„Paskutinio žodžio nebus!“ – penktadienio ryte pareiškė mūvintis šortais konvojaus iš Tardymo izoliatoriaus į Kauno apygardos teismą atvežtas K.Neoras, ignoruodamas gausiai į posėdžių salę susirinkusius žmones, tarp kurių buvo ir jo mama bei močiutė.

„Nekalbėsite? Neturite ką pasakyti?“ – trumpam sutriko bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkė Danutė Giačaitė. Į visus jos klausimus teisiamasis atsakė paniekinančia veido išraiška: „Ne!“.

Kaip jau rašyta, kaltinimą šioje vienoje mįslingiausių pastarojo meto Kauno bylų palaikantis Kauno apygardos prokuroras Virginijus Sokolovas pasiūlė 24-erių K.Neorui pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos kalėjime. Anot V.Sokolovo, įrodinėjusio teisiamojo kaltę apie  pusantros valandos, įrodymų, kad K.Neoras padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, pakanka.

Teisiamojo advokatas Ričardas Girdziušas, kurio baigiamoji kalba nusitęsė net per du teismo posėdžius, prašė jo ginamąjį išteisinti. Esą kaltinimas remiasi tik prielaidomis – jokių įrodymų nėra. Be to, R.Girdziušas, nepaisant to, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija atmetė jo prašymą skirti K.Neorui pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, ir toliau teigė, kad dėl jo ginamajam ne vieno garsaus specialisto diagnozuotos šizofrenijos šis iš viso negali būti teisiamas.

Iki jam inkriminuojamų nusikaltimų dvejus metus teisę studijavęs K.Neoras stojo prieš teismą gavus Utenos ekspertinio skyriaus, atlikusio jo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, išvadą, kad jis šizofrenijos simptomus simuliuoja. Utenos ekspertai K.Neorui nustatė tik mišrius asmenybės sutrikimus, kurie jam leidžia atsakyti už galimai padarytus labai sunkius nusikaltimus.

K.Neoras kaltinamas 2015-ųjų sausio 23-ąją dėl savanaudiškų paskatų nužudęs 63-ejų Nijolę Vaškevičienę, gyvenusią virš jo tame pačiame S.Žukausko gatvės daugiabutyje.

Antrosios galimos K.Neoro aukos, buvusios jo sodo sklypo prie Kauno marių kaimynės Valerijos Urmonienės, buvo pasigesta dar po trijų dienų – 2015-ųjų sausio 26-ąją. Buvusiai ilgametei Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovei, kurią K.Neoras taip pat kaltinamas nužudęs dėl savanaudiškų paskatų, po pusmečio turėjo sukakti 87-eri. Jos bute Maironio gatvėje, kaip ir R.Vaškevičienės namuose, buvo aptikta ne tik dingusiųjų kraujo, bet ir biologinių K.Neoro pėdsakų. Dingusiųjų palaikai, kurie, kaip įtariama padalinti į dalis, nerasti iki šiol.

Nedavė K.Neoras teisme ir parodymų.

„Nusprendžiau neduoti jokių parodymų, nes teisinasi tas, kas neteisus. O aš šioje byloje būsiu teisus visada. Be to, neprivalau nieko įrodinėti – tai privalo prokuroras. Ir ekspertų išvada dėl mano psichinės būklės yra niekinė. Ar turite klausimų?“ – skaitė tada iš anksto pasirašytą tekstą K.Neoras.

Teismas planuoja skelbti procesinį sprendimą šioje byloje balandžio 27-ąją.

Nuspręsta neskirti jam dar vienos psichiatrinės ekspertizės, galėjusios sustabdyti šį link pabaigos artėjantį teismo procesą nežinia kuriam laikui. 

Teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko kolegija nusprendė, kad nėra jokio pagrindo skirti K.Neorui dar vieną ekspertizę. Nors to prašydamas jo advokatas Ričardas Girdziušas beveik pusvalandį įrodinėjo, esą anksčiau teisiamąjį tyrusių Utenos ekspertinio skyriaus specialistų išvada apie jo sveikatos būklę yra nepakankama, neišsami ir nepagrįsta.

Pats teisiamasis, užbėgdamas įvykiams už akių, tada tikino, kad nepatenkinus jo advokato prašymo, nesielvartaus, nes neturi noro įrodinėti, kad serga.

Teisėjų kolegijos sprendimas netenkinti K.Neoro advokato prašymo paskelbtas, prabėgus, remiantis kaltinimu, lygiai dvejiem metams, kai be žinios dingo viena iš galimų K.Neoro aukų – toje pačioje S.Žukausko gatvės daugiabučio laiptinėje, kaip ir teisiamasis, gyvenusi 63-ejų Nijolė Vaškevičienė.

K.Neoras kaltinamas iš savanaudiškų paskatų nužudęs ir 2015-ųjų sausio 26-ąją dingusią ilgametę Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovę Valeriją Urmonienę, kuriai po pusmečio turėjo sukakti 87-eri. Pastaroji buvo jo močiutės sodo prie Kauno marių kaimynė.

Nė vienos iš galimų K.Neoro aukų kūnai nerasti iki šiol.   

Kaip jau rašyta, Utenos ekspertai buvo konstatavę K.Neorui tik mišrius asmenybės sutrikimus, kurie jam leidžia atsakyti už galimai padarytus labai sunkius nusikaltimus. Esą šizofrenijos simptomus jis tik simuliuoja.

Tačiau, anot R.Girdziušo, Utenos ekspertai galėjo suklysti, nes jie tyrė K.Neorą jau po beveik keturių mėnesių gydymo nuo depresijos Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, dėl ko ne vieno specialisto prieš tai jam diagnozuotos šizofrenijos simptomai galėjo būti prislopinti. Nors šią išvadą pasirašiusi minėto Utenos skyriaus ekspertė, davusi parodymus teisme, diagnozių nesutapimus aiškino kitaip: „Kai pacientas ateina pas psichiatrą ir pastarasis bendrauja su besiskundžiančiuoju įvairiais negalavimais tik šio vizito metu, yra viena. Tačiau patekęs į mūsų įstaigą toks asmuo yra stebimas nuolat.“

Dvejus metus Vytauto Didžiojo universitete teisę studijavusiam K.Neorui gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos. Teisėsaugininkai mano surinkę pakankamai įkalčių, kad būtent jis padarė šiuos nusikaltimus.

Palygino su genijais

Skelbti byloje beveik šešių savaičių pertrauką teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko kolegija nusprendė po K.Neoro advokato Ričardo Girdziušo pasisakymo, kurį jis kukliai pavadino pamąstymu, apie kurį norėtų žinoti ir teisiamojo nuomonę.

R.Girdziušo monologe, trukusiame apie penkias minutes, teisiamasis net buvo palygintas su genijais: „Yra tokių ligų, dėl kurių ginčijamasi, ar jomis sergantieji ligoniai ar genijai.“

Dviejų kaimynių nužudymu iš savanaudiškų paskatų kaltinamo K.Neoro advokatas buvo linkęs perrašyti jo ginamąjį tyrusių Utenos ekspertinio skyriaus specialistų išvadą, kad teisiamasis turi atsakyti už tai, ką galimai padarė.

„Manau, kad reikėtų paskirti dar vieną teismo psichiatrijos ekspertizę, nes turima išvada yra nepakankama, neišsami ir nepagrįsta“, – teigė R.Girdziušas – jau trečias K.Neorą ginantis advokatas, tapęs juo, perdavus šią bylą teismui, kai ginti kaltinamąjį toliau atsisakė jo kolega, prieš tai ilgus metus dirbęs teisėju.

Psichiatrų ginčai

Naujos ekspertizės prašantis R.Girdziušas įrodinėjo, kad jo ginamasis greičiau simuliuoja, kad yra sveikas. Kaip jau rašyta, jo ginčijamoje ekspertizės išvadoje teigiama, kad teisiamasis simuliuoja šizofrenijos simptomus.

Anot R.Girdziušo, minėtą išvadą rengę Utenos ekspertai galėjo suklysti, nes jie tyrė K.Neorą jau po beveik keturių mėnesių gydymo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, dėl ko šiam ne vieno specialisto diagnozuotos šizofrenijos simptomai galėjo būti prislopinti.

„Mano ginamasis nusistatė sau kitą diagnozę, nesutampančią su gydytojų psichiatrų“, – akcentavo R.Girdziušas. Nors, anot jo, 2014-ųjų gruodį, tai yra likus mėnesiui iki bylon sugulusių įvykių, šizofrenijos diagnozę teisiamajam dar kartą patvirtino kitas autoritetingas Kauno psichiatras. Ją patvirtino ir Tardymo izoliatoriaus, į kurį po suėmimo buvo perkeltas K.Neoras, psichiatras. Tačiau tada suimtajam diagnozuota ir sunki depresija, dėl to nebuvo galima atlikti paskirtos psichiatrinės ekspertizės dėl pakaltinamumo. O išgydžius depresiją, R.Girdziušo manymu, buvo prislopinti ir šizofrenijos simptomai, dėl to Utenos ekspertinio skyriaus specialistai be jau minėtos simuliacijos diagnozavo K.Neorui tik mišrius asmenybės sutrikimus.

Kaip jau rašyta, šią išvadą pasirašiusi specialistė, davusi parodymus teisme, diagnozių nesutapimus aiškino kitaip: „Kai pacientas ateina pas psichiatrą ir pastarasis bendrauja su besiskundžiančiuoju įvairiais negalavimais tik šio vizito metu, yra viena. Tačiau patekęs į mūsų įstaigą toks asmuo yra stebimas nuolat.“

Ironiškas sutapimas

Pats teisiamasis savo advokato siūlymą, kad jam buvo atlikta dar viena psichiatrinė ekspertizė, tik dabar jau – Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje, komentavo taip: „Teismo valia spręsti. Jeigu bus skirta nauja ekspertizė, važiuosiu. Jeigu ne – nesielvartausiu, nes neturiu noro įrodinėti, kad sergu.“

Ar skirti netrukus 24-erių sulauksiančiam K.Neorui naują ekspertizę, teisėjų kolegija galvos beveik šešias savaites. Nutartį ketinama skelbti tik kitų metų sausio 23-ąją.

Ironiškas sutapimas – tądien bus dveji metai, kai be žinios dingo viena iš galimų teisiamojo aukų – toje pačioje S.Žukausko gatvės daugiabučio laiptinėje, virš K.Neoro ir jo močiutės buto, gyvenusi 63-ejų Nijolė Vaškevičienė, kurios sūnus dirba policijoje. Kaip jau rašyta, K.Neoras ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad ši kaimynė nepatiko ir jam, ir močiutei.

Neslėpė savo paniekos jis ir galimai antrajai savo aukai – ilgametei Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovei Valerijai Urmonienei, kuri, anot jo, visur kišdavosi ir visus mokė. Pastaroji buvo jo močiutės sodo prie Kauno marių kaimynė. K.Neoras kaltinamas nužudęs ir šią pernai sausio 26-ąją dingusią žinomą kaunietę, kuriai po pusmečio turėjo sukakti 87-eri, iš savanaudiškų paskatų. Abiejų galimų jų aukų namuose, kuriuose buvo aptikta kraujo, pasigesta dalies jų turto. Tačiau kratų metu jo rasti nepavyko.

Įkalčių daugėja

Dvejus metus Vytauto Didžiojo universitete teisę studijavusiam K.Neorui gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos. Teisėsaugininkai mano surinkę pakankamai įkalčių, kad būtent teisiamasis padarė šiuos nusikaltimus.

K.Neoro advokatas ketvirtadienį pateikė teismui ir savo ginamojo brandos atestato, išduoto dar Karoliui Maksimovui, netrukus pasikeitusiam pavardę į Neoras, kopiją. Joje teigiama, kad šio dokumento savininkas buvo atleistas nuo kūno kultūros, o tai, pasak advokato, esą įrodo, kad teisiamasis negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikaltimų. Prokuroras į tai replikavo, kad teisiamojo brandos atestate neparašyta, kad jis – neįgalus. 

Ketvirtadienį K.Neoro teisme buvo apklaustas ir teismo medicinos ekspertas, konstatavęs, kokiomis aplinkybėmis teisiamasis tądien, kai V.Urmonienės dukterėčia netikėtai rado pravirą tetos buto Maironio gatvėje balkoną, nors išvakarėse jis buvo uždarytas, patyrė juosmeninio slankstelio ir kulnikaulio lūžius. Įtariama, kad po nusikaltimo K.Neoras dar buvo slapčia grįžęs į galimos savo aukos namus ir netikėtai užkluptas pabėgo arba iššokdamas iš antrojo aukšto, arba nesėkmingai leisdamasis prie namo stovėjusiais pastoliais.

Ekspertas paneigė K.Neoro versiją, esą jis paslydęs nugriuvo ant Kauko laiptų. Anot specialisto, traumos pobūdis bei vieta rodo, kad krista iš didesnio aukščio negu vienas laiptelis. Ir taip susižaloti griūnant neįmanoma.

K.Neoras kaltinamas prieš pusantrų metų nužudęs dvi savo vienišas kaimynes – Kauno policininko motiną Nijolę Vaškevičienę ir ilgametę Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovę Valeriją Urmonienę. Neatmetama, kad nužudytųjų kūnai gali būti sukapoti ir išmėtyti po visą Lietuvą.

Be nužudymų, K.Neoras kaltinamas ir asmens dokumento pagrobimu, fizinio asmens dokumento sugadinimu, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu.

