Remiantis gautais duomenimis, mažiausiai lėšų pragyvenimui reikia Vilniuje, daugiausiai - Taline. Norint oriai gyventi Lietuvos sostinėje vienam save išlaikančiam ir būstą besinuomojančiam asmeniui vidutiniškai reikėtų gauti 700-750 eurų „į rankas“ per mėnesį.

„Tai - maždaug dukart daugiau nei šalyje nustatytas minimalus atlygis, šiuo metu siekiantis 360 eurų. Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, Vilniuje vidutinis uždarbis „į rankas“ šiuo metu siekia 790 eurų, o mūsų tyrimo identifikuota atlyginimų mediana - 855 eurus. Abi reikšmės leistų daryti prielaidą, jog mažiau nei pusė gyventojų vis dar negauna pakankamai pajamų oriam gyvenimui“, - sako „Baltic Salary Survey“ atstovas Povilas Blusius.

Pragyvenimo alga šeimos nariui galėtų būti ir mažesnė, nes dalijamasi bendromis išlaidomis, pavyzdžiui, būsto nuoma, komunalinėmis paslaugomis. Tačiau gausesnėje šeimoje tokia suma gali gerokai išaugti.

Norint oriai gyventi Lietuvos sostinėje vienam save išlaikančiam ir būstą besinuomojančiam asmeniui vidutiniškai reikėtų gauti 700-750 eurų „į rankas“ per mėnesį.

Pragyvenimo alga - tai teorinė, tačiau realiais duomenimis grįsta pinigų suma mėnesiui, kurios vienam asmeniui turėtų pakakti oriam gyvenimui. Ją apskaičiuojant įtraukiamos išlaidos maistui, būsto nuomai, mokesčiams, transportui, drabužiams ir avalynei, sportui, higienos prekėms, medicininėms paslaugoms, laisvalaikiui ir kitoms išlaidoms, taip pat bent minimalioms santaupoms kaupti.

Kaip rodo tyrimo duomenys, vilniečiai oriai gyventi gali už mažiausią sumą Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Rygoje pragyvenimo alga yra 100 eurų didesnė ir siekia 850 eurų. Dėl didesnių mokesčių Latvijoje vidutinis atlygis „į rankas“ yra mažesnis nei Lietuvoje - siekia 770 eurų. Tad Rygoje, tikėtina, didesnė dalis gyventojų negauna oriam pragyvenimui reikalingų pajamų.

Geriausia situacija iš Baltijos šalių sostinių yra Estijoje: čia vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius svyruoja apie 1200 eurų, kuomet pragyvenimui apskaičiuota suma siekia iki 1070 eurų.

Vilniuje studijuojantiems asmenims, remiantis analizės duomenimis, be šeimos paramos, pragyventi turėtų užtekti iki 450 eurų. Be to, čia mažiausios ir bendrabučių nuomos kainos.

Rygoje studentams reikia 50 eurų daugiau nei Lietuvos sostinėje, tuo tarpu Taline suma siekia 600 eurų.

Anot atlygio tyrimų bendrovės atstovo, nederėtų pamiršti, kad šios sumos yra vidutinės, todėl radikaliai skirtingus poreikius turintiems ir skirtingomis aplinkybėmis gyvenantiems žmonėms jų gali neužtekti. Tačiau, neišlaidaujant ir bent kiek planuojant išlaidas į priekį, vidutinėmis ar geromis pragyvenimo sąlygomis galėtų pakakti ir mažesnių sumų.

„Pragyvenimo alga gali skirtis, priklausomai nuo to, kokius duomenis tam naudojame, ar skaičiuojame vienišam, ar šeimoje gyvenančiam asmeniui. Skirtingose šalyse gyvenančių žmonių gerovė dažnai lyginama ir pasitelkus BVP vienam gyventojui, rečiau - perkamosios galios ir kainų lygius, kurie taip pat lemia oriam pragyvenimui reikiamą atlyginimo dydį. Tačiau pastarieji duomenys sunkiau interpretuojami, todėl ir skaičiuojame pragyvenimo algą“, - sako P. Blusius.

Štai Lietuvoje BVP vienam žmogui tenka 26 217 eurų, Estijoje - 25 642 eurus, Latvijoje - 22 491 eurą. Šalys atitinkamai užima 23, 24 ir 30 vietas Europos turtingiausiųjų sąraše, tačiau, „Baltic Salary Survey“ duomenimis, tai neatspindi realios situacijos, nes iš tiesų Taline daugiau žmonių nei Vilniuje gauna pragyvenimo ar didesnį atlygį.

Atlygio tyrimų bendrovė šiemet atliko ir darbo užmokesčio augimo tyrimą Baltijos šalyse, kuris parodė, jog metinis atlyginimas su priedais prieš mokesčius Lietuvoje augo 81,8 proc. darbuotojų daliai ir vidutiniškai didėjo 10,5 procento. Latvijoje atitinkamai didėjo 71 proc. apklaustųjų ir siekė 11 proc., o Estijoje kilo 73 proc. ir vidutiniškai padidėjo 13 procentų.

