Anot ministerijos, globos namai ėmėsi vidinio darbo pareigų pažeidimo tyrimo.

Taip pat Utenos socialinės globos namuose bus atliekamas ministerijos inicijuotas veiklos ir finansų valdymo vidaus auditas.

Tyrimą Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui pavesta atlikti reaguojant į viešumoje paskelbtą informaciją, penktadienį pranešė prokuratūra.

Liepos 19 dieną „Delfi“ publikavo laikraščio „Sekundė“ straipsnį apie tai, kad Panevėžio rajone statomas skystųjų organinių trąšų kauptuvas–saugykla, galimai neturint būtino projekto ir kitų būtinų leidimų šiam statiniui.

Straipsnyje teigiama, jog dėl Daukniūnų kaime įrengtos srutų duobės gyventojai jau ne vieną mėnesį kenčia nemalonius kvapus, be to, įtariama, kad ji galėjo būti pastatyta neteisėtai.

Pagal straipsnyje pateiktą informaciją, sklypas, kuriame statoma ši saugykla, ribojasi su rajoninio kelio Berčiūnai–Dragonys–Gailiūnai dalimi, nuo šio kelio Spirakių kaimo teritorijoje, įvardijamo kaip Sodų gatvė, iki šio statinio 18 metrų, dalis sklypo ribojasi su Lokupės upeliu, šalia sklypo yra dirbami laukai, taip pat gyvenamasis namas.

Pasak ketvirtadienį tyrimą inicijavusio Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio, „tikslinga atlikti tyrimą, siekiant įvertinti, ar minimas statinys statomas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, ar tai nepažeidžia gyventojų teisių bei teisėtų interesų“.

Kaip pranešė prokuratūra, darbą naujose pareigose L. Lomonienė pradės nuo gegužės 2 dienos.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad naujoji Panevėžio apylinkės prokuratūros vadovė kolegų yra vertinama ir kaip puiki prokurorė, ir kaip gera vadovė.

„Prieš pradėdama dirbti prokuratūros sistemoje, L. Lomonienė yra sėkmingai vadovavusi vienam iš ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinių, o eidama Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos pareigas įrodė, kad geba vadovauti didesniam kolektyvui, per trumpą laiką pelnė ne tik bendradarbių, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigų bei teismų vadovų pagarbą“ – pranešime sakė N. Grunskienė.

Anot jos, prokurorė yra visada yra geros nuotaikos ir pilna optimizmo, pasirengusi įsiklausyti į kitų nuomonę ir turinti aiškią vadovaujamo padalinio veiklos viziją.

1998-2010 metais L. Lomonienė dirbo Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) – iš pradžių tardytoja, o vėliau šešerius metus dirbo Panevėžio VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja.

Darbą prokuratūroje L. Lomonienė pradėjo 2010 metais, kai buvo priimta į tarnybą Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje ir paskirta į Pirmojo skyriaus prokurorės pareigas. Prokuratūroje L. Lomonienė dirba iki šiol.

Pernai rugpjūtį, laimėjusi atranką, ji buvo paskirta Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja.

Anot prokuratūros, prokurorė ne kartą buvo skatinta už pavyzdingą ir nepriekaištingą tarnybą bei pareigų vykdymą.

Prokurorai LAT taip pat prašo pakeisti nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo K. Tubiui – uždrausti jam eiti tiek skiriamas, tiek renkamas pareigas, ketvirtadienį paskelbė prokuratūra.

Apeliacinės instancijos teismas šiemet vasarį K. Tubį dėl vieno prekybos poveikiu epizodo pripažino kaltu, o dar dėl dviejų – išteisino.

Nesutikdamas su K. Tubio išteisinimu, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) vyriausiasis prokuroras Ramūnas Pačebutas parašė kasacinį skundą LAT.

Prokuroras laikosi pozicijos, kad LAT šią bylą turėtų grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be to, prašo pakeisti antrosios instancijos teismo nuosprendį.

Prokuroras siekia, kad K. Tubiui ketveriems metams būtų skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: teisės dirbti valstybės tarnyboje, eiti tarybos nario ar mero pareigas atėmimas bei viešųjų teisių būti išrinktam savivaldybės tarybos nariu ar meru atėmimas.

Šių metų vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą, iš dalies jį patenkino ir Anykščių rajono savivaldybės merą K. Tubį pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022 metų vasarį K. Tubį, kaltintą dėl trijų prekybos poveikiu epizodų, buvo išteisinę. Prokurorė D. Markauskienė išteisinamąjį teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka.

Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad 2018 metų pabaigoje–2019 metų sausį tuometinis Anykščių rajono savivaldybės meras ir savivaldybės tarybos narys K. Tubis naudojosi tarnybine padėtimi, siekdamas naudos sau ir savo vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui.

Panevėžio apygardos teismas K. Tubį pripažino kaltu reikalavus finansinės paramos minėtam visuomeniniam rinkimų komitetui, besiruošiančiam 2019-ųjų metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

Nustatyta, kad K. Tubis 2018 metų pabaigoje vienam Anykščių verslininkui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas surado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka buvo pervestas 1 tūkst. eurų.

Panevėžio apygardos teismas šiemet vasarį K. Tubį dėl minėto prekybos poveikiu epizodo pripažino kaltu. Jam skirta 9 tūkst. 900 eurų bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimas. Jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Dėl dar dviejų prekybos poveikiu epizodų K. Tubiui paliktas nepakeistas išteisinamasis nuosprendis.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo bei valstybinį kaltinimą abiejų instancijų teismuose palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurorė D. Markauskienė.

„Mes nedetalizuojame, tačiau, atliekant ikiteisminį tyrimą, niekam įtarimai nėra pareikšti, trys asmenys, galbūt priglaudę afganistaniečius, apklausti kaip specialieji liudytojai“, – BNS sakė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.

Teisėsauga praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl EŽTT besiskundusių afganistaniečių neteisėto slėpimo Lietuvoje. Apie tai antradienį informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas.

Rugsėjo pradžioje EŽTT pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.

EŽTT pranešime teigta, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.

Kiek vėliau po sprendimo paskelbimo jie buvo sulaikyti pasienyje. VSAT teigimu, jie atvyko iš Baltarusijos, tad buvo apgręžti atgal. Rugsėjo viduryje pasieniečiai juos sulaikė dar kartą, tačiau šį kartą leido prašyti prieglobsčio.

Lietuva kreipėsi į EŽTT prašydama panaikinti sprendimą dėl laikinųjų priemonių.

VSAT informuoja neturėjusi duomenų apie tai, jog iki sulaikymo rugsėjo 9 dieną afganistaniečiai būtų buvę Lietuvoje.

Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė sako, kad neteisėti migrantai Lietuvoje kurį laiką gyveno sodyboje, kurios šeimininkai ir padėjo migrantams susisiekti su advokate. Anot jos, vėliau afganistaniečiams susitikus su pasieniečiais, jie buvo išstumti į Baltarusiją.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, D. Skrebiškis iki šiol vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriui.

„Sveikinu prokurorą su naujomis pareigomis ir linkiu jam būti principingu vadovu, savikritišku, jautriu, įsiklausančiu į kitų darbuotojų nuomonę, keliančiu kolektyvo dvasią bei jį telkiančiu bendram tikslui“, – pranešime cituojama generalinė prokurorė.

D. Skrebiškį, kaip vieną iš trijų tinkamiausių kandidatų atrinko ir atranką į šias pareigas vykdžiusi Prokurorų atrankos komisija.

„Parenkant naują vadovą svarstyti ilgai neteko, nes D. Skrebiškis pranoko kitus du komisijos atrinktus kandidatus tiek profesine bei organizacine patirtimi, tiek teisinės sąmonės branda, tiek kitomis asmeninėmis savybėmis. Man taip pat buvo svarbi ir Panevėžio apygardos prokuratūros kolektyvo narių nuomonė – bendradarbiai šį prokurorą gerbia už jo profesines kompetencijas, žmogiškąsias savybes“, – pranešime cituojama N. Grunskienė.

Generalinės prokurorės teigimu, sprendimą ji priėmė atsižvelgusi į Komisijos pateiktą išvadą, išklausiusi pretendentų prisistatymus ir atsakymus į Komisijos klausimus.

Prokuratūros sistemoje D. Skrebiškis dirba jau beveik 22 metus. Karjerą jis pradėjo 1999 metais Utenos rajono apylinkės prokuratūroje. 2002 metais buvo perkeltas į Panevėžio apygardos prokuratūros Prokurorinės veiklos kontrolės skyrių ir paskirtas į prokuroro pareigas.

Po metų D. Skrebiškis pradėjo dirbti prokuroru Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmajame (labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriuje. Nuo 2008 iki 2012 metų jis ėjo minėto skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas. Pastaruosius 9 metus D. Skrebiškis vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriui.

Naująsias pareigas jis pradės eiti penktadienį.

Vyriausiojo Panevėžio apygardos prokuroro pareigos atsilaisvino šių metų pradžioje, kai aštuonerius metus iki tol šias pareigas ėjusi N. Grunskienė buvo paskirta generaline prokurore.

Praėjusių metų balandžio 6 dienos paryčiais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Lazdijų mieste sustabdė automobilį „Chrysler Grand Voyager“. Jį vairavo 36 metų Latvijos Respublikos pilietis O. V. Automobilio salone, iš kurio buvo išimtos sėdynės, po užtiesalu rasti pasislėpę devyni vyrai iš Vietnamo.

Vėliau nustatyta, kad Lietuvoje jie atsidūrė iš Maskvos bandydami nelegaliai patekti į Vakarų Europą. Slapta pėsčiomis perėję į Latvijos Respubliką, iš ten jie per Lietuvą buvo vežami į Lenkiją.

Kartu su O. V. buvo sulaikyti dar du Latvijos ir vienas Lietuvos pilietis, lydėję nelegalius migrantus gabenusį „Chrysler“ dviem kitais automobiliais.

Šią sulaikymo operaciją surengė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės pareigūnai, turėję žvalgybinės informacijos apie neteisėtą nelegaliai į Lietuvą patekusių asmenų gabenimą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, įtariamieji nelegalių migrantų gabenimui ruošėsi iš anksto – Lietuvoje išsinuomavo talpesnį automobilį tamsintais stiklais, kelionės metu tarpusavyje bendravo mobiliojo ryšio telefonais ir vykdė žvalgybą.

Latvijos piliečiui, 41 metų S. G. pateikti kaltinimai organizavus neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respubliką. Jo tautiečiui O. V. ir 34 metų vilniečiui M. K. pateikti kaltinimai dėl neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvą. Už tai LR Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 8 metų. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad veika galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje.

Dar vieno įtariamojo, 31 metų Latvijos piliečio V. L. atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, nes išvykęs į užsienį jis ten buvo sulaikytas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Byla perduota nagrinėti į Kauno apygardos teismą.

Apie tai BNS informavo Panevėžio prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio trečią dalį.

„Pradėtas tyrimas dėl neteisėto medžiojimo, kai padaryta žala saugomų gyvūnų rūšiai“, – teigė prokuratūros atstovė.

Už tai gresia bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pradėti ikiteisminį tyrimą į Panevėžio apygardos prokuratūrą praėjusią savaitę kreipėsi Aplinkos apsaugos departamentas.

Jo prašymu anksčiau pradėtas ir kitas tyrimas – Panevėžio apskrities policija aiškinasi, ar tirdami stumbrės sumedžiojimą, Panevėžio aplinkosaugininkai tinkamai vykdė pareigas.

Stumbrę sumaišęs su šernu sausio 3 dieną vykusioje medžioklėje prisipažino nušovęs Utenos tarybos narys „valstietis“ J. Slapšinskas, jam už tai anksčiau skirta 12,2 tūkst. eurų bauda. Ją politikas sumokėjo.

Tačiau paaiškėjus, kad patelė buvo neseniai atsivedusi jauniklį, kuris vėliau nugaišo, bauda politikui turėtų padidėti iki 36,6 tūkst. eurų.

Stumbro patelė sumedžiota Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienete varyminės medžioklės metu.

Kaip anksčiau skelbė BNS, medžioklėje taip pat dalyvavo Seimo narys „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.

Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašą kaip saugomas žinduolis.

Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio sprendimu, ji šią savaitę į pareigas paskirta dar vienai penkerių metų kadencijai.

N. Grunskienė buvo vienintelė kandidatė užimti šį postą.

Kitą savaitę baigiasi Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kadencija.

Surengus atranką į šias pareigas tinkamiausiais kandidatais pripažinti D. Valkavičius, Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stasys Kasiulis ir Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovas Julius Rėksnys.

Dėl vagystės Rokiškio rajono ūkininkas patyrė beveik 20 tūkst. eurų nuostolį, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Vieno Rokiškio rajone įsikūrusio ūkio teritorijoje stovėję du traktoriai buvo apvogti praėjusią savaitę. Po nakties pastebėta, kad iš jų pavogta navigacijos įranga. Nuostolius savininkas įvertino 18 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai netrukus sulaikė du įtariamuosius – 30 metų E. B. ir 19 metų E. D.

Budintis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras sekmadienį kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas abiems vagyste įtariamiems asmenims skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Teismas prokuratūros prašymą patenkino ir E. B. skyrė suėmimą 1 mėnesiui, o E. D. – 10 dienų.