„Ne“, – kartojo kaltinamasis, atsakydamas į teismo klausimus, ar prisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. K.Neoras atsisakė liudyti teisme ir pareiškė kalbėsiąs tik per baigiamąsias kalbas.

Teisme liudijusiai V.Urmonienės dukterėčiai įsirėžė K.Neoro pasakyta frazė, kuomet jau po nusikaltimo su juo susitiko tetos bute įrodymų patikrinimo metu.

„Aš labai prašiau, kad jis atiduotų man kūną, o jis atsakė, kad gaila, jog taip įvyko, tačiau jis neatsimena, kur padėjo kūnus“, – teisme pasakojo Jolita Zovienė.

Moteris pažinojo kaltinamąjį, kadangi jis buvo nužudytos tetos sodo kaimynas. Dukterėčia tikino su teta V.Urmoniene buvusios labai artimos, dažnai kalbėdavusios telefonu, matydavosi.

Pernai sausio 26 dieną dukterėčia tikina pasigedusi tetos, kai pastaroji neatsakė telefonu. Nuvyko pas tetą į namus Maironio g., tačiau susidarė įspūdis, kad ji tik ką išėjusi.

Jau kitą dieną V.Urmonienės dukterėčia, vedama blogos nuojautos, išdrįso užeiti į tetos butą. Į akis krito tai, kad tetos laikytas katinas buvo uždarytas miegamajame, vonioje nebuvo nei vieno rankšluosčio, viena tetos šlepetė „Crocs“ buvo padėta drabužių spintoje prie rankinių. Šito V.Urmonienės namuose dukterėčia nebuvo regėjusi.

J.Zovienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ant palangės buvo padėtas „Kauno dienos“ numeris su pradėtu spręsti kryžiažodžiu. Ant laikraščio buvo parašytas telefono numeris. Paskambinus atsiliepė K.Neoras. Jis paprašė perduoti V.Urmonienei, kad pasodintas tujas prie sodo ribos išsikas pavasarį. Tuo metu nužudytosios dukterėčia tos detalės nesureikšmino.

V.Urmonienės namuose dukterėčia pasigedo brangių papuošalų, pinigų. Ji pateikė teismui civilinį ieškinį – per 8 tūkst. eurų turtinės žalos ir 150 tūkst. neturtinės.

Kitos nužudytos moters sūnus Andrius Vaškevičius teismo prašo 100 tūkst eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 290 eurų turtinei žalai atlyginti. A.Vaškevičius teisme liudijo, kad paprastai kartą per mėnesį atvykdavo pas mamą surinkti komunalinių mokesčių lapelius, kuriuos apmokėdavo. Paprastai tai darydavo mėnesio pabaigoje.

Praėjusių metų sausio pabaigoje A,Vaškevičius lyg tyčia neatvyko. Jau vėliau jį susirado kolegos ir pranešė, kad mama gali būti nužudyta. Šiukšlių konteineryje Maironio g. buvo rasta sukarpyta N.Vaškevičienės asmens tapatybės kortelė.

Į butą N.Vaškevičienės sūnus pirmą kartą pateko kartu su policijos pareigūnais, nes jau kurį laiką negalėjo susisiekti su mama. Atidarius duris, iškart ant vienų iš jų buvo pastebėtos kraujo dėmės. Tarp daugybės maišų, kuriuose – prasmirdę drabužiai, rasta ir krauju ištepta vandens maišytuvo rankenėlė. Bute buvo netvarka. Drabužiai išimti iš spintų.

Sūnus pasigedo ir mamos turėtų 290 eurų. A.Vaškevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad vonios kambaryje nebuvo nei vieno rankšluosčio.

Teisėsaugos duomenimis, N.Vaškevičienė galėjo būti nužudyta sausio 23 dieną. Moteris buvo K.Neoro kaimynė. Jokių įsilaužimo žymių į butą nebuvo.

Vienintelis šias nužudytas moteris siejantis dalykas buvo K.Neoro kaimynystė. V.Urmonienės bute durys taip pat buvo be įsilaužimo žymių.

Vis dėl to K.Neoro advokatas Ričardas Girdžiušas abejoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktais įrodymais. Gynėjas teigia, kad turėtų būti atsižvelgta į jo ginamojo sveikatos būklę. Nors ekspertai pateikė išvadą, kad K.Neoras yra pakaltinamas, tačiau advokatas užsimena, kad klientas turi kitų sveikatos sutrikimų.

Paieškos nesustojo

Nužudytų kauniečių kūnai nerasti iki šiol, nors nuo jų dingimo prabėgo jau pusantrų metų. Jų ieškantys pareigūnai skrupulingai reaguoja į kiekvieną pranešimą apie bet kurioje šalies dalyje aptiktus žmogaus palaikus ar jų dalis.

Kol kas ekspertai nepatvirtino, kad kuris nors iš šių radinių gali būti susijęs su viena paslaptingiausių pastarojo meto Kauno byla, kurioje kaltinimai dėl minėtų moterų nužudymo iš savanaudiškų paskatų pareikšti jų kaimynui Karoliui Neorui, studijavusiam teisę Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

Pastarasis jam pareikštų kaltinimų nepripažįsta. Jis arba atsisako duoti parodymus, arba tik replikuoja šiuos nusikaltimus tiriantiems pareigūnams. "Aš žinau, ką aš žinau, o jums tai žinoti nebūtina", – maždaug tokia K.Neoro, kuris iki šiol į policijos akiratį patekęs nebuvo, pasirinkta taktika.

Liepė ieškoti Kaune

Neatmetama tikimybė, jog teisės mokslus studijavęs įtariamasis puikiai žino, kad bylos dėl nužudymų, kai nerasti aukų palaikai, teismams perduodamos retai. Tačiau jo byla, anot teisėsaugininkų, – nemažos apimties ir surinktų įkalčių turėtų pakakti.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti V.Urmonienės dukterėčia ir N.Vaškevičienės sūnus. Pasak teisėsaugininkų, jie jau pareiškė K.Neorui ieškinius – tiek dėl patirtos turtinės žalos, tiek dėl moralinio atlygio. Ieškiniai dėl pastarojo dar gali būti didinami.

Nežinios iškankinti dingusiųjų artimieji tradiciškai ieško jų su ekstrasensų pagalba.

"Visi jie kalba apie Kauno miestą arba apylinkes. Dažniausiai nurodoma, kad tetos kūno reikia ieškoti prie vandens, tačiau ne vandenyje", – "Kauno dienai" teigė ne vieno aiškiaregio pagalbos prašiusi V.Urmonienės dukterėčia.

Panašūs likimai

"Kauno diena" rašė, kad V.Urmonienė ir N.Vaškevičienė dingo pernai sausį. Vieną nusikaltimą nuo kito skiria vos kelios dienos.

Pirmiau dingo N.Vaškevičienė, kurios butas viename Kalniečių daugiabutyje buvo virš įtariamojo jos nužudymu. 63-ejų N.Vaškevičienė, kaip ir V.Urmonienė, gyveno viena.

Pirmiausia šiukšlių konteineryje buvo rastas sukarpytas N.Vaškevičienės dokumentas. Kilus įtarimui, kad šio savininkei galėjo kažkas atsitikti, jos buto duris teisėsaugininkams atrakino Kauno viešojoje policijoje dirbantis N.Vaškevičienės sūnus. Jo motinos nerasta, tačiau bute aptikta kraujo. Anot teisėsaugininkų, kaip ir V.Urmonienės, kurios pasigesta pernai, sausio 26-ąją, namuose.

Tądien, apie 8 val., V.Urmonienė, kuriai po poros dienų turėjo sukakti 87-eri, lankėsi pas šeimos gydytoją Centro poliklinikoje. Po to dar grįžo į savo butą Maironio gatvėje, nes šiame, jos pasigedus, buvo rasta iš poliklinikos parsinešta pažyma. Apie 13 val. telefonu skambinusiai draugei V.Urmonienė jau neatsiliepė.

Lemtinga nuoroda

Patekus į V.Urmonienės butą atrodė, kad šeimininkė kažkur trumpam išėjusi.

Prie radiatoriaus stovėjo džiovinami batai. Virtuvėje rastas pradėtas lupti kivis – atrodė, kad netikėtai užklupta skambučio į duris ji, viską metusi, nubėgo šių atidaryti. O už jų turėjo stovėti pažįstamas asmuo – duryse įrengta akutė.

Pirmi negeri įtarimai kilo radus miegamajame uždarytą katiną, nors ten nebuvo nei jo dėžės su kraiku, nei maisto. Vėliau viename miegamojo stalčiuje pasigesta V.Urmonienės asmens bei nekilnojamojo turto (buto bei sodo namelio prie Kauno marių) dokumentų. Kartu su jais nebuvo ir papuošalų bei vonioje įprastai kabėdavusių didžiulių rankšluosčių.

Siūlo galu, atvedusiu teisėsaugininkus pas K.Neorą, tapo jo mobiliojo ryšio telefono išklotinės.

Įtariamojo telefono numeris aptiktas ant V.Urmonienės buto palangės. Šis buvo užrašytas dideliais skaičiais ant jos prenumeruoto dienraščio numerio.

Pajūrio šešėlis

Surinkus aptiktą telefono numerį, atsiliepęs jaunas vyras dievagojosi, kad nei jis V.Urmonienei, nei ši jam neskambino.

Vis dėlto po kurio laiko perskambino – esą prisiminė, kad V.Urmonienei skambino jis. Esą domėjosi, kada sodo kaimynė įvykdys pažadą persodinti pernelyg arti jų serbentų pasodintas savo tujas. Tačiau paaiškinti, kodėl jam tai parūpo būtent sausio pabaigoje, K.Neoras nesugebėjo.

Utenos psichiatrijos skyriaus specialistai, atlikę jam stacionarinę psichiatrinę ekspertize, pripažino įtariamąjį kaimynių nužudymu pakaltinamu.

Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad tomis dienomis, kai dingo V.Urmonienė ir N.Vaškevičienė, K.Neorui staiga atsirado reikalų visoje šalyje.

Po V.Urmonienės dingimo ir jos telefono signalas trumpam buvo užfiksuotas Klaipėdoje. Nors, anot draugų bei artimųjų, ji neturėjo pas ką ten vykti.

Bergždžios pastangos

V.Urmonienės ir N.Vaškevičienės palaikų ugniagesiai gelbėtojai ieškojo ir Laumėnų sodininkų bendrijos tvenkinyje. Jis naršytas net nuleidus dalį vandens.

Ugniagesių gelbėtojų narams jų pagalbos prašę teisėsaugininkai buvo nurodę, kad nuskandinti kūnai galbūt padalyti į dalis.

Šalia minėto tvenkinio buvo V.Urmonienės ir K.Neoro artimųjų sklypai. Tiesa, pastarieji ne per seniausiai savąjį pardavė.

Pasak V.Urmonienės dukterėčios, ji bergždžiai prašiusi pagalbos ieškant tetos palaikų ir K.Neoro močiutės, kurią sutikdavo kaimyniniame sklype. O aiškiaregiai, kurių prašė to paties, nurodydavo vis kitas Kauno ar jo apylinkių vietas – Vaišvydavą, prie Nevėžio, Kauno klinikų ir Sporto halės prieigas. "Kiek jau šulinių esame išvalę!" – prisipažino V.Urmonienės dukterėčia, kartu su artimaisiais ir draugais kruopščiai apžiūrėjusi visas ekstrasensų nurodytas galimas tetos palaikų slėpimo vietas.

Įkalčių pakanka?

Nužudymų bylas nagrinėjantys teisėjai tai, kad nerasti aukų palaikai, vertina įvairiai.

Yra buvęs ne vienas atvejis, kai Temidės tarnams užteko įkalčių pasiųsti už grotų tokiais nusikaltimais įtariamus asmenis ir neradus jų aukų kūnų. Arba žemesnės instancijos teismui neišdrįsus to padaryti, aukštesnės instancijos teismas kolegų sprendimą panaikino.

Kauno teisėsaugininkai įsitikinę, kad turi svarių įkalčių pagrįsti K.Neorui pareikštus kaltinimus. Tai įrodo ir teisėjų tenkinami jų prašymai pratęsti K.Neoro, kuris buvo sulaikytas už poros savaičių po V.Urmonienės dingimo, suėmimą.

"Kauno dienos" žiniomis, įtariamasis vienišų savo kaimynių nužudymu apiplėšimo tikslais prieš pat jų dingimą nutraukė trečio kurso teisės studijas VDU, kuriame prieš kelis mėnesius buvo pasiėmęs akademines atostogas.

Be to, abiejų mįslingai dingusių K.Neoro kaimynių butų durys – be laužimosi žymių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad asmenį, po kurio apsilankymo jų butuose rasta kraujo, dingusiosios be žinios pažinojo. Nors per kratas bendruose K.Neoro ir jo močiutės namuose bei šių sodo namelyje dingusių nužudytųjų daiktų nerasta. Iš N.Vaškevičienės buto buvo pavogta ir apie 1 tūkst. litų.

Prieš metus dingusių Valerijos Urmonienės ir Nijolės Vaškevičienės – vieno Kauno policininko motinos – nužudymo byla suka finišo link. Palaikų vis dar tebeieškoma.