Vadovaujantis jos gairėmis, jau kitąmet bus jungiami darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai. Kitaip tariant, teoriškai nuo šiol visus juos mokės būtent pirmieji. Vis dėlto, dėl papildomų rūpesčių nerimauti nereikėtų. Šio pasikeitimo daugelis nepajus.

Mokesčių sistemos pasikeitimus komentuoja Jurgita Navikienė, mokymų įmonės „Count Line“ lektorė.

Kaip ir dabar, mokesčius už mus ir toliau mokės bei deklaruos įmonių buhalteriai. Pajamos vis dar bus deklaruojamos kiekvienais metais, iki gegužės 1 d., naudojantis preliminaria Mokesčių administratoriaus suformuota deklaracija. Kas tuomet keičiasi ir kas mums iš to?

Naujoji mokesčių reforma išsiskiria tuo, kad palies ne tik mažiausias pajamas gaunančiuosius, bet ir daugiau uždirbančius asmenis. Nors daugelį gali kiek klaidinti ir painioti įvedamas painus skaičiavimo mechanizmas ir papildomi koeficientai, jų dėka į rankas gaunamas užmokestis daugeliui turėtų didėti.

Priartėjus sausio 1 d., įmonės turės pakeisti su savo darbuotojais sudarytas darbo sutartis. Senosiose nurodyta užmokesčio suma bus padauginta iš koeficiento 1,289. Taip perskaičiuoti reikės visas be išimties sutartis. Tai atlikus, naujasis darbo užmokestis bus nustatomas apmokestinant jį naujaisiais mokesčių tarifais.

Tam, kad būtų paprasčiau suprasti permainas, įsivaizduokime šeimą. Vyras ir žmona iki reformos „ant popieriaus“ uždirbdavo po 1000 eurų. Vyras dar prisitaikydavo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), todėl į rankas gaudavo 772 eurus. Žmonos darbovietė NPD neskaičiuodavo, todėl jos realios pajamos siekė 760 eurų.

Kaip jų pajamos pasikeis, kai sausio 1 d. įsigalios mokesčių reformos teisės aktų pakeitimai?

Tiek vyro, tiek žmonos darbo užmokestis bus perskaičiuotas ir padaugintas iš koeficiento 1,289. Vadinasi, darbo sutartyse bus nurodomas 1 289 eurų siekiantis užmokestis. Iš pirmo žvilgsnio, jis padidėja net 30 proc., tačiau, sujungus darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas, darbuotojas teoriškai pats susimokės visus mokesčius.

2019 m. taip pat bus pritaikytas didesnis NPD. Tai reiškia, kad pagal pakeistą formulę iš apmokestinamųjų pajamų minusuosime 183,99 eurų, o Gyventojų pajamų mokestį skaičiuosime ne nuo 1289 €, o nuo 1105,01 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio tarifas kyla nuo 15 proc. iki 20 proc., todėl po pakeitimų tiek vyrui, tiek žmonai per mėnesį sudarys 221 eurą.

Tuomet dar bus skaičiuojami „Sodros“ mokesčiai. Darbuotojams 2019 m. jie sudarys 12,52 proc. vietoj anksčiau buvusių 6 proc. Sveikatos draudimo įmokos nuo 3 proc. kyla iki 6,98 proc.

Tai reiškia, kad mūsų įsivaizduojamos šeimos vyro darbo užmokestis į rankas, pritaikius NPD, bus 816,65 eurų, o žmona, kurios darbdavys NPD netaiko, gaus 779,85 eurų. Kaip jau matėme, 2018 m. vyro ir žmonos mėnesio darbo užmokestis į rankas siekė atitinkamai 772 ir 760 eurų. Tai reiškia, kad atskaičiavus visus mokesčius šeima į rankas gaus 64,50 eurų daugiau nei praėjusiais metais.

Šie pasikeitimai, tegu ir naudingi absoliučiai daugumai dirbančiųjų, reiškia, kad įmonių ir jų buhalterijų prieš Naujuosius laukia nemažai darbo. Visų pirma, reikės pakeisti darbo sutartis, nors iki šiol nėra iki galo aišku, kas atsitiktų, jei darbuotojas pats atsisakytų tai daryti.

Natūralu, kad, vykstant rimtiems mokesčių teisės aktų pakeitimams, įmonėms teks pakeisti ir savo buhalterines programas. Tai pareikalaus ne tik didelių finansinių investicijų, bet ir daug laiko. Žinoma, bene sudėtingiausias darbas laukia įmonių buhalterių, kadangi būtent jiems reikės informuoti darbuotojus apie laukiančias permainas.

Tai, kaip greitai mokesčių mokėtojai pajus tiesioginę reformos naudą, visų pirma priklausys ne tik nuo pačių įmonių, bet ir valstybinių institucijų darbo efektyvumo. Tik visoms pusėms sklandžiai prisitaikius prie naujosios tvarkos bus galima tikėtis pozityvaus rezultato. Kol kas reforma vis dar kelia daug klausimų, atsakymų į kuriuos dar reikės palaukti.