Trečiadienio rytą, apie 16 val. buvo gautas pranešimas, kad Muravos gatvėje, negyvenamame ir apleistame name, kilo gaisras.

Atvykus ugniagesiams, medinis vieno aukšto pastatas degė atvira liepsna.

Per gaisrą sudegė šiferiu dengtas pastato stogas, medinė perdanga, dalis sienų.

Ugniagesiams pavyko apsaugoti greta stovinčius tris medinius sandėliukus.

Tačiau ketvirtadienį apie 13.54 val. viename sandėliukų kilo gaisras.

Įtariami padegimai, nuostoliai nustatomi.

Įtariamasis padegimu, neblaivus (1,98 prom.) 30-metis vyras, uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaip rašoma Kauno policijos paros įvykių suvestinėje, kovo 12 d. apie 4.30 val. Kaune, Laisvės al. ir Vilniaus g., padegtos šiukšlių dėžės.

Nuostolis nustatinėjamas.

40-metis įtariamasis surastas ir paguldytas į specifinės paskirties ligoninę.

Surinkta medžiaga dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Apie 22.30 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie viename Šarkuvos gatvės penkiaaukštyje jaučiamą smalkių kvapą.

Abejonių, kad jis sklinda iš vieno šio daugiabučio penktojo aukšto buto sunerimusiems kaimynams nebuvo. Pirmiausiai, tai buvo jau ne pirmas toks atvejis. Anot skambinusiųjų į Bendrąjį pagalbos centrą, minėto buto šeimininkas – kažkoks piromanas, kuris nuolat kažką degina. O bandant ką nors išsiaiškinti, neatidaro durų. Nėjo jis į jokius kontaktus su sunerimusiais kaimynais ir tą vakarą.

Tačiau į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams ir policijai, minėtas asmuo savo buto duris atidarė.

Ugniagesių gelbėtojų suvestinėse teigiama, kad išsiaiškinus, jog šis penktojo aukšto gyventojas buvo uždegęs medžiagos skiautę, kurią išmetė per langą, jie išvyko, palikę policiją toliau aiškintis situacijos.

Šios atstovė šiandien portalui kauno.diena.lt patikslino, kad kaimynus ant kojų sukėlęs 31-erių metų asmuo buvo blaivus. Jis teigė, kad tvyrantis degėsių kvapas susijęs su begaminant maistą užsidegusia virtuvine šluoste. Ir, kadangi šią pavyko užgesinti pačiam, jis ugniagesių gelbėtojų nekvietęs.

Kvietusieji specialiąsias tarnybas ir policijai teigė, kad tai  jau ne pirmas kartas, kai iš šio buto kvepia degėsiais. Tačiau apie tai anksčiau jie nepranešdavę.

Anot policijos atstovės, įvertinus tai, kad kaimynus ant kojų sukėlęs asmuo iki šiol jos kolegoms nebuvo žinomas, jokio tyrimo nuspręsta nepradėti. Vietoj to pasiūlyta jo kaimynams kreiptis pagalbos į seniūniją.

Paskutinius du mėnesius Kėdainių mieste ir rajone siautę gaisrai sukėlė nemenkų nuostolių tiek privatiems asmenims, tiek ir Kėdainių rajono savivaldybei. Gegužės ir birželio mėnesiais buvo užfiksuota dešimt tyčinių padegimų, už kuriuos, kaip išsiaiškino Kėdainių rajono policijos pareigūnai, buvo atsakingas vienas kėdainiškis.

Gegužės 9 d. apie 04.30 val. Kėdainių r., Slikių k., buvo padegtas negyvenamas namas, kuris gaisro metu sudegė iki pamatų. Kiek vėliau, tą patį rytą, buvo sudegintas dar vienas negyvenamas namas, esantis kitame, Sirutiškio kaime. Po dešimties dienų, gegužės 19-osios naktį, apie 1 val., Kėdainių r., Pašilių k., buvo padegti trys antžeminiai komunalinių bei atliekų rūšiavimo konteineriai. Dėl šio įvykio Kėdainių rajono savivaldybės administracija patyrė apie 4,4 tūkst. eurų turtinę žalą. Paskutinėmis gegužės dienomis tame pačiame kaime buvo sudegintas dar vienas negyvenamas sodo namelis ir sandėliukas sodų bendrijos teritorijoje Vasariškiuose.

Policijos nuotr.

Tyčiniai padegimai nesiliovė ir birželio mėnesį. Padegėjas ir vėl nusitaikė į Kėdainių rajono savivaldybės administracijai priklausančius antžeminius komunalinių ir atliekų rūšiavimo konteinerius jau minėtame Pašilių kaime – birželio 6 d. buvo sudeginti keturi tokie konteineriai ir vieno konteinerio dangtis. Tokiu būdu savivaldybei padaryta turtinė žala siekia apie 6200 eurų. Kitą dieną padegtas ūkinis pastatas Langakių kaime, kuris visiškai sudegė. Dar po savaitės, birželio 14-osios naktį, Kėdainiuose, Ramybės skv., buvo sudegintas avalynės rūšiavimo konteineris, kartu apgadintas stiklo rūšiavimo konteineris, o tą pačią naktį, kiek vėliau, Klevų g., apdegė ir 600 eurų vertės biotualetas.

Po visų šių įvykių Kėdainių rajono pareigūnai šios savaitės pradžioje, birželio 14 d., Kėdainiuose sulaikė vyrą (gim. 1989 m.), kuriam pareikšti įtarimai dėl įvykdytų dešimties tyčinių padegimų bei vagystės, kuomet gegužės 25 d. Kėdainių r., Labūnavos k., buvo pavogtas elektros saugiklių kirtiklio blokas su saugikliais.

Anksčiau neteistam įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje. Šiandien bus svarstoma, ar paskirti griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo bei vagystės atliekami ikiteisminiai tyrimai. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už vagystę – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Šis apie 50 metų vizualiai į benamį panašus vyriškis, nusitvėręs bažnyčios lankytojams skirtą rankų dezinfekavimo skystį, šliukštelėjo jo turinį ant žvakių, kurios uždegamos pasimeldus. Gavosi ugnies pliūpsnis.

Tai padaręs padegėjas pabėgo. Laimė, kad jo įplieksta ugnis neapgadino šioje vėlyvo baroko stiliaus bažnyčioje, turinčioje ir renesanso bruožų, esančių kultūros vertybių, didžiausios iš kurių – septyniolika, kaip manoma, nuo XVII amžiaus išlikusių freskų, kuriose vaizduojama Kristaus kančia.

Šio pavojingo išpuolio liudytojais tapo kiti tuo metu bažnyčioje buvę žmonės, dėl ko apie jį buvo pranešta policijai. Nors gaisras neįsiplieskė, buvo atvykęs ir tądien budėjęs Kauno ugniagesių gelbėtojų inspektorius.

Vaizdo įrašo stop kadre užfiksuotas įtariamasis, kaip paaiškėjo, žinomas policijai. Pirminiais duomenimis, dėl panašių išpuolių. Juos iškvietusiems žmonėms pareigūnai teigė, kad tai – jau ne pirmas kartas. Tačiau, nesukonkretino, ar šis asmuo, pagal jų turimą informaciją, taip yra elgęsis ir kitose bažnyčiose, ar lig šiol pramogavo tik padegdamas šiukšlių konteinerius.

Anot specialistų, piromanija dažniausiai būdinga vyrams, sergantiems psichikos ligomis.

Klaipėdoje atliekų konteineriai periodiškai liepsnojo iki praėjusių metų, kai nesveiką potraukį sukelti gaisrus turintis asmuo buvo nustatytas ir nubaustas.

Šį lapkritį plastikinės šiukšliadėžės liepsnojo keturias naktis.

Lapkričio 2 d. 2.37 val. ugniagesiai buvo iškviesti į Šilutės plentą prie 6-ojo namo. Ten degė trys konteineriai.

Po to ilgokai mieste buvo ramu. Lapkričio 13-ąją, po vidurnakčio, Kauno gatvės 39-ojo namo kieme vėl liepsnojo šiukšliadėžė. O po kelių minučių dar vienas konteineris degė Kauno gatvės 45 namo kieme.

Mažai abejonių, kad antrąją dėžę būtų padegęs kitas asmuo, laiko tarpas tarp šių gaisrų kaip tik toks, per kiek galima nubėgti iš pirmojo gaisro vietos iki antrojo.

Lapkričio 15-ąją 2.42 val., taip pat labai panašiu metu ir lapkričio 19-osios naktį degė šiukšlių konteineriai prie Šilutės plento 6-ojo namo.

Visi šie įvykiai rodo, kad vėl siautėja piromanas, ugniagesiai paprašė išaiškinti ir nubausti kaltininką.

Pareigūnams teks peržiūrėti ankstesnes bylas ir patikrinti, ką veikia anksčiau ilgą laiką miesto šiukšliadėžes deginęs asmuo.

Neatmetama tikimybė, kad tai – to paties žmogaus darbas.

Ėjo ten, kur draudžiama

Dar pavasarį miškus Neringoje ir Klaipėdoje padeginėjusiam piromanui teismas užsegė apykoję, tad policininkai žino, kur jis vaikštinėja.

Tačiau savaitgalį tai nesustabdė jaunuolio nuo neleistino pasivaikščiojimo šiaurinio molo akmenimis. Nors ant molo lipti draudžiama, jis nupėdino iki pat galo ir jau ne pirmą kartą įkrito į vandenį.

Šeštadienį gelbėtojai vėl plaukė prie uosto vartų gelbėti šio vaikino.

Pareigūnai įsitikinę: atgrasyti nuo tokių nemažai kainuojančių ir pavojingų poelgių vaikiną turėtų medikai.

Audringai į šią žinią reagavusių klaipėdiečių nuomonė kita – šiam jau pilnametystės sulaukusiam jaunuoliui reikėtų kirsti pinigine bauda.

Taip bausti siūlę žmonės priminė vieną garsiausiai nuskambėjusių uostamiesčio grafitininkų, kone kiekvieną miesto statinį aprašinėjusį savo parašu "Ginov". Kai teismas jam skyrė baudų ir įpareigojo atlyginti žalą, vaikinas nustojo reikštis.

7 gaisrai – šiaip sau

Pernai, prieš pat Naujuosius, pareigūnai išaiškino globos namų auklėtinius, ne kartą paryčiais Žvejybos uosto rajone padegusius šiukšlių konteinerius.

Paaiškėjo, kad paaugliai per naktį linksmindavosi su draugėmis, o prieš rytą norėjo pasipuikuoti prieš merginas ir pasilinksminti stebėdami, kaip ugniagesiai gesina liepsnojančias šiukšliadėžes.

"Tie, kas padeginėja žolę, degina atliekų konteinerius ar svetimus automobilius, visiškai negalvoja, kokią daro žalą. Pirmiausia švaisto valstybės pinigus, kurie leidžiami ugniagesių mašinų degalams, suniokojamas turtas, užteršiama aplinka. Visa tai yra mūsų visų pinigai, taip daroma žala kiekvienam gyvenančiam šioje valstybėje. O dar niekas neskaičiuoja moralinės žalos, kai žmonės naktį būna evakuojami iš savo namų", – piktinosi Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Mindaugas Jovaiša.

Beje, kol kas nenustatytas konteinerių padegėjas yra labai pamėgęs šiaurinę miesto dalį. Vien Joninių dieną jis supleškino septynis konteinerius Herkaus Manto, Vytauto, Sportininkų, Žvejų, S.Daukanto gatvėse.

Kai kuriose šių vietų atliekų dėžės liepsnojo ir prieš kelias dienas.

"Išmeskite jį iš namų"

Savaitgalį policijos patruliai du kartus skubėjo gelbėti artimojo smurtą patiriančios moters. Pareigūnams taip buvo pranešta apie incidentą Naujojoje Uosto gatvėje.

Tądien mieste netrūko įvykių, tačiau šiuo metu pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje yra prioritetiniai.

Pirmą kartą patruliai rado vyrą stovintį prie buto durų. Viduje buvusi moteris reikalavo, kad sugyventinis pasiimtų savo daiktus ir išeitų. Esą pabodęs vyras jai grasino. Paklausta, kaip skambėjo grasinimas, moteris atsakė nuolat girdinti įžeidimus, kad ji – pasileidėlė. Klaipėdietė reikalavo padaryti taip, kad sugyventinis išsikraustytų iš jos namų.

Pareigūnai patarė vyrui žingsniuoti pas giminaičius, o moteriai paaiškino, kad bendro gyvenimo reikalus sprendžia ne policininkai, bet teismai.

Po poros valandų patruliams teko vėl važiuoti į Naująją Uosto gatvę.