Atspėti – nesunku

Vytauto Didžiojo universitete teisę studijavęs Karolis N., kuriam pareikšti įtarimai dėl savo kaimynių nužudymo, parvežtas iš Utenos psichiatrijos skyriaus į Kauno tardymo izoliatorių.

Psichiatrinės ekspertizės išvados Kauno teisėsaugininkai dar negavo, tačiau įtariamojo sugrąžinimas į Kauną leidžia spręsti, kad jis bus pripažintas pakaltinamu ir galės atsakyti už tai, kuo yra įtariamas. Kitu atveju Karolis N. iš Utenos turėjo būti perkeltas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę – gydyti dėl konstatuotų psichikos sutrikimų.

Tiesa, Rokiškio ligoninėje su grotomis Karolis N. jau buvo atsidūręs praėjusią vasarą. Anot teisėsaugininkų, ne dėl konstatuotų kažkokių psichikos sutrikimų – tiesiog Utenos psichiatrai išėjo atostogauti ir, kaip įprasta, savo pacientus trumpam perkėlė pas kolegas Rokiškyje.

Liepė ieškoti Vaišvydavoje

Deja, dingusiųjų palaikai nerasti iki šiol, nors jų ieškoma visoje Lietuvoje. Išsiaiškinta, kad tomis dienomis, kai dingo V.Urmonienė ir N.Vaškevičienė, buvusiam jų kaimynui Karoliui N. staiga atsirado reikalų visoje šalyje.

Galima įtarti, kad teisėsaugininkai tai nustatė remdamiesi jo telefono prisijungimais prie mobiliojo ryšio bokštų.

"Kauno diena" rašė, kad po V.Urmonienės dingimo pasigesta ir jos telefono. Jo signalas trumpam buvo užfiksuotas Klaipėdoje. Nors, anot draugų bei artimųjų, ji neturėjo pas ką ten vykti. Be to, dingusiosios automobilis, kuriuo ji, nepaisant garbaus amžiaus, dar važinėjo į sodą, stovėjo kieme esančiame garaže.

Pasak V.Urmonienės artimųjų, niekas iš jų dar nėra kviestas DNR tyrimams siekiant identifikuoti neatpažįstamus palaikus. Ieškojo dingusiosios kūno ir jie patys – remdamiesi aiškiaregės iš Maskvos, kurią susirado naršydami internetą, sudarytu žemėlapiu. Ji pati į Lietuvą atvykti negalėjo, tačiau pagal atsiųstą V.Urmonienės nuotrauką sudarė žemėlapį ir nurodė, kad pražuvėlės palaikai gali būti paslėpti Vaišvydavos teritorijoje. Tačiau V.Urmonienės artimieji nieko nerado.

Šiurpi prielaida

"Kauno diena" rašė, kad V.Urmonienės ir N.Vaškevičienės, kurios tarpusavyje nebuvo pažįstamos, palaikų ugniagesiai gelbėtojai, paprašyti teisėsaugininkų, ieškojo ir Laumėnų sodininkų bendrijos tvenkinyje.

Jis naršytas net nuleidus dalį vandens. Ugniagesių gelbėtojų narams buvo nurodyta, kad galbūt šiame vandens telkinyje paslėpti kūnai padalyti į dalis. Ši prielaida neatmetama ir ieškant dingusiųjų palaikų visoje Lietuvoje.

Tvenkinys naršytas, nes šalia jo – V.Urmonienės ir buvusio jos sodo kaimyno Karolio N. sklypai.

N.Vaškevičienė buvo Karolio N. kaimynė viename Kalniečių mikrorajono daugiabutyje, kuriame šis gyveno su močiute. N.Vaškevičienės butas buvo virš jų.

Dingusiųjų butuose – kraujas

Manoma, kad V.Urmonienė ir N.Vaškevičienė dingo panašiu metu. Pastarosios dingimo data tiksliai nežinoma.

Pirmiausia šiukšlių konteineryje buvo rastas sukarpytas N.Vaškevičienės dokumentas.

Su savo sūnumi, pirminiais duomenimis, Kauno viešosios policijos pareigūnu, ji labai artimų santykių nepalaikė. Tačiau, kilus įtarimui, kad vienai gyvenusiai N.Vaškevičienei galėjo kažkas atsitikti, būtent jis atrakino kolegoms motinos buto duris.

63-ejų N.Vaškevičienės viduje nerasta, tačiau aptikta kraujo. Anot teisėsaugininkų, kaip ir V.Urmonienės, kurios pasigesta pernai sausio 26-ąją, namuose.

