrą“ ir į teisėsaugą dėl jo legitimumo.
Posėdžio išvakarėse komisija gavo K. Pūko prašymą atidėti posėdį, nes jis negali atvykti, bei sulaukė šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ gydytojos Aistės Stasiulevičienės išduotos pažymos, jog parlamentaras nuo lapkričio 9 dienos yra gydomas ir nedarbingas.
Atlikus sveikatos priežiūros įstaigos vidaus auditą buvo nustatyta, kad šeimos gydytoja ne pagal nustatytus reikalavimus išrašė medicinines pažymas, nenurodydama pažymos galiojimo datos.
Komisijos narius ši pažyma nustebino, nes joje nenurodyta nedarbingumo pabaiga. Toje vietoje padėti du brūkšneliai.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis birželio pabaigoje kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti K. Pūko teisinę neliečiamybę. Laikinajai tyrimo komisijai, turinčiai pateikti Seimui rekomendaciją dėl prokuroro prašymo, nepavyksta K. Pūko prisikviesti į posėdį. Jis vis pateikia medicininę pažymą apie nedarbingumą.
Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė be Seimo sutikimo.
Prokuratūros duomenimis, keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio-vasario mėnesiais K. Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.
Seime taip pat pradėtas apkaltos procesas K. Pūkui. Konstitucinis Teismas šią bylą tikisi atverti ketvirtadienį.
K. Pūkas į Seimą buvo išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje. K. Pūkas teigia, kad su juo susidorojo politiniai oponentai, nes jis yra „nesisteminis politikas“.
Sprendimą priims medikai
„Sodros“ Gydytojų konsultacinė komisija ketvirtadienį nepriėmė sprendimo K. Pūko laikino nedarbingumo, kadangi jis buvo išvežtas į ligoninę – būtent ligoninės medikai, anot „Sodros“, turės priimti tolesnius sprendimus dėl parlamentaro nedarbingumo.
Šeimos klinikoje Kaune komisija aiškinosi, kaip parlamentaras stengiasi pasveikti ir kokia jo sveikatos būklė.
„Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio metu K. Pūkas buvo išvežtas į ligoninę, todėl sprendimas dėl jo laikinojo nedarbingumo nebuvo priimtas. Toliau dėl K. Pūko laikinojo nedarbingumo spręs gydymo įstaigos medikai“, – pranešė „Sodra“.
Vis dėlto „Sodra“ žada vertinti parlamentaro paaiškinumus dėl jo elgesio, kai turėdamas nedarbingumo pažymėjimą jis rūpinosi savo sodybos statybomis.
„Sodra“ gavo paaiškinimą iš K. Pūko dėl lapkričio 9 dienos, kai jis buvo užfiksuotas sodybos statybvietėje. Įvertinę pateiktą paaiškinimą spręsime, ar tai buvo elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimas, ir priimsime sprendimą dėl ligos išmokos mokėjimo už tą dieną“, – pranešime sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis.