-
J. Petrauskienė: mokytojai įtraukti į „netikrų žinių“ erdvę 13
„Labai gaila, kad į tą netikrų žinių arba iškraipytos informacijos erdvę yra įtraukiami mokytojai, kurių vis dėlto pagrindinis darbas yra skirti savo jėgas jaunų žmonių ugdymui“, – sakė ministrė, dalyvaujanti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo pristatyme.
Dėl rugsėjį įsigaliojusios naujos mokytojų algų apskaičiavimo sistemos antradienį streikuoja 12 šalies mokyklų, o trečiadienį prie jų prisijungs dar dešimt ugdymo įstaigų, teigia protestą organizuojanti profsąjunga.
Protestuotojai teigia, jog sistema yra neskaidri ir neteisinga, nes ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu, o mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai dėl galimybės subjektyviai interpretuoti tvarką.
Vyriausybei priklausančio MOSTA atlikto tyrimo duomenimis, kaimiškose vietovėse dirbančių mokytojų darbo krūvis išlieka mažesnis nei miestų, tačiau rugsėjį įvesta etatinio darbo apmokėjimo sistema leido padidinti daugumos pedagogų atlyginimus.
Anot tyrimo, vidutinis etato dydis miesto mokyklose šiuo metu siekia 0,8 etato, o kaimo mokyklose – 0,67 etato.
Mokytojo darbo krūvis iš dalies priklauso nuo klasėje esančių vaikų skaičius, todėl jis mažesnis gyventojų netenkančiose savivaldybėse.
„Natūralu, kad mokyklos ir mokytojai turi prisitaikyti prie šios besikeičiančios situacijos“, – kalbėjo švietimo ministrė.
Pasak jos, kai kuriuose didžiuosiuose miestuose egzistuoja atvirkštinė problema – kyla iššūkis „sutalpinti visus mokinius ir mokytojus“.
Ministerija: atlyginimai auga
J. Petrauskienė, anksčiau pati vadovavusi MOSTA, teigė, kad yra skirtingos priežastys, kodėl kai kuriose mokyklose nepavyksta tinkamai įgyvendinti etatinio apmokėjimo tvarkos. Jos žodžiais, pasitaiko atvejų, kur mokyklų vadovai laiko mokyklas „kaip įkaitus savo politinėms kampanijoms“.
Anot MOSTA tyrimo, atlyginimai šiais mokslo metais paaugo daugiau nei 70-čiai proc. mokytojų, o mažėjo maždaug kas penktam pedagogui.
Vidutinis atlyginimų augimas šiemet siekia 190 eurų „ant popieriaus“, o vidutinis algų mažėjimas siekia 168 eurus.
Tyrimą pristatęs MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas teigė, kad ankstesniais laikais prasidedant mokslo metams didesnėmis sumomis algos mažėdavo apie 30 proc. mokytojų.
„Natūralu, kad įvyksta tam tikras krūvių pasiskirstymas. (...) Pasitaiko tam tikros išmokos, vienais metais jų yra, kitais metais jų nėra“, – kalbėjo ekspertas.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad įvedus etatinį apmokėjimą nuo rugsėjo mokytojų darbo užmokesčio fondas augo 17,4 mln. eurų.
Galutinai įvesti etatinį modelį planuojama 2019 metų rugsėjį. Iš viso iki 2020 metų mokytojų algoms valstybė numačiusi skirti 95 mln. eurų, tai leis penktadaliu padidinti mokytojų algas, teigia ministerija.
Jos duomenimis, vidutinis mokytojų atlyginimas šiuo metu siekia 934 eurus, pernai – 822 eurus.
Renginys virto „cirku“
MOSTA pristatymas baigėsi streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko apsižodžiavimu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais.
A. Navickas pareiškė, kad streikuojančių mokytojų streikas tik augs, kol ministerija nesiims derėtis su profsąjunga dėl mokytojų darbo užmokesčio sistemos pakeitimo.
