Namo – taksi
Manoma, kad vairuotojas atsisakė įleisti su paspirtuku veikiausiai dėl baimės, kad kuris nors kitas keleivis susižeis. Tačiau klaipėdietė Irena klausė, kaip tai galėtų atsitikti, jeigu su vaiku kartu buvo jo tėvai, kurie neleistų paspirtuku važinėti autobuse.
„Apynių stotelėje laukėme autobuso apie 40 minučių. Jam atvykus vairuotojas pareiškė, kad mūsų priimti su paspirtuku negalės dėl to, kad visi keleiviai tuo skundžiasi. Paspirtukas, kurį turėjome, buvo vaikiškas, nežymiai didesnis už nurodytus matmenis. Be to, vaikas buvo su abiem tėvais, tikrai nebūtume leidę važinėti po autobusą ar kitaip trukdyti keleiviams bei vairuotojui. Paklausus, kaip mums grįžti namo, vairuotojas pasiūlė eiti pėsčiomis“, – priblokšta pasakojo moteris.
Paklausus, kaip mums grįžti namo, vairuotojas pasiūlė eiti pėsčiomis.
Pasielgė teisingai?
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, kad vertinti situaciją jos nemačius – sudėtinga. Tačiau nustatytos tvarkos ir taisyklių irgi reikia laikytis, tad vairuotojas, įvertinęs riziką, veikiausiai pasielgė teisingai.
„Būna visokių situacijų, ir puikiai žinome, kad ir su elektriniu paspirtuku paveža, jeigu mato, kad liko kelios stotelės, maršruto pabaiga. Vairuotojui yra suteikta teisė prisiimti riziką ir priimti sprendimą. Šiuo atveju jis pasielgė taip, kaip ir turėjo pasielgti. Paspirtukai turi važinėti gatvėmis, o ne juos vežtis miesto viešuoju transportu“, – pažymėjo G. Neniškis. Ir pridūrė, kad vairuotojas, matydamas, kad paspirtukas pagal nurodytus matmenis didesnis tik 10–15 cm, galėjo priimti ir kitokį sprendimą.
Nutikus nelaimingam atsitikimui, dažniausiai kaltinamas vairuotojas. Tad šiuo konkrečiu atveju vyras veikiausiai norėjo apsidrausti nuo nelaimingo atsitikimo.
Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Žada ieškoti kompromisų
Pažymima, kad paspirtukininkai turi alternatyvą – keliauti paspirtuku, o neįgalieji arba šeimos su vežimėliais tokio pasirinkimo neturi. Dėl to vyks diskusijos, kuriose bus svarstoma autobusuose įrengti atskiras vietas paspirtukams.
Vairuotojui yra suteikta teisė prisiimti riziką ir priimti sprendimą.
„Diskusija yra, ir tikrai svarstysime, kaip galėtume padaryti geriau. Pasižiūrėsime, kaip yra kituose miestuose. Visi labai mėgsta rodyti į Vilnių, bet ten irgi yra situacija – ne visuose maršrutuose, mažiausiai apkrautuose, tam tikru nustatytu laiku, tose vietose, kur yra įrengtos vietos paspirtukams. Paprastai jos yra tose pačiose vietose, kur yra neįgaliųjų ir mamų su vežimėliais vieta. Visą laiką ta konfliktinė situacija iškyla. Ką daryti tokiais atvejais, jeigu įlipa neįgalusis arba mama su vežimėliu, o toje vietoje paspirtukai sudėti? Kaip elgtis ir kaip tą klausimą civilizuotai išspręsti? Sutikime, kad neįgalusis ir mama su vežimėliu neturi alternatyvos, jiems iš tikrųjų reikia keliauti, o autobusas čia yra pagalbininkas. Tuo tarpu paspirtukais gali nuvažiuoti ir ne vieną stotelę“, – sakė G. Neniškis.
Apibendrinus šio sezono duomenis ir rezultatus, bus pateiktos nuomonės, pozicijos, patirtys, vyks diskusijos su bendruomene, paspirtukininkais, neįgaliaisiais ir bus ieškoma kompromisinių sprendimų.
Turi atitikti reikalavimus
Esant būtinybei vežtis paspirtuką, jis turėtų būti įpakuotas į specialų dėklą ar kitaip izoliuotos jo nešvarios, smailios, galinčios sužeisti, įpjauti dalys.
Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta, kad paspirtuką galima vežtis tik tais atvejais, kai jis atitinka visus šiuos rankiniam bagažui keliamus reikalavimus:
Paspirtuko matmenys turi būti ne didesni kaip 60x40x20 cm arba kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm.
Paspirtukas turi būti švarus.
Vežamas daiktas neturi smailių, pjaunančių ar galinčių sutepti autobuso apmušalus arba keleivių drabužius detalių.