Ir vėl buvo įvardyta, kad artimoje aplinkoje skriaudžiama moteris, esą vyras ją terorizuoja.

Patruliai vėl rado 65-erių klaipėdietį stovintį prie buto durų ir spaudžiantį durų skambutį. Tąkart jie sulaikė vyrą. Pretekstu tam tapo girto asmens viešosios rimties trikdymas.

Kasdien skundžia kaimynus

Pareigūnai yra patyrę, kad kviesti policiją savo klientams neretai pataria advokatai. Ypač tai aktualu, kai vyksta skyrybų procesas, ir viena pusė nori įrodyti patyrusi nuolatinį kitos pusės terorizavimą.

Teismui vėliau pateikiami išrašai iš policijos dokumentų, kiek kartų pareigūnai gynė neva skriaudžiamą šeimos narį.

Tokiu atveju paprastai abu konflikto dalyviai būna nesužaloti, namuose daiktai neišvartyti, nėra ir kitų priežasčių įtarti buvus smurtą.

Dažną dieną į policiją skambina ir pagyvenęs Debreceno gatvės gyventojas. Vyras kaskart praneša apie ant šaligatvio užvažiavusius automobilius.

Pensininkas skundžia net pačius artimiausius kaimynus.

Viena vertus, jis yra teisus, mašinos tikrai vienu ratu būna ant šaligatvio, kita vertus, tai yra pykčio demonstravimas. Policininkai yra priversti kaskart važiuoti ir registruoti šiuos automobilius.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis tikino, kad be pagrindo policininkus kviečiantys asmenys taip pat baudžiami.

Šių metų pradžioje pradėjęs galioti naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas leidžia bausti už be pagrindo kviečiamas pagalbos tarnybas.

Kai įsitikinama, kad tarnybos vaikomos, žinant, kad pagalba nebuvo reikalinga, tokie asmenys baudžiami. Pirmą kartą skiriama bauda siekia nuo 90 iki 200 eurų, už pakartotą tokį nusižengimą – nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Klaipėdoje jau būta atvejų, kai buvo paskirta bauda, bet maksimali suma dar neskirta.

Tingi paimti tabletę

Panašiai kasdien vaikomi ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai.

Klaipėdos GMP vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė tikino, kad mūsų mieste gyvena nemažai žmonių, kurie piktybiškai gaišina medikus.

"Dalis jų yra lėtiniai ligoniai, kurie nesigydo. Dažniausiai kviečiasi greitąją, kad medikai paduotų tabletę. Tokie žmonės tai daro kiekvieną dieną, o kai kurie ir – kelis kartus per dieną. Bet mes nuvažiuojame vieną kartą, įvertiname paciento sveikatos būklę ir nukreipiame arba pas šeimos gydytoją, arba vežame į stacionarą, jei yra tokia būtinybė. Jie tiesiog trukdo mūsų laiką, nes kasdien vien Klaipėdoje skubios medikų pagalbos prireikia maždaug šimtui miestiečių, o kartais ir daugiau", – teigė N.Dambrauskienė.

Uostamiestyje gyvena šeima, kurios narius medikai vadina piktybiniais, nes jie nuolat kviečia medikus. Anksčiau tai darydavo mama, jai mirus, šią "politiką" tęsia tėvas ir sūnus. Šeimos nariai nuolat girtauja ir kasdien, o kartais ir kelis kartus per parą, kviečiasi greitąją medicinos pagalbą.

Nors šią šeimą medikai puikiai pažįsta, kaskart vis tiek važiuoja, nes sūnus serga epilepsija, jį ne sykį ištiko traukuliai.

Latviai reikalauja sumokėti

Ekipažas nuvažiuoja ir sužino, kad žmogui jokios pagalbos nė nereikėjo.

"Mes jaučiame, kad su tokiais ligoniais nepakankamai dirba šeimos gydytojai. Tai yra lėtiniai ligoniai, prisirašę kažkuriame pirminės sveikatos centre. Galbūt pacientai nesilanko pas gydytoją ar laiku neišsirašo vaistų ir piktnaudžiauja kviesdami medikus be reikalo. Nemažai nepagrįstų kvietimų esama dėl gulinčių gatvėse asmenų. Gal ir gerai, kad žmonės yra neabejingi, bet reikėtų būti pilietiškiems iki galo. Dažnai apie gulinčius pranešama tiesiog iš pravažiuojančio automobilio. Neprieina, nepakalbina ir skuba rinkti pagalbos numerį. Ekipažas nuvažiuoja ir sužino, kad žmogui jokios pagalbos nė nereikėjo", – piktinosi GMP vadovo pavaduotoja.

Kol GMP dispečeriai gali tiesiogiai bendrauti su medikus kviečiančiais asmenimis, esama galimybės patarti, kaip elgtis, neretai medicinos pagalbos net nereikia. Jeigu tokios galimybės neliks, greitosios medicinos pagalbos medikams padaugės darbo trigubai.

Beje, Latvijoje jau įvesta tvarka, kurios laikantis greitosios pagalbos medikai skuba padėti tik tiems pacientams, kuriems būtina skubi pagalba. Visi kiti, neatsisakę minties bendrauti su GMP brigada, turi už šią paslaugą sumokėti.

GMP statistika visoje Europoje yra panaši. Neproduktyviais vadinami iškvietimai sudaro apie 3 proc., tai yra tokie, kai medikų pagalbos visai nereikėjo. Iškvietimai, kurių galima būtų išvengti kreipiantis į šeimos gydytoją ar ligoninės priėmimo skyrių, neskaičiuojami, jie sudaro kur kas didesnę dalį.

Statistika ir faktai

2015 m. kilo 37 gaisrai, kuriuos sukėlė padegėjai.

2016 m. kilo 29 tokie gaisrai.

2017 m. kilo 12 tokių gaisrų.

Šiais metais iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos apskrityje gauti 2 929 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje.

2 154 jų nepasitvirtino.

Penktadienį Klaipėdos miesto policijai pranešta apie tebesitęsiančius šiukšlių konteinerių padegimus. Tiesa, visi jie įvykdyti dar birželio 24 dieną.

Joninių dieną atliekų dėžės liepsnojo nuo 11 iki 17 valandos. Piromanas siautėjo šiaurinėje uostamiesčio dalyje. Šiukšliadėžės liepsnojo Herkaus Manto, Vytauto, Sportininkų, Žvejų, S.Daukanto gatvėse.

Visi ugnies sunaikinti konteineriai yra bendrovės „Ekonovus“ nuosavybė. Nuostoliai dar skaičiuojami. Miesto policijos komisariate bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Klaipėdoje atliekų talpų padegėjas siautėja ne pirmus metus. Kol kas jo nutverti nepavyksta.

Prieš porą mėnesių jauni klaipėdiečiai padėjo demaskuoti pažįstamą vaikiną, kuris sukėlė ne vieną pajūrio miškų gaisrą bei padegė buvusį kino studijos pastatą. Plikiuose gyvenantis jaunuolis buvo priremtas nenuginčijamų įrodymų ir prisipažino jaučiantis didžiulį pasitenkinimą matydamas gaisrą.

Gali būti, kad konteinerius Klaipėdoje padeginėja kitas asmuo. Apie jį kol kas policijai niekas nepranešė, o patys pareigūnai jo nesugeba išaiškinti.

Vaikinas kaltinamas kelių gaisrų Neringoje ir Klaipėdoje sukėlimu. Kaltę jaunuolis pripažino.

Vienos uostamiesčio profesinės mokyklos pirmakursiui prieš teismą teko stoti dėl saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimo ar suniokojimo ir dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Dėl padegimų sunaikinta apie 70 arų miško paklotės. Vien Neringoje padegėjo padaryta žala siekia 10 tūkst. eurų.

Savaitės pradžioje buvo gautas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų pranešimas, jog Klaipėdoje, Savanorių gatvėje apie 6 valandą ryto buvo užfiksuoti du gaisro židiniai, tarp kurių yra nemažas atstumas, tad iš karto įtarta, kad tai gali būti tyčinis padegimas. Tos pačios dienos pavakarę gaisrininkai pranešė, jog greta Onkologinės klinikos užfiksuoti dar šeši gaisro židiniai įvairiuose miško plotuose ir išdegęs apie 50 arų plotas. Čia taip pat įtarta tyčinė žmonių veikla.

Antradienio naktį pareigūnams buvo pranešta, kad dega buvusi Kino studija.

Atvykę į įvykio vietą patruliai aptiko 20-metį vaikiną ir 21-erių merginą, kurie nurodė, jog jų 18-metis bičiulis vykdo padegimus, o jie iškvietę ugniagesius. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnai sulaikė 18-metį Klaipėdos rajono gyventoją, kuris įtariamas neseniai padegęs mišką Melnragėje bei sukėlęs gaisrus Neringoje.

Dėl visų šių nusikalstamų veikų buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, tačiau visi jie sujungti į vieną.

Paaiškėjo, kad profesinės mokyklos auklėtinis pirmąjį padegimą įvykdė dar būdamas nepilnamečiu.

Tyrėjams Š.Kazlauskas prisipažino, kad padeginėjimo griebėsi dėl emocinės įtampos.

„Dėl šeimos aplinkybių, dėl to, kad nepavyko įsidarbinti – tokius motyvus jis pateikia, tačiau kaltę pripažįsta“, – kalbėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Virginija Tilvikienė.

Kol kas prokuratūra neprašo psichiatrinės įtariamojo ekspertizės.

Padegėjas aiškino, kad žolę padegdavo žiebtuvėliu ar sausa šaka. Už tai jaunuoliui gresia bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 5 metų.

Į policiją pirmadienį kreipėsi ugniagesiai ir nurodė, kad Klaipėdoje, Savanorių gatvėje, apie 6 val. užfiksuoti du gaisro židiniai, tarp jų nemažas atstumas, todėl įtariama, jog tai tyčinis padegimas. Tos pačios dienos pavakarę gaisrininkai pranešė, kad Savanorių gatvėje, greta Onkologinės klinikos, užfiksuoti dar šeši gaisro židiniai įvairiuose miško plotuose, išdegę apie 50 arų. Čia taip pat įtarta tyčinė žmonių veikla.

Antradienio naktį apie 1.30 val. policijos pareigūnams pranešta, kad Klaipėdoje, Kretingos gatvėje, dega „Kino studija“. Atvykę į įvykio vietą patruliai aptiko 20-metį vaikiną ir 21 metų merginą, jie nurodė, kad jų 18-metis draugas vykdo padegimus, o jie iškvietę ugniagesius.

Patrulių rinktinės pareigūnai sulaikė 18-metį Klaipėdos rajono gyventoją. Šis per apklausą prisipažino sukėlęs gaisrus, mat tai jam teikia malonumą. Vaikinas taip pat prisipažino neseniai padegęs mišką Giruliuose, jis įtariamas sukėlęs ir gaisrus Neringoje.

Miškas Nidoje degė gegužės 21 dieną. Tuomet išdegė penki arai miško paklotės. Vėliau tą pačią savaitę gauti dar keli pranešimai apie Nidoje kilusius gaisrus. Dėl Nidoje gausiai augančių itin degių kalnapušių, gaisrai čia itin pavojingi.

Psichologas Gediminas Navaitis

Piromanija – seksualinis nukrypimas. Paprastai jaunesniame amžiuje, perėjimo iš vaikystės į paauglystę amžiuje, kada seksualumas nėra pakankamai įsisąmonintas ir nesuvokta jo tenkinimo galimybė, žmogus gali jausti seksualinę įtampą ir gaisras gali būti susijęs su tokios įtampos iškrova. Tai gali būti susiję ir su masturbacija ir be kokio nors savęs skatinimo. Patyrus tokį išgyvenimą, kyla noras jį pakartoti, ugnis tampa seksualiniu dirgikliu. O po kelių pakartojimų ugnis tampa patraukliu dalyku. Tai yra retas nukrypimas, moksliškai vadinamas parafilija (lytinis sujaudinimas ar orgazmas, pasiekiamas visuomenės normoms nepriimtinu būdu). Piromanija būdingesnė vyrams. Jie paprastai nesiekia, kad kažkas žūtų jų sukeltame gaisre. Negausiuose tyrimuose teigiama, kad paprastai piromanai būna kilę iš labai griežto auklėjimo šeimų, vėliau jų seksualinis gyvenimas būna labai nevykęs. Paprastai tai yra vieniši, mažai bendraujantys, kitų apibūdinami, kaip atsiskyrėliai žmonės. Piromanų nereikėtų painioti su kitais padegėjais, kurie tai daro siekdami išgarsėti ar keršyti.