„Ministre, pirmiausia jūs turite pradėti nuo atsiprašymo, jeigu norite, kad darbo grupėse ieškotume kažkokių pakeitimų. Jūs turite nors kiek sąžinės? (...) Jums gėda turi būti. Ir kaip jūs dar galite dirbti iš viso, jeigu neinate į diskusiją?“, – kalbėjo A. Navickas.
Vėliau jis apsižodžiavo su viena mokytoja iš Kazlų Rūdos, pareiškusia, kad jos mokykla naujai tvarkai pasirengė gerai.
Profsąjungos lyderis jai atkirto, kad sėkmingai įtrauktų tos mokyklos pedagogus į streiką, jei tik ten nuvažiuotų, taip pat apkaltino mokytoją nesuprantant teisės aktų.
„Šmeižti ir sakyti negražius žodžius (...) ant manęs ar ministrės, man visiškai neskauda. Bet tau turėtų būti gėda, kaip tu atsakei mokytojai“, – į A. Navicko pareiškimus reagavo švietimo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
Netrukus renginys ministerijoje baigėsi.
„Atleiskite, kad jis virto cirku“, – pareiškė A. Varanauskas.
Ministrė sakė, kad „visi matėme puikų šou“.
„Aš atsiprašau mokytojų, kuriuos ką tik išvadino bukagalviais“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
Ji žada penktadienį pradėti lankyti streikuojančias mokyklas.
Pareiškė, kad konservatoriai kelia sumaištį
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį pareiškė, kad interpeliacija jai grasinantys opoziciniai konservatoriai kelia sumaištį ir skleidžia melą.
„Opozicija tiesiog dirba savo darbą. Yra paranku kelti sumaištį, (...) skleisti kažkokią melagingą situaciją juodinant kitus, kitus mokytojus, mokyklas, profesines sąjungas, kurios siekia pokyčio“, – žurnalistams sakė ministrė.
„Jeigu juodina tuos, kurie bando įgyvendinti sistemą, sąmoningai siekiama, kad būtų blogai mokytojams“, – pridūrė ji.
Konservatoriai antradienį pažadėjo inicijuoti interpeliaciją ministrei dėl, anot jų, netinkamo pasirengimo įgyvendinti etatinį mokytojų darbo užmokesčio modelį.
-
Konservatoriai prakalbo apie interpeliaciją J. Petrauskienei 13
„Nebegalime laukti, siūlau pradėti interpeliacijos procesą švietimo ir mokslo ministrei. Tuščia kėdė simbolizuoja, kad žmogus nelabai nori dirbti, tegu nebedirba. Kviesime opozicines frakcijas prisijungti“, - sakė G.Landsbergis.
„Man rodosi, kad interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei - teisingas kelias, nes kitu atveju, kaip minėjau frakcijos posėdyje, mes būsime priversti laukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) (tiriančios, ar švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė nepažeidė įstatymų jos vyro įmonei laimint viešuosius pirkimus ministerijai pavaldžiose įstaigose. - ELTA) išvados, dar pusės mokyklų streikų. Akivaizdu, kad prie jo prisijungia vis daugiau mokyklų. Manau, kad interpeliacija parodys ir aiškią Seimo valią, ar Seimas prisiima politinę atsakomybę už ministrės darbą ir padarytas klaidas, ar ne“, - po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, konservatorių frakcijoje sutarimas dėl interpeliacijos J. Petrauskienei, atrodo, yra.
„Šiandien kviesiu ir kitų opozicinių frakcijų seniūnus pristatyti tai savo frakcijose, kalbinsim ir valdančiuosius. Šiandien tai ir jų atsakomybė nebelaukti, nepašluoti po kilimu, o spręsti problemą tuojau pat“, - sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas.
Kaip Eltą informavo J. Petrauskienės atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė, apie tai, kad ministrė negalės atvykti į frakcijos susitikimą, konservatoriams buvo pranešta posėdžio išvakarėse, ministrė siūlė susitikimą perkelti kitai savaitei.
Pasak patarėjos, J. Petrauskienės antradienio darbotvarkė absoliučiai pilna, ministrė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos iniciatyvos „Studente, tapk ministru!“, skirtos Tarptautinei studentų dienai, dalyviais, kartu su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovais apdovanos geriausius kūno kultūros mokytojus, iš karto po to Kolegijų salėje dalyvaus tyrimo pristatyme apie mokytojų atlyginimus.
„Tikrai nėra taip, kad ministrė atsisakė atvykti - tiesiog pasiūlė kitą laiką”, - pabrėžė G. Vasiliauskaitė.
Pasak Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, J. Petrauskienė ignoruoja ne tik Seimo opozicinę frakciją, bet ir profsąjungą. „Tikriausiai reikia, kad streikuotų 300 mokyklų, tada su mumis kalbėtųsi“, - sakė jis.
Seimo narys Vytautas Juozapaitis situaciją vadino nebe tragiška, o tragikomiška. Taip frakcijos susitikime konservatorius komentavo ministerijos pareiškimus, kad streikuoja tik kažkokie atskilėliai.
V. Juozapaitis klausė pedagogų, kaip į situaciją reaguoja tėvai, moksleiviai. Ar mokyklų bendruomenė palaiko streikuojančius?
Pasak mokytojų, jeigu streikuojančios mokyklos - tuščios, tai tikriausiai ir yra atsakymas į klausimą, ar tėvai pritaria streikui.
„Tėvai atsiprašo mūsų už situaciją valstybėje ir palaiko mus teigdami, kad kito kelio nebėra, tik sukilti. Kantrybės taurė - perpildyta“, - kalbėjo mokytojai.
Pasak pedagogų, jie sulaukia daug palaikymo socialiniuose tinkluose, tėvai skambina, nori susitikti, prašo pakentėti, neišeiti iš darbo, tiki, kad viskas susitvarkys.
Švietimo ir mokslo ministerijos komunikaciją, neva viskas yra gerai, nepasitenkinimą kursto tik politikuojantys profsąjungų atstovai, konservatorių frakcijos nariai prilygino kremliniam komunikavimo būdui.
Pasak konservatorių, premjeras taip pat galėtų atsiimti savo žodžius (apie palaikančius streiką švietimo darbuotojus. - ELTA) arba atsiprašyti mokytojų, kurių profesija, viena vertus, vadinama prestižine, kita vertus, streikuojančių mokytojų nuomonė ignoruojama.
Parlamentarui Mykolui Majauskui paklausus, koks turėtų būti vidutinis atlyginimas, kuris motyvuotų pedagogus ir išsklaidytų įtampą, A. Navickas kalbėjo apie 20-30 proc. didesnius atlyginimus už šalies vidurkį.
Švietimo sistemos darbuotojai nugramzdinti į nesibaigiančių problemų liūną.
„Tai aiški siekiamybė, kurią mes kartojame. Tačiau reikia suprasti, kad mokytojai - tiek geranoriški žmonės, kad to nereikalauja. Visa švietimo sistema laikosi paremta mokytojų gerumu. Ir dabar mokytojai palauktų pusmetį ar net dvejus metus. Bet negali būti, kad didina atlyginimus, o jie mažėja. Mums reikia aiškumo, nepakanka pasakyti, kad mokytojai uždirbs 1000 eurų, svarbu žinoti ir aiškiai susitarti, per kiek laiko, kokiais etapais to bus siekiama“, - pabrėžė A. Navickas.
G. Landsbergio teigimu, padėtis švietimo sistemoje negerėja, prasidėjo streikai, o ir perspektyvos, kurios atsispindi kitų metų biudžeto projekte, yra labai prastos.
„Švietimo sistemos darbuotojai nugramzdinti į nesibaigiančių problemų liūną. Todėl tikimės ministrės atsakymų dėl mitinguojančių pedagogų reikalavimų bei kitų metų planų“, - planuoto susitikimo išvakarėse teigė G. Landsbergis.
Seimo konservatorių frakcijos posėdyje švietimo ir mokslo ministrės norėta teirautis dėl 2019 metų valstybės biudžeto dalies, skirtos švietimui bei konkrečiai - pedagogų atlyginimams.
Į posėdį atvykęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad pedagogai net ne dėl atlyginimų streikuoja, o dėl to, kad švietimo srityje labai stinga skaidrumo.
„Bando pateikti, kad streikuoja viena profesinė sąjunga, bet tai netiesa. Prie streiko prisijungia vis daugiau mokyklų, nes mokytojai įžeisti, įskaudinti ir visi bendrai jungiasi prie streiko“, - sakė profsąjungos vadovas.
Nepasitenkinimą etatine darbo apmokėjimo sistema išsakė į frakcijos posėdį atvykę mokytojai. Minėti ne tik apmokėjimo už darbą principai, kurie kelia daug sumaišties ir neaiškumų, bet ir didelio vaikų skaičiaus klasėje problema, kurią profsąjungos kelia ne vienerius metus.
Kaip streiko dieną išplatintame pranešime teigė ŠMM, mokytojai savo padėtimi nesiskundžia, streikuoja solidarizuodamiesi su kolegomis.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas sako kalbėjęs su mokyklos mokytojais, situacija kiek neįprasta - padėtimi mokykloje ir atlyginimais jie nesiskundžia, prie streikuojančių mokyklų prisidėjo solidarizuodamiesi su kolegomis.
„Lietuvoje, jų nuomone, naujoji apmokėjimo sistema nėra teisinga. Yra sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja etatinio įvedimo patirtis ir problemas, ir ką reiktų koreguoti etatinio modelyje, kad jis maksimaliai atlieptų mokytojų lūkesčius“, - sakė pirmadienį Vilniaus „Žemynos“ gimnazijoje lankęsis A. Varanauskas.
„Sodros“ duomenimis, Vilniaus Žemynos progimnazijoje, kurioje lankėsi ŠMM atstovai, 62 mokytojų atlyginimas padidėjo nuo 27 iki 300 eurų, daugumai - 100-150 eurų, aštuoniems atlyginimas sumažėjo. Vidutinis darbo užmokestis mokykloje šiais mokslo metais išaugo 155 eurais: 2017 metais buvo 791 euras neatskaičius mokesčių, 2018 metais išaugo iki 946 eurų.
Vidutinis darbo užmokestis rugsėjį augo ir kitose pirmadienį streiką paskelbusiose mokyklose: Šiaulių Kuršėnų Pavenčių mokykloje 128 eurais (nuo 613 eurų 2017 metais iki 741 eurų 2018 metais), Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje didėjo 96 eurais (nuo 887 eurų 2017 metais iki 983 eurų 2018 metais), Kalvarijos gimnazijoje 167 eurais (nuo 803 eurų iki 970 eurų).
Rugsėjį kai kuriose savivaldybėse dar nebuvo paskirstytos lėšos, ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija pateko tarp tų Lietuvos mokyklų, kur atlyginimai mažėjo - vidutinis atlyginimas čia mažėjo 68 eurais (nuo 831 euro 2017 metais iki 763 eurų 2018 metais).
Praėjusį mėnesį ministrei lankantis Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje, buvo sutarta su savivaldybės administracija dėl lėšų perskirstymo mokyklai ir spalį mokytojai gaus 10 proc. didesnius atlyginimus.
ŠMM atliktas tyrimas rodo, kad nuo šių mokslų metų atlyginimai augo 70 proc. Lietuvos mokytojų. Vidutinis mokytojų atlyginimas augo visose savivaldybėse, vidutiniškai 14 procentų.
Šiemet, pirmuoju etatinio darbo apmokėjimo įvedimo etapu, papildomai mokytojų atlyginimams skirta 17,4 mln. eurų, kitąmet papildomai numatyta dar 49 mln.
Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 2000 ugdymo įstaigų. Kaip skelbė ELTA, neterminuotam streikui pirmadienį pritarimą buvo išreiškusios 79 iš jų. Antradienį prie streiko prisidėjo dar šešios mokyklos Vilniuje, Švenčionyse, Raseiniuose, Panevėžio rajone.