"Kauno diena" rašė, kad tos dienos rytą, apie 8 val., ilgametė Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovė V.Urmonienė lankėsi pas šeimos gydytoją Centro poliklinikoje. Po to dar grįžo į savo butą Maironio gatvėje. Apie 13 val. telefonu skambinusiai draugei V.Urmonienė jau neatsiliepė.

Iškalbingos detalės

Patekus į V.Urmonienės butą atrodė, kad šeimininkė kažkur trumpam išėjusi. Prie radiatoriaus stovėjo džiovinami batai. Virtuvėje rastas pradėtas lupti kivis – atrodė, kad netikėtai užklupta skambučio į duris, moteris viską metusi, nuskubėjo šių atidaryti. O už jų turėjo stovėti pažįstamas asmuo – duryse yra akutė.

Pirmi negeri įtarimai kilo radus miegamajame uždarytą katiną, nors ten nebuvo nei jo dėžės su kraiku, nei maisto. Vėliau miegamajame esančios sekcijos stalčiuje pasigesta buto šeimininkės asmens ir nekilnojamojo turto (buto ir sodo namelio prie Kauno marių) dokumentų. Kartu su jais nerasta ir papuošalų bei vonioje įprastai kabėdavusių didžiulių rankšluosčių.

V.Urmonienės butas skubiai užplombuotas tik kitą dieną, kai jos artimiesiems kilo įtarimas, kad čia dar kažkas lankėsi – rastos praviros balkono duris.

Įkaltis ant palangės

Siūlo galu, atvedusiu teisėsaugininkus pas Karolį N., tapo jo mobiliojo telefono išklotinės.

Įtariamojo telefono numeris aptiktas ant V.Urmonienės bute rasto laikraščio. Jis buvo užrašytas dideliais skaičiais.

Juo paskambinus atsiliepęs jaunas vyras dievagojosi, kad nei jis V.Urmonienei, nei ši jam neskambino. Tačiau po kurio laiko perskambino – esą prisiminė, kad V.Urmonienei skambino jis. Neva domėjosi, kada sodo kaimynė įvykdys pažadą persodinti pernelyg arti jų serbentų pasodintas savo tujas. Tačiau paaiškinti, kodėl jam tai parūpo būtent sausio pabaigoje, Karolis N. nesugebėjo. Kaip ir įtikinti, kokiomis aplinkybėmis V.Urmonienės dingimo dienomis susilaužė kulnikaulį.

Įtariamasis sodo kaimynės nužudymu teigė, neva tai įvykę ant Kauko laiptų. Tačiau viena iš V.Urmonienės kaimynių iš Maironio gatvės "Kauno dienai" pasakojo, kad į dingusiosios butą trečiajame aukšte galima užlipti ir balkonais.

Rasti kūnus nebūtina?

Įtariamasis vienišų savo kaimynių nužudymu apiplėšimo tikslais linkęs tai neigti.

Nerasta per kratas bendruose jo ir močiutės namuose ir dingusių daiktų. Teisėsaugininkai leido suprasti turintys svarių įkalčių.

Įtariamojo nenaudai byloja ir kai kurie į viešumą patekę ikiteisminio tyrimo duomenys bei šių didelį atgarsį sukėlusių įvykių konteksto detalės. Prieš pat savo kaimynių dingimą Karolis N. nutraukė trečiojo kurso teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete, kur prieš kelis mėnesius buvo pasiėmęs akademines atostogas.

Be to, abiejų mįslingai dingusių jo kaimynių butų durys – be laužimosi žymių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad asmenį, po kurio apsilankymo jų butuose rasta kraujo, dingusiosios pažinojo.

Į klausimą, kada byla bus perduota teismui, teisėsaugininkai atsakė: "Šiemet."

Nužudymų bylas nagrinėjantys teismai tai, kad nerasti aukų palaikai, vertina įvairiai. Tačiau yra buvęs ne vienas atvejis, kai jiems užteko įkalčių pasiųsti už grotų tokiais nusikaltimais įtariamus asmenis ir be jų. Arba, žemesnės instancijos teismui neišdrįsus to padaryti, aukštesnės instancijos teismas kolegų sprendimą panaikino.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško Nijolės Vaškevičienės, su kuria artimieji negali susisiekti nuo šių metų sausio vidurio.

1952 m. gimusios moters požymiai: apie 160 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apvalaus veido, ilgų, tiesių, žilų plaukų, kuriuos nešioja susuktus į kuodą.

Asmenis, žinančius N. Vaškevičienės buvimo vietą, ją mačiusius ar turinčius kitokios vertingos informacijos, policija prašo kreiptis į pareigūnus telefonais (8 37)  30 34 06, 30 34 12, 30 34 20.